2022-02-17 Nr. AB-3663-3-62-3-01932-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-152-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01932-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. D., A. T. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, M. T., V. P.), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos L. D. ir A. T. (toliau – ir pareiškėjos) pateikė skundą teismui, prašydamos panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 2D-9684 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. balandžio 28 d. skundą.

2. Pareiškėjos nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjoms nuosavybės teise priklauso po 163/793 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų žemės sklypo dalys ribojasi su tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. T. ir V. P. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), bei pastatu – gyvenamuoju namu (toliau – ir Ginčo pastatas). Šis gyvenamasis namas buvo savavališkai, nesant gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo, rekonstruotas – rekonstruojant antro aukšto fasadą, kurio konstrukcijų dalys po rekonstrukcijos darbų ėmė remtis ir jungtis su gyvenamuoju namu, esančiu pareiškėjų žemės sklype. Savavališkai, arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, nesant gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo, buvo pastatytas ir gyvenamojo namo priestatas – išorinė laiptinė su balkonu / terasa. Ant žemės sklypų ribos buvo įrengta aklina medžio konstrukcijų apie 2 metrų aukščio tvora su pamatu.

2.2. Dėl šių savavališkos statybos epizodų su 2020 m. balandžio 28 d. skundu pareiškėjos kreipėsi į atsakovą. Pagal pateiktą skundą buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi rekonstruotas vieno buto gyvenamasis namas, šalia gyvenamojo namo yra pastatyta terasa – balkonas, kurios matmenys apie 5,60x 2,02 m, taip pat pastatyti metalinio karkaso laiptai, kurių matmenys apie 3,00x 0,78 m. Taip pat nustatyta, kad įrengta medinė tvora, kurios aukštis iki cokolio apie 1,83 m. Patikrinimo metu jokie statybos darbai nebuvo vykdomi. Inspekcijos 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 2D-9684 pareiškėjų skundo dalis buvo atmesta, o kita skundo dalis palikta nenagrinėta. Sprendime Inspekcija nurodė, kad atsakovas pareiškėjai L. D. dėl laiptų ir tvoros įrengimo jau buvo atsakęs 2016 m. birželio 16 d. raštu „Dėl Jūsų prašymo“ Nr. 2D-8744 ir situacija nuo paskutinio patikrinimo nėra pasikeitusi, todėl atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl tvoros ir laiptų savavališkos statybos.

2.3. 2016 m. gegužės 12 d. prašymą Nr. 3D-1183 Inspekcijai teikė tik L. D.. Skundą, kuris buvo pateiktas 2020 m. balandžio 28 d., atsakovui pateikė pareiškėja A. T.. Tiek 2016 m. birželio 16 d. Inspekcijos sprendimas dėl 2016 m. gegužės 12 d. pateikto prašymo, tiek 2020 m. liepos 17 d. Inspekcijos sprendimas dėl 2020 m. balandžio 28 d. pateikto skundo yra individualūs administraciniai aktai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Kadangi pareiškėja A. T. nebuvo asmeniškai supažindinta su 2016 m. birželio 16 d. priimtu Inspekcijos sprendimu, jos atžvilgiu Inspekcija privalėjo skundą išnagrinėti visa apimtimi.

2.4. Pareiškėjos nurodė, kad tvora buvo įrengta neturint statybą leidžiančio dokumento, nesant gretimo sklypo savininkų sutikimo statyti akliną tvorą arčiau kaip 1 metro atstumu nuo žemės sklypų ribos, tvorai patenkant į gretimo žemės sklypo ribas, ir taip pažeidžiant STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 7 priedo 1.2 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog akivaizdžiai buvo pažeisti tokio pobūdžio konstrukcijų įrengimui keliami teisės aktų reikalavimai, ir į tai, jog dėl šių statybų neteisėtumo kreipėsi visiškai kitas subjektas, skundas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas, tačiau buvo atmestas remiantis neteisėtais motyvais.

2.5. Inspekcija 2020 m. liepos 17 d. sprendimo dalyse dėl namo rekonstravimo ir dėl įrengto balkono – terasos konstatavo, jog atlikto tyrimo metu bei pagal surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo darbai buvo vykdomi 2001-2002 metais, po kilusio gaisro. Rekonstravimo darbai vykdyti turint Inspekcijos 2001 m. rugpjūčio 27 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. 5-98-146 ir atlikto tyrimo metu bei pagal surinktus rašytinus įrodymus nustatyta, kad terasa – balkonas buvo įrengti 2006 metais, turint 2006 m. rugsėjo 7 d. išduotą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atsakingo asmens suderinimą. Inspekcija atsisakė nagrinėti skundą dėl šių klausimų, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 8 punkte numatyta, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

2.6. Pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esantis sklypas patenka į nekilnojamų kultūros vertybių teritoriją. Atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas patenka į Žaliakalnio (U 31) teritoriją, kuri yra įtraukta į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą, ir vykdant statybos bei tvarkybos darbus šioje teritorijoje vyrauja viešasis interesas. Todėl skundžiamu sprendimu Inspekcija nepagrįstai netenkino pareiškėjų skundo dalies ir nustatytiems pažeidimams taikė Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 punkte numatytą išlygą, nes nagrinėjamu atveju viešasis interesas yra akivaizdus ir dėl nustatytos savavališkos statybos padarinių jis yra pažeistas. Be to, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, apsaugos zonoje vykdomi statybos darbų projektai nebuvo suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) teritoriniu padaliniu.

2.7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 70-2-2013 buvo atsisakyta išduoti leidimą Ginčo pastato - gyvenamojo namo – padalijimui į du gyvenamuosius namus. Tai reiškia, jog kultūros paveldo vietovėje esantis gyvenamasis namas yra vientisas objektas. Viso gyvenamojo namo tvarkymas, priežiūra ir naudojimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-359 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamosios kultūros vertybės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Žaliakalniu (U31), apsaugos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U31) apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) numatyta tvarka. Pagal Reglamento 5.1 punkto reikalavimus, atliekant tvarkymo darbus tokio pobūdžio pastatams, būtina parengti projektą, atitinkantį šio Reglamento reikalavimus ir Departamento nustatytas sąlygas. Prieš darant bet kokius gyvenamojo namo tvarkymo darbus, siekiant išsaugoti kultūros paveldo autentiškumą, būtina gauti Departamento raštiškai patvirtintą sprendimą (sutikimą), leidžiantį juos atlikti. Jokių duomenų, jog Ginčo pastato rekonstravimo ir /ar pertvarkymo darbai buvo suderinti su Departamentu, nėra, kas reiškia, jog buvo vykdoma savavališka statyba. Savavališka statyba buvo vykdoma kultūros paveldo vietovėje esančiam objektui, taip pažeidžiant viešąjį interesą. Kultūros paveldas yra visuotinę reikšmę turinti nacionalinė vertybė. Šis nekilnojamų kultūros vertybių teritorijoje esantis nekilnojamojo turto objektas, jo autentiškumas yra viešas interesas, todėl siekiant pakeisti jo išvaizdą bei konstrukciją turi būti paisoma griežtesnių nei įprastai teisės aktų reikalavimų. Jų nepaisymas suponuoja viešo intereso pažeidimus, todėl Inspekcijos atsisakymas nagrinėti skundą dėl Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 punkte numatyto 10 metų statybos darbų atlikimo termino suėjimo yra teisiškai nepagrįstas, nes atliekant statybos darbus buvo pažeistas viešasis interesas.

2.8. Inspekcijos Sprendime pabrėžta, jog, buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, tačiau Inspekcija nepateikė jokių duomenų, ar buvo vertintas visas pastato rekonstrukcijos mastas, t. y. nebuvo vertintos gyvenamojo namo vidaus rekonstrukcijos bei kiti faktiškai atlikti atidalinimo darbai, kuriuos gyvenamojo namo savininkai siekė įteisinti, tačiau jiems nebuvo pritarta. Tai rodo, kad Inspekcija nuodugniai ir objektyviai netyrė susiklosčiusios situacijos ir nevertino visų savavališkos statybos epizodų.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Tiriant pareiškėjos L. D. 2016 m. gegužės 12 d. skundą dėl savavališkų statybų Ginčo pastate, buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas. Vadovaujantis 2016 m. birželio 13 d. Patikrinimo aktu nustatytomis aplinkybėmis atsakovas pareiškėją L. D. 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. (15.2)-2D-8744 „Dėl Jūsų prašymo“ informavo, jog laiptų įrengimas priskiriamas paprastojo remonto darbams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas neprivalomas. Savavališkos statybos faktas nenustatytas. Išrašo duomenimis tvora įregistruota 2001 m. rugpjūčio 20 d. kadastrinių matavimų pagrindu. Minimame rašte pareiškėjai L. D. buvo nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminai.

3.2. Inspekcijos Kauno skyriuje 2016 m. birželio 23 d. vėl buvo gautas pareiškėjos L. D. skundas dėl galimai savavališkai atliktų statybos darbų žemės sklype, kuriame buvo nurodyta, kad Ginčo sklype įrengti laiptai į namo balkoną, tarp Ginčo sklypo ir (duomenys neskelbtini) pastatyta aklina tvora, vietoje lango padarytos durys, taip pat blokuotas pareiškėjas privažiavimas. Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. (15.2)-2D-10920 „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėją L. D. informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad į dalį 2016 m. birželio 23 d. skunde nurodytų aplinkybių jau yra atsakyta Inspekcijos 2016 m. birželio 16 d. atsakymu, dėl jų Inspekcija pakartotinai nepasisakys. Pareiškėjai 2016 m. liepos 29 d. atsakymu Inspekcija papildomai paaiškino, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, įrašų apie kultūros paveldo statinius nėra. Paminėtu raštu pareiškėjai į jos paklausimą dėl vietoje lango įrengtų durų paaiškinta, kad remiantis STR „Statinio statybos rūšys“ 12 punkto ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5 punkto nuostatomis, atliktiems statybos darbams statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi ir savavališkos statybos faktas nenustatytas. Taip pat šiuo atsakymu pareiškėjai L. D. buvo nurodyta atsakymo apskundimo tvarka bei terminai.

3.3. Inspekcija 2020 m. birželio 10 d. gavo advokato padėjėjo L. Z., atstovaujančio pareiškėjas L. D. ir A. T., skundą dėl galimai savavališkai atliktų statybos darbų Ginčo sklype, kuriame pareiškėjos ginčijo Ginčo pastato rekonstrukcijos darbų teisėtumą, laiptų su balkonu bei tvoros statybos teisėtumą. Inspekcija atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2020 m. liepos 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1434-(15.2) nustatė, kad žemės sklype stovi rekonstruotas vieno buto gyvenamasis namas, šalia gyvenamojo namo yra pastatyta terasa – balkonas, kurio matmenys apie 5,60 m x 2,02 m taip pat pastatyti metalinio karkaso laiptai, kurių matmenys apie 3,0 m x apie 0,78 m., taip pat yra medinė tvora, kurios aukštis iki cokolio apie 1,83 m., patikrinimo metu jokie statybos darbai nebuvo vykdomi. Inspekcija 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2D-9684 „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėjų atstovui pateikė atsakymą, kuriame informavo, kad dėl tvoros ir laiptų įrengimo teisėtumo Inspekcija išsamų atsakymą jo atstovaujamai L. D. jau yra pateikusi 2016 m. birželio 16 d. raštu, o situacija nuo paskutinio patikrinimo nėra pasikeitusi, tad skundo dalis dėl tvoros ir laiptų įrengimo nebus nagrinėjama. Pareiškėjų atstovas taip pat buvo informuotas, kad vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo darbai buvo vykdomi 2001-2002 metais, o terasos – balkono įrengimo darbai – 2006 m., juos vykdant viešojo intereso pažeidimo šiuo atveju nenustatyta, ir atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, nurodė, kad Inspekcijoje pastato rekonstravimo darbų teisėtumas nebus nagrinėjamas.

3.4. Inspekcijos teigimu, pareiškėjos savo argumentų dėl savavališkos statybos nepatvirtina jokiais įrodymais. Surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjų kaimynystėje esantį Ginčo sklypą bei jame esančius statinius dalinės nuosavybės teise valdantys M. T. bei V. P. turi namo rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, balkono – terasos statybai turi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atsakingo asmens suderinimą. Inspekcija aplinkybes dėl ginčo laiptų, tvoros bei balkono statybos teisėtumo yra ištyrusi dar 2016 metais, su jo rezultatais pareiškėja L. D. supažindinta tinkamai, todėl pagrįstai nebuvo pakartotinai atsakyta į pareiškėjų 2020 m. balandžio 28 d. skundo reikalavimus dėl neteisėtai žemės sklype įrengtų laiptų bei tvoros, o pareiškėjos buvo informuotos, kad šios aplinkybės buvo išnagrinėtos 2016 m., atsakant į L. D. skundus.

3.5. Pareiškėjų atstovo 2020 m. balandžio 28 d. skunde dėl laiptų bei tvoros naujų faktinių aplinkybių nepateikta, 2020 m. liepos 8 d. patikrinimo metu nustatyta, kad faktinė situacija nepasikeitusi, 2020 m. balandžio 28 d. skunde keliami tapatūs klausimai, į kuriuos Inspekcijos Kauno skyrius jau buvo atsakęs 2016 metais, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 46.4 papunkčiu, pagrįstai nutraukė pareiškėjų skundo nagrinėjimą toje dalyje, skundžiame 2020 m. liepos 17 d. atsakyme nurodant jo apskundimo tvarką taip, kaip numatyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Statybą leidžiančių dokumentų buvimas taip pat paneigia teiginius apie ginčo statinių savavališkumą, atitinkamai paneigia ir teiginius apie viešo intereso nagrinėjamu atveju buvimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjų L. D. ir A. T. skundą patenkino visiškai: panaikino 2020 m. liepos 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 2D-9684; įpareigojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų L. D. ir A. T. 2020 m. balandžio 28 d. skundą; priteisė pareiškėjų L. D. ir A. T. naudai iš atsakovo Inspekcijos po 1 500,27 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

5. .Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė:

5.1. L. D. 2016 m. gegužės 12 d. atsakovui pateikė prašymą įvertinti gretimame trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype vykdomą galimai savavališką statybą. Atsakovas atliko duomenų patikrinimą vietoje ir 2016 m. birželio 13 d. surašė Patikrinimo aktą. Inspekcija L. D. 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. (15.2)-2D-8744 informavo, jog savavališkos statybos faktas nenustatytas. L. D. atsakovui 2016 m. birželio 23 d. vėl pateikė skundą dėl galimai savavališkai atliktų statybos darbų trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype. Atsakovas į šį pareiškėjos L. D. skundą atsakė 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. (15.2)-2D-10920. Atsakovas pareiškėją L. D. informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad į dalį 2016 m. gegužės 12 d. skunde nurodytų aplinkybių jau yra atsakyta atsakovo 2016 m. birželio 16 d. atsakymu, dėl jų pakartotinai nepasisakoma. Pareiškėjai L. D. atsakovas 2016 m. liepos 29 d. atsakymu papildomai paaiškino, kad atliktiems statybos darbams statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi ir savavališkos statybos faktas nenustatytas.

5.2. Atsakovas 2020 m. birželio 10 d. gavo pareiškėjų atstovo advokato skundą dėl trijų savavališkai atliktų statybos darbų žemės sklype, kuriame jau abi pareiškėjos ginčijo trečiųjų suinteresuotų asmenų namo rekonstrukcijos darbų teisėtumą, laiptų su balkonu bei tvoros statybos teisėtumą. Atsakovas vėl atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2020 m. liepos 16 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1434-(15.2). Atsakovas šioje byloje ginčijamu 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2D-9684 „Dėl Jūsų skundo“ dviejų pareiškėjų atstovui pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad dėl tvoros ir laiptų įrengimo teisėtumo atsakovė išsamų atsakymą L. D. jau yra pateikęs 2016 m. birželio 16 d. atsakymu, situacija nuo paskutinio patikrinimo nėra pasikeitusi, todėl skundo dalis dėl tvoros ir laiptų įrengimo nebus nagrinėjama. Atsakovas pareiškėjoms taip pat nurodė, kad vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo darbai buvo vykdomi 2001-2002 metais, po kilusio gaisro. Rekonstravimo darbai vykdyti turint Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001 m. rugpjūčio 27 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. 5-98-146, todėl viešojo intereso pažeidimo šiuo atveju nenustatyta. Be to, statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, todėl pastato rekonstravimo darbų teisėtumas nebus nagrinėjamas.

6. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija yra viešojo administravimo institucija ir jos veikloje, taip pat jos santykiuose su fiziniais asmenimis taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Teismas, aptaręs VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalių nuostatas, bei įvertinęs 2020 m. balandžio 28 d. pareiškėjų atstovo rašto turinį, padarė išvadą, kad tai yra skundas VAĮ 2 straipsnio prasme. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 2 straipsnio 24 dalies, 3 straipsnio 13 punkto, 8 straipsnio 1 ir 4 dalies, 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto bei Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 46.4 punkto nuostatas, konstatavo, kad prašomas panaikinti 2020 liepos 17 d. atsakovo sprendimas Nr. 2D-9684 yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai bei jo priėmimui turi būti atliekama administracinė procedūra, reglamentuota VAĮ.

7. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Teismas pabrėžė, kad vertinant, ar viešojo administravimo subjekto – atsakovo – veiksmai ginčo situacijoje atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt.

8. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi jis nėra tinkamai (pakankamai) motyvuotas. Sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, o jį priimant buvo pažeistos procedūros ir taisyklės, numatytos VAĮ ir Taisyklėse, ir tai turėjo esminę įtaką ginčijamo akto neteisėtumui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1, 3 p.).

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija aplinkybės, kad pareiškėja A. T. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke tapo po 2016 metų – t. y. paveldėjo po savo tėvo mirties. 2016 metais ji į atsakovą dėl savavališkų statybų gretimame trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype nesikreipė ir atsakovas jai neteikė jokių atsakymų. Pirmą kartą su skundu dėl paminėtų klausimų A. T. per savo atstovą į atsakovą kreipėsi 2020 m. balandžio 28 d. kartu su kita bendrasavininke L. D.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pareiškėjų skundą (bent jau A. T. atžvilgiu) turėjo išnagrinėti iš esmės ir nesiremti 2016 metais priimtais sprendimais dėl galimai savavališkų statybų, kurie nebuvo adresuoti A. T., bei nesivadovauti Taisyklių 46.4 punktu. Teismas nurodė, kad dėl paminėtų pažeidimų pareiškėjų ginčijamas sprendimas panaikintinas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjų 2020 m. balandžio 28 d. skundą išnagrinėti iš naujo ir pateikti atsakymą pilnoje apimtyje, nesiremiant 2016 metais nustatytomis aplinkybėmis ir priimtais individualiais administraciniais aktais.

10. Dėl likusių pareiškėjų ir atsakovo argumentų teismas nepasisakė, konstatavęs, kad jie neturi lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

11. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjoms, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjoms L. D. ir A. T. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos lygiomis dalimis priteisė 3 000,55 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

III. 12. Atsakovas Inspekcija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovo skunde pakartojamos faktines bylos aplinkybes, ir papildomai nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:

13.1. Teismas skundžiamu sprendimu visiškai tenkino skundą abiejų pareiškėjų atžvilgiu, ir atitinkamai kiekvienos pareiškėjos naudai iš Inspekcijos priteisė bylinėjimosi išlaidas, tačiau skundžiamame teismo sprendime apskritai nemotyvuota, kuo atsakovo 2020 m. liepos 17 d. atsakymas neteisėtas būtent L. D. atžvilgiu.

13.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatribojo aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju buvo dvi pareiškėjos, kurios nuosavybės teisę į statinius įgijo skirtingu laikotarpiu, nevertino, kad dėl ginčijamų statybos darbų (faktinė situacija nuo to laiko nepasikeitė (dėl to ginčo byloje nėra)) Inspekcija L. D. išsamius atsakymus yra teikusi dar 2016 metais, tie atsakymai nėra nuginčyti; taip pat nedetalizavo, dėl kokių aplinkybių turėtų būti naikintinas 2020 m. liepos 17 d. atsakymas būtent L. D. atžvilgiu, kokios teisės normos ar kokios procedūros buvo pažeistos teikiant atsakymą būtent šios pareiškėjos atžvilgiu. Skundžiamas teismo sprendimas patenkinti pareiškėjos L. D. skundą yra be motyvų, ir turi būti naikinamas. Reikalavimas pagrįsti ir motyvuoti priimamus sprendimus yra akcentuojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje.

13.3. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

13.4. Inspekcija nurodo, kad aplinkybes dėl ginčo laiptų, tvoros bei balkono statybos teisėtumo pagal L. D. skundus yra ištyrusi dar 2016 metais ir su jo rezultatais L. D. supažindinta Inspekcijos 2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. liepos 29 d. atsakymais, kurie yra nenuginčyti. Dėl minėtų aplinkybių tyrimo Inspekcija atliko du faktinių aplinkybių patikrinimus. Kadangi L. D. atstovo 2020 m. balandžio 28 d. skundas, į kurį Inspekcija atsakė skundžiamu Sprendimu, nebuvo L. D. pirmasis skundas Inspekcijai dėl Ginčo sklype vykdytų statybos darbų, į tapačius ankstesniuose skunduose keltus klausimus dėl neteisėtai Ginčo sklype įrengtų laiptų bei tvoros pakartotinai Sprendime nebuvo atsakoma vadovaujantis Taisyklių 46.4 punktu, o Sprendime buvo pateikta nuoroda į anksčiau Inspekcijos tuo klausimu rengtus atsakymus L. D.. Inspekcijos nuomone, toks Sprendimas atitiko galiojančių teisės aktų nuostatas dėl pakartotinio skundo nenagrinėjimo, nenurodžius naujų skundo aplinkybių, todėl pareiškėja L. D., nesutikdama su Sprendimu, neturėjo teisinio pagrindo prašyti įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos pakartotinį skundą, dėl kuriame nurodytų aplinkybių jai jau buvo atsakyta 2016 m. Inspekcija akcentuoja, kad dėl tvoros Ginčo sklype teisėtumo pareiškėjoms buvo nurodyta, kad ji įregistruota 2001 m. rugpjūčio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, o visi Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

13.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl aplinkybės, jog Ginčo sklypas patenka į Žaliakalnio teritoriją, kuri yra įtraukta į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą, ir vykdant statybos bei tvarkybos darbus šioje teritorijoje vyrauja viešasis interesas, todėl Inspekcija galėjo atlikti patikrinimą dėl statybos darbų, vykdytų daugiau nei prieš 10 metų, pažymi, jog byloje yra aiškūs, galiojantys ir nenuginčyti rašytiniai įrodymai (t. y. Ginčo pastato rekonstravimo projektas, Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001 m. rugpjūčio 27 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. 5-98-146, balkono – terasos statybai 2006 m. rugsėjo 7 d. išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atsakingo asmens suderinimas) paneigia teiginius apie ginčo statinių savavališkumą, viešo intereso nagrinėjamu atveju buvimas taip pat nebuvo nustatytas.

13.6. Atsakovas pažymi, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama, o viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju namo rekonstravimo ir balkono – terasos įrengimo darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, į tai, kad viešojo intereso pažeidimo nagrinėjamu atveju nenustatyta, šių statinių statybos / rekonstrukcijos teisėtumo Inspekcija nagrinėti neturi pagrindo.

13.7. Atsakovas pažymi, jog LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurio sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai.

13.8. L. D. atstovas 2020 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas atlikti patikrinimą, ar Ginčo sklype vykdo statybos darbus nepažeisdami teisės aktų reikalavimus, ir atsakovas šiuos veiksmus atliko, t. y. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, išanalizavo visus su ginčo dalyku susijusius dokumentus ir informavo pareiškėją apie tyrimo rezultatus. Inspekcija pažymi, jog Sprendimas L. D. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, o tai, kad L. D. netenkina Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, negali būti pagrindu pripažinti, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant procedūras ar įstatymus, todėl teismas skundžiamu sprendimu neturėjo pagrindo naikinti skundžiamo Inspekcijos atsakymo atsakymo L. D. atžvilgiu, ir nepagrįstai L. D. naudai iš Inspekcijos priteisė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13.9. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas pareiškėjų skundą (bent jau A. T. atžvilgiu) turėjo išnagrinėti iš esmės ir nesiremti 2016 metais priimtais sprendimais dėl galimai savavališkų statybų, kurie nebuvo adresuoti A. T., bei nesivadovauti Taisyklių 46.4 punktu, bei pažymi, kad pareiškėjos yra susiję artimais giminystės ryšiais, t. y. A. T. yra L. D. dukra, kuri nuosavybės teisę į žemės sklypo bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalį įgijo po savo tėvo, V. D. mirties. Inspekcijos nuomone, šios aplinkybės yra svarbios vertinant tai, ar A. T. žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie jos mamai 2016 metais teiktus Inspekcijos atsakymus dėl ginčijamų statybos darbų teisėtumo, bei jos materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bet teismas to nevertino. Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei į tai, jog abi pareiškėjos yra atstovaujamos to paties atstovo, apie faktinę situaciją bei apie dėl ginčo statybos darbų teisėtumo priimtus sprendimus abi pareiškėjos (tiek mama, tiek jos dukra) žinojo ar turėjo žinoti, tad šios bylos kontekste, vien ta aplinkybė, kad atsakovas atsisakė nagrinėti motinos (L. D.) ir dukros (A. T.) teiktą 2020 m. balandžio 28 d. skundą kaip pakartotinį, nereiškia, kad toks Inspekcijos atsakymas iš esmės pažeidė pareiškėjų teises. Atsakovas pažymi, jog visi ginčijami darbai Ginčo pastate buvo atlikti iki 2016 m., tuometinis žemės sklypo bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas V. D. šių darbų neginčijo, todėl neaišku, kaip jie galėjo pažeisti A. T. teises, kuri sklypą kaimynystėje ėmė valdyti vėliau. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamu sprendimu sukūrė neaiškią situaciją dėl Inspekcijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą, ir neišaiškino, kokios A. T. teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.

13.10. Atsakovas pažymi, kad teismas, prieš imdamas nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia kiekviena iš pareiškėjų, kokia apimtimi kiekvienos iš pareiškėjų teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimo tenkinimo atveju. Nustačius tokias aplinkybes būtų atskleistas asmens materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi, tačiau pirmosios instancijos teismas to nenustatė, nesiaiškino ir netyrė, kokias savo tariamai pažeistas teises siekė apginti L. D. ir jos dukra A. T., nesiaiškino ir to, kokias teisines pasekmes joms sukelia Sprendimas, bei kaip būtų apgintos pareiškėjų teisės jį panaikinus. Inspekcijos nuomone, 2016 metais atlikti skunde nurodyta statybos darbai būtent A. T. teisių niekaip nepažeidžia.

13.11. Teismui skundžiamu sprendimu tenkinus pareiškėjų skundą, sudaroma situacija, kai asmeniui dėl senai atliktų statybos darbų, dėl kurių teisėtumo institucija asmeniui jau yra pateikusi 2 atsakymus, kurių asmuo savalaikiai neginčijo, nors faktinė situacija nesikeičia, vėl kreipiantis į instituciją su skundu (tik šį kartą jau kartu su po tėčio mirties turtą paveldėjusia dukra) dėl tų pačių seniai atliktų statybos darbų, institucija įpareigojama vėl ir vėl tirti bei vertinti tų pačių dar 2016 metais atliktų statybos darbų teisėtumą, nepaisant Taisyklių 46.4 papunkčio ir 46.9.6 papunkčio nuostatų.

13.12. Inspekcija nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą tenkino nepagrįstai, neatskleidęs bylos esmės, neišsiaiškinęs, ar skundo tenkinimo atveju pareiškėjų teisės būtų apgintos, kadangi pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Ginčo sklype atlikti statybos darbai yra savavališki. Atsakovas akcentuoja, kad pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką, tais atvejais, kai buvo pažeistos administracinės procedūros, tačiau, pakartojus visą procesą iš naujo, pasiekiant iš esmės tą patį rezultatą, administracinės procedūros pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti administracinius aktus. Inspekcija nurodo, kad pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų apimtis net ir patenkinus jų reikalavimus nepasikeistų.

13.13. Pirmosios instancijos teismas neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių esminę įtaką šio konkretaus teismo sprendimo pagrįstumui, tyrimo ir įvertinimo bei nepasisakė dėl jų, o priėmė formalų sprendimą, neatskleisdamas bylos esmės, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.

14. Pareiškėjos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei atlyginti pareiškėjoms 348 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjos pažymi, jog 2020 m. balandžio 28 d. skundą Inspekcijai teikė kaip dvi bendraturtės, kurioms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 163/793 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei po butą gyvenamajame name, esančiame tame pačiame žemės sklype. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjų skundas buvo paliktas nenagrinėtu tuo pagrindu, jog analogiški L. D. skundai buvo išnagrinėti 2016 metais, tačiau atsakovas vyko į vietą, nagrinėjo pareiškėjų skundą, vertino surinktus dokumentus ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir Sprendime dėl jų pasisakė, tačiau Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skundą palieka nenagrinėtu. Toks atsakovo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kadangi šį administracinį aktą panaikinus vienos iš pareiškėjų atžvilgiu, ar abiejų pareiškėjų atžvilgiu, padariniai kiltų tokie patys.

14.2. Pareiškėjos nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje yra aiškūs, galiojantys ir nenuginčyti rašytiniai įrodymai dėl Ginčo pastato statybos darbų teisėtumo, kurie paneigia teiginius apie ginčo statinių savavališkumą, bei apie viešo intereso buvimą nagrinėjamu atveju, bei pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl Ginčo pastato statybos pažeidimų, kuriuos, pareiškėjų nuomone, Inspekcija vertino netinkamai.

14.3. Pareiškėjoms nėra aišku, dėl kokių aplinkybių atsakovas vengia atlikti jam priskirtas funkcijas ir piktybiškai atsisako vertinti aplinkybes, susijusias su Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajone atlikta savavališka statyba, kuri šiurkščiai pažeidžia gretimo autentiško statinio savininkų teises, jų teisėtus interesus, bei pamina šiai teritorijai bei statybai keliamus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos pažymi, jog Ginčo pastatas yra atidalintas į dvi dalis, priklausančias dviem skirtingiems savininkams. Atsakovas pateikė į bylą kitos pastato dalies Ginčo pastato projektą, tvirtindamas, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas visam Ginčo pastatui, ir toks priežiūrą vykdančios institucijos aplinkybių vertinimas yra netoleruotinas, neobjektyvus ir nusikalstamas, tai sudaro aiškų pagrindą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo:

15.1. Ginčo sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotą bei valstybės saugomą Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Žaliakalniu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22148), vietovę. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys“ 5 punktą, Departamentas tikrina projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose.

15.2. Patikrinus Departamento Kauno skyriaus saugomus dokumentus, nebuvo rastas atsakovo minimas projektas, pagal kurį 2001 m. rugpjūčio 27 d. buvo išduotas atsakovo minimas statybą leidžiantis dokumentas Nr. 5-98-146, todėl Departamento Kauno skyrius negali patvirtinti, kad minėtas projektas buvo suderintas su Departamento Kauno skyriumi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 2D-9684, kuriuo buvo nurodyta, jog pareiškėjų skundas nebus nagrinėjamas, atsižvelgiant į tai, kad į analogišką pareiškėjos L. D. skundą jau yra atsakyta, bei į tai, kad Inspekcija netiria skundų dėl statybos darbų, vykdytų anksčiau, nei prieš 10 metų, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Dėl ginčijamo sprendimo dalies, kuria atsisakyta nagrinėti skundo dalį dėl tvoros ir laiptų savavališkos statybos.

17.1. Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Taisyklių 46.4. punkte nustatyta, kad Inspekcija skundo nenagrinėja, kai Inspekcija ar kitas viešojo administravimo subjektas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

17.2. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2020 m. birželio 10 d. gavo pareiškėjų atstovo advokato skundą dėl savavališkai atliktų statybos darbų žemės sklype, kuriame pareiškėjos ginčijo trečiųjų suinteresuotų asmenų namo rekonstrukcijos darbų teisėtumą, laiptų su balkonu bei tvoros statybos teisėtumą.

17.3. Atsakovas atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2020 m. liepos 16 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1434-(15.2). Atsakovas ginčijamu 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2D-9684 „Dėl Jūsų skundo“ dviejų pareiškėjų atstovui pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad dėl tvoros ir laiptų įrengimo teisėtumo atsakovas išsamų atsakymą L. D. jau yra pateikęs 2016 m. birželio 16 d. atsakymu, situacija nuo paskutinio patikrinimo nėra pasikeitusi, todėl skundo dalis dėl tvoros ir laiptų įrengimo nebus nagrinėjama.

17.4. Byloje nėra ginčo, kad A. T. per savo atstovą į atsakovą dėl tvoros ir laiptų įrengimo teisėtumo 2020 m. balandžio 28 d. kreipėsi pirmą kartą, nors ir kartu su kita bendrasavininke L. D.. Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, vadovaudamasis Taisyklių 46.4. punktu, nenagrinėti A. T. skundo.

17.5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas pareiškėjų skundą (bent jau A. T. atžvilgiu) turėjo išnagrinėti iš esmės ir nesiremti 2016 metais priimtais sprendimais dėl galimai savavališkų statybų, kurie nebuvo adresuoti A. T., bei nesivadovauti Taisyklių 46.4 punktu. Teismas nurodė, kad dėl paminėtų pažeidimų pareiškėjų ginčijamas sprendimas panaikintinas, o atsakovas įpareigojamas 2020 m. balandžio 28 d. skundą išnagrinėti iš naujo ir pateikti atsakymą visa apimtimi, nesiremiant 2016 metais nustatytomis aplinkybėmis ir priimtais individualiais administraciniais aktais (ABTĮ 88 str. 2 p.).

17.6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas L. D. atsakymą į jos skundą dėl tapačių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo yra pateikęs 2016 m. birželio 16 d., prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą ginčijamu 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2D-9684 „Dėl Jūsų skundo“, vadovaudamasis Taisyklių 46.4. punktu, nenagrinėti L. D. skundo dalies dėl tvoros ir laiptų įrengimo teisėtumo.

17.7. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta atsakovo 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 2D-9684 „Dėl Jūsų skundo“ dalis, kuria, vadovaujantis Taisyklių 46.4. punktu, nuspręsta nenagrinėti skundo dalies dėl tvoros ir laiptų įrengimo teisėtumo, pateikto L. D. vardu, panaikinama ir ši pareiškėjos L. D. skundo dalis atmetama. Taip pat panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įpareigota pakartotinai išnagrinėti šią dalį pareiškėjos L. D. skundo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (pareiškėjos A. T. skundas dėl tvoros ir laiptų įrengimo teisėtumo) paliekama nepakeista.

18. Dėl ginčijamo sprendimo dalies dėl namo rekonstravimo.

18.1. Atsakovas 2020 m. liepos 17 d. sprendimo dalyse dėl namo rekonstravimo ir dėl įrengto balkono – terasos nurodė, kad atlikto tyrimo metu bei pagal surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo darbai buvo vykdomi 2001-2002 metais, po kilusio gaisro. Rekonstravimo darbai buvo atliekami turint Inspekcijos 2001 m. rugpjūčio 27 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. 5-98-146. Nustatyta, kad terasa – balkonas buvo įrengti 2006 metais, turint 2006 m. rugsėjo 7 d. išduotą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atsakingo asmens suderinimą.

18.2. Atsakovas atsisakė nagrinėti šią skundo dalį nurodęs, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

18.3. Pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esantis sklypas patenka į nekilnojamų kultūros vertybių teritoriją. Atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas patenka į Žaliakalnio (U 31) teritoriją, kuri yra įtraukta į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą, ir vykdant statybos bei tvarkybos darbus šioje teritorijoje vyrauja viešasis interesas. Todėl skundžiamu sprendimu Inspekcija nepagrįstai netenkino pareiškėjų skundo dalies ir nustatytiems pažeidimams taikė Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 punkte numatytą išlygą, nes nagrinėjamu atveju viešasis interesas yra akivaizdus ir dėl nustatytos savavališkos statybos padarinių jis yra pažeistas. Be to, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, apsaugos zonoje vykdomi statybos darbų projektai nebuvo suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu.

18.4. Nutarties 18.3 punkte nurodyti pareiškėjų argumentai suponuoja, kad yra siekiama, jog atsakovas pareiškėjų skundo pagrindu imtųsi ginti viešąjį interesą.

18.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad atsakovas neturi pagrindo pareiškėjų skundo nagrinėti dėl įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

18.6. Pareiškėjų vertinimu, viešais interesas yra jau vien dėl to, kad ginčas kilęs dėl statybų, patenkančių į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, kurios, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vykdytos projektų nederinus su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu.

18.7. Laikantis tokios pareiškėjų pozicijos, galima rasti argumentų, kad kiekvienas teisės pažeidimas yra viešojo intereso aprėptyje. Tačiau toks platus viešojo intereso apsaugos apimčių vertinimas šios bylos kontekste nedera su iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų kylančiais teisinio tikrumo bei apibrėžtumo principais, kurie inter alia (be kita ko) suponuoja ir asmens įgytų teisių apsaugos garantijų sistemą. Teisės, įgytos aktyviai dalyvaujant ir kontroliuojant jų įgyvendinimą savivaldos ir centriniams viešojo administravimo subjektams, galėtų būti paneigiamos tik ypatingais, visai visuomenei ar jos daliai reikšmingų teisių ir teisėtų interesų apsaugos pagrindais, kai nesiėmus tokių priemonių nukentėtų konstitucinės vertybės, o visuomenė patirtų esminių ilgalaikių ir / ar nepataisomų praradimų, varžymų ar žalą.

18.8. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ginčo statybos vyko turint statybą leidžiančius dokumentus, rekonstrukcija atlikta laikantis jais nustatytų reikalavimų, o trečiųjų suinteresuotų asmenų (fizinių asmenų) turtinės teisės atliktų statybų pagrindu įgytos daugiau kaip prieš 10 metų.

18.9. Byloje nenustatyta akivaizdžių požymių, kad rekonstrukcija būtų padaryti pažeidimai, dėl kurių nukentėtų konstitucinės vertybės, o visuomenė patirtų esminių ilgalaikių ir / ar nepataisomų praradimų, varžymų ar žalą. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas pareiškėjų skundą privalėjo nagrinėti esant pagrįstiems įtarimams, kad yra pažeistas viešasis interesas.

18.10. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą dalyje dėl namo rekonstravimo, padaręs išvadą, jog statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 8 d.).

18.11. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas nėra tinkamai (pakankamai) motyvuotas ir neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

18.11.1. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl ginčijamo atsakovo sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, kuriame išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

18.11.2. Šiuo atveju visi esminiai argumentai, kuriais remtasi atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, yra nurodyti. Pareiškėjos aiškiai suprato individualaus teisės akto turinį, ką liudija skundo teismui pagrindai, todėl pripažintina, kad atsakovas motyvuodamas sprendimą esminių VAĮ reikalavimų, dėl kurių būtų pagrindas sprendimą pripažinti neteisėtu, nepažeidė.

18.12. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta atsakovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundo dalį dėl namo rekonstravimo ir dėl įrengto balkono – terasos statybų teisėtumo vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 punktu, panaikinama ir ši pareiškėjų skundo dalis atmetama.

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

19.1. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

19.2. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjų prašymą, priteisė pareiškėjų L. D. ir A. T. naudai iš atsakovo Inspekcijos po 1 500,27 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu yra pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatant, kad pareiškėjos L. D. skundas atmetamas pilna apimtimi, šiai pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepriteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

19.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priimtą pareiškėjos A. T. atžvilgiu, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 2D-9684 dėl atsisakymo nagrinėti A. T. skundo dalį dėl tvoros bei laiptų įrengimo teisėtumo ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įpareigota išnagrinėti šią pareiškėjos A. T. 2020 m. balandžio 28 d. skundo dalį, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmesdamas kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu buvo patenkinta 1/3 pareiškėjos A. T. skundo reikalavimų, todėl pareiškėjai pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažinama proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iki 500,09 Eur (1 500,27 Eur : 3).

20. Pareiškėjos prašė apeliacinės instancijos teismo atlyginti pareiškėjoms 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą APB21 Nr. 465, kurioje nurodyta, jog pareiškėjoms suteiktos teisinės paslaugos už 384,48 Eur., bei išrašą iš banko sąskaitos, kuriame matyti, jog 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėja A. T. sumokėjo 348,48 Eur už atliktus darbus. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo detalizuota, kad minėtas išlaidas susidarė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad galutiniu teismo sprendimu pareiškėjos L. D. skundo reikalavimai buvo atmesti, jai bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, o pareiškėjai A. T. priteisiama 58,08 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, apskaičiuota atsižvelgiant į galutiniu teismo sprendimu patenkintų jos skundo reikalavimų dalį (348,48 Eur : 2 : 3).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti.

Palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 2D-9684 dėl atsisakymo nagrinėti A. T. skundo dalį dėl tvoros bei laiptų įrengimo teisėtumo ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įpareigota išnagrinėti šią pareiškėjos A. T. 2020 m. balandžio 28 d. skundo dalį.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo dalį panaikinti ir pareiškėjų L. D. bei A. T. skundą dėl kitų reikalavimų atmesti.

Priteisti pareiškėjai A. T. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 500,09 Eur (penkis šimtus eurų ir devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 58,08 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir aštuonis euro centus) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys