e3363394-e7f4-408d-9389-5cb59705e8f5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-517-236/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.17. (S)                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio KailiÅ«no (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

Å . ir atsakovių D. G. bei S. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-354-538/2014 pagal ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinį atsakovėms D. G. ir S. V. dėl nuostolių atlyginimo.  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovėms D. G. ir S. V., praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių 188 528,27 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 3-15; t. 4, b. l. 166-168).IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2001 m. lapkričio 21 d.

D. G., S. V. ir R. Å . sudarė bendrosios jungtinės veiklos sutartį ir įsteigė D. G. tikrÄ jÄ Å«kinę bendrijÄ (toliau – ir bendrija). Bendrijos narės D. G., S. V. ir R. Å . 2001 m. lapkričio 22 įregistravo D. G. tikrÄ jÄ Å«kinę bendrijÄ , bendrijos vadove paskyrė atsakovę D. G.. D. G. tikroji Å«kinė bendrija 2003 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2SD-5386 ir 2003 m. rugsėjo 2 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2SD-5387 pagrindu, įsigijo pastatÄ -parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovės R.

Å . teigimu, atsakovės, planuodamos perimti bendrijos turtÄ , 2007 m. rugpjūčio 30 d. įkÅ«rė UAB „Danguda“, kurios vadove 2007 m. rugpjūčio 30 d. - 2007 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2009 m. spalio 23 d. iki dabar yra atsakovė D. G.. UAB „Danguda“ akcininkais buvo atsakovė D. G., kuri turėjo 100 paprastųjų vardinių akcijų, ir atsakovė S. V., kuri turėjo 50 paprastųjų vardinių akcijų. IÅ¡ karto po steigimo atsakovės joms priklausančias UAB „Danguda“ akcijas perleido trečiajam asmeniui M.

J., kuris tapo vieninteliu UAB „Danguda“ akcininku. IeÅ¡kovė akcijų ir vadovavimo perleidimÄ trečiajam asmeniui laikė formalia, atsakovių parengtos turto perkėlimo į jų valdomÄ Ä¯monę schemos dalimi, siekiant parodyti, jog sandoriai buvo sudaromi neva ne su atsakovėms priklausančia įmone. IeÅ¡kovė nurodė, jog informacija, kad M. J. tapo UAB „Danguda“ direktoriumi, buvo iÅ¡vieÅ¡inta tik 2008 m. kovo 20 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo jo paskyrimo UAB „Danguda“ vadovu.

IeÅ¡kovė pažymėjo, jog M. J. tapus UAB „Danguda“ vadovu, UAB „Danguda“ pradėjo sistemingai sudaryti skolos perkėlimo sutartis, kuriomis UAB „Danguda“ perėmė D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos skolas. IeÅ¡kovė nurodė, jog bendrija nebuvo likviduojama, vykdė veiklÄ , turėjo turto ir prekių, kurios virÅ¡ijo skolas, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog skolų perpirkimas iÅ¡ D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos buvo iÅ¡ anksto planuota priemonė, leidusi ateityje atsakovėms už skolas perimti turtÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, jog pradėjus likvidavimo procedÅ«rÄ , atsakovė D. G. kreipėsi į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Teismas nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos kreditoriui UAB „Danguda“ 272 680,58 Lt skolÄ . IeÅ¡kovės teigimu, UAB „Danguda“ sudarydama minėtas sutartis, formaliai veikė M. J. vardu, kadangi sutartys, sudarytos tarp UAB „Danguda“ direktorius M. J. ir D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos, buvo pasiraÅ¡ytos atsakovės D.

G..IeÅ¡kovė pažymėjo, jog nuo 2008 m. kovo mėnesio bendrija iÅ¡nuomojo pastatÄ â€“ parduotuvę įmonei UAB „Danguda“, tačiau oficialiai nuomos sutartį įregistravo 2008 m. rugsėjo 8 d. IeÅ¡kovės teigimu, UAB „Danguda“ nemokėjo rinkos sÄ lygas atitinkančio nuomos mokesčio bendrijai.IeÅ¡kovė nurodė, jog 2008 m. vasario 22 d. atsakovės priėmė sprendimÄ â€žDėl tikrojo nario paÅ¡alinimo ir su tuo susijusių klausimų“, kuriuo vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ D.

G. tikrosios Å«kinės bendrijos bei pasiÅ«lė ieÅ¡kovei derėtis dėl turto pasidalijimo. IeÅ¡kovė, nesutikdama su 2008 m. vasario 22 d. sprendimu, kreipėsi į atsakoves dėl bendrijos 1/3 turto dalies atidalijimo ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės nenorėjo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti bendrijai priklausančio turto, t. y. pastato–parduotuvės, taip pat siekė ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti kuo mažesnę sumÄ , todėl 2008 m. birželio 5 d. atsakovės įteikė ieÅ¡kovei atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ â€žDėl geranoriÅ¡ko 1/3 turto dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės“ ir pasiÅ«lė perduoti ieÅ¡kovei 150 000 Lt sumÄ .

IeÅ¡kovė su minėtu atsakovių pasiÅ«lymu nesutiko, kadangi laikė pasiÅ«lytÄ sumÄ per maža. IeÅ¡kovės taip pat nurodė, jog 2010 m. birželio 26 d., susirinkime nedalyvaujant ieÅ¡kovei, atsakovės priėmė sprendimÄ likviduoti bendrijÄ , likvidatore paskirti atsakovę D. G., kuri likvidatoriaus pareigas atliko iki 2011 m. spalio 7 d., t. y. iki D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos likvidavimo. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog UAB „Danguda“, atstovaujama atsakovės S. V., ir D. G. tikroji Å«kinė bendrija, atstovaujama atsakovės D.

G., 2011 m. gegužės 9 d. sudarė pastato parduotuvės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro. Pagal minėtÄ sutartį, bendrija pardavė UAB „Danguda“ pastatÄ -parduotuvę už 380 000 Lt, t. y. už gerokai mažesnę nei rinkos vertė kainÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovės, nuomavusios bendrijai priklausiusį pastatÄ -parduotuvę įmonei UAB „Danguda“ ir vėliau pardavusios pastatÄ -parduotuvę už gerokai mažesnę nei rinkos vertė kainÄ , pažeidė lojalumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Ieškovė pažymėjo, jog byloje atlikus pakartotinę ekspertizę, buvo nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos vertė, t. y. pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas nustatė, kad nekilnojamojo turto 751,91 kv. m. bendrojo ploto prekybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 9 d. retrospektyviai nustatyta lyginamosios vertės metodu rinkos vertė buvo 513 000 Lt. Nekilnojamojo turto - 751,91 kv. m. bendrojo ploto prekybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. nuomos rinkos vertė, retrospektyviai nustatyta lyginamosios vertės metodu rinkos vertė buvo 410 000 Lt.

IeÅ¡kovė darė iÅ¡vadÄ , jog nuostolių (žalos), patirtų dėl pastato - parduotuvės nuomos dydis yra: 14,23 Lt (nustatyta pastato-parduotuvės vieno kv. m nuomos kaina) x 751,91 (pastato- parduotuvės plotas) x 32 mėnesiai (nuomos laikotarpis) = 342 389,74 Lt / 3 = 114 129,91 Lt. Nuostolių (žalos), patirtų dėl pastato-parduotuvės pardavimo dydis yra: 513 000 Lt (pastato-parduotuvės pardavimo rinkos vertė 2011 m. gegužės 9 d.) - 286 086,92 Lt (skolos, kurios UAB „Danguda“ buvo perpirktos iÅ¡ bendrijos) - 3 717,99 Lt (bendrijos likvidavimo iÅ¡laidų suma) = 223 195,09 Lt / 3 = 74 398,36 Lt.

IeÅ¡kovės paskaičiavimu, iÅ¡ viso nuostolių suma yra 188 528,27 Lt. Atsakovės D. G. ir S. V. procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad sprendimo likviduoti D. G. tikrÄ jÄ Å«kinę bendrijÄ priėmimo dienÄ (2010-06-26) atsakovių įnašų dydžiai nebebuvo tokie patys kaip bendrijos įsteigimo dienÄ . Ä®steigdamos bendrijÄ , ieÅ¡kovė ir atsakovės 2001 m. įnešė po 1000 Lt pradinius įnaÅ¡us (bendrosios jungtinės veiklos sutarties 5.2. p.). Atsakovės D.

G. ir S. V. nuo 2005 m. įneÅ¡inėdavo savo asmenines lėšas į bendrijos kasÄ , nes bendrijai dažnai trÅ«ko apyvartinių lėšų. 2010 m. birželio 26 d., priimant sprendimÄ likviduoti D. G. tikrÄ jÄ Å«kinę bendrijÄ , ieÅ¡kovės ir atsakovių įnaÅ¡ai buvo tokio dydžio: ieÅ¡kovės – 1000 Lt, atsakovės D. G. – 196 009 Lt, atsakovės S. V. – 91 000 Lt. Bendras visų trijų bendrijos narių įnaÅ¡as 2010 m. birželio 26 d. buvo 288 009 Lt bei kiekvienos bendrijos narės dalis bendrijoje 2010 m. birželio 26 d. buvo: ieÅ¡kovės – 0,35 proc., atsakovės D.

G. – 68,06 proc., atsakovės S. V. – 31,60 proc. Atsakovės pažymėjo, jog po atsiskaitymo su kreditoriais likęs turtÄ buvo proporcingai padalintas narėms. Likvidavus D. G. tikrÄ jÄ Å«kinę bendrijÄ , atsakovė D. G. patyrė 132 532,66 Lt nuostolio, atsakovė S. V. – 61 443,71 Lt nuostolio, ieÅ¡kovė – 1000 Lt nuostolį. Atsakovės savo kaltės dėl per mažos ginčo pastato pardavimo kainos neįžvelgė, kadangi 2011 m. gegužės 9 d. pardavė ginčo pastatÄ už sumÄ , kuriÄ nustatė kvalifikuotas turto vertintojas UAB „Lituka“ ir Ko.Atsakovės nurodė, kad teismui nusprendus, jog atsakovės sÄ moningai pardavė ginčo pastatÄ už žemesnę kainÄ nei turėjo parduoti, maksimali ieÅ¡kovei priteistina suma (už pastato pardavimÄ ) yra pagal pirmosios ekspertizės iÅ¡vadas: 538000 Lt - 286086,92 Lt - 3717,99 Lt = 248 195,09 Lt x 0,35% = 868,68 Lt, o pagal pakartotinės ekspertizės iÅ¡vadas: 513000 Lt - 286086,92 Lt-3717,99 Lt = 223195,09 Lt X 0,3 5% = 781,18 Lt.

Atsakovių teigimu, ekspertizės aktuose pateiktas nuomos įkainis už ginčo laikotarpį neatitiko tuometinės tikrosios situacijos, nes nebuvo realaus nuomininko ginčo pastatui, šio pastato nuomos įkainį smukdė nepalankūs veiksniai – visuotinė krizė ypač statybų sektoriuje, ginčo pastato padėtis mieste, ginčo pastato dydis, ginčo pastato būklė, todėl nuomos mokestį laikė protingu. Atsakovės nurodė, kad teismui nusprendus, vadovautis ekspertizės išvadomis dėl ginčo pastato nuomos realios vertės už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. gegužės 11 d. (32 mėnesiai), maksimali ieškovei priteistina suma už negautas nuomos pajamas yra pagal pirmosios ekspertizės išvadas:10,61 Lt/m2 x 751,91 m2 x 32 mėnesiai = 255 288,48 Lt x 0,35 % = 893,51 Lt, pagal pakartotinės ekspertizės išvadas: 14,23 Lt/m2 x 751,91 m2 x 32 mėnesiai = 342 389,72 Lt x 0,35 % = 1979,54 Lt.

Atsakovės darė iÅ¡vadÄ , jog maksimali bendra priteistina ieÅ¡kovei suma pagal pirmosios ekspertizės iÅ¡vadas galėtų bÅ«ti 868,68 Lt už pastatÄ + 893,51 Lt už nuomÄ = 1762,19 Lt; pagal pakartotinės ekspertizės iÅ¡vadas - 781,18 Lt už pastatÄ + 1198,36 Lt už nuomÄ = 1979,54 Lt.             Atsakovės pažymėjo, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovių sudarytiems sandoriams ginčyti, todėl, mano, kad ieÅ¡kinys gali bei turi bÅ«ti atmestas (CK 2.82 str. 4 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovei R. Å . solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių D. G. ir S. V. 1979,54 Lt (573,31 eurų) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Å . priteisti atsakovei D. G. 3777 Lt (1093,89 eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitos ieÅ¡kinio dalies netenkinti.Teismas nesutiko su atsakovėmis, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovių sudarytiems sandoriams ginčyti (CK 2.82 str. 4 d.).

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčijo ne juridinių asmenų organų sprendimus, o prašė priteisti žalÄ , todėl sprendė, jog ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Å«kinių bendrijų įstatymu, pažymėjo, jog tikrosios Å«kinės bendrijos likvidatoriaus teisės ir pareigos yra prilyginamos juridinio asmens organo teisėms ir pareigoms, įtvirtintoms ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 2.87 straipsnyje yra įtvirtintos juridinio asmens organo narių pareigos, kurios yra tiesiogiai taikomos ir tikrosios Å«kinės bendrijos likvidatoriui.

Teismas nustatė, jog po likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais atsakovei buvo grÄ Å¾inta D. G. 29 759 Lt suma, atsakovei S. V. –19 206,29 Lt.Teismas nesutiko su ieÅ¡kove, jog D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos narių įnaÅ¡ai ir dalis bendrosios nuosavybės teisėje nesikeitė nuo bendrosios jungtinės veiklos sutarties sudarymo momento bei likviduojant įmonę bendrijos narėms priklausė po 1/3 bendrijos turto dalis, o įnaÅ¡ai yra lygÅ«s 1000 Lt. Teismas pažymėjo, jog partnerio įnaÅ¡as nėra įnaÅ¡as siaurÄ jÄ prasme, t. y. nėra tik steigimo metu padarytas įnaÅ¡as.

Partnerio įnaÅ¡as yra bet kuriuo bendrijos veiklos momentu į bendrÄ veiklÄ Ä¯neÅ¡tas turtas (CK 6.970 str. 1 d., ŪBÄ® 10 str. 1 d.).Teismas nustatė, jog atsakovės D. G. įnaÅ¡as į bendrijÄ iki jos likvidavimo buvo 196 009 Lt, atsakovės S. V. - 91 000 Lt, ieÅ¡kovės R. Å . – 1000 Lt. Po atsiskaitymo su kreditoriais likęs bendrijos turtas buvo padalintas proporcingai įnašų dydžiui: D. G. buvo iÅ¡mokėta 63 476,34 Lt, S. V. - 29 556,29 Lt. Visų tikrųjų narių įnašų suma bendrijos likvidavimo dienai buvo 288 009 Lt, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės dalis bendrijos likvidavimo dienai buvo 0,35 proc., D.

G. - 68,06 proc., S. V. – 31,59 proc. (ŪBÄ® 18 str. 3 d.).Teismas nurodė, jog 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi paskirta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizė, jÄ pavedant atlikti teismo ekspertui G. J. B.. Kadangi ieÅ¡kovė su ekspertizės iÅ¡vada nesutiko, nes pastarajai kilo abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo bei teisingumo, buvo paskirta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė, ekspertui užduodant tuos pačius klausimus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartyje.

Teismas nustatė, jog 2013-02-28/2013-03-27 nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1302-0005 nurodyta, kad nekilnojamojo turto – 751,91 kv. m bendrojo ploto, prekybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė 2011 m. gegužės mėn. 9 d. buvo 538 000 Lt. Nekilnojamojo turto - 751,91 kv. m bendrojo ploto, prekybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), reali nuomos kaina (nuomos rinkos kainos vertė) nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. 09 d. buvo 10,61 Lt /kv. m per mėnesį, o prekybinio pastato nuomos rinkos kainos vertė tame pačiame laikotarpyje yra 305 469 Lt.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės ir nuomos rinkos vertės nustatymo 2014 m. gegužės 31 d. pakartotinės ekspertizės akte Nr. 656 nurodyta, kad nekilnojamojo turto - 751,91 kv. m bendrojo ploto prekybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 9 d. retrospektyviai nustatyta lyginamosios vertės metodu rinkos vertė buvo 513000 litų. Nekilnojamojo turto - 751,91 kv. m bendrojo ploto prekybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. nuomos rinkos vertė, retrospektyviai nustatyta lyginamosios vertės metodu, yra 410000 Lt.

Teismas pažymėjo, kad ginčo pastatas buvo parduotas už mažesnę nei 2014 m. gegužės 31 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės ir nuomos rinkos vertės nustatymo pakartotinės ekspertizės akte Nr. 656 nurodytÄ sumÄ bei nėra ginčo, jog už pastatÄ nebuvo imamas nuomos mokestis, kuris ginčo laikotarpiu sudarė 410000 Lt.Teismas nurodė, jog atsakovė D. G., bÅ«dama D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos tikrÄ ja nare ir sudariusi bendrosios jungtinės veiklos sutartį, kuriai kaip D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos vadovei ir likvidatoriai buvo keliami papildomi įstatyme įtvirtinti reikalavimai.

Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės, parduodamos pastatÄ Å¾emesne nei rinkos kaina bei neimdamos mokesčio už pastato nuomÄ , pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, padarė D. G. tikrajai Å«kinei bendrijai bei ieÅ¡kovei, kaip D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos tikrajai narei, turtinę žalÄ (CPK 178 str., 185 str.). Teismas, nustatydamas žalos dydį, pažymėjo, jog ieÅ¡kovės dalis bendrijos likvidavimo dienai buvo 0,35 proc., D. G. - 68,06 proc., S. V. – 31,59 proc. Teismo teigimu, maksimali ieÅ¡kovei priteistina suma už pastato pardavimÄ yra: 513000 Lt - 286086,92 Lt - 3717,99 Lt = 223195,09 Lt x 0,3 5% = 781,18 Lt; maksimali ieÅ¡kovei priteistina suma už negautas nuomos pajamas yra 14,23 Lt/m2 x 751,91 m2 x 32 mėnesiai = 342 389,72 Lt x 0,35 %; iÅ¡ viso bendra priteistina ieÅ¡kovei suma yra 1979,54 Lt (781,18 Lt už pastatÄ + 1198,36 Lt už nuomÄ = 1979,54 Lt) (CPK 178 str., 185 str.).Teismas nustatė, kad atsakovė pardavė pastatÄ nuostolingai bei neėmė nuomos mokesčio, todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo) ir ieÅ¡kovei kilusių neigiamų padarinių – negautų pajamų (1979,54 Lt), kurios, likvidavus bendrijÄ , jai, kaip tikrajai D.

G. tikrosios Å«kinės bendrijos narei, teisėtai priklausė (CK 6.247 str.).Teismas taip pat nustatė, jog atsakovės įkÅ«rė naujÄ Ä¯monę UAB „Danguda“ bei veikė jos interesais parduodamos pastatÄ Å¾emesne nei rinkos kaina bei neimdamos nuomos mokesčio. Teismas sprendė, jog minėtas sandoris atsakovėms buvo naudingas. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas - atsakovė D. G. sudarė sandorį su įmone, kurios vadove ir dalyve ji buvo, o atsakovė S. V., atstovaudama UAB „Danguda“, sudarė sandorį su D.

G. tikrÄ ja Å«kine bendrija, kurios dalyve ji buvo (CK 6.67 str. 2 p.). Teismas nurodė, jog pareigos elgtis sÄ Å¾iningai nevykdymas reiÅ¡kia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę, t. y. atsakovių civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.).Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , sprendė, jog ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies - ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių solidariai priteistina 1979,54 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 178 str., 185 str.).Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovių priteisti 18 315,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovė D.

G. iš ieškovės – 4000 Lt. Teismas konstatavo, jog ieškovės ieškinys tenkintas 1 procentu ir iš atsakovių ieškovei priteistina 183 Lt, atsakovei D. G. iš ieškovės priteistina 3960 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai reikalavimai, todėl juo įskaičius, iš ieškovės R. Š. atsakovei D. G. priteisė 3777 Lt (1093,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Ieškovė R.

Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieÅ¡kovės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 0,35 proc., ir jai atitinkamai priteista 1 979,54 Lt (573,31 Eur) suma, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, t. y. solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių 188 528,27 Lt (54 601,56 Eur), priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 0,35 proc. ir nepagrįstai atsakovių įneÅ¡tus pinigus vertino kaip tikrosios Å«kinės bendrijos nario įnaÅ¡u.

IeÅ¡kovė nurodo, kad tikrasis narys, norėdamas įneÅ¡ti papildomÄ Ä¯naÅ¡Ä ir tokiu bÅ«du didinti bendrijos kapitalÄ , privalo gauti visų narių sutikimÄ , bendroji jungtinės veiklos sutartis privalo bÅ«ti pakeista ir sutarties pakeitimas privalo bÅ«ti įregistruotas registre. Å iuo atveju nebuvo įgyvendinta nei viena aukščiau nurodyta sÄ lyga;             2) Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovei priklauso 0,35 proc. dalis, pažeidė CPK 177 straipsnį, kadangi teismas neturėjo teisės remtis atsakovių pateiktais įrodymais, kuriais negalėjo bÅ«ti patvirtinamos įrodinėjimo aplinkybės. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovių pateikti dokumentai nepatvirtina įnašų padarymo fakto, kadangi įnašų atlikimas gali bÅ«ti patvirtinamas aplinkybe, jog buvo visų narių bendras sutikimas, buvo atliktas bendroji jungtinės veiklos sutarties pakeitimas ir sutarties pakeitimas buvo įregistruotas registre.

Atsakovės D. G. ir S. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ dalyje, kurioje teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovių 573,31 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės, parduodamos pastatÄ Å¾emesne nei rinkos kaina bei neimdamos mokesčio už pastato nuomÄ , pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, padarė D.

G. tikrajai Å«kinei bendrijai bei ieÅ¡kovei turtinę žalÄ . Atsakovės nurodo, jog pastatas buvo parduotas prieÅ¡ tai kvalifikuotam turto vertintojui atlikus ginčo pastato rinkos vertę ir pateikus iÅ¡samiÄ turto vertinimo ataskaitÄ . Tuo tarpu, ieÅ¡kovė minėtos turto vertinimo ataskaitos neginčijo, neprašė pripažinti jos negaliojančia;             2) Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuri iÅ¡ veikų, nurodytų CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, užtraukė atsakovėms civilinę atsakomybę.

Atsakovės parduodamos ginčo pastatÄ , tinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, neatliko jokių draudžiamų veiksmų ir veikė atidžiai bei rÅ«pestingai;             3) Pirmosios instancijos teismas vadovavosi pakartotinėmis ekspertizės iÅ¡vadomis, kuriose pastato rinkos kaina – 513 000 Lt. Tuo tarpu, tarp pardavimo kainos (380 000 Lt) ir eksperto nustatytos realios pastato rinkos vertės (513 000 Lt) yra tik 25 proc. kainos skirtumas. Å is kainų skirtumas nėra esminis, galintis kelti abejonių dėl turto vertinimo ataskaitos patikimumo;4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo mokamas nuomos mokestis, kadangi teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad per 32 mėnesių nuomos laikotarpį (2008 m. rugsėjo 8 d.

– 2011 m. gegužės 9 d.) UAB „Danguda“ sumokėjo bendrijai 32 000 Lt nuomos mokesčio (mokėjimo pavedimu - 12 000 Lt bei įskaitymas – 20 000 Lt) bei mokėjo visus pastato išlaikymo mokesčius;

5) Atsakovės nesutiko su ekspertizių aktuose pateiktomis iÅ¡vadomis dėl nuomos įkainių, kadangi jose nurodyti nuomos įkainiai neatitiko tuometinės realios situacijos, t. y. ginčo laikotarpiu vyko ekonominė krizė, didelis pastatas su dideliu plotu nenaudingų patalpų, kuriam reikalingas remontas, yra Å ilutės priemiestyje;6) Tariamos žalos atsiradimÄ nulėmė neteisėti ir nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovės veiksmai, kadangi ieÅ¡kovė, bÅ«dama bendrijos tikrÄ jÄ nare, vedė atskirÄ buhalterijÄ , nedalyvavo sprendžiant bendrijos einamus reikalus, nepripažino bendrijos skolų.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama bendrijos nare, slapta įkÅ«rė UAB „Reginasta“, kurios veikla buvo analogiÅ¡ka bendrijos vykdomai veiklai, savavaliÅ¡kai pasisavino bendrijos prekių daugiau nei už 41 000 Lt. Be to, ieÅ¡kovė mažiausiai prisidėjo prie bendrijos problemų sprendimų ir patyrė mažiausiÄ nuostolį, t. y. 1000 Lt, kuriuos įnešė kuriant bendrijÄ ;7) Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omas 18 315,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas privalėjo sumažinti iki 12 320 Lt ir tik tuomet taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį.

IeÅ¡kovė R. Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovių D. G. ir S. V. apeliacinį skundÄ atmesti ir jų skundžiamÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais atsikirtimais:1) Atsakovių elgesys parduodant ginčo pastatÄ laikytinas nerÅ«pestingu ir nesÄ Å¾iningu, kadangi atsakovės, žinodamos, jog pastatas yra įvertintas didesne kaina (2007 m. rugsėjo 13 d. UAB „Lituka“ ir Ko vertinimo ataskaita), vadovavosi turto vertinimo ataskaita, kurioje buvo pateikta mažiausia pastato vertė;2) PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovės, ieÅ¡kovė aktyviai domėjosi bendrijos veikla, tačiau atsakovės su ieÅ¡kove nebendradarbiavo, pastarosios visada atsisakydavo teikti informacijÄ ieÅ¡kovei;3) Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovių veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei kilti reikalingos sÄ lygos, o atsakovių apeliaciniame skunde pateikiami motyvai yra nepagrįsti ir neįrodyti;4) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovės D. G. ir S. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir tenkinti atsakovių apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ŪBÄ® nedraudžia bendrijos nariams bet kuriuo bendrijos veiklos momentu įneÅ¡ti savo asmeninių lėšų, taip pat įstatymas nenustato nariams pareigos keisti jungtinės veiklos sutartį ir jos pakeitimus įregistruoti registre. Be to, laiko ieÅ¡kovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177 straipsnį, kadangi rėmėsi įrodymais, kuriasi negalėjo bÅ«ti patvirtintos įrodinėjimo aplinkybės, nepagrįstais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai atmestini, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Å . ir atsakovių D. G. bei S. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-354-538/2014, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl ieÅ¡kovės R. Å . dalies D. G. tikrosios Å«kinės bendrijoje IeÅ¡kovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 0,35 proc. ir nepagrįstai atsakovių įneÅ¡tus pinigus vertino kaip tikrosios Å«kinės bendrijos nario įnaÅ¡u.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų laikyti pagrįstais.Ūkinių bendrijų įstatymo (2010-01-05 – 2012-01-01 redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikroji Å«kinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai. ŪBÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tikrųjų narių teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Å¡is bei kiti įstatymai, jungtinės veiklos sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifikÄ nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).Pagal teisinį tikslÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties Å¡alių bendri tikslai.

