e32ba18f-661e-4ea1-b4d0-e51b55db3581 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. B2-841-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00511-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 15.4.; 15.5.; 116.4.; 126.5.KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė, Sekretoriaujant Miglei LukoÅ¡evičiÅ«tei, Rasai Juronienei,Dalyvaujant ieÅ¡kovei N. P., atsakovo BUAB „ASPA“ administratoriaus UAB „Actualis“ įgaliotam asmeniui N. S., VieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Â pagal ieÅ¡kovės N. P. ieÅ¡kinį UAB „ASPA“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo formuluotės pakeitimo, nesumokėto darbo užmokesčio, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį priteisimo, n u s t a t ė:IeÅ¡kovė N. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir panaikinti 2012-06-18 UAB „ASPA“ direktoriaus įsakymÄ Nr. 19/383 dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pakeisti atleidimo formuluotę iÅ¡ DK 136 str. 3 d. 2 p. į DK 129 str. 1 d., priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtÄ visÄ darbo užmokestį bei 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 127-130).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė reikalavimų priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2011-06-18 iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtÄ visÄ darbo užmokestį už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ 15,40 Lt; priteisti 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo atsisakė.Nurodė, kad 2012 m. vasario 27 d. pradėjo dirbti UAB „ASPA“ dirbti vyr. finansininkės pareigose.

Darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbdavys N. P. kiekvienÄ mėnesį mokės 2884,00 Lt atlyginimÄ (neatskaičius mokesčių). UAB „ASPA“ direktoriaus A. J. 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 19/399 N. P. buvo perkelta į valytojos pareigas. Direktorius neleido ieÅ¡kovei pasilikti netgi įmonės patalpose, nurodydamas arba eiti valyti patalpas, arba visiÅ¡kai iÅ¡eiti iÅ¡ pastato. IeÅ¡kovė kreipėsi dėl ginčo dėl ieÅ¡kovės nuÅ¡alinimo nuo darbo iÅ¡nagrinėjimo bei prašė grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ ankstesnes pareigas.

Nors kiekvienÄ dienÄ atvykdavo į darbovietę, direktoriaus 2012 m. birželio mėn. 18 d. įsakymu Nr. 19/383 ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo, už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t.y. 2012-06-04 iki 2012-06-08 laikotarpiu be pateisinamos priežasties neatvykimÄ Ä¯ darbÄ . Eidama UAB „ASPA“ vyr. finansininkės pareigas, ieÅ¡kovė tinkamai vykdė įmonės vadovo nurodymus, gerai atlikdavo savo pareigas, darbo sutarties galiojimo laikotarpiu drausminių nuobaudų neturėjo, todėl drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo, paskirta nepagrįstai, o darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta be pagrindo, pažeidžiant galiojančius darbo teisę reglamentuojančius teisės aktus.

Atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad su dalimi reikalavimų, kurių administratorius neginčijo, sutinka, t.y. dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir visų kitų kompensacijų, kurios priklausė atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovei. Teikė tvirtinti šį kreditorinį reikalavimÄ ir jis yra patvirtintas. Tačiau likusioje dalyje, t.y. dėl atleidimo pagrindo pakeitimo ir su tuo susijusiu iÅ¡mokų sumokėjimu ieÅ¡kovei, atsakovė palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra, kadangi administratorius perėmė įmonę, pradėjo jÄ administruoti ganėtinai vėliau, nei įvykęs įvykis, dėl kurio ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ .

