2013-02-21 Nr. AB-47-3-61-3-00903-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-423/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00903-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS

TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos

pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį

skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d.

sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą

atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam

asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos

atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n

u s t a t ė:

I. Vilniaus

apygardos administraciniame teisme priimti nagrinėti pareiškėjo V.

J. skundo ir patikslinto skundo (I t., b. l. 1–7, 51–58, II t., b. l. 1–8)

reikalavimai: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2012 m.

vasario 21 d. sprendimą Nr. 5-13-S-308; 2) įpareigoti Policijos departamentą iš

naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. sausio 30 d. 12.28 val. skundą; 3)

įpareigoti atsakovą panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos

komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) viršininko Algirdo Kaminsko 2012

m. sausio 26 d. administracinį aktą Nr. 20-S-322; 4) įpareigoti atsakovą

įpareigoti Kauno apskrities VPK viršininką Algirdą Kaminską, Kauno apskrities

vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau –

ir Kauno apskrities VPK Kauno rajono PN) viršininką Romą Oželį iš naujo

atsakyti į jo patikslintą 2011 m. spalio 23 d. 16.47 val. prašymą ir išspręsti

prašyme keliamus klausimus; 5) įpareigoti atsakovą panaikinti Kauno apskrities

VPK Kauno rajono PN viršininko Romo Oželio 2011 m. lapkričio 2 d. administracinį

aktą Nr. 20-65-S-4300; 6) įpareigoti atsakovą kontroliuoti ir organizuoti Kauno

apskrities VPK viršininko Algirdo Kaminsko, Kauno apskrities VPK Kauno rajono

PK viršininko Romo Oželio veiksmus iš naujo atsakant į patikslintą jo 2011 m.

spalio 23 d. 16.47 val. prašymą Kauno apskrities VPK viršininkui Algirdui

Kaminskui; 7) įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinius patikrinimus dėl Kauno

apskrities VPK viršininko Algirdo Kaminsko, Kauno apskrities VPK Kauno rajono

PK viršininko Romo Oželio veiksmų atsakant į jo patikslintą 2011 m. spalio 23

d. 16.47 val. prašymą ir už tarnybinius nusižengimus jiems skirti tarnybines

nuobaudas; 8) įpareigoti atsakovą nurodyti Kauno apskrities VPK viršininkui

pareiškėjo skundus ir prašymus nagrinėti ir atsakinėti vieno langelio principu;

9) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, priteisti 20

766,91 Lt turtinės žalos ir 131 000 Lt neturtinės žalos; 10) įpareigoti

atsakovą pareiškėjo naujo 2012 m. sausio 30 d. 12.28 val. skundo sprendimo

nuorašus pateikti Kauno miesto apylinkės teismui administracinėje byloje Nr.

A2.11.-4412-651/2011 ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrai baudžiamojo proceso

medžiagoje Nr. 20-At-00249/2011; 11) įpareigoti atsakovą atsakyme ir

administracinėje procedūroje visada naudoti pareiškėjo 2012 m. sausio 30 d.

12.28 val. skundo rašto numerį, vieną tinkamai registruotą 2012 m. sausio 30 d.

12.28 val. skundo egzempliorių pareiškėjui grąžinti paštu.

Pareiškėjas

skunde paaiškino, kad iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininko Romo

Oželio 2011 m. lapkričio 2 d. administracinio akto Nr. 20-65-S-4300 nebuvo

įmanoma suprasti, į kurį pareiškėjo kreipimąsi aktu atsakoma, nenurodytas

pareiškėjo rašto pavadinimas. Vienu aktu sprendžiant kelių kreipimųsi klausimus,

apsunkinamas akto turinio suvokimas. Pareiškėjo skundai ir prašymai

nenagrinėjami ir į juos neatsakinėjama vieno langelio principu. Atsakovo

neteisėtais veiksmais jam padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė dėl atsakovo

kaltės atsiradusios transporto priemonės naudojimo sąnaudomis, Kauno miesto

apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.11.-4412-651/2011 skirta bauda,

kuro sąnaudomis važinėjant į Kauno miesto apylinkės teismą, neteisėtai paskirta

bauda už pareiškėjo transporto priemonės priežiūrą ir laikymą prie pareiškėjo

namo, dėl atsakovo kontroliuojamų asmenų kaltės neteisėtai iš pareiškėjo

konfiskuotos transporto priemonės praradimu (pagrobimu).

Teigia, kad

nepagrįstais ir neteisėtais veiksmais bei neveikimu atsakovas jam padarė bendrą

neturtinę 131 000 Lt žalą. Žala pasireiškė pareiškėjo nuolatine įtampa, nesaugumo

ir pavojaus dėl atsakovo dengiamų Kauno apskrities VPK policijos pareigūnų

veiksmų jausmu; ilgalaikiais pergyvenimais, teisinėmis pasekmėmis (trukdymais

baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 20-At-00249-1 Kauno miesto apylinkės

prokuratūroje ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.11-4412-651/2011);

ilgalaikiu neigiamu atsakovo poveikiu pareiškėjo gyvenimo kokybei

(menkavertiškumo ir pažeminimo jausmu dėl Kauno rajono policijos komisariate ir

Garliavos policijos nuovadoje įdarbintų asmenų vykdomos nepagrįstos pareiškėjo

diskriminacijos); faktišku pareiškėjo įkalinimu jo bute be teismo, neteisėtu

judėjimo ir veiksmų laisvės apribojimu, bendravimo su aplinka apribojimu

(pareiškėją neteisėtai verčiant didelę gyvenimo dalį skirti skundų rašymui, dokumentų

rengimui, įrodymų tvarkymui); ilgalaikiu pareiškėjo vertimu rašant skundus

kentėti stuburo, sprando skausmus; sistemingu ilgalaikiu trukdymu pareiškėjui

rūpintis savo sergančia mama; ilgalaikiu pareiškėjo žmogiškojo ir pilietinio

orumo žeminimu; ilgalaikiu trukdymu dirbti; pareiškėjo reputacijos pakenkimu;

ilgalaikiu pareiškėjo nuotaikos gadinimu, pesimizmo skatinimu, fizinio skausmo

sukėlimu; sutrukdymu gauti ir prisiteisti kompensaciją už policijos pareigūnų

2012 m. birželio 22 d. Kauno apygardos administraciniame teisme organizuotus

bei įvykdytus užpuolimus bei sužalojimus. Jo manymu, reikalavimui dėl žalos

atlyginimo yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. įrodytas padarytos

žalos faktas, neteisėtos veikos ir priežastinis ryšys. Atsakovas privalėjo

teikti prašytą informaciją ir atlikti prašomus atlikti veiksmus, todėl atsakovo

veiksmai ir neveikimas buvo neteisėti.

Atsakovas ir

atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka. Dalyje dėl

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2012 m. vasario 21 d. rašto

Nr. 5-13-S-308 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti skundą prašo

administracinę bylą nutraukti, dėl kitų reikalavimų prašo skundą atmesti kaip

nepagrįstą.

Atsiliepimuose

(I t., b. l. 99–101, II t., b. l. 50–51) paaiškino, kad atsakydamas į

pareiškėjo argumentus dėl Policijos departamento Viešosios policijos valdybos

2012 m. vasario 21 d. rašto Nr. 5-13-S-308 nurodė, kad tai yra informacinio

pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių

pasekmių, todėl bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti šį raštą turi būti

nutraukta. Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš Policijos

departamento neteisėtų veiksmų, pasireiškusių, pareiškėjo manymu, neteisėto

sprendimo priėmimu. Šiuo atveju, Policijos departamentas jokio sprendimo

nepriėmė, o pateikė pareiškėjui informacinio pobūdžio raštą, kuris niekaip

negalėjo paveikti pareiškėjo teisių ir pareigų. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei

teismas įvertins minėtą raštą, kaip administracinį sprendimą, priimant šį

sprendimą jokie norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, sprendimas nėra ir

nebuvo panaikintas teismine tvarka.

Atsakovų manymu,

susirašinėjimas su institucijomis Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti

informaciją ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo

kontekste negali būti pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Neturtinės

žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas tik pripažinus, kad pareiškėjui

atsakovo neteisėtu veikimu ar neveikimu buvo padaryta žala. Šiuo atveju,

nenustatyti neteisėti veiksmai, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų

patvirtinančių šių veiksmų buvimą, reikalavimus grindžia vien savo vidiniu

įsitikinimu ir prielaidomis, todėl nėra būtinos sąlygos atsirasti civilinei

atsakomybei. Pareiškėjas

akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, skundžia ne tik procesinius

sprendimus, bet ir lydraščius, kuriais teisėsaugos įstaigos viena kitai pagal

kompetenciją persiuntinėja jo skundus, kai pastarieji būna adresuoti netinkamam

subjektui, taip siekdamas įtraukti institucijas į beprasmį susirašinėjimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis

teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas,

vertindamas Policijos

departamento 2012 m. vasario 21 d. rašto Nr.

5-13-S-308 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuris buvo priimtas išnagrinėjus

pareiškėjo 2012 m. sausio 1–30 skundus, teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjas

kreipėsi į Policijos departamentą, nesutikdamas su Kauno apskrities VPK bei

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK atsakymais į jo rašytus pareiškimus ir

prašydamas Kauno apskrities VPK bei Kauno rajono PK viršininkus patraukti

tarnybinėn atsakomybėn.

Iš 2012

m. sausio 5 d., 2011 m. spalio 23 d., 2011 m. spalio 24 d. skundų turinio, į

kuriuos Kauno apskrities VPK 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 20-S-322 ir

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr.

20-65-S-4300 atsakė, matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Kauno

apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmais 2011 m. birželio 22 d. Kauno

apygardos administraciniame teisme pareiškėjui bandant įteikti ATP protokolą, o

pareiškėjui nevykdžius policijos pareigūno reikalavimų jam surašant ATP

protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187

straipsnio 2 dalį; Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigūnų veiksmais iš

pareiškėjo kiemo priverstinai nuvežant V. J. priklausantį

automobilį, kuriuos pareiškėjas traktuoja kaip nusikalstamus, Kauno apskrities

VPK Kauno rajono PK Garliavos PN viršininko S. Lemziakovo ir kitų pareigūnų

pareiškėjo fizinio ir psichologinio kankinimo, suplyšusio diržo dalių dingimo.

Teismas

konstatavo, kad pareiškėjas jam suteikta teise skųsti galimai neteisėtus

pareigūnų veiksmus pasinaudojo ginčydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m.

gruodžio 22 d. nutarimą ATP byloje A2.11-4412-651/2012, Kauno miesto apylinkės

prokuratūros prokurorės 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimą dėl atsisakymo pradėti

ikiteisminį tyrimą, Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos

2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį dėl Kauno rajono apylinkės prokuratūros

prokurorų 2011 m. liepos 20 d., 2011 m. rugpjūčio 2 d., 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarimų

atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Nagrinėjamu atveju, iš pareiškėjo 2012

m. sausio 30 d. skundo Departamentui matyti, kad pareiškėjo pagrindinis tikslas

yra tas, kad Departamentas įvertintų Kauno apskrities VPK ir Kauno apskrities

VPK Kauno rajono PK pareigūnų veiksmus tarnybinio nusižengimo prasme ir

paskirtų tarnybines nuobaudas. Esant imperatyviai teisės

aktuose įtvirtintai administracinės procedūros sprendimų apskundimo tvarkai

(Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis, Lietuvos policijos generalinio

komisaro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-218 patvirtintų Asmenų

aptarnavimo policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos taisyklių 42 p.), Kauno apskrities VPK

2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 20-S-322 ir Kauno apskrities VPK Kauno

rajono PK 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 20-65-S-4300 galėjo būti

skundžiami administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui, todėl

Policijos departamentas negalėtų šių aktų panaikinti.

Teismas pabrėžė,

kad pareiškėjas savo teisę skųsti, jo manymu, netinkamai atliktus pareigūnų

veiksmus realizavo dalyvaudamas kaip proceso šalis nagrinėjant administracinio

teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-4412-651/2012 Kauno miesto apylinkės teisme. Nagrinėjamu

atveju iš pareiškėjo skundo Departamentui matyti, kad pareiškėjas siekia, kad

Departamentas savo ruožtu įvertintų pareigūnų veiksmus tarnybinio nusižengimo

prasme ir atitinkamai – kad pareigūnams būtų paskirta tarnybinė nuobauda.

Taigi, gavus V. J. skundą Policijos

departamentui kilo pareiga įvertinti pareigūnų veiksmus tarnybinės atsakomybės

kontekste (Policijos departamento nuostatų 10.8 p.).

Vadovaudamasis

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu

Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų

skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, teismas

nustatė, kad pareiškėjas

nelaikomas suinteresuotu asmeniu dėl tarnybinio tyrimo baigties. Tarnybinio

patikrinimo atlikimas, tarnybinės nuobaudos pareigūnui skyrimas ar neskyrimas pareiškėjo

teisėms ar pareigoms įtakos neturi. Todėl Policijos departamento raštas

nelaikytinas sprendimu, dėl kurio pareiškėjas gali kreiptis į teismą (Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. AS15-580/2006).

Teismas vertino, kad pareiškėjas

pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teise kritikuoti

valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą kreipdamasis į Policijos departamentą. Pažymėjo,

kad ši teisė nėra absoliuti – laiduojama suinteresuotiems asmenims. Įvertinęs

nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad

nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra tarnybinio ginčo šalis, Policijos

departamento skundžiamas 2012

m. vasario 21 d. raštas Nr. 5-13-S-308 jo teisinio statuso

(teisių ir pareigų apimties) nekeičia, todėl šis raštas negali būti

ginčo administraciniame teisme objektas.

Teismas nustatė, kad Policijos

departamento skundžiamu 2012

m. vasario 21 d. raštu Nr. 5-13-S-308 pareiškėjas informuotas apie institucijos

sprendimą dėl jo pateiktos informacijos dėl galimai neteisėtų pareigūnų

veiksmų.

Šis atsakymas pareiškėjui pateiktas Viešojo administravimo įstatymo 31

straipsnyje nustatytu terminu, todėl jo teisė gauti administracinės procedūros

sprendimą nebuvo pažeista.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio

1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 3 d.

konsultacija Nr. 93, teismas padarė išvadą, kad reikalavimo

teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, todėl pareiškėjo

skundo reikalavimas panaikinti Policijos departamento 2012 m. vasario 21

d. raštą Nr. 5-13-S-308 atmestas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad

atmetus šį pareiškėjo reikalavimą, nėra pagrindo įpareigoti Policijos

departamentą iš naujo išnagrinėti jo 2012 m. sausio 30 d. skundą bei tenkinti

kitus išvestinius skundo reikalavimus Nr. 3–8, 10, 11 dėl įpareigojimo atlikti

veiksmus, kurie iš esmės analogiški pateiktiesiems 2012 m. sausio 30 d. skunde.

Spręsdamas

dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje

prejudicinę reikšmę turi Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje

administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-4412-651/2011 priimtas 2011

m. gruodžio 22 d. nutarimas, nustatyti faktai ir aplinkybės, liudytojų

paaiškinimai, kurie papildomai nenustatinėjami. Teismas atmetė kaip nepagrįstus

pareiškėjo argumentus dėl jo 2011 m. birželio 22 d. užpuolimo Kauno apygardos

administraciniame teisme, nes pareigūnų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas

nei minėtos bylos nagrinėjimo metu, nei prokurorams nagrinėjant pareiškėjo

skundus dėl pareigūnų veiksmų priverstinai nuvežant pareiškėjui

priklausantį automobilį VW Passat bei Garliavos PN pareigūnų, pasak pareiškėjo,

naudoto smurto, dėl ko buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjas

atsakovo Lietuvos valstybės atstovu dėl žalos atlyginimo nurodydamas Policijos

departamentą, skunduose nedetalizavo, kokiais Policijos departamento

pareigūnų veiksmais ar neveikimu jam padaryta žala. Teismui pripažinus, kad

Policijos departamento 2012

m. vasario 21 d. raštas Nr. 5-13-S-308 yra pagrįstas ir teisėtas, žalos

atlyginimas dėl teisėtų Policijos departamento pareigūnų veiksmų nagrinėjant

pareiškėjo 2012 m. sausio 30 d. skundą negali būti svarstomas. Abstraktūs ir

jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai

negali būti pripažįstami pagrindu tenkinti reikalavimą dėl turtinės ir

neturtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjus bylos medžiagą ir vadovaujantis

pareiškėjo paaiškinimais nėra pagrindo nustatyti valstybės institucijų

neteisėtų veiksmų, sudarančių vieną iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytų

būtinų sąlygų žalai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atlyginti

(Civilinio kodekso 6.246 str., 6.271 str.

2 dalis), todėl žalos atlyginimas šiuo atveju negali būti priteistinas.

Vadovaudamasis ABTĮ 57 ir 58 straipsniais

teismas konstatavo, kad pareiškėjas,

paduodamas skundą teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo

reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Įrodymų dėl 20 766,91 Lt turtinės žalos atsiradimo

pareiškėjas teismui nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą,

kad nei Policijos departamento, nei Kauno apskrities VPK policijos pareigūnai

jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, pareiškėjas nepateikė

įrodymų dėl patirtos žalos. Nenustačius civilinės

atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, nėra

teisinio pagrindo pareiškėjui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b.

l. 119–120) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m.

rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą

grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas

nepagrįstai skundžiamą Policijos departamento individualų administracinį aktą –

2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 5-13-S-308 „Dėl skundo nagrinėjimo“ vadina

raštu – tai pareiškėjo teises pažeidžiantis administracinis sprendimas, sukėlęs

sunkias teisines pasekmes kitose bylose. Be to, buvo pažeista jo teisė gauti

pagrįstą ir teisėtą administracinės procedūros sprendimą, pažeistos jo teisės

administracinės procedūros metu, kurios faktiškai nebuvo.

2. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs

ginčas ir dėl Kauno apskrities VPK neteisėtų veiksmų, Vilniaus apygardos

administracinis teismas (toliau – ir VAAT) jų nepagrįstai nevertino ar vertino netinkamai,

nepagrįstai nenustatė, jog buvo pagrindas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų ir

kokio pobūdžio veiksmų jis privalėjo imtis.

3. VAAT nepagrįstai nenustatė, jog

atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo skunduose nurodytus faktus ir pateiktus

įrodymus nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 patvirtintais Policijos

departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos nuostatais, Lietuvos

policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-218

patvirtintomis Asmenų aptarnavimo policijos departamente prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklėmis.

4. VAAT kriminalinius nusikaltimus prieš

pareiškėją vykdžiusius asmenis nepagrįstai vadina policijos pareigūnais,

nepripažįsta šių asmenų įvykdytų nuskalstamų veikų prieš pareiškėją

prieštaravimo Policijos įstatymo nuostatoms, nepagrįstai neigia atsakovo

dengiamą organizuotą nusikalstamumą Kauno apskrities VPK ir Garliavos policijos

nuovadoje. Iš nurodytų bylų medžiagos akivaizdu, jog Kauno apskrities VPK

apeliantui atsisakė pateikti su organizuotos nusikalstamos „garliavinių“ gaujos

narių pagrobtu automobiliu susijusių dokumentų, su apelianto neteisėtu

sulaikymu ir sužalojimais 2011 m. birželio 22 d. Kauno apygardos

administraciniame teisme (toliau – ir KAAT) susijusių duomenų, o atsakovas savo

atsakomybės ir įgaliojimų ribose šias nusikalstamas veikas neteisėtai dengė.

5. VAAT nenustatė, kad Panevėžio

apygardos administraciniame teisme nėra išnagrinėtas pareiškėjo skundas

administracinėje byloje Nr. I-77-283/2012, kurioje atsakovas – KAAT – dėl

atsisakymo pateikti į bylas dėl dviejų apelianto užpuolimų neteisėtų sulaikymų

ir sužalojimų KAAT 2011 m. birželio 22 d. KAAT turėtą vaizdo stebėjimo kamerų

medžiagą, o administracinėje byloje Nr. I-77-283/2012 patvirtinus neteisėtus

KAAT veiksmus, pareiškėjas turės teisę prašyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą

baudžiamojoje byloje Nr. 20-At-00249-11 ir ATP bylą A2.11-4412-651/2012.

6. VAAT neįrodė ir nepagrindė, kad Kauno

apskrities VPK 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 20-S-322 ir Kauno apskrities

VPK Kauno rajono PK 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 20-65-S-4300 nebuvo

apskųsti KAAT – KAAT atsisakė nagrinėti skundą dėl tariamai praleisto termino,

todėl apeliantas kreipėsi į Policijos departamentą, kuris esant minėtai

situacijai galėjo šiuos aktus panaikinti. VAAT reikalavimas nesikreipti šiuo

skundu į VATT yra nepagrįstas ir neteisėtas – prieštarauja Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 ir 2 dalių

nuostatoms.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 18, 20 ir 33 straipsnių nuostatomis, VAAT nepagrįstai pareiškėją

nepripažino suinteresuotu asmeniu dėl tarnybinio tyrimo baigties. Tarnybinio

patikrinimo atlikimas, tarnybinės nuobaudos pareigūnui skyrimas ar neskyrimas

pareiškėjo teisėms ar pareigoms įtakos turi. Todėl Policijos departamento

raštas laikytinas sprendimu dėl kurio pareiškėjas gali kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. AS15-580/2006 negali paneigti aukščiau

nurodytų Konstitucijos nuostatų galiojimo bei viršenybės šioje byloje.

8. VAAT bylą išnagrinėjo neišsamiai,

vertino ne visus įrodymus ir netyrė visų bylai svarbių aplinkybių. Todėl

nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų

skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė

ir negalėjo pažeisti, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą atmesti

pareiškėjo skundą, padarė nepagrįstą išvadą kad apeliantas neturi reikalavimo

teisės.

9. Sprendžiant reikalavimus dėl žalos

atlyginimo, teismas neteisingai vertino, kad šioje byloje prejudicinę reikšmę

turi Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio teisės

pažeidimo byloje Nr. A2.11-4412-651/2011 priimtas 2011 m. gruodžio 22 d.

nutarimas, nustatyti faktai ir aplinkybės, liudytojų paaiškinimai, nes byla

gali būti ir bus atnaujinta po Panevėžio apygardos administraciniame teisme

išnagrinėto pareiškėjo skundo administracinėje byloje Nr. I-77-283/2012 ir

sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Minėtas nutarimas neturi prejudicinės

reikšmės dar ir todėl, kad jam įtakos turėjo būtent skundžiami atsakovo

veiksmai – jei atsakovas būtų tyręs, analizavęs, nagrinėjęs apelianto skundą,

būtų nustatęs Kauno apskrities VPK įdarbintų asmenų nusikalstamas veikas,

tarnybinius pažeidimus, apelianto teisių pažeidimus, patenkinęs apelianto

skundo reikalavimus, o tokie atsakovo veiksmai ir jų išvados būtų neginčijamai

turėję teisines pasekmes apeliantui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.

A2.11-4412-651/2011 bei baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 20-At-00249-11 Kauno

miesto apylinkės prokuratūroje – bylos būtų atnaujintos ir ištirtos

objektyviai, teisingai, apeliantas būtų reabilituotas, jam būtų išmokėta

kompensacija. VAAT supainiojo atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmes apeliantui su

jų priežastimis. Be to, teismas neatsižvelgė, kad dėl Lietuvos valstybės pareigūnais

įdarbintų asmenų nusikalstamų veikų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.

A2.11-4412-651/2011 bei baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 20-At-00249-11 Kauno

miesto apylinkės prokuratūroje pareiškėjas yra pateikęs pareiškimą Europos

Žmogaus Teisių Teismui.

10. Pareigūnais įdarbintų asmenų veiksmų

neteisėtumas nebuvo nustatytas dėl netinkamo atsakovo veikimo. Argumentai dėl

neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjo nurodyti aiškiai ir konkrečiai.

Pareiškėjas atsakovės Lietuvos valstybės atstovu dėl žalos atlyginimo

nurodydamas Policijos departamentą skunduose detalizavo, kokiais Policijos

departamento pareigūnų veiksmais ar neveikimu jam padaryta žala. Todėl VAAT

nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad Policijos departamento 2012 m. vasario

21 d. raštas Nr. 5-13-S-308 yra pagrįstas ir teisėtas, ir padarė nepagrįstą

išvadą, jog žalos atlyginimas negali būt svarstomas. Konkretūs faktais bei

įrodymais pagrįsti pareiškėjo teiginiai gali ir privalo būti pripažįstami

pagrindu tenkinti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Įrodymus dėl 20 766,91 Lt turtinės žalos atsiradimo pareiškėjas teismui

pateikė – jie yra administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.

A2.11-4412-651/2011 bei Kauno miesto apylinkės prokuratūros baudžiamojo proceso

medžiagoje Nr. 20-At-00249-11 – iš šių bylų medžiagos akivaizdu, jog didesnę

dalį šios žalos apeliantas kildina iš neteisėto automobilio VW Passat, (duomenys neskelbtini) praradimo dėl atsakovo veiksmų.

VAAT nagrinėdamas skundą pažeidė ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Esant šioms

aplinkybėms, teismo išvada, kad nei Policijos departamento, nei Kauno

apskrities VPK policijos pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo

atžvilgiu neatliko, o pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos žalos,

nepagrįsta ir neteisėta.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.,

b. l. 137–138) prašo jį atmesti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo

sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog

teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką, nes būtent jo paties nurodytas skundo

pagrindas ir dalykas lemia bylos nagrinėjimo ribas. Savo skunde apeliantas

nepateikė jokių teisinių argumentų (motyvų) dėl kurių turi būti naikinamas

pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apelianto pateiktas skundas pažeidžia

šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus ir nepagrįstai apsunkina atsakovo

bei trečiojo asmens padėtį teikiant atsiliepimą. Policijos departamentas,

atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį, mano, kad apeliantas piktnaudžiauja

administraciniu procesu ir jo veiksmai yra nukreipti prieš ekonomišką,

operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Dėl reikalavimo

atlyginti žalą, pažymi, kad teismas sprendime nurodė pakankami argumentų, dėl

ko apeliantas neįrodė patirtos žalos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dar

kartą analizuoja faktines aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, tačiau nepateikia

naujų aplinkybių, kurių teismas nebūtų nagrinėjęs arba dėl kurių nebūtų

pasisakęs savo sprendime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno

apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (II t., b. l.

130–134) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o

pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia ginčijamame teismo

sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais argumentais. Pažymi, kad dėl V. J. skunde nurodytų aplinkybių yra pasisakę ir įvairių

instancijų teismai bei kitos institucijos. Jų sprendimai pareiškėjui

nepalankūs.

Teisėjų kolegija

k

o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Policijos

departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, sprendimų ir veiksmų,

nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl policijos pareigūnų elgesio, teisėtumo ir

pagrįstumo bei šios institucijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m.

rugsėjo 27 d. sprendimu pripažino atsakovo veiksmus teisėtais ir

pagrįstais, o nenustatęs neteisėtų veiksmų, atmetė ir pareiškėjo reikalavimus

dėl žalos atlyginimo. Apeliantas mano, jog atsakovas veikė netinkamai, o

pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus

duomenis, neišreikalavo papildomų įrodymų, jo išvados nepagrįstos teisės aktų

normomis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija

su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Nustatyta, kad

2012 m. sausio 30 d. skunde Policijos departamentui (I t., b. l. 106–110) pareiškėjas

prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities VPK viršininko Algirdo Kaminsko 2012 m.

sausio 26 d. administracinį aktą Nr. 20-S-322; 2) įpareigoti Kauno

apskrities VPK viršininką Algirdą Kaminską, Kauno apskrities VPK Kauno rajono

PK viršininką Romą Oželį iš naujo atsakyti į jo patikslintą 2011 m. spalio 23

d. 16.47 val. prašymą ir išspręsti prašyme keliamus klausimus; 3) panaikinti

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininko Romo Oželio 2011 m. lapkričio 2

d. administracinį aktą Nr. 20-65-S-4300; 4) kontroliuoti ir organizuoti Kauno

apskrities VPK viršininko Algirdo Kaminsko, Kauno apskrities VPK Kauno rajono

PK viršininko Romo Oželio veiksmus iš naujo atsakant į patikslintą jo 2011 m.

spalio 23 d. 16.47 val. prašymą Kauno apskrities VPK viršininkui Algirdui

Kaminskui; 5) atlikti tarnybinius patikrinimus dėl Kauno apskrities VPK

viršininko Algirdo Kaminsko, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininko

Romo Oželio veiksmų, atsakant į jo patikslintą 2011 m. spalio 23 d. 16.47 val.

prašymą, ir už tarnybinius nusižengimus jiems skirti tarnybines nuobaudas; 6)

nurodyti Kauno apskrities VPK viršininkui pareiškėjo skundus ir prašymus

nagrinėti ir atsakinėti vieno langelio principu; 7) įpareigoti Kauno apskrities

VPK viršininką Algirdą Kaminską, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK

viršininką Romą Oželį atlyginti pareiškėjui 2011 m. lapkričio 2 d. administraciniu

aktu Nr. 20-65-S-4300 bei su juo susijusiais neteisėtais ir nepagrįstais veiksmais

atsakant į V. J. patikslintą 2011 m. spalio 23 d. 16.47

val. prašymą padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 8) apie administracinį šio

skundo sprendimą Policijos departamente raštu pranešti Kauno miesto apylinkės

teismui administracinėje byloje Nr. A2.11.-4412-651/2011 ir Kauno miesto

apylinkės prokuratūrai baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 20-At-00249/2011.

Taip pat pareiškėjas prašė atsakyme ir administracinėje procedūroje visada

naudoti pareiškėjo 2012-01-30 skundo rašto numerį, vieną tinkamai registruotą

2012 m. sausio 30 d. skundo egzempliorių pareiškėjui grąžinti paštu.

Policijos

departamento Viešosios policijos valdybos 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr.

5-13-S-308 (b. l. 103) atsakant į pareiškėjo 2012 m. sausio 30 d. skundą,

konstatuota, kad Kauno apskrities VPK viršininko Algirdo Kaminsko 2012 m.

sausio 26 d. atsakymu Nr. 20-S-322 ir Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK

viršininko Romo Oželio 2011 m. lapkričio 2 d. atsakymu Nr. 20-65-S-4300

pareiškėjo skundai išnagrinėti tinkamai, į juos atsakyta pagrįstai, nėra

pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą.

Teisėjų kolegija

pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d.

nutartimi byloje Nr. A520-87/2013 atmetė pareiškėjo apeliacinį

skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d.

sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą

atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos

valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotas asmeniui Policijos departamentui prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo,

įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, kuriame pareiškėjas inter

alia prašė panaikinti tuos pačius aktus: Kauno apskrities vyriausiojo

policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2011 m. lapkričio

2 d. individualų administracinį aktą Nr. 20-65-S-4300; Kauno apskrities VPK

2012 m. sausio 26 d. individualų administracinį aktą Nr. 20-S-322; įpareigoti

iš naujo atsakyti į pareiškėjo patikslintą 2011 m. spalio 23 d. prašymą

(skundą).

Kauno apygardos

administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu administracinės bylos

dalį dėl pareiškėjo V. J. skundo dalies dėl Kauno

apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato

2011 m. lapkričio 2 d. individualaus administracinio akto Nr. 20-65-S-4300

panaikinimo nutraukė, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 101 str. 6

p.), kitą pareiškėjo V. J. skundo dalį atmetė kaip

nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs

pareiškėjo apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 11 d. nutartyje konstatavo,

kad atsakovas Kauno apskrities VPK 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. 20-S-322

tinkamai atsakė į pareiškėjo 2011 m. spalio 23 d. 16.47 val. prašymą. Šis

raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo

skunde nurodytais motyvais. Taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo

atsakyti į pareiškėjo patikslintą 2011 m. spalio 23 d. prašymą (skundą).

Konstatuotina,

kad dėl Kauno

apskrities VPK 2012 m. sausio 26 d. rašto Nr. 20-S-322 teisėtumo ir su tuo

susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo

patikslintą 2011 m. spalio 23 d. prašymą, teismas jau yra priėmęs galutinį ir

neskundžiamą procesinį sprendimą (nutartį), turintį prejudicinę reikšmę šioje

byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti šioje byloje

reiškiamus reikalavimus įpareigoti atsakovą Policijos departamentą panaikinti

minėtą raštą ir įpareigoti Kauno apskrities VPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo

2011 m. spalio 23 d. skundą (3 ir 4 skundo reikalavimai).

Reikalavimai įpareigoti atsakovą Policijos

departamentą kontroliuoti ir organizuoti Kauno apskrities VPK viršininko

Algirdo Kaminsko, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininko Romo Oželio

veiksmus iš naujo atsakant į patikslintą jo 2011 m. spalio 23 d. 16.47 val.

prašymą ir atlikti tarnybinius patikrinimus dėl Kauno apskrities VPK viršininko

Algirdo Kaminsko, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininko Romo Oželio

veiksmų atsakant į jo patikslintą 2011 m. spalio 23 d. 16.47 val. prašymą ir už

tarnybinius nusižengimus jiems skirti tarnybines nuobaudas (6 ir 7 skundo

reikalavimai) vertintini kaip išvestiniai iš 3 (ir 4) skundo

reikalavimų, todėl atmetus pagrindinius reikalavimus taip pat atmestini kaip

nepagrįsti.

Pareiškėjas taip

pat prašė įpareigoti atsakovą panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK

2011 m. lapkričio 2 d. individualų administracinį aktą Nr. 20-65-S-4300. Dėl

šio reikalavimo teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos

teismo išvada, jog esant imperatyviai teisės aktuose

įtvirtintai administracinės procedūros sprendimų apskundimo tvarkai (Viešojo

administravimo įstatymo 36 str., Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklių 42 p.), Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2011 m.

lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 20-65-S-4300, kaip ir Kauno apskrities VPK 2012

m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 20-S-322, galėjo būti skundžiami administracinių

ginčų komisijai ar administraciniam teismui, todėl Policijos departamentas

negalėtų šių aktų panaikinti. Atsižvelgiant į tai, toks pareiškėjo reikalavimas

– įpareigoti instituciją atlikti veiksmus, kuriuos atlikti ji nėra

kompetentinga, negali būti pripažintas pagrįstu ir tenkinamas.

Kaip matyti, iš

esmės tie patys reikalavimai buvo keliami ir pareiškėjo 2012 m. sausio 30 d.

skunde Policijos departamentui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos

teismo vertinimu, kad skundžiamas Policijos departamento 2012 m. vasario 21 d. raštas

Nr. 5-13-S-308 teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Viešojo

administravimo įstatymo reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo naikinti remiantis

skunde nurodytais, ar kitokiais motyvais. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip

nepagrįsti ir išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai dėl naujo atsakymo į

pareiškėjo 2012 m. sausio 30 d. skundo pateikimo teismui ir prokuratūrai (10

reikalavimas) ir 2012 m. sausio 30 d. pareiškėjo skundo registracijos numerio naudojimo

(11 reikalavimas).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam

turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad

reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos

neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo

padaryta neturtinė žala, tačiau būtina tiksliai ir konkrečiai apibrėžti galimus

neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas

pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama,

kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai

yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti

tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą

ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra

pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo

teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius

faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam

asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas

ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007;

2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008;

2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012

ir kt.).

Šiuo atveju nėra jokių pagrįstų įrodymų,

kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog atsakant į pareiškėjo skundus

atsakovas pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus,

sudarančius būtiną sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, taip pat

nenustatyta, kad pareiškėjui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos

pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų

sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą.

Remiantis CK 6.271 straipsniu,

valstybė turi pagrindą atlyginti žalą tuo atveju, jei jos institucijų

pareigūnai veikė neteisėtai ir tuo buvo padaryta žala. Ginčo atveju nėra

įrodyta, kad atsakovas veikė neteisėtai. Nenustatęs Policijos departamento

neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė

priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta,

teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir

visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės

tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą

sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo

sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo

V. J. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis

neskundžiama.

Teisėjai Audrius

Bakaveckas

Virginija

Volskienė

Skirgailė

Žalimienė