Legislator Case Law & Legislation
e3358fd7-1a19-4e1a-9d5d-b4868b23e968 AI generated

e3358fd7-1a19-4e1a-9d5d-b4868b23e968 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number e3358fd7-1a19-4e1a-9d5d-b4868b23e968
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-446/2014 pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovams A. R. ir ŽŪB „ŽeMila“, trečiajam asmeniui Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. A. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, ir n u s t a t ė :                                                               I.

Legislator headnote

AI generated

e3358fd7-1a19-4e1a-9d5d-b4868b23e968 · Å iaulių apygardos teismas: Todėl taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutÄ , teismas nesivadovavo CK 1.80 str. 2-4 d., 4.96 str. nustatyto sandorio negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo taisyklėmis.           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu (115–119 b. l.) atsakovas A. R. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmos instancijos teisme, o paduodant apeliacinį skundÄ - 3000 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-530-124/2014                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00577-2013-5                                                              Procesinio sprendimo kategorija 35.1; 35.4; 45.6; 121.14.                                          (S)                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m.spalio 8 d.Å iauliai             Šiaulių apygardos teismo  Civilinių bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti iÅ¡ teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Rasos BartaÅ¡ienės, Danutės Matiukienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

R. ir ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-446/2014 pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovams A. R. ir ŽŪB „ŽeMila“, trečiajam asmeniui Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. A. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, ir n u s t a t ė :                                                               I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. T. ieÅ¡kiniu (3–7 b. l.) prašė perkelti ieÅ¡kovui 9,6506 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų A. R. ir ŽŪB „ŽeMila” 2013-05-24 sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyti, kad ieÅ¡kovas privalo sumokėti atsakovui A. R. 90 000 Lt sumÄ už 9,6506 ha ploto žemės sklypo įsigijimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2007-12-20 tarp ieÅ¡kovo ir A. R. buvo sudaryta privačios žemės sklypo panaudos sutartis, pagal kuriÄ A.

R. perdavė neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovui žemės sklypÄ penkerių metų laikotarpiui. Panaudos sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre. 2012-10-07, likus dviem mėnesiams iki Panaudos sutarties galiojimo pabaigos, Å¡alys sudarė žemės sklypo Panaudos sutartį, kuria A. R. perdavė ieÅ¡kovui neatlygintai naudotis žemės sklypu. 2012 m. gegužės mėnesį tarp ieÅ¡kovo ir A. R. buvo sudaryta preliminarioji Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ A. R. įsipareigojo parduoti žemės sklypÄ ieÅ¡kovui už 80 000 Lt, o ieÅ¡kovas įsipareigojo jį nupirkti.

Å alys sutarė, jog pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarys ne vėliau kaip iki 2013-10-31. Pagal preliminarios sutarties nuostatas ieÅ¡kovas savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui ir kaip avansinę įmokÄ sumokėjo A. R. 5000 Lt. 2013m. gegužės mėnesio pabaigoje ieÅ¡kovas sužinojo, jog žemės sklypÄ A. R. pardavė ŽŪB „ŽeMila”. IeÅ¡kovas atitinka visas Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo sÄ lygas, todėl jis turėjo pirmenybės teisę įsigyti atsakovo A.

R. parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . Atsakovas A. R., sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, elgėsi neteisėtai, o notarui pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , dėl ko sukėlė neigiamas tokio sandorio pasekmes.Atsakovas A. R. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (55–56 b. l.) su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad kitas pirkėjas pasiÅ«lė didesnę kainÄ už žemę, todėl sutiko jÄ parduoti, buvo įsitikinęs, kad ieÅ¡kovui atsisakius mokėti didesnę kainÄ , jokių jo interesų nepažeidė, todėl notarÄ informavo, kad nėra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti jo žemę.

Atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (58–60 b. l.) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012-10-07 žemės panaudos sutartis iÅ¡ esmės yra žemės nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienų metų terminui, todėl jai turėjo bÅ«ti taikomas LR CK 6. 547 str. 2 d. Žemės sandorį tvirtino notaras, atsakovas žemę įgijo teisėtai, sumokėjo suderėtÄ kainÄ , perėmė žemę savo nuosavybėn ir jÄ apsėjo, prižiÅ«rėjo, ruošėsi nuimti derlių.

Ieškovas savo valia buvo atsisakęs pirkti ginčo žemę už 90000Lt, todėl prarado savo pirmumo teisę pirkti žemę didesne kaina. Trečiasis asmuo Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. A. atsiliepimu į ieškinį (53 b. l.) prašo ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas nustatyta tvarka neišviešinęs sutarčių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, negali jų panaudoti prieš trečiuosius asmenis.                                     II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu (108–112 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino, perkėlė P. T. vietoje žemės Å«kio bendrovės „ŽeMila“ pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. gegužės 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A., į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojo P. T. sumokėti A. R. 90000 Lt, priteisė iÅ¡ A.

R. P. T. 4200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ A. R. valstybei 38,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas P. T. 2003-04-24 įregistravo Å«kininko Å«kį, yra deklaravęs dirbamus žemės Å«kio naudmenis, gauna valstybės paramÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas gali įsigyti atlygintinai žemės Å«kio paskirties žemę Å«kininko veiklai vystyti, t. y. jis gali bÅ«ti žemės Å«kio paskirties žemės pirkėju. IeÅ¡kovas buvo teisėtas Å¡io sklypo naudotojas, tarp jo ir atsakovo A.

R. Å¡io sklypo panaudos sutartis, sudaryta 2012-10-07, galiojanti iki 2013-12-20, nebuvo pasibaigusi ar įstatymo nustatyta tvarka nutraukta, atsakovui priklausantį žemės sklypÄ ieÅ¡kovas dirbo, juo naudojosi pagal panaudos sutartis nuo 2007 m. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas turėjo pirmenybės teisę pirkti atsakovui A. R. priklausantį žemės sklypÄ , kurio naudotoju jis buvo sklypo pardavimo metu. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. R. neįrodė, kad ieÅ¡kovui buvo tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka pasiÅ«lyta pirkti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , nepateikė įrodymų, kad pranešė raÅ¡tu, pasiÅ«lymÄ iÅ¡siunčiant registruotu laiÅ¡ku.

Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta naudotojo pirmenybės teisė pirkti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ buvo pažeista, nes sklypo savininkas atsakovas A. R. įstatymo nustatyta tvarka nepasiÅ«lęs žemės sklypo naudotojui ieÅ¡kovui P. T. jo pirkti tokiomis sÄ lygomis ir kaina, kurios numatytos pirkimo-pardavimo sutartyje, pardavė žemės sklypÄ Å½ÅªB „ŽeMila“.Teismas nurodė, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo kaip pirmenybės teisės gynimo bÅ«do specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sÄ Å¾iningumo.

Todėl taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutÄ , teismas nesivadovavo CK 1.80 str. 2-4 d., 4.96 str. nustatyto sandorio negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo taisyklėmis.           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu (115–119 b. l.) atsakovas A. R. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmos instancijos teisme, o paduodant apeliacinį skundÄ - 3000 Lt.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (sandorio sudarymo metu galiojęs 2003-01-28 įstatymas Nr. IX-1314) 6 ir 2 straipsnius ir nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas P. T. turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės Å«kio paskirties žemę. Ne visi žemės naudotojai turi pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus.

IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis tvarko savo Å«kio buhalterinę apskaitÄ , todėl negali bÅ«ti laikomas žemės naudotoju ir turėti pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę.2. 2012 m. spalio 7 d. buvo sudaryta nauja Privačios žemės sklypo panaudos sutartis. Ji buvo sudaryta ilgesniam, negu vieneri metai laikui: nuo 2012-10-07 iki 2013-12-20, t. y. daugiau kaip 14 mėnesių, todėl turėjo bÅ«ti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.478 str. 2 dalies nuostatų, nes ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs pirmumo teisę įsigyti žemę prieÅ¡ atsakovÄ Å½ÅªB „ŽeMila” tik tuo atveju, jei Panaudos sutartis bÅ«tų įregistruota VÄ® „Registrų centras” vieÅ¡ajame registre.

3. Teismas nepagrįstai nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, kad atsakovas ieÅ¡kovui siÅ«lė pirkti žemės sklypÄ už 90 000 Lt., tačiau jis atsisakė. Teismas neįsigilino į Å¡alių faktinių santykių pobÅ«dį ir jų tinkamai nekvalifikavo. Netinkamai kvalifikuodamas Å¡alių santykius, teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visai netyrė ir nevertino raÅ¡ytinio įrodymo - Avansinio susitarimo, kuris įrodo, kad ieÅ¡kovui buvo pateiktas pasiÅ«lymas pirkti naudojamÄ Å¾emę už konkrečiÄ 80 000 Lt sumÄ , netinkamai vertino susiklosčiusius teisinius santykius ne pagal Preliminariosios sutarties sÄ lygas.

Jeigu teismas pirkėjo teises perkėlė ieÅ¡kovui, turėjo atsakovui priteisti 5000 Lt.4. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis finansiÅ¡kai buvo pajėgus sumokėti 90 000 Lt. PrieÅ¡ingai, jis tuo metu pirko žemės Å«kio technikÄ , todėl ir nesutiko mokėti didesnės kainos. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turėjo galimybę realiai perimti ir įvykdyti pirkėjo pareigas.5. Atsakovas, sudaręs su ieÅ¡kovu Avansinį susitarimÄ , ir pasiÅ«lęs pirkti žemę už 80 000 Lt., o padidinus kainÄ ir ieÅ¡kovui atsisakius pirkti už 90 000 Lt., sumokėjęs ieÅ¡kovui 10000 Lt., t. y. dvigubÄ avansÄ , įvykdė savo pareigÄ pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypÄ pagal Avansinį susitarimÄ , todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas prarado teisę reikalauti perkelti jam pirkėjo teises, nes jis savo pirmenybės teise nepasinaudojo.Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ (127–130 b. l.) praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nesprendė ŽŪB “ŽeMila” interesų iÅ¡saugojimo pusiausvyros lyginant su kitų proceso dalyvių teisėmis, nemotyvavo savo sprendime pažeistos interesų pusiausvyros priežasčių, nesprendė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo pagal LR CPK 93 str. nurodytas taisykles ir iÅ¡ vis dėl jų nepasisakė. IeÅ¡kovas buvo įpareigotas pinigus už žemę sumokėti ne sÄ Å¾iningiems žemės pirkėjams, o A.

R., o dėl ŽŪB „ŽeMila“ sumokėtų pinigų likimo iÅ¡vis nepasisakė.2. Ginant ieÅ¡kovo pirmenybės teisę pirkti žemės sklypÄ , šį sklypÄ reikėtų iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningo šį sklypÄ Ä¯gijusio asmens, todėl turi bÅ«ti taikomas CK 4.96 str. 2 d. įtvirtintas reikalavimas, kaip bendras daiktinės teisės ir savininko teisių gynimo principas. Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas numato galimybę iÅ¡reikalauti turtÄ ir iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, nes jame apie tai iÅ¡ viso nekalbama., o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 23 straipsniui.

Å is įstatymas numato tik pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimÄ , ko neįmanoma padaryti Å¡io turto nepaėmus iÅ¡ kito asmens, o paėmimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo reglamentuoja Civilinis kodeksas. Teismas nelaikė, kad Å¡iuo atveju yra įstatymo ir CK normų kolizija, o jei ji ir bÅ«tų, turėtų bÅ«ti taikomas CK 1.3 str. 2 d.3. Teismas sprendė, kad A. R. neteisėtai pardavė žemę, tai turėjo ex officio spręsti dėl pinigų, sumokėtų už žemę, atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ grÄ Å¾inimo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, taikant restitucijÄ , sÄ Å¾iningumo principas (bet ne asmens sÄ Å¾iningumas) yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyros. Jeigu teismas sprendė, kad, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, tai perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, turi bÅ«ti sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp visų susijusių su ginčo žemės sklypu Å¡alių.5.

Atsakovas A. R., gindamasis nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo, be kita ko, įrodinėjo ir rėmėsi aplinkybe, kad sklypo perleidimo metu ieÅ¡kovas nebuvo finansiÅ¡kai pajėgus jo įsigyti, nes pirko brangiÄ technikÄ , neturėjo lėšų žemei pirkti, tačiau teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti duomenis apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį, kritiÅ¡kai vertino liudytojų parodymus. Manome, teismas Å¡aliÅ¡kai sprendė bylÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesais, pažeidė procesines bei materialines teisės normas.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (142–149 b. l.) ieÅ¡kovas P. T. praÅ¡o atsakovų apeliacinius skundus atmesti, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodė, kad teismas, nagrinėdamas ginÄÄ , vertino visus kriterijus, kurie apibÅ«dina asmenį, turintį pirmumo teisę įsigyti žemės Å«kio žemę, ir tinkamai konstatavo, jog ieÅ¡kovas atitinka visus Laikinajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismas, nors detaliai ir nenurodydamas skundžiamame sprendime, tinkamai konstatavo, jog ieÅ¡kovas tvarko buhalterinę apskaitÄ , nes tokį reikalavimÄ jis privalo vykdyti, siekdamas gauti ES fondų paramÄ . Nuo 2013-01-04 dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo sudaryta sutartis su Kooperatyvu „Kelmės agroservisas“.

IÅ¡ dviejų panaudos sutarčių analizės akivaizdu, jog antroji sutartis buvo sudaryta likus dviem mėnesiams iki Panaudos sutarties galiojimo pabaigos, tačiau tikrieji Å¡alių ketinimai buvo jos įsigaliojimÄ sieti su pirmosios panaudos sutarties pabaiga. Pirmajai panaudos sutarčiai nustojus galioti 2012-12-20, Å¡alys sutarė vieneriems metams, t.y. iki 2013-12-20, leisti ieÅ¡kovui ir toliau naudotis žeme. Kitoks sutarčių aiÅ¡kinimas neatitiktų tikrųjų Å¡alių ketinimų ir valios. Atsižvelgiant į tai, jog panaudos sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, ieÅ¡kovui nekilo pareiga jos registruoti vieÅ¡ajame registre.

Nė viena iš šalių neginčijo fakto, jog iki žemės ūkio paskirties žemės perleidimo atsakovui ŽŪB „ŽeMila“, ieškovas žeme naudojosi ilgiau nei metus. Vien formalus skundo reikalavimas dėl panaudos sutarties įregistravimo yra neesminis, nereikalingas ir nekeičiantis faktinės situacijos dėl žemės naudojimo. Apeliantas neįrodė, jog ieškovui po to, kai jau buvo sudaryta preliminarioji žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sutartis, siūlė žemę pirkti didesne kaina.

Tik tuomet, kai žemės Å«kio paskirties žemė buvo perleista ŽŪB „ŽeMila”, atsakovo sutuoktinė atvyko pas ieÅ¡kovÄ ir grÄ Å¾ino jo pagal preliminarų susitarimÄ sumokėtÄ avansÄ bei sumokėjo 5 000 Lt dydžio baudÄ . Aplinkybė dėl asmens, kurio pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypÄ pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pažeista, turtinės padėties analizavimas yra nesusijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku.Faktas, jog ieÅ¡kovas sudarė preliminariÄ Å¾emės sklypo įsigijimo sutartį leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turėjo ir turi galimybių jį įsigyti, prieÅ¡ingu atveju tokių įsipareigojimų nebÅ«tų prisiėmęs. Nesant pareikÅ¡to reikalavimo dėl 5 000 Lt priteisimo apelianto naudai, nesant Å¡alių pozicijos dėl tokio reikalavimo ir jo nenagrinėjus posėdžio metu, teismas pagrįstai tokio klausimo nesprendė, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidęs procesines teisės normas.Apeliantas ŽŪB “ŽeMila”, dalyvaudamas byloje kaip atsakovas turi didesnes procesines teises, atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokatės, pastarasis turėjo visas galimybes pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovo A.

R.. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo bÅ«do, specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sÄ Å¾iningumo. Dėl to, taikant pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo institutÄ , nereikia vadovautis CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo taisyklėmis.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (141 b. l.) Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaras A.

A. praÅ¡o atsakovų apeliacinius skundus patenkinti, panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ atsiliepimu į atsakovo A. R. apeliacinį skundÄ (136–137 b. l.) praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimÄ , nurodo, kad visiÅ¡kai pritaria apeliacinio skundo argumentams.                                                  IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,                                                 teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovų A. R. ir ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinių skundų ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Dėl apelianto A. R. apeliacinio skundo Apelianto A. R. apeliacinis skundas netenkintinas.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog buvo pažeista ieÅ¡kovo pirmumo teisė įsigyti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ .

Pirmenybės teisė į parduodamÄ privatų žemės sklypÄ nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, inter alia Žemės įstatyme, Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme. Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sandorio sudarymo metu nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių, turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs Å¡iÄ Å¾emę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip metus, – jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus Å¡io įstatymo 2 straipsnyje.

Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ , vertino visus kriterijus, kurie apibÅ«dina asmenį, turintį pirmumo teisę įsigyti žemės Å«kio paskirties žemę pagal minėtÄ Ä¯statymÄ .Apeliantas A. R. mano, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino LR Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 ir 2 straipsnio nuostatas, nustatančias pirmumo teisę įsigyti žemės Å«kio paskirties žemę, pirmiausia dėl to, kad ieÅ¡kovas neatitiko kokybinio kriterijaus. Bylos duomenimis 2007-12-20 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo A.

R. buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kuriÄ panaudos davėjas A. R. leido panaudos gavėjui P. T. iki 2012-12-20 naudotis 10 ha, iÅ¡ jo 9,71 ha (žemės Å«kio naudmenų) žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, esančiu, (duomenys neskelbtini) (8-9 b. l.).Sutartis buvo registruota vieÅ¡ajame registre (13-14 b. l.).Å i sutartis pratęsta 2012-10-07 vieneriems metams nuo minėtos sutarties pabaigos, t.y. iki 2013-12-20(10-11 b. l.). IeÅ¡kovas 2003-04-24 įregistravo Å«kininko Å«kį, naudojamame žemės sklype Å«kininkavo, virÅ¡ 5 metų naudojo žemės sklypÄ Å«kio veiklai: dirbo žemę, augino grÅ«dines kultÅ«ras.

Byloje esančios paraiÅ¡kos patvirtina Å¡ias aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovas turi specialų pasiruoÅ¡imÄ , nes 1977-1980 mokėsi (duomenys neskelbtini)tarybiniame Å«kyje-technikume, kur įgijo agronomo specialybę, 2013-04-03 iÅ¡klausė augalų apsaugos kursÄ , gavo Augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimÄ (35-38 b. l.). Pagal pateiktas paraiÅ¡kas ieÅ¡kovas, kaip įregistravęs Å«kininko Å«kį, gavo ES paramÄ , todėl teismas, nors detaliai ir nenurodydamas skundžiamame sprendime, tinkamai konstatavo, jog ieÅ¡kovas tvarko buhalterinę apskaitÄ , nes tokį reikalavimÄ jis privalo vykdyti siekdamas gauti ES fondų paramÄ .

Be to Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai-2013-01-04 Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis su kooperatyvu „Kelmės agroservisas“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurie buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui, nes pirmos instancijos teisme atsakovai neginčijo Å¡ios aplinkybės. TokiÄ teisę tvarkyti Å«kininko Å«kio veiklos buhalterinę apskaitÄ pačiam Å«kininkui ar pavesti pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančioms įmonėms suteikia Ūkininko Å«kio ir gyventojų, kurie neįregistravę Å«kininko Å«kio verčiasi individualia žemės Å«kio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos apraÅ¡o 8 punktas.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas kaip Å«kininkas atitinka Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje keliamus reikalavimus, o atsakovo parduodamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ naudojo žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus. Nors apeliantas teigia, kad panaudos sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamo turto registre ir todėl teismas turėjo taikyti LR CK 6.478 str. 2 dalies nuostatas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių sudaryta pirmoji 2007-12-20 panaudos sutartis, kuri buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre, baigėsi tik 2012-12-20, atsižvelgiant į Å¡ios sutarties 2 punkto redakcijÄ , 2012-10-07 sutartis suprantama kaip pirmosios pratęsimas (8-9,10-11 b. l.).Tai patvirtina ir sutarties 2 punkto nuostatos, numatančios sutarties terminÄ 1 metams iki 2013-12-20 d.

Atsižvelgiant į Å¡ios sutarties nuostatas, t.y. kad ji sudaryta 1 metams, numatant jos pabaigos terminÄ iki 2013-12-20, todėl kadangi sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, ieÅ¡kovas paskutinės sutarties galėjo ir neįregistruoti registre(CK 6.478 str.2d.).Sudarant pirkimo sutartį parduodamoje žemės sklype buvo pasėtos ieÅ¡kovo grÅ«dinės kultÅ«ros.Parengiamojo posėdžio metu pats atsakovas A. R. patvirtino, kad jis pranešė atsakovui ŽŪB„ŽeMila“, jog žemė yra užimta P. T. pasėlių.

Todėl vien formalus apeliacinio skundo reikalavimas dėl sutarties neįregistravimo yra neesminis, neturintis įtakos, sprendžiant ginÄÄ . Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6str.1d. nustatyta pirmenybės teisė įsigyti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ Å¾emės naudotojui, kuris turi didesnį tiek ekonominį suinteresuotumÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ pirmiau negu kiti tretieji asmenys. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nėra aktualus žemės sklypo pirkėjo sÄ Å¾iningumas, nes nėra sprendžiamas sandorio panaikinimo klausimas.

Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo bÅ«do, taikymas nepriklauso nuo sÄ Å¾iningumo trečiojo asmens, kuriam buvo neteisėtai perleistas turtas. Kasacinis teismas nutartyje civ. byloje Nr.3K-3-134/2007, 3K-3-232/2007 nurodė, kad taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimÄ , nesivadovaujama CK 1.80 str.1-4 d., CK 4.96 str. nustatytomis negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo taisyklėmis.Parduodamo žemės sklypo naudotojo pirmenybės teisė pirkti žemės sklypÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygos įtvirtintos Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimÄ parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ bei pardavimo sÄ lygas privalo raÅ¡tu registruotu laiÅ¡ku (jį įteikiant) praneÅ¡ti parduodamo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudotojui.

Å is savo sutikimÄ pirkti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ar atsisakymÄ jį pirkti turi pateikti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ parduodančiam asmeniui per 15 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos. Kai parduodamo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudotojas atsisako pirkti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , žemės savininkas šį žemės sklypÄ gali perleisti kitiems asmenims.

Kai žemės Å«kio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainÄ ir (ar) kitomis sÄ lygomis, negu buvo nurodyta pirminiame praneÅ¡ime parduodamo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudotojui, pastarajam turi bÅ«ti pateikiamas pakartotinis praneÅ¡imas. Pažymėtina, kad Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas yra specialusis įstatymas, kuriame užtikrinama žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudotojo pirmumo teisė įsigyti žemę ir nurodytos pardavimo sÄ lygos, t. y. parduodamo žemės sklypo savininkas siÅ«lymÄ Ä¯sigyti žemę turi pateikti žemės sklypo naudotojui registruotu laiÅ¡ku, jame turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos pardavimo sÄ lygos, įstatyme nustatytas 15 dienų terminas užtikrina žemės naudotojo pirmenybės teisę realizuoti galimybę įgyti žemę ir Å¡io įstatyme nustatyto termino parduodamo žemės sklypo savininkas privalo laikytis.

Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo nustatyta garantija, suteikianti žemės naudotojo teisinių ir ekonominių interesų apsaugÄ . Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl siÅ«lymo ieÅ¡kovui pirkti žemės sklypÄ didesne nei buvo sutarta kaina, t.y. už 90 000 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui A. R. siekiant parduoti žemės sklypÄ , jis pasiÅ«lė parduoti žemės sklypo naudotojui-ieÅ¡kovui ir tarp Å¡alių 2013 vasario mėn. buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl žemės pirkimo, juo Å¡alys nustatė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminus, sutarties pažeidimo atsakomybę, avansinio mokėjimo dydį(12 b. l.).

Pagal Å¡ios sutarties 2p. nuostatas pirkėjas įsipareigojo žemę parduoti ieÅ¡kovui už 80 000Lt,pagrindinę sutartį sudaryti iki 2013-10-31 d., sutarties 3 punktu numatė, kad atsisakius parduoti, pardavėjas sumoka 10 000 Lt , o atsisakius pirkėjui pirkti perduotas avansas lieka pardavėjui. Å alys neginčija, kad žemės sklypÄ pardavus brangesne kaina kitam atsakovui ŽŪB „ŽeMila“, atsakovas A. R. sumokėjo ieÅ¡kovui P. T. 10 000 Lt, tačiau Å¡alys Å¡ios sumos sumokėjimÄ vertina skirtingai,skirtingai aiÅ¡kina faktines aplinkybes.

Bylos duomenimis A. R. po preliminarios sutarties su P. T. sudarymo ieÅ¡kojo naujų pirkėjų, galinčių nupirkti žemės sklypÄ už didesnę kainÄ nei buvo numatyta Å¡alių susitarime. Kaip minėta, Laikinasis įstatymas imperatyviai numato pasiÅ«lymo pateikimo procedÅ«rÄ , kurios atsakovas A. R. visiÅ¡kai nesilaikė. Atsakovas tretiesiems asmenims žemės sklypÄ galėjo parduoti, tik pasiÅ«lius ieÅ¡kovui jį pirkti didesne kaina ir ieÅ¡kovui atsisakius pirkti žemės sklypÄ pasiÅ«lytomis sÄ lygomis.

Radęs pirkėjÄ , atsakovas A. R. 2013-05-24 d. pardavė žemės ginčo sklypÄ atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ už 90 000 Lt. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisme Å¡alys skirtingai aiÅ¡kino faktines aplinkybes apie pasiÅ«lymo pirkti šį sklypÄ pakeistomis sÄ lygomis pateikimo laikÄ , kitas aplinkybes. IeÅ¡kovas P. T. nuosekliai teigė, kad apie žemės sklypo pardavimÄ jis sužinojo tik atsakovui grÄ Å¾inus jam avansÄ bei sumokėjus baudÄ , kas vyko po žemės pardavimo bendrovei- 2013m. birželio 06d. ar 08 d., teigė, kad jam nebuvo siÅ«loma pirkti sklypÄ didesne kaina.

Atsakovas A. R.,prieÅ¡ingai, teismo posėdyje aiÅ¡kino, kad avansÄ ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino bei baudÄ sumokėjo iki sutarties su ŽŪB „ŽeMila“ sudarymo, t.y. 2013-05-11 d., o pasiÅ«lymÄ pirkti žemės sklypÄ didesne kaina atsakovas A. R. pateikė ieÅ¡kovui žodžiu 2013 m. balandžio mėnesį, bet ieÅ¡kovas iÅ¡ karto atsisakė pirkti didesne kaina, todėl per sugyventinę D. L. 2013-05-11 grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui pinigus, Å¡ių pinigų priėmimÄ atsakovas suprato kaip ieÅ¡kovo galutinį atsisakymÄ pirkti žemę.

Tuo tarpu tame pačiame posėdyje apklausta liudytoja D. L. nepatvirtino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ karto atsisakė pirkti už didesnę kainÄ , jiems su atsakovu praneÅ¡us, kad yra pirkėjas, mokantis didesnę kainÄ , už kuriÄ jie nori parduoti žemę. Liudytoja teigė, jog ieÅ¡kovas suabejojo, žadėjo paskambinti. Liudytoja patvirtino, jog jie nenurodė termino ieÅ¡kovui apsispręsti dėl žemės sklypo pirkimo. Pažymėtina, kad liudytoja yra atsakovo A. R. Å¡eimos narė, auginanti jų abiejų vaikÄ , todėl jos parodymai vertintini, kaip subjektyvÅ«s, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

IÅ¡ atsakovo, liudytojos paaiÅ¡kinimų negalima nustatyti, ar buvo duotas terminas apsispręsti dėl žemės sklypo pirkimo, koks terminas, kokio turinio pasiÅ«lymas buvo pateiktas ieÅ¡kovui. Esant prieÅ¡taringiems Å¡alių paaiÅ¡kinimams, liudytojos parodymams negalima nustatyti, ir kada buvo duotas pasiÅ«lymas pirkti didesne kaina. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nuosekliai teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad apie žemės sklypo pardavimÄ sužinojo tik po jo pardavimo, kai atsakovo sugyventinė jam perdavė 10 000 Lt, kuriuos jis priėmė kaip grÄ Å¾intÄ avansÄ , bei baudÄ už sutarties nuostatų nesilaikymÄ , patirtiems nuostoliams padengti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismas padaryta iÅ¡vada, jog atsakovas A. R. neįrodė, kad ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta pirkti žemės sklypÄ pakeistomis sÄ lygomis. Ä®statyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Teismas pateiktų įrodymų pagrindu turi įsitikinti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodė įrodymų visumÄ , kuria vadovaujasi nustatydamas tam tikras aplinkybes, aptarė įrodymus ir jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus įrodymus atmeta. Ä®rodymų įvertinimas ne apelianto naudai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad įrodymai įvertinti neteisingai.Taigi, ginčo žemės sklypo pardavėjas nevykdė laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatytos pareigos praneÅ¡ti žemės naudotojui-ieÅ¡kovui apie sprendimÄ parduoti žemės sklypÄ pakeistomis sÄ lygomis bei jo pardavimo sÄ lygas registruotu laiÅ¡ku (įteikiant).To neginčija Å¡alys.

Taip pat atsakovas A. R. turėjo laikytis įstatyme nustatyto termino, per kurį ieÅ¡kovas galėjo apsvarstyti pardavimo sÄ lygas. Toks terminas taip pat nebuvo nustatytas. Å iuo atveju, esant įstatymo reikalavimui įspėti raÅ¡tiÅ¡kai, atsakovas turėjo pateikti raÅ¡ytinius įrodymus –pasiÅ«lymÄ pirkti žemę pakeistomis sÄ lygomis. Laikinasis įstatymas numatydamas sprendimo parduoti žemės Å«kio paskirties žemę numato detaliÄ praneÅ¡imo(pasiÅ«lymo) pateikimo tvarkÄ , numatant jame pardavimo sÄ lygas bei įpareigojant tokį pasiÅ«lymÄ Ä¯teikti registruotu laiÅ¡ku, kas patvirtintų , jog žemės sklypo naudotojas gavo tokį pasiÅ«lymÄ , reikalauja, kad Å¡is pasiÅ«lymas bÅ«tų įteiktas registruotu laiÅ¡ku, kas neginčijamai patvirtintų, jog ieÅ¡kovas tinkamai buvo informuotas.

Pažymėtina, kad procesiniame dokumente atsakovas A. R. net nenurodė tos aplinkybės, kad jis pranešė ieÅ¡kovui apie tai, jog parduoda žemę didesne kaina, ir kad siÅ«lė ieÅ¡kovui įgyti Å¡ia kaina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog dvigubo avanso paėmimas patvirtina ieÅ¡kovo atsisakymÄ , nes ieÅ¡kovas tai suprato kaip avanso grÄ Å¾inimÄ , atsakovui pardavus žemę, bei sankcijos taikymÄ už preliminarios sutarties sÄ lygų pažeidimÄ , kÄ Å¡is ir patvirtino teismo posėdžio metu.

Esant prieÅ¡taringiems Å¡alių , liudytojos parodymams, teismas jais nesiremia, o nepateikus patikimų įrodymų apie praneÅ¡imÄ , teisėjų kolegija laiko, kad Å¡i aplinkybė dėl pasiÅ«lymo pateikimo nebuvo įrodyta. Atsakovui nepateikus ieÅ¡kovui raÅ¡ytinio pasiÅ«lymo su pardavimo kaina, jis nesuteikė realios galimybės ieÅ¡kovui įvertinti konkrečias sÄ lygas, dėl to nesudarė sÄ lygų pasinaudoti įstatyme įtvirtinta ir ginama pirmumo teise įsigyti žemės sklypÄ .Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas Å¡iuo atveju turėjo jam priteisti 5000 Lt, kadangi tokio reikalavimo atsakovas neteikė, todėl teismas negalėjo iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų ir spręsti nepareikÅ¡tų reikalavimų.

Be to ir neturėjo spręsti Å¡io klausimo, nes nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių pozicija teismo posėdyje. IeÅ¡kovas preliminariame susitarime aiÅ¡kiai buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ Ä¯gyti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovo per 3 mėnesius nuo žemės sklypo pardavimo pateiktas ieÅ¡kinys teismui patvirtina, kad Å¡ios valios jis nepakeitė ir esant pakeistomis pardavimo sÄ lygomis.Kadangi atsakovas A. R. nepateikė patikimų įrodymų, jog tinkamai pranešė apie sprendimÄ parduoti žemę pakeistomis sÄ lygomis, nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad ieÅ¡kovo priėmimas 10 000 Lt laikytinas atsisakymu pirkti žemę, kadangi atsakovas neįrodė, jog Å¡is veiksmas buvo atliktas iki žemės sklypo pardavimo bei kad jis tinkamai pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pirkti žemę pakeistomis sÄ lygomis, o Å¡is nustatytu terminu atsisakė pirkti ar neatsakė nustatytu terminu į pasiÅ«lymÄ pirkti.

Preliminariame susitarime buvo numatyta Å¡alių atsakomybė už sutarties sÄ lygų pažeidimÄ , kuo ir pasinaudojo ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡vengti ateityje galimų kilti didesnių nuostolių. Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes, teismas padarė tikėtinÄ , logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lyta pirkti sklypo brangesne kaina. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų atsisakęs ir nepageidavęs pirkti aukÅ¡tesne kaina, nebÅ«tų reiÅ¡kęs ieÅ¡kinio. Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turėjo pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypÄ .

Ä®vertinus pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti, jog buvo pažeista ieÅ¡kovo pirmenybės teisė pirkti žemę nurodyto Laikinojo įstatymo 2straipsnio 1 dalies pagrindu. Nors apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino argumentų dėl ieÅ¡kovo turtinės padėties, tačiau ji nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, sprendžiant dėl pirmenybės teisės pirkti nuosavybę, įstatyme nenustatyta įpareigojimo tikrinti finansinių galimybių. Antra vertus, negalima neįvertinti to, kad, taikant Laikinajame žemės įstatyme nurodytÄ pažeistos asmens pirmenybės teisės gynimo bÅ«dÄ , Å¡iam yra perkeliamos ne tik pirkėjo teisės, bet ir pareigos.

Tai reiÅ¡kia, kad jam perkeliama ir pareiga sumokėti daikto dalies kainÄ . Sprendžiant ginÄÄ dėl pirmenybės teisės pažeidimo, nėra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingos aplinkybės dėl asmens, kuriam buvo pasiÅ«lyta pirkti daiktÄ pirmenybės teise, finansinės padėties. IeÅ¡kovas tvirtina, kad jis yra mokus, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teisme dėl pirkėjo teisių perkėlimo iÅ¡ dalies tai irgi patvirtina. Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas vykdo žemės Å«kio veiklÄ , gauna pajamas, turi pakankamai nekilnojamo turto, kas sudaro jam galimybę gauti ir paskolÄ iÅ¡ banko(21-23 b. l.).

Byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia ieÅ¡kovo finansinį pajėgumÄ .Teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus , nepažeisdamas procesinių teisės normų, motyvuotai pagrįsdamas savo iÅ¡vadas, priėmė pagrįstÄ , teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, todėl atsakovo A. R. apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovo A. R. nesÄ Å¾iningumo, nes pastarasis, esant nenutrauktai panaudos sutarčiai, nenurodė Å¡ių aplinkybių notarui, kuris neturėdamas pilnos informacijos apie faktines aplinkybes, tvirtino sandorį, nepareikalavęs iš žemės sklypo pardavėjo duomenų apie žemės sklypo naudotojus, bei apie ieÅ¡kovo pasinaudojimÄ pirmenybės teise.Dėl ŽŪB „ŽeMila“apeliacinio skundo           Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas Konstitucijos 23 straipsnis, numatantis, kad nuosavybė yra neliečiama, paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams tenkinti ir , jÄ teisingai atlyginant, o teismas netaikė CK 4.96 str., ginančio sÄ Å¾iningo įgijėjo teises.

Å ios kategorijos bylose kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas negalima vadovautis CK 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo taisyklėmis, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo specifika yra tai, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sÄ Å¾iningumo, apie kÄ teisėjų kolegija pasisakė anksčiau. Pirmenybės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas,  bet teisė jį įgyti pirmiau už kitus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybė Konstitucijos yra ginama tik tada, kai ji yra įgyta teisėtai. Kadangi iÅ¡ neteisės teisė negali kilti, todėl apelianto nuosavybės teisė, patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ , pažeista nebuvo. Ä®statymuose įtvirtinta pirmenybės teise siekiama užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams Å¡io turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugÄ bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti.Suteikus pirmenybę sÄ Å¾iningo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai buvo perleistas turtas, interesams ir neperkėlus jo teisių bei pareigų pagal sutartį pirmenybės teisės turėtojui, pastarojo galimybės apginti pažeistÄ teisę pasunkėtų.

Ä®statymų leidėjas nustatė tam tikrÄ sÄ Å¾iningų asmenų interesų apsaugos priemonę. Ä®statymuose įtvirtinta pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, t. y. pirmenybės teisės turėtojas teismui pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo turi teisę per gana trumpÄ trijų mėnesių laikotarpį. Tai leidžia iÅ¡vengti nepagrįsto sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, nes nesudaromos prielaidos trečiajam asmeniui patirti didelių turto iÅ¡laikymo ar pagerinimo iÅ¡laidų ar nuostolių, susijusių su turto rinkos vertės pasikeitimu ar kitais nepatogumais dėl Å¡io turto iÅ¡reikalavimo perkeliant pirkėjo teises ir pareigas.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 3 mėnesių laikotarpyje.IeÅ¡kovas pasirinko pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo taikymo institutÄ , t.y. pasirinko teisių pripažinimo bÅ«dÄ - pirkimo-pardavimo sutarties modifikacijÄ Å¡alių atžvilgiu. Å iuo atveju ieÅ¡kovui perkeliamos ne tik pirkėjo teisės, bet ir pareigos. Å is bÅ«das ieÅ¡kovui suteikia galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku, t.y. ieÅ¡kovas įgyja nuosavybės teisę. Teisių perkėlimas vyksta tarp dviejų pirkėjų.

Perkėlus pirkėjo pareigas, ieÅ¡kovui atsiranda pareiga apmokėti už įgyjamÄ Å¾emės sklypÄ . Å iuo atveju pirkimo-pardavimo sandoris jau yra įvykęs, t.y. buvęs pirkėjas-atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ yra sumokėjusi už žemės sklypÄ Â atsakovui A. R.. IeÅ¡kovas įstoja vietoje pirkėjo atsakovo ŽŪB „ŽeMila“, todėl jis nebeturi pareigos mokėti atsakovui A. R., kuris jau yra gavęs apmokėjimÄ iš buvusio pirkėjo ŽŪB „ŽeMila“, bet Å¡iÄ pareigÄ apmokėti už įgyjamÄ Å¾emės sklypÄ jis turi įgyvendinti atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ atžvilgiu.

Nors ieÅ¡kovas ir pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ , kad Å¡i suma bÅ«tų priteista atsakovui A. R., teisėjų kolegijai nusprendus kitaip, tai nebus ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes teismas, taikydamas įstatymus, turi vadovautis teisingumo, protingumo , sÄ Å¾iningumo principais(CK1.5 straipsnio 4 d.).Tuo iÅ¡ dalies tenkintinas atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinis skundas, jam priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo 90 000 Lt, tuo iÅ¡laikant Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyrÄ . Tokios praktikos dėl sumų sumokėjimo buvusiam pirkėjui laikosi ir teisminė praktika.Nesutiktina su apeliantu, kad jis nepagrįstai buvo byloje įtrauktas atsakovu, kadangi teisminėje praktikoje sandorio Å¡alis- pirkėjas yra įtraukiamas atsakovu.Tai, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė kitaip nei pageidavo apeliantas, nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas, nes pirmosios instancijos teismas Å¡iuo klausimu pasisakė, priteisdamas iÅ¡laidas ieÅ¡kovui iÅ¡ vieno atsakovo-A.

R., įvertindamas jo veiksmus, lėmusius ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ , dėl Å¡io bylinėjimosi lėšų paskirstymo apeliantas A. R. nesiskundė. Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys tenkintinas ieÅ¡kovo naudai, pagal procesines normas atsakovui ŽŪB „ŽeMila“jo bylinėjimosi iÅ¡laidos yra neatlyginamos(CPK 93 str.).Pažymėtina, kad yra įvertintinas ir atsakovo procesinis elgesys byloje, ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, nes Å¡is atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas A.

R., nesiekė taikaus ginčo sprendimo bÅ«do. Apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovas patyrė 2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus paruoÅ¡imÄ (157 b. l.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl advokato apmokėjimo už darbÄ civilinėse bylose dydžius, įvertinus, kad advokatas dalyvavo pirmos instancijos teisme, paruošė nedidelės apimties bendrÄ atsiliepimÄ Â Ä¯ abu apeliacinius skundus, darbo laiko sÄ naudos nebuvo didelės, įvertinus ir kitų proceso dalyvių patirtų iÅ¡laidų dydį, sprendžia, kad Å¡ios 2000 Lt iÅ¡laidos yra pernelyg didelės, pripažįsta pagrįstomis 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidas, jas priteisiant po 50 proc. iÅ¡ abiejų atsakovų, kurie ir toliau nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija (CPK 93 str. 1d.).Apeliantas A.

R. patyrė 2700 Lt žyminio mokesčio bei 300 Lt už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ iÅ¡laidų(114,120 b. l.), kurios netenkinus jo apeliacinio skundo, yra neatlygintinos.Apeliantas ŽŪB „Žemila“ sumokėjo 2025 Lt. žyminį mokestį ir turėjo 800 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (126,132-133 b. l.).Pažymėtina, kad atsakovas nepilnai sumokėjo žyminį mokestį, dėl ko skirtumas 675 Lt priteistinas valstybei(2700-2025 ).Nors apelianto ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ esmės teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kovo pirmumo teisės pažeidimo, Å¡ioje dalyje teismo sprendimas nebuvo pakeistas, todėl netenkintinas Å¡io apelianto praÅ¡ymas priteisti žyminį mokestį.

IÅ¡ dalies tenkintinas praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo 50 proc. atstovavimo iÅ¡laidų-400 Lt. Atlikus priteistų lėšų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ ieÅ¡kovui priteistina 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos(500-400 Lt). Teismas, vadovaudamasi LR CPK 326 str.1 d.3 p.,n u t a r i a: Pakeisti 2014 m. vasario 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimÄ Â Â dalyje dėl 90 000 Lt ieÅ¡kovo įpareigojimo sumokėti atsakovui A. R. ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti:Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. T. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui žemės Å«kio bendrovei „ŽeMila“(įm. k.302732354 ) 90 000 Lt (devyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų).LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo žemės Å«kio bendrovės „ŽeMila“ 675 Lt(Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundÄ , nepriemokÄ valstybei.

Priteisti ieÅ¡kovui P. T. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 500 Lt( penkis Å¡imtus litų),iÅ¡ atsakovo žemės Å«kio bendrovės „ŽeMila“ “(įm. k.302732354 ) 100 Lt(vienÄ Å¡imtÄ litų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Teisėjai                                                                 Laisvė Aleknavičienė                                                                                         Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                 Danutė Matiukienė            Â