N-444-3866-11 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N556-1022/2012

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01293-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 52.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. spalio 3 d. A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. spalio 3 d., apie 15.13 val., Tauragėje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 ± 0,017 promilės). Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu A. Š. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta policijos pareigūnų R. M. ir E. J. parodymais, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu bei kita rašytine bylos medžiaga.

Pažymėjo, jog byloje esantis alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 patikros sertifikatas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens blaivumui patikrinti naudotas alkoholio kiekio matuoklis buvo tinkamas naudoti, be to, nebuvo nustatyta, jog policijos pareigūnai, tikrindami asmens blaivumą, būtų pažeidę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – ir Metodika), atkreipė dėmesį, jog asmens blaivumui/neblaivumui nustatyti turi būti atliktas bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus minėto įsakymo 16 punkte numatytus atvejus) bei paimtas ir ištirtas asmens kraujas ir/arba šlapimas, o išvada dėl blaivumo/neblaivumo daroma gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, tačiau A. Š. medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti buvo atlikta ir išvada dėl jo neblaivumo padaryta pažeidžiant Metodikoje nustatytus reikalavimus, kadangi Metodika nenumato galimybės daryti išvadą remiantis alkotesterio parodymais.

Pabrėžė, kad asmens iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, o iš Institucijos pateiktos informacijos matyti, jog policijos pareigūnai R. M. ir E. J. iki 2009 m. spalio mėnesio buvo susipažinę su alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 naudojimo instrukcija ir moka juo naudotis. Teismas taip pat nurodė, kad neturi duomenų, jog minėti pareigūnai būtų išlaikę įskaitą, tačiau rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad policijos sulaikymo metu alkoholio koncentracija vairuotojo organizme buvo didesnė ir viršijo leistiną 0,40 promilių normą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, A. Š. asmenybę ir tai, kad nebuvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė iš esmės remdamasis alkotesterio parodymais, tačiau šiuo įrodymu remtis negalėjo, kadangi jis buvo gautas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką. Pažymėjo, jog Institucija nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad policijos pareigūnai, nagrinėjamo įvykio metu naudoję alkotesterį, buvo išlaikę naudojimosi šiuo prietaisu įskaitas. Atsižvelgiant į tai, tvirtino, jog teismas negalėjo remtis ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kadangi jis yra prieštaringas, neaiškus, nemotyvuotas bei grindžiamas alkotesterio parodymais, kuriuos laikyti patikimais nėra pagrindo. Pabrėžė, kad prašė teismo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau teismas šio prašymo nesprendė ir dėl jo nepasisakė. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareigūnai, vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, turėjo įvertinti bendrą asmens būklę, bet to nepadarė. Tvirtino, kad nesant byloje duomenų apie asmens neblaivumo laipsnį policijos sulaikymo metu, teismas negalėjo vadovautis prielaidomis, o visos abejonės turėjo būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašė atmesti skundą kaip nepagrįsta. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. N444-3866/2011 A. Š. apeliacinį skundą atmetė ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 ir asmens iškvėptame ore, įvertinus paklaidą, buvo nustatyta 0,53 promilės alkoholio koncentracija. Pažymėjo, jog minėto alkotesterio patikros sertifikatas išduotas 2009 m. gegužės 22 d. ir galiojo iki 2009 m. lapkričio 21 d., t. y. A. Š. neblaivumo patikrinimo metu alkotesterio patikros sertifikatas galiojo. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Atkreipė dėmesį, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pasirašydamas alkoholio matavimo prietaiso kvite, nurodė, jog su tikrinimo rezultatais sutinka, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad buvo išgėręs vakar vakare, be to, asmens neblaivumą pažeidimo fiksavimo metu patvirtina ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, todėl, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti minėtu matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės įvertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas, tačiau šiuo atveju tiriamųjų medžiagų (kraujo, šlapimo) imta nebuvo ir jos netirtos, t. y. nebuvo atlikta pilna medicininė apžiūra, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad A. Š. apžiūra buvo atlikta nesilaikant Metodikos, dėl ko šis įrodymas nelaikytinas patikimu. Nustatęs, kad policijos pareigūnai, tikrinę A. Š. blaivumą, buvo susipažinę su alkotesterio naudojimo instrukcija ir mokėjo juo naudotis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo šiuos įrodymus pripažinti neleistinais. Teisėjų kolegija sprendė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina A. Š. padarytą pažeidimą ir skirti papildomą ekspertizę nebuvo pagrindo.

IV. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-3866/2011, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu. Nurodė, kad LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-2122/2010 konstatavo, jog tik teisėtai surinkti įrodymai gali būti pagrindu pripažinti asmenį kaltu tam tikro administracinio teisės pažeidimo padarymu. Nagrinėdamas įrodymų tinkamumo klausimą, teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 9 punkte numatyta, jog patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliami papildomi reikalavimai, vienas iš jų – būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų instrukcijomis, būti išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje byloje policijos pareigūnai nebuvo išlaikę įskaitos naudotis greičio matavimo prietaisu, todėl teismas pripažino, jog jų užfiksuotais greičio matavimo prietaiso duomenimis vadovautis negalima. Tuo tarpu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnai, tikrinę A. Š. blaivumą alkoholio matavimo prietaisu, nebuvo išlaikę šio prietaiso naudojimo įskaitos. Atsižvelgiant į tai, tvirtino, kad teismas negalėjo šio įrodymo pripažinti tinkamu ir juo vadovautis, nes jis gautas neteisėtai, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus atmetė. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, A. Š. teigė, kad toks skirtingas teisės normų traktavimas ir įrodymų vertinimas iš esmės analogišku klausimu netoleruotinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi Nr. P261-3/2012 A. Š. prašymą tenkino ir atnaujino procesą jo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-3866/2011. Teismas, įvertinęs prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą LVAT praktiką, konstatavo, kad prašomoje atnaujinti administracinio teisės pažeidimo byloje galimai buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, pagal kurią tinkamu įrodymu administracinių teisės pažeidimų bylose nepripažįstami techninėmis matavimo priemonėmis gauti duomenys, jeigu techniniai matavimo prietaisai buvo naudojami policijos pareigūnų, kurie neatitinka Instrukcijos 9.4 punkte policijos patruliams keliamų reikalavimų, todėl šioje byloje yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, P. 271–294, ir joje nurodytą praktiką; taip pat LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju procesą šioje byloje atnaujinusi teisėjų kolegija pagrindą procesui atnaujinti siejo su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties Nr. P261-3/2012 (b. l. 126–129), kuria buvo atnaujintas procesas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėjų kolegija vertino, jog šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galimai buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, sprendžiant dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų duomenų, kai techniniai matavimo prietaisai buvo naudojami policijos pareigūnų, kurie neatitinka Instrukcijos 9.4 punkte policijos patruliams keliamų reikalavimų, pripažinimo tinkamu įrodymu.

Taigi išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi minėtomis procesinėmis taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartyje Nr. P261-3/2012 nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatuoja, jog šioje byloje pasisakytina dėl nagrinėjamu atveju alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 gautų duomenų pripažinimo tinkamu įrodymu ir atitinkamai spręstina, ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. N444-3866/2011 pagrįstai paliko galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.

VI. Nagrinėjamu atveju A. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išplėstinė teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir joje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje teisėtai surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-833/2012 ir kt.). Taigi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas, be kita ko, sietinas su konkretaus asmens neblaivumo laipsnio nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais leistino maksimalaus alkoholio kiekio kraujyje viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai ar kitomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti duomenys. Tuo tarpu, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai tokių duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Pabrėžtina, jog atsižvelgiant į įrodinėjimo priemonių reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra įtvirtintas ATPK, tačiau jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, numatančio, jog Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys inter alia yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 12, 2007, P. 40–55; taip pat LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-154/2012 ir kt.).

Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Šis principas ne kartą akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1818/2011 ir kt.). Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 12, 2007, P. 40–55; taip pat LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1818/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės yra grindžiama alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 gautais duomenimis, kuriais remiamasi ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-39 (b. l. 62–63). Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tokių techninių priemonių panaudojimas yra detaliai reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9.4 punktu (redakcija, galiojusi nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo metu), patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliamas papildomas reikalavimas būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, šiuo atveju A. Š. blaivumą alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 tikrino pareigūnas R. M. (b. l. 2), kuris buvo išklausęs mokymus, kaip naudotis alkotesteriu (b. l. 28–29, 82, 86, 93–95).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog minėtas pareigūnas nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo metu būtų išlaikęs įskaitą, kaip numatyta Instrukcijos 9.4 punkte. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai, kadangi nesant įrodymų, jog prietaisą panaudojęs pareigūnas mokėjo tinkamai juo naudotis, kelia abejonių ir prietaisu užfiksuotų duomenų tikslumas. Taigi, konstatavus, kad pagrindinis įrodymas A.

Š. administracinio teisės pažeidimo byloje gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju – pažeidžiant Instrukcijos 9.4 punkto nuostatas, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nėra, kyla pagrįstų abejonių, ar jis padarė minėtą pažeidimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju rinkti naujus įrodymus ir išsklaidyti kilusias abejones bei pašalinti egzistuojančius prieštaravimus nėra objektyvios galimybės, todėl konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A.

Š. atžvilgiu dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. Š. atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina. Tai įvertinus, pažymėtina, jog kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju yra teisiškai nebereikšmingi, todėl išplėstinė teisėjų kolegija jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo procesiniu sprendimu ji vysto ir plėtoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodymų instituto ir jų vertinimo plotmėje, siekdama užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 161 straipsnio 2 dalimi ir 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti.

A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. Š. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė