2020-01-27 Nr. CB-868-2-08-3-00900-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-325/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00900-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 21 d. gautu atsakovo M. I. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas M. I. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškinys atsakovui M. I. ir atmestas atsakovo prašymas išieškoti iš ieškovo netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki galutinio atsiskaitymo dienos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo M. I. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai, atsisakydami priteisti atsakovui netesybas už jam ieškovo pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį; darbuotojo kaltė, kaip sąlyga atsisakyti mokėti (priteisti) netesybas už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, nėra preziumuojama, todėl darbdavys privalo neginčijamai įrodyti, kad darbo užmokestis ir kitos išmokos nebuvo išmokėtos išimtinai dėl nuo darbuotojo valios priklausančių aplinkybių (CPK 12, 178 straipsniai); 2) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012), kad norint pripažinti darbuotojo kaltę dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio, būtina nustatyti šias aplinkybes: darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis; darbuotojas buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą; darbuotojas buvo atsakingas už atsiskaitymą darbo santykių nutraukimo dieną; nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymą atlikti; 3) teismai, spręsdami dėl atsakovo kaltės dėl jam pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio, jo galimybės disponuoti ieškovo lėšomis, šių lėšų buvimo, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 12, 176, 178, 185 straipsniai); 4) teismai nepagrįstai priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų, kurių šis nagrinėjamoje byloje nepatyrė, atlyginimą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Skunde vyrauja fakto klausimai, pateikiamas kitoks, nei bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių vertinimas

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas