2020-04-29 Nr. AB-9052-3-61-3-00047-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3850-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00047-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį (toliau – ir prašymas) iš naujo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Departamentas Sprendimu atsisakė suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvoje pareiškėjai, remdamasis 2019 m. gruodžio 18 d. išvada (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada). (duomenys neskelbtini).

2.2. Departamentas tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, neįvertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neištyrus įrodymų visapusiškai. (duomenys neskelbtini).

2.3. (duomenys neskelbtini)

2.4. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, o Departamentas jos nurodytus faktus kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Visgi teismui nustačius, kad pareiškėjai pagrįstai buvo nesuteiktas prieglobstis Lietuvoje, turi būti įvertinta ir kita Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Pareiškėja turi pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, t. y. pavojus sveikatai ir (ar) gyvybei bei laisvei. Tai turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Departamentas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuojamą išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nebus kankinama, su ja nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jos orumas. Nagrinėjamu atveju yra tikimybė, kad pareiškėją išsiuntus į jos kilmės valstybę jos teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, įvertinus pareiškėjos teiginius ir surinktą kilmės valstybės informaciją, padaryta išvada, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjos pasakojimas nepagrindžia jos baimės patirti persekiojimą, todėl jos baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, t. y. pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų pabėgėlio statusui suteikti, dėl to jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai, su ja galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jos orumas, ar ji tokiu būdu būtų baudžiama, ar kad jai asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. ji neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Departamento informacija, pareiškėjos kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietoje) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo atveju pareiškėja skunde nenurodė jokių duomenų, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas, nors akivaizdu, kad tai neturėtų būti sudėtinga. Pareiškėjai buvo žinoma apie bendradarbiavimo su Departamentu pareigą, taip pat jai buvo žinomos galimybės, kuriomis ji pasinaudojusi, galėjo pateikti papildomus dokumentus pagrįsti jos prašymui dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, įvertinęs Išvadoje ir Sprendime pateiktus argumentus, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėja dėl savo neintensyvios veiklos negali būti laikoma (duomenys neskelbtini), kuriai grėstų persekiojimas jos kilmės valstybėje.

7. (duomenys neskelbtini).

8. Teismas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į minėtas nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su Departamento pozicija, kad itin mažai tikėtina, jog pareiškėją persekiotų (duomenys neskelbtini) jos nurodytomis priemonėmis ir būdais .

9. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos nuogąstavimai dėl jos persekiojimo yra hipotetinio pobūdžio.

10. (duomenys neskelbtini).

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos teiginiai apie grėsmę sveikatai yra hipotetinio pobūdžio bei grindžiami menka ir neapibrėžta tikimybe, todėl nesudaro pagrindo vertinti šią pareiškėjos baimę kaip visiškai pagrįstą. (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pagrindu.

12. Teismas pripažino, kad pareiškėja taip pat nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjos kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Teismas pripažino, kad Departamentas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavo visas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo: 1) pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus ir įpareigoti atsakovą atlikti pridedamų rašytinių įrodymų vertimą į lietuvių kalbą raštu ir pateikti tai į nagrinėjamą bylą; 2) teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Nagrinėdamas prieglobsčio prašymus Departamentas privalo įvertinti tiek asmens nurodytas aplinkybes, tiek specifinę ir bendrą informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, siekiant įvertinti pareiškėjos teiginių patikimumą bei baimės patirti persekiojimą (rimtą žalą) pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta teigti, kad pareiškėja neatitinka profilio asmens, kuriam, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) gali grėsti persekiojimas (duomenys neskelbtini).

15.2. Papildomai pareiškėja teikia įrodymus, kurių atsakovas nevertino pateiktų dokumentų kontekste. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui teikia (duomenys neskelbtini). Tai paneigia tiek atsakovo, tiek teismo padarytas išvadas, kad pareiškėjai negali būti teikiamas prieglobstis dėl jos tokio pobūdžio (duomenys neskelbtini) veiklos.

15.3. Nei atsakovas, nei teismas pareiškėjos pasakojimo daliai dėl pavojaus sveikatai (gyvybei), kylančio dėl (duomenys neskelbtini), nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos, taip neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus prieglobsčio prašytojos pateiktų duomenų vertinimo. Analogiškai turėtų būti vertinama pareiškėjos pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėja detaliai ir nuosekliai paaiškino susidariusią situaciją ir laikėsi vieningos pozicijos dėl (duomenys neskelbtini).

15.4. Pareiškėjos pateiktoje šaukimo atvykti į apklausą kopijoje yra detaliai ir aiškiai nurodyta: kokiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tiek apklausos Departamente metu, tiek skunde paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), nelogiška teigti, kad pareiškėjos nuogąstavimai dėl jos persekiojimo yra hipotetinio pobūdžio, kadangi jie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais ir paties atsakovo surinkta informacija.

15.5. (duomenys neskelbtini). Departamentas neatliko tinkamos pareiškėjos atvejo analizės, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos prašymas ir jos paaiškinimai tinkamai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų kontekste.

15.6. Tos aplinkybės, kurias ji nurodė savo prašyme ir apklausos Departamente metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tam pritarė, atmesdamas pareiškėjos skundą, tada turėtų būti įvertintos ir kitos ginčijamo Departamento Sprendimo ir skundžiamo teismo sprendimo dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo (Įstatymo 87 str. 1 d.). Nei atsakovas, nei teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. (duomenys neskelbtini). Departamento vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, skundžiamas sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Pareiškėja paduotame apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą pridėti prie bylos papildomus duomenis – (duomenys neskelbtini) kopiją – bei įpareigoti atsakovą atlikti pridedamų rašytinių įrodymų vertimą į lietuvių kalbą ir pateikti tai į nagrinėjamą bylą.

19. Pabrėžtina, kad nors pareiškėja prašo pridėti prie bylos (duomenys neskelbtini) kopiją, tačiau šis dokumentas jau yra pateiktas Departamento byloje (duomenys neskelbtini), kurią savo žinioje turėjo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka turi ir apeliacinės instancijos teismas. Minėtoje Departamento byloje yra pateiktas ir (duomenys neskelbtini) turinio vertimas į lietuvių kalbą. Taigi nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos pareikštą prašymą pridėti prie bylos (duomenys neskelbtini) kopiją bei įpareigoti atsakovą atlikti pridedamų rašytinių įrodymų vertimą į lietuvių kalbą ir pateikti tai į nagrinėjamą bylą.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą, kad teismui pripažinus, jog yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą.

21. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22. Pareiškėja prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją (posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas ir Departamento atstovė), bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

V. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjoms prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde, pabrėždama, jog tos aplinkybės, kurias ji nurodė savo prašyme ir apklausos Departamente metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

26. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018).

28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Išvadoje ir jos pagrindu priimtame ginčijamame Departamento Sprendime nurodytais argumentams (išvadomis) (kuriems pritarė ir pirmosios instancijos teismas), kurie patvirtina, kad pareiškėjos baimė kilmės valstybėje patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija tiek Departamento Išvadoje ir Sprendime, tiek skundžiame teismo sprendime išdėstytų argumentų (išvadų) (žr. šios nutarties 5–11 p.), jiems pritardama, šios nutarties motyvuojamoje dalyje nebekartoja.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, papildomai pažymi, jog vien tai, kad (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, surinkęs ir išanalizavęs informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę ir pareiškėjos pateiktus paaiškinimus apklausos Departamente metu, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka profilio asmens, kuriam gali grėsti persekiojimas kilmės valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos kuriai nors iš minėtų asmenų kategorijų nėra pagrindo priskirti. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepaneigė šios Departamento išvados, kadangi:

30.1. Nors pareiškėja kaip įrodymus, patvirtinančius jos persekiojimą, be kita ko, pateikė (duomenys neskelbtini), tačiau minėti dokumentai (duomenys) (tiek vertinant juos pavieniui, tiek visų nustatytų aplinkybių (surinktų duomenų) kontekste) nėra pakankami patvirtinti, kad pareiškėjai kyla grėsmė būti persekiojamai kilmės valstybėje dėl jos veiklos. Pažymėtina, kad: i) net pripažįstant, jog pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas patvirtinti, kad pareiškėja buvo aktyvi (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjai galėtų grėsti persekiojimas kilmės valstybėje; ii) net pripažįstant, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) yra autentiškas, tačiau (duomenys neskelbtini) byloje nenustatyta jokių aplinkybių ir pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) turėtų būti vertinamas kaip įrodymas (vienas iš įrodymų), patvirtinantis jai grėsmę būti persekiojamai kilmės valstybėje;

30.2. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, šios Departamento padarytos išvados nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstos, kadangi tokia išvada pagrįsta atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę, o pati pareiškėja nenurodė nei jokių pagrįstų argumentų, nei duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) galėtų prieš ją imtis tokių veiksmų, kurie galėtų prilygti persekiojimui. Teisėjų kolegija taip pat pritaria Departamentui, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl to, jog būtent (duomenys neskelbtini), yra tik hipotetinio pobūdžio, grįstos prielaidomis.

30.3. Pareiškėja neneigia, kad Departamentas atlikdamas tyrimą dėl jos pateikto prašymo galėjo nerasti duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, taip nutiko dėl to, nes jis baimindamasi dėl kylančios grėsmės pašalino minėta informaciją. Visgi net pripažįstant, kad (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė nei pagrįstų argumentų, nei duomenų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti, kad dėl to jai kyla grėsmė būti persekiojamai kilmės valstybėje.

31. Apibendrinant šioje nutartyje nurodytus motyvus, pripažintina, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja atitinka pabėgėlio statusui suteikti taikytinas nuostatas (kriterijus). Departamentas tokia išvadą padarė racionaliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs pareiškėjos pateiktus paaiškinimus (aplinkybes) ir duomenis. Išvadą, kad pareiškėja nejaučia visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai pagrindžia ir tai, kad pareiškėja neskubėjo pateikti prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėja tokį prašymą padavė tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurie pateisintų jos tokį delsimą paduoti prašymą suteikti prieglobstį. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai pabėgėlio statusas pagrįstai nesuteiktas (Įstatymo 86 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka ir su Departamento išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (vienų iš pagrindų).

32. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs, teisingai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjos skundo reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė