e333d043-6ea6-4e56-90ed-4d3b10cdba3c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-9005-422/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02117-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 8 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M., jo atstovei advokato padėjėjai Eglei Å ovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. birželio 23 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.

Pažymėjo, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį Alytaus pataisos namų administracija ir pareigÅ«nai sistemingai pažeidinėjo jo teises ir neužtikrino tinkamų, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių kalinimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė D. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Tvirtino, kad vienintelis bÅ«das pasimatyti su sutuoktine buvo galimybė pasinaudoti vaizdo skambučiu internetine telefonija. Alytaus pataisos namuose yra galimybė paskambinti pasinaudojant internetine telefonija, tačiau Alytaus pataisos namų administracija nepaisė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų.

PareiÅ¡kėjui visÄ jo kalinimo Alytaus pataisos namuose laikotarpį buvo teigiama, kad Alytaus pataisos namai apskritai neturi galimybės suteikti tokios paslaugos. PirmÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu į pataisos namų administracijÄ kreipėsi 2020 m. vasarÄ , tačiau, bÅ«rio virÅ¡ininkui nurodžius, kad tokia paslauga neteikiama, pareiÅ¡kėjas pats atsiėmė savo praÅ¡ymÄ . Vėliau pareiÅ¡kėjas iÅ¡ kitų nuteistųjų sužinojo, kad Alytaus pataisos namuose yra galimybė pasinaudoti vaizdo skambučiu, taigi jis vėl 2021 m. sausio 8 d. kreipėsi raÅ¡tu į Alytaus pataisos namų administracijÄ praÅ¡ydamas sudaryti galimybę paskambinti sutuoktinei.

Alytaus pataisos namų darbuotoja ant jo praÅ¡ymo kitoje pusėje 2020 m. sausio 8 d. nurodė: Su Panevėžio pataisos namais vaizdo skambučiai nevykdomi. Nėra galimybės suteikti. PareiÅ¡kėjas su Å¡iuo atsakymu supažindintas 2021 m. sausio 29 d. PareiÅ¡kėjas iki pat išėjimo į laisvę taip ir liko nesusisiekęs su savo žmona internetine telefonija. Negalėdamas palaikyti socialinių ryÅ¡ių su sutuoktine, pareiÅ¡kėjas nuolat jautė įtampÄ , jį pradėjo kankinti nemiga, sutriko valgymo režimas, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patikslino ginčo laikotarpį ir neturtinę žalÄ prašė priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. birželio 21 d. Atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad skambinimas ir kalbėjimasis internetine telefonija yra naujas ryÅ¡io palaikymo su artimaisiais ir kitais asmenimis bÅ«das. Akcentuojama, kad internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas vieÅ¡asis pirkimas, Å¡i paslauga nuteistiems bus mokama, paslaugos teikėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus.

Galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas nėra teisės akto pažeidimas, tai nesuvaržo nuteistojo teisės skambinti ir kalbėti telefonu. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, jam suteikta teisė skambinti telefonu du kartus per savaitę ir apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „CSC Telecom“, todėl nuteistieji gali naudotis taksofonais, įrengtais kontroliniuose praleidimo punktuose.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, 2021 m. sausio 29 d. susipažinęs su atsakymu, kad įstaiga neturi galimybės jam suteikti vaizdo skambučio su žmona, Å¡io sprendimo neskundė, o tai reiÅ¡kė, kad atsakymas pareiÅ¡kėjÄ tenkino. Atsakovės atstovo nuomone, pataisos namai nepažeidė teisės aktų, todėl nepagrįstai pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose dėl, jo nuomone, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų nesuteikiant jam skambinti internetine telefonija laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. birželio 21 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovės atstovÄ su 2021 m. sausio 8 d. praÅ¡ymu sudaryti galimybę bendrauti vaizdo skambučiu su žmona D. M., kuri atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose.

Alytaus pataisos namų jaunesnioji specialistė V. U. 2020 m. sausio 8 d. į jo praÅ¡ymÄ atsakė: Su Panevėžio pataisos namais vaizdo skambučiai nevykdomi. Nėra galimybės suteikti. PareiÅ¡kėjas su Å¡iuo atsakymu supažindintas 2021 m. sausio 29 d. Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis. Skambinimo dažnumÄ nustato Å¡io kodekso 55, 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis).

BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sÄ lygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nuo 2016 m. balandžio 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 patvirtinta nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas pokalbių telefonu skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (redakcija, galiojusi praÅ¡ymo skambinti internetine telefonija metu) 37 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sÄ lygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuoseklioje praktikoje taip pat pažymi, jog teisė skambinti internetinės telefonijos bÅ«du, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiÅ¡ka nauja teisė, o tik vienas iÅ¡ teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo bÅ«dų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti telefonu, o esant galimybėms – ir internetine telefonija. Pažymėtina, kad internetinės telefonijos bÅ«das įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.

Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018). Alytaus pataisos namų direktoriui 2018 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 1-324 patvirtinus Nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as) internetinės telefonijos paslauga teikiama kaip dar viena alternatyvi bendravimo priemonė. ApraÅ¡o 12.1 punkte nustatyta, kad pasimatymų biuro (kur yra įrengta vaizdo pasikalbėjimo sistema) jaunesnysis specialistas, gavęs nuteistojo raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ naudotis interneto telefonija su įstaigos vadovo ar jį pavaduojančio pareigÅ«no viza, per vienÄ pasimatymų biuro darbo dienÄ užregistruoja praÅ¡ymÄ TKVS V/EB portale, nurodydamas asmens, pageidaujančio naudotis interneto telefonija, vardÄ , pavardę, vaizdo pokalbio laikÄ , pokalbio dalyvių kontaktus ir pokalbių vietos numerį.

ApraÅ¡o 14 punkte nurodyta, kad vaizdo pokalbiai suteikiami tiek, kiek tai leidžia techninės ir organizacinės galimybės. Byloje pateiktas vyriausiosios specialistės praneÅ¡imas, jog R. M. praÅ¡yme nebuvo nurodyta pageidaujamo skambučio data, laikas ir dalyvių kontaktai (elektroninio paÅ¡to adresas). Nagrinėjamu atveju tai nėra esminė aplinkybė ir dėl to byloje ginčas nekeliamas, sprendžiama, ar pareiÅ¡kėjui nebuvo apribota teisė į bendravimÄ telefonu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino, kad jam buvo sudaryta galimybė skambinti ir kalbėti telefonu.

Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti ginčo laikotarpio telefoninių skambučių išklotinė. Atsakovės atstovas atsakyme pareiškėjui nurodė, kad su Panevėžio pataisos namais vaizdo skambučiai nevykdomi; nėra galimybės suteikti. Aplinkybė, kad internetinės telefonijos paslauga nebuvo teikiama pareiškėjui ginčo laikotarpiu, nevertintina kaip esminis pareiškėjo teisių pažeidimas, atsižvelgiant į tai, jog toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva kalbėjimui telefonu, o pastaroji galimybė pataisos namuose pareiškėjui buvo užtikrinta.

Vis dėlto, teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinei ginčo ir prašymo padavimo laikotarpiu buvo apribota laisvė, yra svarbi vertinant pareiškėjo galimybes palaikyti socialinius ryšius su sutuoktine. Teismas pažymi, kad galimybės pareiškėjui susisiekti telefonu su Panevėžio pataisos namuose esančia sutuoktine yra pasunkėjusios. Be to, Alytaus PN administracija nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nėra galimybės organizuoti vaizdo skambučių su Panevėžio pataisos namais, ir nenurodė alternatyvių socialinių ryšių palaikymo būdų.

Nors atsakovės atstovas formaliai ir turėjo teisę nesuteikti galimybės pasinaudoti internetine telefonija dėl nenurodytų vardo, pavardės, vaizdo pokalbio laiko ir pan. ar dėl techninių ar organizacinių galimybių nebuvimo (ApraÅ¡o 12.1, 14 punktai), tačiau, teismo vertinimu, nesudarius sÄ lygų komunikuoti internetinės telefonijos bÅ«du ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nepaaiÅ¡kinus priežasčių ir nepasiÅ«lius alternatyvaus komunikavimo bÅ«do, įvertinus tiek pareiÅ¡kėjo, tiek jo sutuoktinės statusÄ , pareiÅ¡kėjo teisės buvo labiau apribotos nei tų nuteistųjų, kurie gali komunikuoti telefonu su artimaisiais, esančiais laisvėje.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nemigÄ , kančiÄ , emocinę depresijÄ , baimę ir pan. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiÅ¡kėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatyto pareiÅ¡kėjo teisių apribojimo jis patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nesant duomenų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

PareiÅ¡kėjo pažeista teisė galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista R. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė