2022-03-23 Nr. AB-6690-3-61-3-00353-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-195-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00353-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Orion Global Pet“ ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Orion Global Pet“ ir A. J. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orion Global Pet“ (toliau – ir Bendrovė) ir A. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. O3E-1729 (toliau – ir Nutarimas) ir juo nustatytus įpareigojimus; 2) panaikinti avarijos, įvykusios 2020 m. gegužės 22 d. UAB „Orion Global Pet“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, 2021 m. spalio 1 d. tyrimo aktą Nr. AS-11 (toliau – ir Aktas); 3) netenkinus minėtų reikalavimų pareiškėjai pašė panaikinti dalį Tarybos Nutarimo ir Akto, iš Akto pašalinant atskiras konkrečiai nurodytas dalis; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą dalyje dėl Tarybos Nutarimo panaikinimo. Teismas atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimo teismui panaikinti sudarytos tyrimo komisijos 2021 m. spalio 1 d. priimtą 2020 m. gegužės 22 d. įvykusios avarijos UAB „Orion Global Pet“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, tyrimo aktą Nr. AS-11, o jo nepanaikinus – iš Akto pašalinti atskiras konkrečias pareiškėjų nurodytas jo dalis.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašo panaikinti Tarybos Nutarimą ir juo nustatytus įpareigojimus. Teismas vertino, kad reikalavimas dėl skundžiamo Tarybos Nutarimo panaikinimo yra suformuluotas tinkamai, o reikalavimas atskirai panaikinti jame numatytus įpareigojimus yra perteklinis. Teismas darė išvadą, kad skundas dalyje dėl Tarybos Nutarimo panaikinimo atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23–25, 34 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų formuluojamas prašymas išnagrinėti klausimą iš esmės (panaikinti Aktą, o netenkinus šio reikalavimo, formuluojamas alternatyvus reikalavimas panaikinti atskiras Akto dalis, kitaip tariant – priimti naują sprendimą) negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja valdžių pasidalijimo principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms.

Įvertinęs pareiškėjų skundo turinį ir nurodytus skundo reikalavimus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai turėjo prašyti teismo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Akto tvirtinimo klausimą, dėl kurio tvirtinimo priimtas ginčijamas sprendimas, o ne prašyti teismo panaikinti Aktą, ar reikšti administraciniuose ginčuose neformuluotiną alternatyvų reikalavimą (panaikinti atskirus Akto punktus).

Teismas taip pat pažymėjo, kad Aktas (juo labiau jo dalys) negali būti savarankišku skundo dalyku. Teismas nurodė, kad iš Akto turinio matyti, jog jis yra surašytas vadovaujantis jo preambulėje nurodytais teisės aktais, be kita ko, tyrimas atliktas nuostatų nustatyta tvarka ir susideda iš eilės procedūrų, veiksmų. Tyrimo rezultatai pateikiami tyrimo akte, kuriame konstatuotos priežastys, dėl kurių įvyko avarija, pateiktos tyrimo išvados su tyrimo komisijos siūlymais Bendrovės (duomenys neskelbtini) A. J. ir pačiai Bendrovei. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų skundžiamas Aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas atlikus avarijos tyrimą, tačiau tai nėra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme. Šiame rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu, jie nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjų teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje. Teismas pažymėjo, kad argumentai, kuriuos pareiškėjai pateikė skunde dėl Akto, teisme bus vertinami nagrinėjant ginčą dėl galutinio Tarybos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatęs, kad Aktas ir jo atskiros dalys negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, teismas pareiškėjų skundą nurodyta apimtimi atsisakė priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjai Bendrovė ir A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta atsisakyti priimti skundo dalį dėl trečiojo skundo reikalavimo, ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, pažymi, kad prašė priimti ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte numatytą sprendimą – panaikinti dalį skundžiamo teisės akto. Pareiškėjų teigimu, Nutarimu patvirtinus Aktą, jis tapo Nutarimo dalimi, todėl nebėra tarpinis dokumentas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2017 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-223-602/2017 ir pažymi, kad jei administraciniame akte yra nurodyti procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu yra priimtas aktas, yra laikoma, kad šie dokumentai yra individualaus administracinio akto sudėtinė dalis. Pareiškėjai paaiškina, kad jų skundo trečiasis reikalavimas yra ne reikalavimas panaikinti atskiras Akto, kaip tarpinio savarankiško dokumento, dalis, o reikalavimas panaikinti dalį Nutarimo, kurio dalys išdėstytos ir Akte. Pareiškėjai nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl jų reikalavimo panaikinti Nutarimą, kuris yra išdėstytas per kelis dokumentus, gali priimti sprendimą panaikinti dalį skundžiamo Nutarimo, įskaitant ir dalis tų dokumentų (pavyzdžiui, Akto), kurie yra Nutarimo sudėtinė dalis. Pareiškėjai pažymi, kad neprašo teismo priimti naujo tyrimo akto, t. y. neprašo išnagrinėti klausimo iš esmės, priimant naują sprendimą, o prašo tik panaikinti dalį priimto administracinio sprendimo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-663-822/2021 ir pažymi, kad teismai priima sprendimus, kuriais yra naikinamos skundžiamų aktų dalys ir iš sprendimų pašalinamos neteisėtos jų dalys.

Pareiškėjai nurodo, kad Nutarimas ir Aktas, kaip jo dalis, sukelia Bendrovei materialinių teisinių pasekmių, visų pirma, civilinių teisinių santykių srityje. Kadangi Nutarimu įteisinamos Akte neteisingai nustatytos avarijos priežastys, tai gali daryti reikšmingą įtaką civiliniams teisiniams santykiams. Pareiškėjų teigimu, alternatyvūs skundo reikalavimai turi būti leidžiami, kadangi jie netrukdo teismui priimti ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytus sprendimus, taip pat nedaro skundu siekiamo materialinio teisinio rezultato neaiškiu, draudimas alternatyviai ginti savo teises reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą suvaržymą, dispozityvumo principo pažeidimą, be to, galimybę administracinėse bylose reikšti alternatyvius reikalavimus patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutartys. Pareiškėjai pažymi, kad jų pareikšti reikalavimai dėl dalių konceptualiai nėra alternatyvūs, nes jie prašo jų teises apginti vieninteliu gynimo būdu – administracinio sprendimo ar jo dalies panaikinimu (ABTĮ 88 str. 2 p.), jų reikalavimai yra ne alternatyvūs, o patikslinantys bendrąjį reikalavimą tais atvejais, kai jis pilnai netenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo nepanaikinus Nutarimo pašalinti iš Akto atskiras konkrečias pareiškėjų nurodytas jo dalis, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundžiamą pareiškėjų skundo dalį, konstatavęs, kad Aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas atlikus avarijos tyrimą, tačiau tai nėra administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 23 punkte nustatyta Tarybos funkcija tirti energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauti tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 patvirtintų Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 26 punkte įtvirtinta, kad Taryba, gavusi pagrįstos informacijos ir nustačiusi būtinumą, gali inicijuoti energetikos objektuose ar įrenginiuose įvykusių įvykių, kurių požymiai neaprašyti Nuostatų II skyriuje, tyrimą. Nuostatų 37 punkte nustatyta, kad tyrimas laikomas baigtu, kai Aktą pasirašo visi komisijos nariai, išskyrus atvejus, kai komisijos nariui dėl svarbių priežasčių to padaryti nėra galimybės, taip pat ir tuo atveju kai komisijos narys, nesutinkantis su tyrimo išvadomis, surašo atskirąją nuomonę, ir Aktą patvirtina Taryba posėdyje. Jei Taryba posėdyje nustato, kad avarija ar darbo sutrikimas ne iki galo ištirti, turi teisę pareikalauti avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo rezultatų patikslinimo arba pakartotinio tyrimo (Nuostatų 38 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Akto pobūdžio, t. y., kad tai yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas atlikus avarijos tyrimą. Kaip matyti iš Nuostatų, baigiamasis (galutinis) sprendimas yra priimamas Tarybai patvirtinant Aktą. Taigi materialines teisines pasekmes pareiškėjams sukelia būtent Tarybos Nutarimas, kuriuo patvirtintas Aktas, o ne pats Aktas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjų reikalavimų panaikinti Aktą, o nepanaikinus Akto – panaikinti pareiškėjų nurodomas Akto dalis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai trečiuoju skundo reikalavimu, be kita ko, prašė netenkinus reikalavimo panaikinti Nutarimą, panaikinti Nutarimo dalį (iš Akto pašalinant atskiras konkrečiai nurodytas dalis). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio skundo reikalavimo, pagrįstai nurodė, kad toks reikalavimas yra perteklinis. Be to, kaip matyti, pareiškėjai skundu siekia pašalinti ženklų skaičių konkrečių Akto pastraipų. Tačiau Taryba, nustačiusi, kad avarija ne iki galo ištirta, tokiu atveju turėtų ne tvirtinti Aktą, Nutarime pašalindama pareiškėjų nurodomas Akto pastraipas, o, vadovaudamasi Nuostatų 38 punktu, pareikalauti avarijos tyrimo rezultatų patikslinimo arba pakartotinio tyrimo. Teismas taip pat negalėtų pakeisti Nutarimo pareiškėjų prašomu būdu, nes, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti ir konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai galėjo prašyti teismo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Akto tvirtinimo klausimą, dėl kurio tvirtinimo priimtas ginčijamas Nutarimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Nutarimo panaikinimo, ir, kaip teisingai nurodė, nagrinėjant šį reikalavimą, bus vertinami ir pareiškėjų argumentai dėl Akto.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti dalį pareiškėjų skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Orion Global Pet“ ir A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė