e32d84a3-c46c-4c0d-83f0-3d2ebae28476 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-691/2012            Procesinio sprendimo kategorija: 16.5; 16.5.6; 35.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-512-324/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

J. dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „RVK“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui J. J., ir patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 22 059,73 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas J. J. nuo 2005 m. kovo 29 d. dirbo UAB „RVK“ darbų vadovo padėjėju (apdailininku).

Darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti 2007 m. birželio 20 d. Ä®BÄ® 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. J. J. BUAB „RVK“ mokėjo avansÄ prekėms įsigyti įmonės vardu, t. y. atsakovas gautais avansiniais pinigais privalėjo atsiskaityti su įmonės kontrahentais. IÅ¡ įmonės apskaitos dokumentų ir iÅ¡ atsakovo J. J. avanso apyskaitos suvestinės matyti, kad J. J. nėra atsiskaitęs už 22 059,73 Lt panaudojimÄ . Todėl Å¡i suma privalo bÅ«ti priteista ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo BUAB „RVK“ ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, atsižvelgęs į atsakovo paaiÅ¡kinimus, liudytojų R.

J., H. V. ir V. K. parodymus, taip pat įvertinęs darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius, atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenis, pripažino nustatytu faktÄ , kad atsakovui pervesti pinigai taip pat buvo skirti statybos objektuose dirbusiems darbininkams darbo užmokesčiams iÅ¡mokėti. Teismas atmetė ieÅ¡kovo atstovų paaiÅ¡kinimus apie tai, kad pinigai kai kuriais laikotarpiais buvo pervesti vėlesnį mėnesį, nei nurodyta žiniaraščiuose, atsižvelgdamas į atsakovo paaiÅ¡kinimÄ apie tai, kad lėšas darbo užmokesčio mokėjimui darbdavys skyrė nereguliariai, jas iÅ¡mokėdavo tuomet, kai pinigų bÅ«davo.

Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl didesnės sumos, nei buvo iÅ¡mokėta darbo užmokesčio, iÅ¡naudojimo, atsižvelgęs į atsakovo pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras dėl dalies lėšų panaudojimo medžiagoms įsigyti. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas kitokiu bÅ«du. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateikta pažyma apie atlyginimų iÅ¡mokėjimÄ taip pat nepaneigia žiniaraščiuose užfiksuoto ir liudytojų parodymais patvirtinto darbo užmokesčio mokėjimo fakto ir bÅ«do.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovo atstovai negalėjo paaiÅ¡kinti tvarkos, pagal kuriÄ Ä¯monėje buvo iÅ¡mokamas darbo užmokestis, įvardinti darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, nepateikė jokių kitokių darbo užmokesčio mokėjimÄ minimos brigados darbuotojams ir pačiam J. J. patvirtinančių įrodymų. Be to, pažymoje nurodyta, kad atlyginimų mokėjimo žiniaraščių nėra, o mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaruotos bendros iÅ¡mokėtos sumos, todėl, anot teismo, negalima nustatyti, ar į jas įtrauktos konkretiems asmenims iÅ¡mokėtos sumos.

Pasak teismo, VSDFV pateiktas ieÅ¡kovo įmonės darbuotojų sÄ raÅ¡as patvirtina, kad atsakovo žiniaraščiuose nurodyti R. S., V. K. ir Franek Dubovskij UAB „RVK“ legaliai nedirbo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2005 m. gruodžio – 2006 m. gegužės mėnesiais atsakovas vykdė dokumentu neįformintÄ darbdavio valiÄ dėl darbo užmokesčio mokėjimo atskirame objekte dirbusiems darbuotojams, kurių dalis dirbo nelegaliai, dalis darbo užmokesčio pastariesiems ir kitiems MaiÅ¡iagaloje dirbusios brigados darbuotojams bei pačiam atsakovui buvo neapskaityta ieÅ¡kovo įmonės buhalterijoje.

Todėl ieÅ¡kovas, be kurio administracijos aktyvių veiksmų atsakovas neturėjo galimybės gauti pinigines lėšas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimui, neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų ir jais UAB „RVK“ padarytos žalos. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovu, kad 2006 m. liepos 1 d. avanso apyskaitoje atsakovas savo paraÅ¡u patvirtino 22 151,35 Lt skolÄ , nes Å¡ios avanso apyskaitos nėra patvirtinęs joks UAB „RVK“ finansininkas (ieÅ¡kovas negalėjo paaiÅ¡kinti kieno paraÅ¡as yra ties įraÅ¡u 2006 07 30).

             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „RVK“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai UAB „RVK“ sudarytÄ ir atsakovo pasiraÅ¡ytÄ avansinę apyskaitÄ laikė paneigta atsakovo paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, nes liudytojų parodymai neapima laikotarpio, kai Å¡is dokumentas atsakovo buvo pasiraÅ¡ytas.Teismas neįvertino fakto, kad pagal byloje surinktus įrodymus atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ viso yra gavęs 28 922,12 Lt.

Pagal bendrovėje esančius iÅ¡laidų dokumentus, medžiagų įsigijimui jis iÅ¡leido 6 862,30 Lt, pagal teismui pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras medžiagoms iÅ¡leido dar          891,27 Lt. IÅ¡ viso atsakovas liko nepanaudojęs 21 168,55 Lt. Tačiau atsakovo pateikti tariami algalapiai yra 23 964 Lt, t. y. 2 795,45 Lt didesnei sumai, nei apskritai jis yra gavęs. Be to, pagal pateiktus dokumentus, kuriuos atsakovas vadina algalapiais, dalį pinigų jis mokėjo su bendrove nesusijusiems asmenims.Pagal byloje pateiktas atsakovo pasiraÅ¡ytas avansines apyskaitas atsakovo įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. liepos 30 d.

Avansinėje apyskaitoje 2006 m. liepos 30 d. atsakovas nurodė, kad 2006 m. liepos mėnesį medžiagoms įsigyti jis iÅ¡leido 370,05 Lt ir prie avansinės apyskaitos pateikė tai patvirtinančius iÅ¡laidų dokumentus. Å ie įrodymai paneigia atsakovo versijÄ dėl tariamo darbo užmokesčių mokėjimo iÅ¡ gautų lėšų, nes jo pateikti įrodymai dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra iki 2006 m. gegužės mėnesio 31 d. Taigi, atsakovas neturėjo bendrovės lėšų sumokėti nei už bendrovės vardu įgytas medžiagas 2006 m. liepos mėnesį (nurodyta avansinėje apyskaitoje), nei už su jo atsiliepime nurodytas medžiagas nuo 2006 m. balandžio 26 d.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas J.

J. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas avansinę apyskaitÄ pagrįstai pripažino netinkamu įrodymu, nes ji neatitiko nei realios tuo metu buvusios situacijos, nei tinkamai apiforminta. Be to, ieÅ¡kovas negalėjo atsakyti, kas pasirašė apyskaitÄ .Atsakovas nebuvo įgaliotas ir neturėjo kompetencijos nustatyti, kokia turėjo bÅ«ti algalapių forma ir atlyginimo mokėjimo tvarka, kas ir kaip privalėjo bÅ«ti įdarbintas.

Jis vykdė tiesioginio vadovo nurodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja:apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip buvusio savo darbuotojo ir atskaitingo asmens, pasak ieÅ¡kovo, pagal įmonės finansinės atsakomybės dokumentus likusio skolingo įmonei ieÅ¡kinyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Å iÄ sumÄ , ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas liko skolingas dėl to, kad gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės avansu pinigus prekių įsigijimui įmonės vardu, buhalteriniais apskaitos dokumentais nepateisino 22 059,73 Lt. Nors pareikÅ¡tojo ieÅ¡kinio teisinio pagrindo ieÅ¡kovas nenurodė, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, padarytos dėl netinkamos jam patikėtų piniginių lėšų apskaitos.             Pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnio nuostatÄ , darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje.             Atsiliepdamas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atsakovas nurodė, kad materialinės atsakomybės sutartis su juo sudaryta nebuvo.

Tokios sutarties nepateikė ir ieÅ¡kovas. Aplinkybių, numatytų DK 255 straipsnyje, kurios bÅ«tų pagrindas taikyti atsakovui visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, ieÅ¡kovas nenurodė. UAB ,,RVK“ generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 25 (35 b. l., 1 t.) atsakovui J. J. buvo nustatytas 720 Lt atlyginimas. Taigi ir nustačius, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas iÅ¡ įmonės avansu gavęs pinigus prekių įsigijimui įmonės vardu, buhalteriniais apskaitos dokumentais nepateisino jam patikėtų                  22 059,73 Lt piniginių lėšų iÅ¡laidų, yra įrodytos, ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkinamas tik iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo 2160 Lt ieÅ¡kovui padarytai žalai atlyginti.             Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡ioje byloje Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad 2005 m. gruodžio – 2006 m. gegužės mėnesiais atsakovas taip pat vykdė dokumentais neįformintÄ darbdavio valiÄ atskirame objekte dirbusiems darbuotojams mokėti darbo užmokestį, kurio dalis buvo neapskaityta ieÅ¡kovo įmonės buhalterijoje, ir todėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir jais ieÅ¡kovui padarytos žalos fakto ieÅ¡kovas neįrodė.

Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas, iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės avansu gavęs pinigus, juos ieÅ¡kovo nurodymu panaudojo ne tik prekių įsigijimui ieÅ¡kovo vardu ir jo naudai, bet ir ieÅ¡kovo darbuotojų atlyginimų iÅ¡mokėjimui, tuo pačiu teismas nustatė ir aplinkybę, kad atsakovas jam patikėtų piniginių lėšų panaudojimÄ pateisino, įrodęs, kad pinigai buvo panaudoti ieÅ¡kovo nurodymu ir jo interesais.Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, ieÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai UAB „RVK“ sudarytÄ ir atsakovo pasiraÅ¡ytÄ avansinę apyskaitÄ laikė paneigta atsakovo paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, nes, pasak apelianto, liudytojų parodymai neapima laikotarpio, kai Å¡is dokumentas atsakovo buvo pasiraÅ¡ytas.IÅ¡ tiesų, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas kartu su jo priedais pateikė ir 2006 m. liepos 30 d. data suraÅ¡yto dokumento, pavadinto ,,Avanso apyskaita“, kopijÄ , kuriame nurodyta Janausko ankstyvesnio avanso liekana - 22 151,35 Lt. (16 b. l., 1 t.).

Tačiau Å¡i dokumento kopija nėra patvirtinta ir nėra aiÅ¡ku, kas tokį dokumentÄ pasirašė ir kokiu pagrindu jis buvo sudarytas. Atsakovas paneigė tokį dokumentÄ pasirašęs, o ieÅ¡kovas, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, jį sudariusio finansininko negalėjo nurodyti (127, 153 b. l., 2 t.). Taigi, toks dokumentas negali bÅ«ti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone, galinčia patvirtinti ar paneigti kokias nors faktines bylos aplinkybes (CPK 114 str. 1 d., 177 str. 2 d., 197 str. 1 d., 198 str. 2 d.).

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus apie ieÅ¡kovo nurodymu vykdytÄ darbo užmokesčio ieÅ¡kovo darbuotojams mokėjimÄ , minėtÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ pagrįstai atmetė, nes tokiu įrodymu iÅ¡vadų apie konkrečias faktines bylos aplinkybes daryti negalima. Apeliantas taip pat teigia, kad pagal jo pateiktas atsakovo pasiraÅ¡ytas avansines apyskaitas atsakovo įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. liepos 30 d. Tai, pasak atsakovo, paneigia atsakovo versijÄ dėl tariamo darbo užmokesčių mokėjimo iÅ¡ gautų lėšų, nes jo pateikti įrodymai dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra iki 2006 m. gegužės mėnesio    31 d.

             Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, faktinių aplinkybių, ir konkrečiai aplinkybių, susijusių su atsakovui ieÅ¡kovo perduotų piniginių lėšų apyvarta, patvirtinti tokiu įrodymu, kaip atsakovo pateiktoji 2006 m. liepos 30 d. avanso apyskaitos kopija, negalima. AnalogiÅ¡kai, nėra tinkamai patvirtintos ir kitos atsakovo pateiktos avanso apyskaitų kopijos (16-27 b. l., 1 t.). Taigi ir teigti, kad Å¡ie dokumentai patvirtina atsakovo įsiskolinimo ieÅ¡kovui faktÄ ir tai, kad tokį įsiskolinimÄ savo paraÅ¡u patvirtino pats atsakovas, nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui patikėtų piniginių lėšų apyvartos ir jų panaudojimo aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos tik pirminiais dokumentais, tiesiogiai patvirtinančiais pinigų iÅ¡mokėjimÄ bei panaudojimÄ . Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas, iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės avansu gavęs pinigus, juos ieÅ¡kovo nurodymu panaudojo ne tik prekių įsigijimui ieÅ¡kovo vardu ir jo naudai, bet ir ieÅ¡kovo darbuotojų atlyginimų iÅ¡mokėjimui.

Å ios aplinkybės yra nustatytos atsakovo pateiktais darbo užmokesčio (atlyginimo) iÅ¡mokėjimo žiniaraščiais (102-106 b. l., 2 t.) bei liudytojų                         R. J., H. V., V. K. parodymais (155-158 b. l., 2 t.). Å iais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pats, tiesiogiai, grynaisiais pinigais ieÅ¡kovo darbuotojams, dirbantiems jo vadovaujamame objekte, iÅ¡mokėjo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. gegužės mėn. Tai, kad atsakovui pervedamas ieÅ¡kovo pinigines lėšas atsakovas iÅ¡ savo sÄ skaitos minėtu laikotarpiu pasiimdavo grynaisiais pinigais, patvirtina ir byloje pateiktas Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (173-178 b. l., 2 t.).

Apie tai, kaip buvo iÅ¡mokamas darbo užmokestis, pakankamai detaliai paaiÅ¡kino pats atsakovas (184-185 b. l., 2 t.). Atsakovas taip pat paaiÅ¡kino aplinkybę, kodėl darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai liko pas jį ir kokia forma jis Å¡iuos žiniaraščius pateikdavo darbdaviui (126 b. l., 2 t.). Tai, kad atsakovas mokėdavo atlyginimus (darbo užmokestį) pripažino ir ieÅ¡kovas (185 b. l., 2 t.). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kokia tvarka buvo mokamas darbo užmokestis atsakovo pateiktuose žiniaraščiuose nurodytiems darbuotojams, ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti ir jokių kitų darbo užmokesčio mokėjimÄ Å¡iems darbuotojams patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad dalis ieÅ¡kovo darbuotojų dirbo nelegaliai ir dalis darbo užmokesčio ieÅ¡kovo įmonės buhalterijoje buvo neapskaityta. Å ių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės įrodo tai, kad buhalterinė apskaita ieÅ¡kovo įmonėje nebuvo vykdoma tiksliai ir tvarkingai ir Å¡i aplinkybė gali paaiÅ¡kinti tam tikrus neatitikimus tarp dokumentuose nurodytų atsakovui iÅ¡mokėtų ir jo iÅ¡leistų sumų, apie kuriuos ieÅ¡kovas nurodo savo apeliaciniame skunde.              Šioje nutartyje nustatytų ir iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir padarė Å¡iomis aplinkybėmis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas įrodė jam ieÅ¡kovo, kaip darbdavio, perduotų piniginių lėšų panaudojimÄ darbo užmokesčio mokėjimui, o ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir jais ieÅ¡kovui atsiradusios žalos faktų.  Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl naikinti Å¡io sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė Marytė Mitkuvienė Donatas Å ernas