2020-04-29 Nr. AB-8667-3-61-3-04340-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3870-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04340-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. E. (T. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-164 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog grįžus į kilmės valstybę būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris siektų jį įkalinti arba nužudyti dėl apgaule parduotų netikrų (duomenys neskelbtini); grįžus į kilmės valstybę su juo siektų susidoroti L. R., nes pareiškėjas žino apie jos nusikalstamus metodus; pareiškėjas nepraktikuoja (duomenys neskelbtini) religijos ir dėl to susidūrė su netinkamais veiksmais iš tėvo bei jo giminaičių pusės (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant tik atskirų faktinių aplinkybių vertinimu, nevertinant jų visumos. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina. Visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais. Atsakovas tyrimo metu pripažino faktą, kad tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę piniginio pobūdžio santykiai, tačiau atsakovas nepagrįstai pareiškėjo pasakojimo daliai dėl grėsmės, kylančios dėl parduotų (duomenys neskelbtini), netaikė abejonės privilegijos, taip neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų vertinimo.

2.3. Atsakovas nepagrįstai, kaip įtikinamų, neįvertino ir pareiškėjo teiginių dėl L. R. siekio susidoroti su pareiškėju. Nors atsakovas nerado duomenų apie L. R. sukčiavimą, tačiau jau dėl to, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjas su L. R. dalyvavo menų renginyje „(duomenys neskelbtini)“ ir tikėtina, kad pareiškėjas su L. R. yra pažįstami, pasakojimo dalis dėl pareiškėjo žinomos informacijos apie L. R. nusikalstamu būdu pardavinėjamus (duomenys neskelbtini), bei tai, kad ji buvo kaltinama sukčiavimu, turėjo būti vertinama pareiškėjo naudai.

2.4. Pareiškėjas tyrimo metu nurodė, kad grįžęs į kilmės valstybę jis rizikuoja, jog nesilaikant draudimo nevalgyti viešose vietose (duomenys neskelbtini) metu, jis būtų nubaustas ir jam grėstų įkalinimas. Atsakovas tyrimo metu nors ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nuostata, ribojanti valgymą (duomenys neskelbtini) metu, nėra veiksminga ir nėra įgyvendinama efektyviai, tačiau M. K. yra numatytos neproporcingos sankcijos asmenims, nesilaikantiems (duomenys neskelbtini) religijos nustatytų draudimų. Pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) religijos nepraktikavimo padidina riziką patirti teisėsaugos institucijų suinteresuotumą pareiškėju ir patirti neteisėtus veiksmus.

2.5. Tos aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas jų nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir pavojus sveikatai/gyvybei bei laisvei, o tai, pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie jam gręsiantį pavojų dėl (duomenys neskelbtini) klastočių, šis pasakojimas buvo atmestas kaip netikėtinas, nes buvo su trūkumais bei prieštaravo Departamento surinktai informacijai. Pareiškėjo tapytos reprodukcijos skyrėsi nuo rinkoje pardavinėjamų originalių (duomenys neskelbtini), todėl mažai tikėtina, kad asmenys negalėtų suprasti, jog perka ne originalius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini) bei užsiima (duomenys neskelbtini). Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautos žinutės nepatvirtina, kad pareiškėjui buvo grasinama. Žinutėje pareiškėjas nėra kaltinamas, kad pardavė (duomenys neskelbtini) klastotes, o yra kaltinamas paėmęs pinigus ir pabėgęs. Dėl šių priežasčių pareiškėjo pasakojimo dalis buvo atmesta, kaip netikėtina.

3.2. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. R. yra (duomenys neskelbtini), kuri su pareiškėju dalyvavo parodoje. Siekdamas įrodyti, kad L. R. pareiškėjui grasino, pareiškėjas pateikė kelias momentines ekrano nuotraukas su turiniu, gautu iš el. adreso (duomenys neskelbtini) bei atsiuntė susirašinėjimą su „(duomenys neskelbtini)“ (taip vadino L. R. kontaktą), tačiau buvo nustatyta, kad šiais kontaktais naudojosi būtent pats pareiškėjas. Taigi šie paties pareiškėjo pateikti įrodymai buvo pripažinti kaip nepatikimi.

3.3. Dėl draudimo nevalgyti viešose vietose (duomenys neskelbtini) metu buvo nustatyta, kad, nors toks draudimas (duomenys neskelbtini) įsigaliojo nuo 2009 m., tačiau nubaudimo atvejai yra itin reti. Be to, daugelis (duomenys neskelbtini) piliečių šio draudimo nesilaiko. Jaunimas rengia vakarėlius, nors tai daro nesiviešindami. Šis ribojimas nesąlygoja persekiojimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė baimės patirti persekiojimą. Pareiškėjas taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jam nebuvo suteikta papildoma apsauga.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. Departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjo sveikatai ir gyvybei jo kilmės valstybėje gresia pavojus, nes pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo kilmės valstybė yra (duomenys neskelbtini) ir tai trukdo jo veiklai. Pareiškėjo išvykimo iš jo kilmės valstybės tikslas – tęsti darbus. Pareiškėjas nurodė, jog jį grąžinus į jo kilmės šalį, jis gali būti nužudytas dėl konflikto su (duomenys neskelbtini).

Jam kylančią grėsmę apibūdino taip, kad būdamas (duomenys neskelbtini) padirbinėjo (duomenys neskelbtini), kuriuos pažįstama moteris L. R. pardavinėjo (duomenys neskelbtini) piliečiui verslininkui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tapytus (duomenys neskelbtini) minėtam verslininkui L. R. pardavinėjo kaip tikrus. (duomenys neskelbtini) originalumui patvirtinti padirbdavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Vėliau L. R. nurodė, kad visą tai sugalvojo pareiškėjas. Iš (duomenys neskelbtini) buvo gavęs grasinančią žinutę.

Departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m. gruodžio 4 d. surašė išvadą Nr. (15/6-5)13PR-164RN (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso) Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, bei nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

Departamentas, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas neatitiko ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jam buvo atsisakyta suteikti ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėjas įrodinėja jam kilsiančią grėsmę jo kilmės valstybėje, yra tai, kad jam grįžus į (duomenys neskelbtini), jis būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris siektų jį įkalinti arba nužudyti dėl apgaule parduotų netikrų (duomenys neskelbtini).

Su pareiškėju taip pat siektų susidoroti ir L. R., kuri ir apgavo (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas žino apie jos vykdytus nusikaltimus. Be to, pareiškėjas nepraktikuoja (duomenys neskelbtini), todėl jį siektų nužudyti tėvo artimieji arba kiti religingi asmenys. Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), negali savęs išreikšti (duomenys neskelbtini) šalyje, todėl grįžti į (duomenys neskelbtini) jis negali taip pat ir dėl šios priežasties.

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 83 straipsnio 5 dalimi, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 115, 116 punktais, Konvencija, Tarybos direktyva 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – ir Direktyva), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

7. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus, rašytinius ir kitus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes apie tai, jog su pareiškėju jo kilmės valstybėje galbūt norima susidoroti. Pareiškėjo teigimu, jis tapė (duomenys neskelbtini), kuriuos, kaip originalus, L. R. pardavinėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) supratęs, kad yra apgaudinėjamas, pareiškėjui grasino. Pareiškėjas su L. R. dalyvavo ir kitoje nusikalstamoje veikloje ((duomenys neskelbtini)), todėl jis žino L.

R. organizuotų nusikaltimų schemas (aplinkybes). L. R. žino, kad pareiškėjas gali išduoti informaciją apie jos organizuotus nusikaltimus, todėl ji taip pat grasina pareiškėjui. Tyrimo metu Departamentas surinko duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas tapė (duomenys neskelbtini) (reprodukcijas), tačiau įvertinus jo tapytus (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog pareiškėjo tapyti (duomenys neskelbtini) skiriasi nuo originalių (duomenys neskelbtini) ir skirtumai buvo akivaizdžiai matomi net neprofesionalui (skiriasi spalvos, kontūrai ir kt.).

Šiuo aspektu Departamentui pagrįstai kilo abejonė dėl pareiškėjo teiginių, kad jo tapyti (duomenys neskelbtini) galėjo buvo pardavinėjami kaip originalai. Departamentas surinko duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kuris, kaip teigia pareiškėjas, būdavo išduodamas kaip įrodymas, jog pareiškėjo tapytas (duomenys neskelbtini)originalus, buvo viešai prieinamas internete. Departamentas nustatė, kad internete patalpinto (duomenys neskelbtini) numeris, išdavimo data, vieta, parašai, antspaudai visiškai sutapo su (duomenys neskelbtini), išduodamu nupirkus pareiškėjo tapytus (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pateikė el. laiškus gautus iš (duomenys neskelbtini), iš kurių turinio, kaip teisingai nurodė Departamentas, nėra galimybės nustatyti siųstų laiškų konteksto. Laiškuose, be kita ko, nėra tiesiogiai priekaištaujama pareiškėjui būtent dėl jo vykdytos veiklos – (duomenys neskelbtini), kaip originalių, pardavimo, (duomenys neskelbtini) klastojimo, kurioje jis galbūt dalyvavo su L. R. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas ir L. R., kuri yra (duomenys neskelbtini), galbūt galėjo vienas kitą pažinoti, tačiau nebuvo surinkta oficialios informacijos apie L.

R. nusikalstamą veiką, kaip ją apibūdino pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)). Tuo metu pareiškėjo pateikti duomenys (žinučių, el. laiškų turinys) neįrodė, kad L. R. grasinimai pareiškėjui yra susiję būtent su priežastimis, kurias nurodo pareiškėjas (kad jis neišduotų L. R. nusikalstamos veiklos). Departamentas nenustatė duomenų ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus el. adreso (duomenys neskelbtini) duomenis buvo nustatyta, kad šis el. adresas susijęs su interneto svetaine, kuri priklauso įmonei, prekiaujančiai (duomenys neskelbtini).

Su šiuo el. adresu yra siejamas ir telefono numeris, kuris yra siejamas su (duomenys neskelbtini), kuris dirba (duomenys neskelbtini), užsiimančiu (duomenys neskelbtini) pardavimu. Įvertinęs laiško turinį, kuris buvo išsiųstas iš šio el. pašto, Departamentas nustatė, kad laiško turinys neatitinka pareiškėjo pasakojimų, kad (duomenys neskelbtini) atsiskaitinėjo su L. R. Priešingai, iš laiško turinio matyti, kad jame (duomenys neskelbtini) mini, kad jis pats pinigus atidavė pareiškėjui, kuris nėra jų grąžinęs ir laiško turinyje nėra grasinimų susidoroti su pareiškėju.

Pareiškėjas nors ir teigė, kad L. R. jam grasino iš el. pašto (duomenys neskelbtini), tačiau Departamentas šį el. paštą įvedęs į „Google“ paiešką surinko duomenis, jog šiuo el. paštu naudojosi pats pareiškėjas. Buvo rastos pareiškėjo nuotraukos ir pareiškėjas prisistatantis kaip žirgų treneris. Iš „Google“ duomenų taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas šį el. adresą ir jame nurodytą telefono numerį naudojo kaip kontaktinius duomenis, nors pareiškėjas ir buvo nurodęs, kad iš šio telefono jam grasinančias žinutes rašydavo „(duomenys neskelbtini)“ (pareiškėjas Departamentui buvo nurodęs, kad tai L.

R. telefono numeris). Taigi buvo nustatyta, kad pareiškėjas galbūt ir pats naudojo tą patį telefono numerį. Departamentas taip pat nustatė, kad skelbimas apie žirgų treniravimą buvo paskelbtas pareiškėjui dar būnant (duomenys neskelbtini), t. y. iki jo atvykimo į (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad tiek el. paštu (duomenys neskelbtini), tiek telefono numeriu pareiškėjas naudojosi dar iki atvykimo į (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta, jais naudojosi ir vėliau. Atsižvelgiant į surinktus duomenis Departamentas nustatė, kad tiek el. paštas (duomenys neskelbtini), tiek nurodytas telefono numeris, iš kurių tariamai pareiškėjui buvo rašomi grasinimai, priklausė pačiam pareiškėjui.

8. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas prie tokios išvados priėjo atsižvelgdamas į tai, kad, kaip nustatė Departamentas, pareiškėjas grėsmę savo sveikatai ir gyvybei įrodinėja jam rašytais el. laiškais, žinutėmis, tačiau iš kurių turinio nėra galimybės nustatyti konkretaus laiškų konteksto. Pareiškėjas nors ir pateikė įrodymus, konkretų el. pašto adresą, telefono numerį, iš kurių, kaip jis teigia, jam buvo siųsti grasinimai, tačiau, kaip nustatyta, nurodytais kontaktiniais duomenimis naudojosi ir pats pareiškėjas, o tai objektyviai kelią abejonę pareiškėjo nurodytais teiginiais apie iš šių priemonių gautus grasinimus pareiškėjo atžvilgiu.

Teismas pažymėjo ir tai, kad akivaizdaus grasinimo nebuvo nustatyta. Iš pareiškėjo pateiktų atskirų laiškų turinio galima teigti, kad tarp pažįstamų asmenų yra kilęs konfliktas, tačiau laiškų, žinučių turinys nėra leidžiantis manyti, jog pareiškėją norima nužudyti. Be to, pareiškėjui siųstų laiškų, žinučių turinys nepatvirtina, kad jie rašyti būtent dėl parduotų (duomenys neskelbtini) reprodukcijų (vietoje originalių (duomenys neskelbtini)), ar tai, kad pareiškėjas neišduotų aplinkybių, susijusių su L.

R. galbūt vykdyta nusikalstama veikla. Su pareiškėjo nurodytais teiginiais nesutapo ir kitos aplinkybės, kaip tai, kad (duomenys neskelbtini) niekur neminimas kaip (duomenys neskelbtini) superkantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra jokių oficialių faktinių duomenų apie L. R. vykdytas nusikalstamas veikas ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie paneigtų tyrimo metu Departamento nustatytas aplinkybes. Teismas pažymėjo ir tai, kad iš pareiškėjo tyrimo metu duotų paaiškinimų, skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėjas, tuo atveju, jeigu dalyvavo jo tapytų (kopijuotų) (duomenys neskelbtini) pardavime, siekiant juos parduoti kaip originalus, taip pat vykdytose (duomenys neskelbtini), aiškiai suprato savo veiksmų neteisėtumą ir savo gera valia prisiėmė atsakomybę dėl vėliau galėsiančių kilti neigiamų pasekmių (pvz., nustačius, kad parduoti (duomenys neskelbtini) nėra originalūs ir pan.).

Teismas pabrėžė, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog asmens persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad pareiškėjo nurodomo persekiojimo, grasinimų priežastys yra išskirtinai santykių, tarp galbūt pažįstamų asmenų, pobūdžio ir nesusijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas jo galimas persekiojimo priežastis, turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pabėgėlio statuso.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo atžvilgiu išsakyti grasinimai yra išsakyti dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų asmens persekiojimo priežasčių.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl draudimo nevalgyti viešose vietose (duomenys neskelbtini) metu taip pat pagrįstai nelaikyti pagrindu pabėgėlio statusui gauti. Departamentas surinko duomenis apie tai, kad toks draudimas pareiškėjo kilmės valstybėje įsigaliojo nuo 2009 m., tačiau nubaudimai dėl šio draudimo nesilaikymo yra itin reti. Be to, tokio draudimo nėra griežtai laikomasi. Pareiškėjas savo paaiškinimuose tik bendromis frazėmis apibūdino padėtį jo kilmės valstybėje (dėl minėto draudimo), tačiau įtikinamai nepagrindė, kad tokio draudimo nesilaikymas sąlygotų pareiškėjo persekiojimą jo kilmės valstybėje. Įstatymo 86 straipsnio prasme pagrindu pabėgėlio statusui gauti taip pat nelaikytini ir argumentai dėl pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), kūrybinės laisvės varžymo.

10. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomo grasinimo nužudyti, persekiojimo ir pan. priežastys išskirtinai susijusios su pareiškėjo sąmoningais veiksmais bendradarbiaujant ir bendraujant su pažįstamais asmenimis. Bet to, byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Sprendimą pripažinęs teisėtu, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija iš esmės atkartoja atsakovo padarytas išvadas. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, kuris įtvirtina, kad nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti rašytiniais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas (Įstatymo 83 str. 2 d.), t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino nustatytą faktą, kad tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę piniginio pobūdžio santykiai, atsakovas pareiškėjo pasakojimo daliai dėl grėsmės, kylančios dėl parduotų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos, taip neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų vertinimo (Įstatymo 83 str. 2 d., Aprašo 116 p.), o teismas, matydamas aiškius atsakovo padarytus pažeidimus (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.), nepagrįstai pritarė atsakovo padarytoms išvadoms.

12.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjas kartu su L. R. dalyvavo menų renginyje „(duomenys neskelbtini)“ ir tikėtina, jog pareiškėjas ir L. R. yra pažįstami, pasakojimo dalis dėl pareiškėjo žinomos informacijos apie L. R. nusikalstamu būdu pardavinėjamus (duomenys neskelbtini) (tai žinoma tik pareiškėjui) bei tai, kad L. R. buvo kaltinama sukčiavimu, turėjo būti vertinama pareiškėjo naudai, todėl teismo išvada, jog nėra jokių oficialių faktinių duomenų apie L. R. vykdytas nusikalstamas veikas, negali būti laikoma pakankama paneigiant pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

12.3. Tiek teismas, tiek atsakovas neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2012 m. rugsėjo 5 d. priimtą sprendimą byloje Nr. EU:C:2012:518, kurio 65 punkte teismas nustatė, kad persekiojimas dėl religinių motyvų nustatomas atsižvelgiant ne į religijos laisvės aspektą, kurio atžvilgiu ji buvo apribota, o pagal įvykdytų represijų pobūdį. Taigi, būtent pagal priemonių ir sankcijų, kurios taikomos arba gali būti taikomos suinteresuotajam asmeniui, rimtumą nustatoma, ar vykdomas persekiojimas. Tačiau šios priemonės ir sankcijos – tokio rimtumo, kad būtų galima konstatuoti persekiojimą arba jo grėsmę, gali būti taikomos ar grėsti būti taikomos net tuo atveju, jei suinteresuotasis asmuo viešai nereiškia savo religinių įsitikinimų, pavyzdžiui, vien dėl to, kad jis atsivertė į kitą religiją, nepraktikuoja savo kilmės šalies oficialios religijos arba priklauso tam tikrai religinei bendruomenei. Taigi, nors atsakovas ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nuostata, ribojanti valgymą (duomenys neskelbtini) metu, nėra veiksminga ir nėra įgyvendinama efektyviai, tačiau šiuo atveju nekyla ginčo dėl fakto, kad M. K. yra numatytos neproporcingos sankcijos asmenims, nesilaikantiems (duomenys neskelbtini) religijos nustatytų draudimų, todėl, atsižvelgiant į tai, pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) religijos nepraktikavimo padidina riziką patirti teisėsaugos institucijų suinteresuotumą pareiškėju ir grėsmę patirti neteisėtus veiksmus, grįžus į kilmės valstybę.

12.4. Nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjo atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje. Tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas ir teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Todėl šių išvadų pagrįstumas ir teisingumas turi būti patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o teismas pagrįstai tam pritarė, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Departamento ir teismo sprendimų dalys dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo (Įstatymo 87 str. 1 d.). Nei atsakovas, nei teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Departamentas atliko pareiškėjo atvejo vertinamą laikydamasis Aprašo 116 punkte numatytos taisyklės – duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Departamentas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo besąlygiškai pareiškėjui taikyti Įstatymo 83 straipsnyje numatytą abejonės privilegijos principą, nes pareiškėjo duodami paaiškinimai nėra visiškai nuoseklūs ir neprieštaringi, juose vyrauja subjektyvus realiai vykusių ir hipotetinių įvykių vertinimas, be to, pareiškėjas Departamentui teikė neteisingą, prieštaringą informaciją, o jo prašymas buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Departamentas pagrįstai netaikė pareiškėjui abejonės privilegijos, o pareiškėjo teiginiai nelaikyti tikrovę atitinkančiais faktais. Prieglobsčio prašytojas turi pateikti paaiškinimus, kurie leistų Departamentui įsitikinti jo deklaruojamų teiginių nuoširdumu, tikrumu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė tokių paaiškinimų, jo bendro pobūdžio teiginiai yra neįtikinami bei dėl šios priežasties vertintini kritiškai. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjas klaidino tyrimą, bandė sukčiauti, todėl dalis, kurios atžvilgiu nustatytos pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, yra atmesta kaip neatitinkanti tikrovės. Pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu nustatytos pareigos tinkamai pagrįsti savo prašymą suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta.

13.2. Pareiškėjas taip pat pakartotinai nurodo, kad M. K. yra numatytos neproporcingos sankcijos asmenims, nesilaikantiems (duomenys neskelbtini) religijos nustatytų draudimų ir, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) religijos nepraktikavimo padidina riziką patirti teisėsaugos institucijų suinteresuotumą pareiškėju ir grėsmę patirti neteisėtus veiksmus grįžus į kilmės valstybę. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, nes persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.

Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pareiškėjo nurodomoje ESTT 2012 m. rugsėjo 5 d. priimtame sprendime, byloje Nr. EU:C:2012:518, nurodyta, kad „veiksmai, kurie dėl jiems būdingo rimtumo, taip pat dėl sunkių pasekmių atitinkamam asmeniui gali būti laikomi persekiojimu, turi būti nustatomi ne pagal pažeistos religijos laisvės aspektus, bet pagal suinteresuotojo asmens atžvilgiu vykdytų represijų pobūdį ir jų pasekmes“.

Pareiškėjas nei pirminėje apklausoje, nei vėliau Departamento atliktoje apklausoje, nei 2020 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio metu, neįvardino jokių prieš jį praeityje vykdytų represijų dėl (duomenys neskelbtini) nesilaikymo. Pareiškėjas taip pat nenurodo ir jam galbūt asmeniškai kylančių grėsmių, o remiasi tik bendromis frazėmis apie padėtį jo kilmės valstybėje niekaip nepagrįsdamas, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikymas sąlygotų pareiškėjo persekiojimą jo kilmės valstybėje. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją bei pareiškėjo apklausos metu pateiktą susirūpinimą dėl galimų grėsmių dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų nesilaikymo, tikimybė, jog pareiškėjas teoriškai galėtų susidurti su religinės neapykantos išraiškomis ir nuobaudomis dėl (duomenys neskelbtini) nepraktikavimo, egzistuoja, tačiau ši tikimybė nėra siejama su sistemingu netikinčiųjų diskriminavimu valstybėje.

M. K. fiksuojami itin reti nubaudimo atvejai už (duomenys neskelbtini) tradicijų nesilaikymą, o tyrimo metu nenustatyta jokių individualių aplinkybių, lemiančių didesnę tikimybę pareiškėjui susidurti su rizika patirti teisėsaugos institucijų suinteresuotumą, todėl pareiškėjo baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, negali būti laikomi persekiojimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste, nes jie nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą.

13.3. Iš Išvados turinio akivaizdu, jog Departamentas surinko reikiamą aktualią kilmės valstybės informaciją, kurią įvertino surinktų duomenų visumoje, taip pat atliko išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą bei priimdamas ginčijamą sprendimą, detaliai nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgiant vertintas pareiškėjo pasakojimas, kodėl pareiškėjo teiginiai yra atmesti ir nelaikyti nustatytais faktais bei kodėl pareiškėjo baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir neatitinka prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš/į anglų kalbą dalyvavimą.

15. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Pareiškėjas prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

17. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, Įstatymo, Aprašo, Konvencijos ir Direktyvos nuostatas, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad: atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino nustatytą faktą, jog tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę piniginio pobūdžio santykiai, atsakovas pareiškėjo pasakojimo daliai dėl grėsmės, kylančios dėl parduotų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos, taip neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų vertinimo; atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjas kartu su L. R. dalyvavo menų renginyje „(duomenys neskelbtini)“ ir tikėtina, jog pareiškėjas ir L. R. yra pažįstami, pasakojimo dalis dėl pareiškėjo žinomos informacijos apie L. R. nusikalstamu būdu pardavinėjamus (duomenys neskelbtini) (tai žinoma tik pareiškėjui) bei tai, kad L. R. buvo kaltinama sukčiavimu, turėjo būti vertinama pareiškėjo naudai; nors atsakovas ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nuostata, ribojanti valgymą (duomenys neskelbtini) metu, nėra veiksminga ir nėra įgyvendinama efektyviai, tačiau šiuo atveju nekyla ginčo dėl fakto, kad M. K. yra numatytos neproporcingos sankcijos asmenims, nesilaikantiems (duomenys neskelbtini) religijos nustatytų draudimų, todėl, atsižvelgiant į tai, pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) religijos nepraktikavimo padidina riziką patirti teisėsaugos institucijų suinteresuotumą pareiškėju ir grėsmę patirti neteisėtus veiksmus, grįžus į kilmės valstybę.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

20. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

21. LVAT suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

22. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

24. Aprašo 116 punkte (2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1V-80 redakcija) taip pat nustatyta, kad <...> prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; <...> ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. <...> Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.

25. Pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį grindė tuo, kad grįžus į kilmės valstybę būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris siektų jį įkalinti arba nužudyti dėl apgaule parduotų netikrų (duomenys neskelbtini); grįžus į kilmės valstybę su juo siektų susidoroti L. R., nes pareiškėjas žino apie jos nusikalstamus metodus; pareiškėjas nepraktikuoja (duomenys neskelbtini) religijos ir dėl to susidūrė su netinkamais veiksmais iš tėvo bei jo giminaičių pusės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), negali savęs išreikšti (duomenys neskelbtini) šalyje, todėl grįžti į (duomenys neskelbtini) jis negali taip pat ir dėl šios priežasties.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu ir teismo posėdžio metu, sutinka su pirmosios instancijos teismo (kartu su Departamento) padarytomis išvadomis, kad nors pripažintina, jog tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę piniginio pobūdžio santykiai, tačiau pareiškėjo pasakojimas dėl jam kylančios grėsmės dėl apgaule parduotų netikrų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasižymėjo rimtais trūkumais. Pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) parduotus (duomenys neskelbtini) yra nerišlus, nenuoseklus, be to, prieštarauja kilmės valstybės informacijai ((duomenys neskelbtini), kurių originalus jis tariamai pardavinėjo, tuo metu jau buvo eksponuojamas viešai ir tai buvo žinoma plačiai visuomenei, be to, jo tapytos reprodukcijos akivaizdžiai skiriasi nuo originalių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini)), todėl nėra tikėtinas. Iš pareiškėjo pateiktų atskirų laiškų turinio galima teigti, kad tarp pažįstamų asmenų yra kilęs konfliktas, tačiau laiškų, žinučių turinys nėra leidžiantis manyti, jog pareiškėją norima nužudyti. Be to, pareiškėjui siųstų laiškų, žinučių turinys nepatvirtina, kad jie rašyti būtent dėl parduotų (duomenys neskelbtini) reprodukcijų.

27. Pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms dėl jo žinomos informacijos apie L. R. nusikalstamu būdu pardavinėjamus (duomenys neskelbtini) bei tai, kad L. R. buvo kaltinama sukčiavimu, taip pat stinga patikimumo. Nors Departamentas nustatė, kad pareiškėjas ir L. R., kuri yra (duomenys neskelbtini), galbūt galėjo vienas kitą pažinoti, tačiau nebuvo surinkta jokių oficialių faktinių duomenų apie L. R. nusikalstamą veiką, kaip ją apibūdino pareiškėjas. Tuo metu pareiškėjo pateikti duomenys (žinučių, el. laiškų turinys) neįrodė, kad L. R. grasinimai pareiškėjui yra susiję būtent su priežastimis, kurias nurodo pareiškėjas (kad jis neišduotų L. R. nusikalstamos veiklos). Siekdamas įrodyti, kad L. R. pareiškėjui grasino, pareiškėjas pateikė kelias momentines ekrano nuotraukas su turiniu, gautu iš el. adreso (duomenys neskelbtini) bei atsiuntė susirašinėjimą su „(duomenys neskelbtini)“ (taip vadino L. R. kontaktą), tačiau buvo nustatyta, kad šiais kontaktais naudojosi būtent pats pareiškėjas. Taigi, nors ir neatmesta tikimybė, kad tiek (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) L. R. dėl tiksliai neidentifikuotų priežasčių gali turėti tam tikrų pretenzijų prieglobsčio prašytojui, tačiau tai nepagrindžia prielaidos, jog jie galėtų pareiškėjo atžvilgiu imtis veiksmų, prilygstančių persekiojimui, ir turėtų galimybę ji persekioti (duomenys neskelbtini).

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pabrėžia, kad byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti, o Departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas (išdėstytas Išvadoje) buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Departamentas pasakojimo daliai dėl grėsmės, kylančios dėl parduotų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos, o pasakojimo dalis dėl pareiškėjo žinomos informacijos apie L. R. nusikalstamu būdu pardavinėjamus (duomenys neskelbtini) bei tai, kad L. R. buvo kaltinama sukčiavimu, turėjo būti vertinama pareiškėjo naudai, yra deklaratyvūs. Departamentas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo taikyti abejonės privilegiją, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 116 punkte numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą, t. y. pareiškėjo pasakojimas nebuvo rišlus, nuoseklus, pareiškėjas klaidino tyrimą, Departamentui teikė neteisingą, prieštaringą informaciją, dėl ko negali būti vertinamas kaip patikimas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šios pasakojimo dalies dėl tariamos grėsmes nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodomos persekiojimo, grasinimų priežastys yra išskirtinai santykių tarp galbūt pažįstamų asmenų pobūdžio ir nesusijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga.

29. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl baimės kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl (duomenys neskelbtini) religijos nepraktikavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas pareiškėjo nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes dėl draudimo nevalgyti viešose vietose (duomenys neskelbtini) metu (žr. Nutarties 9 p.) bei priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas savo paaiškinimuose tik bendromis frazėmis apibūdino padėtį jo kilmės valstybėje (dėl minėto draudimo), tačiau įtikinamai nepagrindė, jog tokio draudimo nesilaikymas sąlygotų pareiškėjo persekiojimą jo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo nurodytame ESTT 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendime byloje Bundesrepublik Deutschland prieš Y ir Z (sujungtos bylos C-71/11, C-99/11, ECLI:EU:C:2012:518) nurodyta, kad veiksmai, kurie dėl jiems būdingo rimtumo, taip pat dėl sunkių pasekmių atitinkamam asmeniui gali būti laikomi persekiojimu, turi būti nustatomi ne pagal pažeistos religijos laisvės aspektus, bet pagal suinteresuotojo asmens atžvilgiu vykdytų represijų pobūdį ir jų pasekmes. Tikrinamu pareiškėjas nei apklausų metu, nei teismo posėdžio metu neįvardino jokių prieš jį praeityje vykdytų represijų dėl (duomenys neskelbtini) nesilaikymo, jam galbūt asmeniškai kylančių grėsmių, o remiasi tik bendromis frazėmis apie padėtį jo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikti jokie argumentai dėl tiesiogiai prieš pareiškėją nukreipto individualaus persekiojimo ar pavojaus šiuo aspektu.

30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas buvo atliktas visų surinktų duomenų visumoje. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjo paaiškinimus), konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas. Įstatymo 86 straipsnio prasme pagrindu pabėgėlio statusui gauti taip pat nelaikytini ir argumentai dėl pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), kūrybinės laisvės varžymo. Nenustatęs, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Departamentas pagrįstai atsisakė jam suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

31. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjas galėtų būti kankinamas, su juo galėtų būti žiauriai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti tokiu būdu baudžiamas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir posėdžio metu išsakytus argumentus, įvertino byloje surinktų duomenų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. tinkamai laikėsi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. E. (T. E.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė