e338e92c-a7fb-4cf2-b0cc-d032ac5e57f4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1688-592/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44159-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei KaÅ¡inskei,dalyvaujant ieÅ¡kovui M. A.,atsakovo atstovei advokatei L. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. A. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl garbės ir orumo pažeminimo, neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinį, praÅ¡o teismo:

1) įpareigoti atsakovÄ vieÅ¡ai pateikti tokio turinio tekstÄ socialiniame tinkle Facebook atsakovui priklausančioje paskyroje: „AÅ¡, LR Seimo narys V. J., neteisingai apkaltinau M. A. melu ir sÄ moningu Å¡meižtu prieÅ¡ mane. Taip pat patvirtinu, jog tuo metu, kai teigiau M. A. meluojant ir sÄ moningai Å¡meižiant mane, jam dar nebuvau pateikęs praÅ¡ytos informacijos apie vieÅ¡osios informacijos rengėjus ir jiems sumokėtas sumas“;

2) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 145 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui paklausimÄ dėl parlamentinės veiklos iÅ¡laidų. 2017 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovas socialiniame tinkle Facebook jam priklausančioje paskyroje pavieÅ¡ino savo nuomonę apie atsakovo pareigÄ atsakyti į paklausimus. Atsakovas, atsiliepdamas į ieÅ¡kovo vieÅ¡Ä Å¾inutę Facebook tinkle parašė tokio turinio komentarÄ :

„konstatuoju, kad p. M. A., bÅ«damas žurnalistu ir atstovaudamas savaitraščiui „RadviliÅ¡kio kraÅ¡tas“, ir vėl savo vieÅ¡ais pareiÅ¡kimais klaidina visuomenę. Atkreipiu dėmesį, kad pilietis A., prisistatantis privačiu asmeniu, tačiau vieÅ¡inantis savo žurnalistinės veiklos rezultatus, yra tas pats asmuo. Jo fantazijos ar sapnų vaisių nekomentuosiu, tačiau paskleistÄ melÄ apie mano neva nepateikiamÄ informacijÄ Å¾urnalistui apie parlamentinės veiklos lėšas vertinu kaip sÄ moningÄ Å¡meižtÄ :

Vakar gavau „RadviliÅ¡kio kraÅ¡tas“ žurnalisto A. paklausimÄ , į kurį bus atsakyta LRS Statuto numatyta tvarka. Toks žurnalisto A., nepaisančio žurnalistinės etikos bei LR Ä®statymų normų elgesys ir šį kartÄ bus įvertintas visuomenės informacijos etikos kodekso kontekste“.Parašęs minėtÄ komentarÄ Facebook tinkle atsakovas į ieÅ¡kovo paklausimÄ dėl parlamentinės veiklos iÅ¡laidų dar nebuvo pateikęs atsakymo. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovo komentare ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡sakytos formuluotės panaudojant žodžius „melas“ ir „sÄ moningas Å¡meižtas“ žeidžia ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , suformavo neigiama kitų asmenų nuomonę apie ieÅ¡kovÄ ir sumenkino jo reputacijÄ , juo labiau, kad šį komentarÄ parašęs atsakovas yra profesorius ir turi didelį pripažinimÄ visuomenėje.

IeÅ¡kovo manymu, atsakovo pavartoti iÅ¡sireiÅ¡kimai „melas“ ir „sÄ moningas Å¡meižtas“ buvo naudojami kaip žinia apie tam tikrus faktus, bet ne kaip jo subjektyvi nuomonė į ieÅ¡kovo pasisakymus ir vykdomÄ veiklÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo komentarÄ , kuriuo pateikiama tiesos neatitinkanti informacija, matė daugiau žmonių nei tik ieÅ¡kovas ir atsakovas. Nurodė, kad atsakovas į ieÅ¡kovo paklausimÄ dėl parlamentinės veiklos iÅ¡laidų pateikė tik 2017 m. gruodžio 12 d., tai yra praėjus 5 dienoms po atsakovo Facebook tinkle paraÅ¡yto komentaro ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovas elektroniniu laiÅ¡ku paklausė atsakovo, kokiems vieÅ¡osios informacijos rengėjams atsakovas yra sumokėjęs ir kokios konkrečios pinigų sumos buvo iÅ¡leistos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo klausimai reikalavo surinkti reikalingas sÄ skaitas ir kitÄ informacijÄ , atsakovo paėjėja, nepažeisdama nustatytų terminų, 2017 m. gruodžio 12 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui atsakymÄ Ä¯ užduotus klausimus.Pažymėjo, kad nepaisydamas įstatymo nustatyto vienos savaitės termino, per kurį atsakovas turėjo pateikti atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovo užduotÄ klausimÄ , ieÅ¡kovas 2017 m. gruodžio 7 d., t. y. kitÄ dienÄ po užklausimo pateikimo, socialiniame tinkle Facebook jam pačiam priklausančioje ir valdomoje paskyroje pavieÅ¡ino įraÅ¡Ä :

„Seimo narys V. J. įdomiai supranta savo pareigÄ atsakyti į rinkėjų (piliečių) klausimus. Bet pakalbėkime faktais <...> įdomu, kodėl pats Seimo narys V. J. NEBEATSAKO į klausimÄ , kokiems vieÅ¡osios informacijos rengėjams yra sumokėjęs ir kiek konkrečiai yra sumokėjęs. Ar ir tas klausimas susijęs su pilnatimi, tad jau man kyla tokie pamÄ stymai, kad Seimo narys naudojasi padėtimi. Tik už kieno pinigus, ne toks jau ir gerb. Seimo nary??? Čia iÅ¡dėstyta mano kaip piliečio pozicija ir niekaip nesusijusi su mano darbine veikla“.

Prie Å¡io ieÅ¡kovo įraÅ¡o atsakovas, parašė ginčo komentarÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie paties ieÅ¡kovo iÅ¡sakytus teiginius ieÅ¡kovo įraÅ¡e ir apie jo elgesį, t. y. iÅ¡reiÅ¡kė savo vertinimÄ , kad nurodytais vieÅ¡ais pareiÅ¡kimais ieÅ¡kovas klaidina visuomenę – skleidžia žiniÄ apie jo paties sukurtus faktus, kuriuose mini atsakovÄ ir atsakovo Å¡eimos narius. Atsakovo manymu, įvertinus ieÅ¡kovo įraÅ¡Ä ir aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo užklausimo pateikimo data ir sÄ moningu situacijos iÅ¡kraipymu, yra pagrindas teigti, kad ieÅ¡kovo teiginiai apie negautÄ laiku atsakymÄ , apie atsakovo naudojimÄ si padėtimi ir kt., yra melas.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ne dėl duomenų, o dėl atsakovo nuomonės iÅ¡sakymo, tačiau įstatymas gina nuomonių įvairovę, o CK 2.24 straipsnis netaikomas, jeigu apie asmenį buvo paskelbta nuomonė, o ne žinia. Atsakovas akcentavo, kad ginčo tekstas buvo patalpintas ne bet kokioje visuomenės informavimo priemonėje, o bÅ«tent po ieÅ¡kovo pateiktu tekstu ieÅ¡kovui priklausančioje Facebook paskyroje, komentarams skirtoje skiltyje, kur pateikiama ieÅ¡kovo tekstÄ skaičiusių asmenų nuomonė.

Atsakovo manymu, atsakovo pateikta nuomonė buvo reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, nevartojant necenzÅ«rinių ar įžeidžiančių žodžių, nieko sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų, todėl laikytina, kad atsakovo nuomonė apie ieÅ¡kovÄ ir jo veiksmus buvo iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant ieÅ¡kovo ir nesiekiant jo žeminti ir menkinti.Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas byloje nepagrindė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio jokiais įrodymais, iÅ¡skyrus savo samprotavimus.

Pažymėjo, kad visi ieÅ¡kovo teiginiai, susiję su ginčo įraÅ¡o sklaida ir matomumu yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas bet kuriÄ akimirkÄ galėjo panaikinti savo paties įraÅ¡Ä , tačiau to nedarė, o šį įraÅ¡Ä sÄ moningai vieÅ¡ino. Atsakovo manymu, tokiai savo veiksmais ieÅ¡kovas pats prisidėjo prie tariamų nuostolių atsiradimo, todėl egzistuoja pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindÄ .Atsakovo manymu, ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas dar ir dėl to, kad atsakovas tik iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, o nuomonės paneigti negalima, be to, ieÅ¡kovo suformuluotas paneigimo tekstas neatitinka teisės aktų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, kadangi yra perteklinis.

Paneigimas yra skirtas paneigti teismo pripažintiems tiesos neatitinkantiems duomenims (žiniai), o ne atsakovo patvirtinimams paskelbti. Taip pat pažymėjo, kad paneigimo tekstas turi bÅ«ti paskelbiamas ne bet kur ir ne bet kaip, kaip pageidauja ieÅ¡kovas, o analogiÅ¡ku tiesos neatitinkančių duomenų paskelbimui bÅ«du, tuo tarpu ieÅ¡kovas reikalauja paneigimÄ paskelbti atsakovo Facebook paskyroje, kai ginčo įraÅ¡as buvo paskelbtas ne atsakovo paskyroje, o ieÅ¡kovo paskyros komentarų skiltyje. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iÅ¡ esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovas elektroniniu laiÅ¡ku paklausė atsakovo, kokiems vieÅ¡osios informacijos rengėjams atsakovas yra sumokėjęs ir kokios konkrečios pinigų sumos buvo iÅ¡leistos (e. b. l. 20).2017 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovas socialiniame tinkle Facebook jam priklausančioje paskyroje paskelbė tokio turinio įraÅ¡Ä : „Seimo narys V. J. įdomiai supranta savo pareigÄ atsakyti į rinkėjų (piliečių) klausimus.

Bet pakalbėkime faktais <...> įdomu, kodėl pats Seimo narys V. J. NEBEATSAKO į klausimÄ , kokiems vieÅ¡osios informacijos rengėjams yra sumokėjęs ir kiek konkrečiai yra sumokėjęs. Ar ir tas klausimas susijęs su pilnatimi, tad jau man kyla tokie pamÄ stymai, kad Seimo narys naudojasi padėtimi. Tik už kieno pinigus, ne toks jau ir gerb. Seimo nary??? Čia iÅ¡dėstyta mano kaip piliečio pozicija ir niekaip nesusijusi su mano darbine veikla“ (e. b. l. 56).TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2017 m. gruodžio 7 d., atsakovas po minėtu ieÅ¡kovo Facebook paskyroje esančiu įraÅ¡u komentarų skiltyje parašė komentarÄ :

„konstatuoju, kad p. M. A., bÅ«damas žurnalistu ir atstovaudamas savaitraščiui „RadviliÅ¡kio kraÅ¡tas“, ir vėl savo vieÅ¡ais pareiÅ¡kimais klaidina visuomenę. Atkreipiu dėmesį, kad pilietis A. , prisistatantis privačiu asmeniu, tačiau vieÅ¡inantis savo žurnalistinės veiklos rezultatus, yra tas pats asmuo. Jo fantazijos ar sapnų vaisių nekomentuosiu, tačiau paskleistÄ melÄ apie mano neva nepateikiamÄ informacijÄ Å¾urnalistui apie parlamentinės veiklos lėšas vertinu kaip sÄ moningÄ Å¡meižtÄ :

Vakar gavau „RadviliÅ¡kio kraÅ¡tas“ žurnalisto A. paklausimÄ , į kurį bus atsakyta LRS Statuto numatyta tvarka. Toks žurnalisto A. , nepaisančio žurnalistinės etikos bei LR Ä®statymų normų elgesys ir šį kartÄ bus įvertintas visuomenės informacijos etikos kodekso kontekste“ (e. b. l. 3, 58).2017 m. gruodžio 12 d. atsakovo padėjėja elektroniniu paÅ¡tu pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ Ä¯ jo 2017 m. gruodžio 6 d. paklausimÄ dėl parlamentinės veiklos iÅ¡laidų (e. b. l. 17-18).Ginčo dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra.Byloje ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl atsakovo įraÅ¡o (komentaro) ieÅ¡kovo Facebook paskyroje teisinio vertinimo.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas, paraÅ¡ydamas ginčo komentarÄ , paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Jo manymu, atsakovo ginčo komentare pavartoti iÅ¡sireiÅ¡kimai „melas“ ir „sÄ moningas Å¡meižtas“ buvo naudojami kaip žinia apie tam tikrus faktus, bet ne kaip jo subjektyvi nuomonė į ieÅ¡kovo pasisakymus. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, teigdamas, kad ginčo komentaru iÅ¡reiÅ¡kė tik savo nuomonę apie paties ieÅ¡kovo iÅ¡sakytus teiginius ieÅ¡kovo įraÅ¡e ir apie jo elgesį, todėl Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nuostatos netaikytinos.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas.

Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

Taigi sprendžiant bylas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas informacijos paskleidimo faktas, t. y. reikia nustatyti, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija;

žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015)Vertinant kontekstÄ , kuriame buvo paskelbtas atsakovo įraÅ¡as, svarbu pažymėti, kad ginčo komentaras buvo paskelbtas ne kaip savarankiÅ¡kas įraÅ¡as atsakovo Facebook paskyroje, bet kaip atsakymas į paties ieÅ¡kovo įraÅ¡Ä jo asmeninėje Facebook paskyroje, komentarams skirtoje skiltyje po ieÅ¡kovo įraÅ¡u.

IÅ¡ ieÅ¡kovo įraÅ¡o turinio matyti, kad juo iÅ¡ esmės reiÅ¡kiamas ieÅ¡kovo nepasitenkinimas tuo, kad atsakovas neatsako į užduotus klausimus, susijusius su atsakovo parlamentinės veiklos lėšų panaudojimu. Tačiau teismas pažymi, kad ginčo įraÅ¡Ä ieÅ¡kovas savo Facebook paskyroje paskelbė 2017 m. gruodžio 7 d., t. y. jau sekančiÄ dienÄ po kreipimosi į atsakovÄ dėl informacijos suteikimo, todėl toks ieÅ¡kovo elgesys, atsižvelgiant į paties įraÅ¡o provokacinį pobÅ«dį ir nedviprasmiÅ¡kai reiÅ¡kiamÄ nepagarba atsakovui („ne toks jau ir gerb.

Seimo nary???“, „Seimo narys naudojasi padėtimi“), nelaikytinas sÄ Å¾iningu. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, atsakovas ginčo komentare neteigia, kad komentaro raÅ¡ymo metu yra pateikęs ieÅ¡kovo praÅ¡omo informacijÄ apie vieÅ¡osios informacijos rengėjus ir jiems sumokėtas sumas. Tai yra akivaizdu ir iÅ¡ paties komentaro turinio, atsakovui nurodžius, kad jis į ieÅ¡kovo paklausimÄ atsakys Lietuvos Respublikos Seimo statuto numatyta tvarka. Atsiliepime į ieÅ¡kinį, taip pat posėdžio metu atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas melu įvardijo situacijos iÅ¡kraipymÄ ir ieÅ¡kovo siekį sudaryti įspÅ«dį, kad atsakovas, kaip Seimo narys, slepia informacijÄ apie panaudotas lėšas ir naudojasi padėtimi, o pavartodamas iÅ¡sireiÅ¡kimÄ â€žÅ¡meižtas“ atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė subjektyvų situacijos vertinimÄ , neturėdamas omenyje, kad ieÅ¡kovas daro nusikalstamÄ veikÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs ne tik ginčo komentaro tekstÄ , jo formuluotes, bet ir paties komentaro pateikimo aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas, paraÅ¡ydamas ginčo komentarÄ , iÅ¡reiÅ¡kė ieÅ¡kovo įraÅ¡o ir juo pristatomos situacijos vertinimÄ , t. y. subjektyviÄ nuomonę, o ne neginčytinÄ faktÄ ar žiniÄ . Ar Å¡ios informacijos pateikimas pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , turi bÅ«ti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiÅ¡kimo tikslÄ , bÅ«dÄ , formÄ ir jos patikimumÄ .Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė – asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė.

Tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslÄ â€“ iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti. SubjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumÄ (įžeidžiančiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-30/2014).

Taigi neetiÅ¡ka, nesÄ Å¾ininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiÅ¡kiama nuomonė gali bÅ«ti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumÄ .Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad atsakovas ginčo komentarÄ parašė kaip atsakÄ Ä¯ ieÅ¡kovo vieÅ¡ai reiÅ¡kiamÄ kaltinimÄ dėl praÅ¡omų duomenų nepateikimo. IeÅ¡kovas, paskelbtame įraÅ¡e nurodydamas, kad „Seimo narys V. J. NEBEATSAKO į klausimÄ , kokiems vieÅ¡osios informacijos rengėjams yra sumokėjęs ir kiek konkrečiai yra sumokėjęs“, įraÅ¡o skaitytojams neatskleidė, kad dėl Å¡ios informacijos gavimo į atsakovÄ kreipėsi tik praėjusiÄ dienÄ ir įraÅ¡o paskelbimo metu atsakovas dar neturėjo pareigos pateikti praÅ¡ytos informacijos.

Taigi atsakovas ginčo komentaru iÅ¡ esmės siekė apsiginti nuo jam pareikÅ¡tų kaltinimų ir atskleisti ieÅ¡kovo įraÅ¡o kontekstÄ . Komentare atsakovas paaiÅ¡kino, kad tik vakar gavo ieÅ¡kovo paklausimÄ ir į jį atsakys Seimo statuto numatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovas į ieÅ¡kovo pakausimÄ atsakė per 6 dienas, t. y. laikydamasis teisės aktų nustatyto termino. Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nekilo. Teismo vertinimu, nepaisant ieÅ¡kovo įraÅ¡o provokatyvumo, atsakovas ginčo komentaru nuomonę iÅ¡reiÅ¡kė sÄ Å¾iningai, neįžeidė ieÅ¡kovo ir nepažemino jo garbės ir orumo (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas, manydamas, jog atsakovo komentaras yra įžeidžiantis, žeminantis jo garbę ir orumÄ , kaip savo Facebook paskyros valdytojas turėjo galimybę bet kuriuo metu paÅ¡alinti tiek savo paties įraÅ¡Ä , tiek ir atsakovo komentarÄ , tačiau to nepadarė (CK 1.5 straipsnis).Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas ginčo komentaru paskelbė ne neginčytinÄ faktÄ ar žiniÄ , bet subjektyvų ieÅ¡kovo įraÅ¡o Facebook paskyroje ir juo pristatomos situacijos vertinimÄ .

Ginčo atveju atsakovas savo nuomonę iÅ¡reiÅ¡kė neperžengdamas saviraiÅ¡kos laisvės ribų, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl garbės ir orumo pažeminimo bei neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir įrodymai esminės reikÅ¡mės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).Pažymėtina, kad pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau bylos nagrinėjimo metu šį reikalavimÄ sumažino iki 145 Eur.

Tokiu atveju laikytina, kad likusios reikalavimo dalies dėl 1855 Eur neturtinės žalos ieÅ¡kovas atsisakė. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bylos dalis dėl 1855 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 42 Eur (1855 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už Å¡iÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų byla nutraukta, o likusi ieÅ¡kinio dalis atmesta, laikytina, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 810 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 124-128).Vykdydamas 2018 m. sausio 11 d. nutartį, ieÅ¡kovas 2018 m. sausio 25 d. į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 850,72 Eur užstato sumÄ , skirtÄ galimų atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti (e. b. l. 35-36, 42).

Atsižvelgiant į tai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 810 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mokėtina iÅ¡ ieÅ¡kovo į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėtos 850,72 Eur užstato sumos. Užstato likutis, iÅ¡skaičius iÅ¡ jo bankinių pavedimų iÅ¡laidas, grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui.IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies dėl 1855 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt penkių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 42 Eur (keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2017 m. gruodžio 7 d., ir iÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡ia nutartimi.Atmesti likusiÄ ieÅ¡kinio dalį.

Priteisti atsakovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 810 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡iÄ sumÄ sumokant iÅ¡ ieÅ¡kovo į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ 2018 m. sausio 25 d. įmokėtos 850,72 Eur užstato sumos. Užstato likutį, iÅ¡skaičius iÅ¡ jo bankinio pavedimo iÅ¡laidas, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                     Igoris Kasimovas