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).Bendra veikla kildinama ne iÅ¡ įstatymo, bet grindžiama sutartimi.

Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai.

Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Å iandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetÄ ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog D.

G., S. V. ir R. Å . 2001 m. lapkričio 21 d. sudarė bendrosios jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įsteigė D. G. tikrÄ jÄ Å«kinę bendrijÄ (t. 1, b. l. 16-18), susitarė, jog narių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 1/3 (jungtinės veiklos sutarties 5.1 p.), kiekviena per 10 dienų nuo bendrijos įregistravimo padarys pradinį įnaÅ¡Ä , t. y. po 1 000 Lt (jungtinės veiklos sutarties 5.2 p.). Bendrija 2001 m. lapkričio 22. d. įregistruota, vadove paskirta D. G. (t. 1, b. l. 19-21).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog bendrijos įsteigimo dienÄ D. G., S. V. ir R. Å . įnaÅ¡ai buvo lygÅ«s.Teisėjų kolegija pažymi, jog partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrÄ veiklÄ vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio T dalis).

Taigi partnerių įnašų proporcijos, įneÅ¡to turto nuosavybė, pelno paskirstymas reglamentuojamas įstatymu, jei Å¡alys nesusitaria kitaip. Å ios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties Å¡alių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009)Nagrinėjamu atveju ŪBÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2004-01-01 iki 2010-01-05) nenustatė specialios tvarkos, kurios privalėtų laikytis nariai, įneÅ¡dami įnaÅ¡Ä .

ŪBĮ 11 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta bendra taisyklė, jog bendrijos reikalus tvarko ir sprendimus visais bendrijos veiklos klausimais priima bendrijos tikrieji nariai; sprendimai priimami visų tikrųjų narių bendru sutarimu; bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti numatyta, kad sprendimai priimami tikrųjų narių balsų dauguma. Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija nustatė, jog narės jungtinės veiklos sutarties 12 punkte susitarė, jog nutarimai visais klausimais priimami paprasta balsų dauguma.

ŪBÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-05 iki 2012-01-01) 18 straipsnio 3 dalis nustatė, kad po atsiskaitymo su likviduojamos tikrosios Å«kinės bendrijos kreditoriais likęs turtas padalijamas tikriesiems nariams proporcingai jų įnašų dydžiui, buvusiam sprendimo likviduoti tikrÄ jÄ Å«kinę bendrijÄ priėmimo dienÄ , jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Teisėjų kolegijos vertinimu, didesnį įnaÅ¡Ä Ä¯neÅ¡usiam bendrijos nariui turi tekti proporcingai didesnė likviduojamos bendrijos turto dalis, kadangi likusio turto padalinimas į tris lygias dalis, kai narių įnašų dydžiai yra skirtingi, bÅ«tų akivaizdžiai neteisingas ir prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK normas dėl jungtinės veiklos ir ŪBÄ® normas, likviduojant bendrijÄ likęs turtas dalinamas ne atsižvelgiant į pradinius steigėjų įnaÅ¡us (po 1000 Lt), tačiau proporcingai įnašų dydžiui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės D. G. įnaÅ¡as į bendrijÄ iki jos likvidavimo buvo 196 009 Lt, atsakovės S. V. - 91 000 Lt, ieÅ¡kovės R. Å . – 1000 Lt. Visų tikrųjų narių įnašų suma bendrijos likvidavimo dienai buvo 288 009 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės dalis bendrijos likvidavimo dienai buvo 0,35 proc., D.

G. – 68,06 proc. (63 476,34 Lt), S. V. – 31,59 proc. (29 556,29 Lt).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas bylos aplinkybes, į teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatė 0,35 proc. ir pagrįstai atsakovių įneÅ¡tus pinigus vertino kaip tikrosios Å«kinės bendrijos nario įnaÅ¡u. Dėl įrodymų vertinimo Apeliantė R.

Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovei priklauso 0,35 proc. dalis, pažeidė CPK 177 straipsnį. Apeliantės teigimu, teismas neturėjo teisės remtis atsakovių pateiktais įrodymais, kuriais negalėjo būti patvirtinamos įrodinėjimo aplinkybės. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis aukščiau pateiktus apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ â€“ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2012).Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus ir teisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikydamas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinęs ir teisingai nustatęs bylos aplinkybes, atskleidęs bylos esmę, teisingai iÅ¡aiÅ¡kinęs ir taikęs civilinio proceso bei civilinio kodekso normas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovės R.

Å . dalis bendrijos likvidavimo dienai buvo 0,35 proc., D. G. - 68,06 proc., S. V. – 31,59 proc.              Dėl CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo              Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės, parduodamos pastatÄ Å¾emesne nei rinkos kaina bei neimdamos mokesčio už pastato nuomÄ , pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, padarė D.

G. tikrajai Å«kinei bendrijai bei ieÅ¡kovei turtinę žalÄ .             Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui bÅ«tinos sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ä®statymas neteisėtus veiksmus apibrėžia:

1) kaip neįvykdymÄ Ä¯statyme ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas);

2) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas);

3) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kaip bendro pobÅ«džio reikalavimas koreliuoja su kitu bendro pobÅ«džio reikalavimu, elgtis taip, kad niekam nepadarytum žalos (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

             Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovės reikalavimai yra susiję su parduoto nekilnojamojo turto - 751,91 kv. m. bendrojo ploto prekybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kaina, bei pastato–parduotuvės nuomos kaina.             Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis).             Bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi nutarė patenkinti ieÅ¡kovės R.

Å . praÅ¡ymÄ ir paskirti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę (t. 2, b. l. 157-158). IÅ¡ 2013 m. kovo 27 d. ekspertizės akto Nr. 1302-0005 matyti, jog ginčo pastato vertė 2011 m. gegužės 9 d. buvo 538 000 Lt, reali nuomos kaina (nuomos rinkos kainos vertė) nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. 09 d. buvo 10,61 Lt /kv. m per mėnesį, o prekybinio pastato nuomos rinkos kainos vertė tame pačiame laikotarpyje 305 469 Lt (t. 3, b. l. 16-45). IeÅ¡kovei nesutikus su minėta iÅ¡vada, Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarė paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę (t. 4, b. l. 9-10).

IÅ¡ 2014 m. gegužės 31 d. ekspertizės akto Nr. A/SKR 656 nustatyta, jog ginčo pastato vertė 2011 m. gegužės 9 d. buvo 513 000 Lt, pastato laikotarpiu nuo 2008 kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. nuomos rinkos vertė, retrospektyviai nustatyta lyginamosios vertės metodu, buvo 410000 Lt (t. 4 b. l. 46-98). Teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertizės aktas yra vienas iÅ¡ įrodymų, kurį teismas privalo vertinti. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ pripažinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ (jos dalį) gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012).

             Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi iÅ¡dėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ir teisinį sprendimo pagrindimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2015).

             Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus.             Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovių argumentus, jog eksperto iÅ¡vadose nurodyti nuomos įkainiai neatitiko tuometinės realios situacijos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek turto vertinimas, tiek nuomos rinkos vertė yra atliekama pagal tuometinę realiÄ situacijÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog atliekant tiek pirminę ekspertizę, tiek pakartotinę ekspertizę nebuvo atsižvelgta ginčo laikotarpiu vykusiÄ ekonominę krizę, pastato dydį bei jo iÅ¡planavimÄ , pastato bÅ«klę ar jo vietÄ .              Be to, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis taip pat nustatė, jog atsakovės įkÅ«rė naujÄ Ä¯monę UAB „Danguda“ bei veikė jos interesais parduodamos ginčo pastatÄ Å¾emesne nei rinkos kaina bei neimdamos nuomos mokesčio, atlikdamos įskaitymus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sandoris buvo naudingas iÅ¡imtinai atsakovėms. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas atsakovė D. G. sudarė sandorį su įmone, kurios vadove ir dalyve ji buvo, o atsakovė S. V., atstovaudama UAB „Danguda“, sudarė sandorį su D. G. tikrÄ ja Å«kine bendrija, kurios dalyve ji buvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovių nesÄ Å¾iningas elgesys pastarosioms sukėlė civilinę atsakomybę (6.248 str. 3 d.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, spręsdamas, kad ginčo pastatas buvo parduotas už mažesnę nei 2014 m. gegužės 31 d.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės ir nuomos rinkos vertės nustatymo pakartotinės ekspertizės akte Nr. 656 nurodytÄ sumÄ , todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovės, prieÅ¡ingai nei teigia apeliaciniame skunde, netinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas, pardavė ginčo pastatÄ Å¾emesne nei rinkos kaina bei neėmė mokesčio už pastato nuomÄ , todėl pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, padarė D. G. tikrajai Å«kinei bendrijai, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovei, kaip D.

G. tikrosios Å«kinės bendrijos tikrajai narei, turtinės žalos (CPK 178 str., 185 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. birželio 5 d. atsakovių raÅ¡tas (t. 1, b. l. 47-48) nebuvo pripažinimas, kad ieÅ¡kovės dalis bendrojoje nuosavybėje lygi 1/3, tai buvo pažodinis atsakymas į ieÅ¡kovės raÅ¡tÄ su pasiÅ«lymu taikytis, Å¡alys nesusitaikė ir toks raÅ¡tas nesukėlė pasekmių. Bylos duomenys patvirtina, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡ viso bendra priteistina ieÅ¡kovei suma yra 1979,54 Lt (781,18 Lt už pastatÄ + 1198,36 Lt už nuomÄ = 1979,54 Lt).

Dėl ieÅ¡kovės R. Å . veiksmų esant D. G. tikrosios Å«kinės bendrijos tikrÄ jÄ nare Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, jog tariamos žalos atsiradimÄ nulėmė neteisėti ir nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovės R. Å . veiksmai, kadangi ieÅ¡kovė, bÅ«dama bendrijos tikrÄ jÄ nare, vedė atskirÄ buhalterijÄ , nedalyvavo sprendžiant bendrijos einamus reikalus, nepripažino bendrijos skolų. Kaip jau buvo minėta, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės neįrodė, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama bendrijos nare, slapta įkÅ«rė UAB „Reginasta“, kurios veikla buvo analogiÅ¡ka bendrijos vykdomai veiklai, savavaliÅ¡kai pasisavino bendrijos prekių daugiau nei už 41 000 Lt, mažiausiai prisidėjo prie bendrijos problemų sprendimų. Pažymėtina, jog vien tai, jog ieÅ¡kovė patyrė mažiausiÄ nuostolį, t. y. 1000 Lt, kuriuos įnešė kuriant bendrijÄ , nėra pagrindas atsirasti ieÅ¡kovės civilinei atsakomybei.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovių argumentai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų yra deklaratyvaus, hipotetinio pobÅ«džio pasvarstymai, todėl laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teisme Nagrinėjamu atveju apeliantės D. G. ir S. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu. Apeliantės atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omas 18 315,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas privalėjo sumažinti iki 12 320 Lt ir tik tuomet taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį.Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovių 18 315,75 Lt.

Nagrinėjamu atveju ginčo dalyje dėl 8 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nėra, t. y. atsakovės sutinka, jog ieÅ¡kovė sumokėjo 800 Lt žyminį mokestį, taip pat patyrė 2 900 Lt pirmosios ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas, 500 Lt teismo eksperto atvykimo į teismÄ iÅ¡laidas, 4 500 Lt pakartotinės ekspertizės iÅ¡laidas. Atsakovės apeliaciniu skundu ginčija ieÅ¡kovės patirtas 9 615,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teismui pateiktÄ detalų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nustatė, jog ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio parengimÄ sumokėjo 5 012,70 Lt; už atstovavimÄ 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. gegužės 21 d. teismo posėdžius bei ekspertizės objekto apžiÅ«rÄ sumokėjo 2 178 Lt; pakartotinę ekspertizės objekto apžiÅ«rÄ â€“ 726 Lt; už ekspertizės akto kopijas – 31,05 Lt; už atstovavimÄ 2014 m. spalio 10 d. teismo posėdyje bei susipažinimo su pakartotinės ekspertizės aktu ir pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo parengimÄ â€“ 968 Lt; atsiliepimo už atsakovių praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimÄ â€“ 700 Lt (t. 5, b. l. 45-46).Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintu Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (tekste – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytÄ , sprendžia, jog už ieÅ¡kinio parengimÄ mokėtina 2 550 Lt (3 x 850 MMA) suma (Rekomendacijų 8.2 p.); už atstovavimÄ 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. gegužės 21 d. teismo posėdžiuose - 300 Lt (0,15 x 2 x 1000 MMA) suma (Rekomendacijų 8.18 p.); už atstovavimÄ 2014 m. spalio 10 d. teismo posėdyje – 150 Lt (0,15 x 1000 MMA); už pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo parengimÄ â€“ 120 Lt (0,12 x 1000 MMA) suma (Rekomendacijų 8.16 p.); už atsiliepimo už atsakovių praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimÄ - 500 Lt (0,5 x 1000 MMA) suma (Rekomendacijų 8.15 p.), iÅ¡ viso 3620 Lt.Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog už ekspertizės objekto apžiÅ«rÄ mokėtina 700 Lt suma; už pakartotinę ekspertizės objekto apžiÅ«rÄ â€“ 726 Lt, už ekspertizės akto kopijas – 31,05 Lt, suma, iÅ¡ viso – 1 457,05 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėmis D. G. ir S. V., jog ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už ekspertizės akto kopijų atlikimÄ , už ekspertizės objekto apžiÅ«rÄ bei pakartotinę ekspertizės objekto apžiÅ«rÄ yra savanoriÅ¡kos bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl neturėtų bÅ«ti priteistinos. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo jų nepriteisti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme iÅ¡ viso patyrė 13 777,05 Lt (8 700 Lt +3620 Lt +1 457,05 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs CPK 93 straipsnio 2 dalį, konstatavo, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas 1 procentu ir iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovei priteisė 183 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos procentinės dalies, tenkinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, apeliantės D. G. ir S. V. ginčija tik ieÅ¡kovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį.Teisėjų kolegija, taikydama 1 procento dalį ir perskaičiavus ieÅ¡kovei priteistinų bylinėjimųsi iÅ¡laidų dydį, sprendžia, jog iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovei priteistina 138 Lt suma (13 777,05 Lt x 1 proc. / 100) ir atlikus įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei D.

G. priteistina 3 862 Lt (4000 Lt – 138 Lt) (1 119 Eur) suma. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės R. Š. ieškinį atsakovėms D.

G. ir S. V. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė proceso bei materialinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, jog perskaičiavus bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nustačius, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių 183 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos, tačiau naikinti skundžiamo sprendimo dalį ar jį pakeisti nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistu, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Toks patikslinimas iÅ¡ esmės nėra atsakovių apeliacinio skundo tenkinimas iÅ¡ dalies. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantėms nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nurodant, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Å . priteisiama atsakovei D. G. 3 862 Lt (1 119 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys KailiÅ«nas Alvydas PoÅ¡kus                                                    Â