Ä®monės direktorius su administratoriumi nebendradarbiauja, nėra perdavęs dalies dokumentų, todėl UAB „ASPA“ administratorius nei paneigti, nei patvirtinti aplinkybių, iÅ¡skyrus tai, kas yra Å¡ioje byloje, negali. Delspinigiai turėtų bÅ«ti skaičiuojami tik iki 2013 m. birželio 18 d., nes tÄ dienÄ ieÅ¡kovė buvo atleista. Už visÄ kitÄ laikotarpį, pareiga sumokėti bus atsiradusi atleidimo dienÄ . Delspinigiai nuo Å¡itų sumų neturėtu bÅ«ti skaičiuojami. Dėl 5 % metinių palÅ«kanų, netesybų ir kompensacijų turi bÅ«ti skaičiuojama iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vadovaujantis byloje pateikta medžiaga, jos buvo tokios priskaičiuotos, buhalteriniai skaičiai sutinka su tuo, kas yra perduota bankroto administratoriui. IÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, turėtų bÅ«ti kompensuojamos ir priteisiamos toje dalyje, kurios neprieÅ¡tarauja teisingumo ministro nustatytoms rekomendacijoms dėl iÅ¡laidų teisiniai pagalbai, 700 Lt suma yra mažesnė, nei rekomenduojama priteisti (b.l. 83-92).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Å alių paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog ieÅ¡kovė nuo 2012-02-27 dirbo UAB „ASPA“ vyr. finansininkės pareigose (b.l. 23-24). 2012-05-31 buvo suraÅ¡ytas NuÅ¡alinimo nuo darbo aktas, kur nurodyta, kad komisija įtarusi, kad N. P. prarado įmonės direktoriaus pasitikėjimÄ nuÅ¡alina jÄ nuo vyr. finansininkės pareigų ir siÅ«lo valytojos darbÄ (b.l. 50).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė kreipėsi į darbdavį, praÅ¡ydama iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl jos nuÅ¡alinimo nuo darbo (b.l. 30). Byloje nėra duomenų kaip buvo iÅ¡spręstas Å¡is darbo ginčas, tačiau 2012-06-01 UAB „ASPA“ direktoriaus įsakymu Nr. 19/399 ieÅ¡kovė nuo 2012 m. birželio 1 d. skiriama eiti valytojos pareigas (b.l. 31). 2012-06-01 praneÅ¡imu ieÅ¡kovė informavo darbdavį apie tai, jog nesutinka su perkėlimu į kitÄ darbÄ (b.l. 35-36). 2012-06-08 buvo suraÅ¡ytas neatvykimo į darbÄ aktas (b.l.

33) ir papraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu pateiktų pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ (b.l. 32). 2012-06-14 paaiÅ¡kinime (b.l.

34) ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog į darbÄ nėjo bijodama susidorojimo, nes atvykusi į darbÄ nebuvo įleidžiama į įmonės patalpas, direktorius reikalaudavo, kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ patalpų. Dėl įvykusio konflikto ieÅ¡kovė VDI Kauno skyriuje (b.l. 76). Ä®rašų apie darbo sutarties pakeitimÄ ir ieÅ¡kovės perkėlimÄ Ä¯ kitÄ darbÄ darbo sutartyse nėra (b.l. 23-24; 47-48)UAB „ASPA“ direktoriaus 2012-06-18 įsakymu Nr. 19/383 Skirti drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovė buvo atleista 2012-06-18 iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , t.y. dėl vienkartinio Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo (b.l. 27).

Atleidimo metu su ieÅ¡kove nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta – jai nebuvo iÅ¡mokėta 4400,40 Lt darbo užmokesčio, 823,41 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 5223,81 Lt (b.l. 49).2012 m. birželio 18 d. įsakyme nurodyta, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo 2012 m. birželio 18 d. Atsakovas taikė DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kuriuose nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Ä®sakyme faktiniu darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodytas ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 15 d. Darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Taigi darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta už padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

Konkrečiu nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl kyla dėl jo nebuvimo darbe priežasčių vertinimo. Dėl to, kad ieÅ¡kovė nuo nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 8 d. neatvyko į darbÄ , ginčo nėra (b.l. 33), tačiau ieÅ¡kovė teigia, kad ji dėl įvykusio konflikto su darbdaviu neturėjo galimybės bÅ«ti įmonės patalpose. Nustatinėjant aplinkybes, susijusias su neatvykimo į darbÄ priežastimis, galioja bendrosios įrodinėjimo civiliniame procese taisyklės, tarp jų – reikalavimas vertinti įrodymus jų patikimumo požiÅ«riu, nepažeidžiant bendrųjų protingumo ir logikos kriterijų.

Ieškovės paaiškinimus dėl nebuvimo darbe priežasčių teismas vertina kaip pakankami, nes byloje kiti esantys įrodymai - teismui pateiktas UAB „ASPA“ direktoriaus paaiškinimas (b.l.

53) ir VDI Kauno skyriaus raštas (b.l.

76) tik patvirtina buvusį nesutarimÄ tarp darbdavio ir ieÅ¡kovės, todėl netikėti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo.                                           Darbdavys, nustatęs darbo drausmės pažeidimo faktÄ ir nusprendęs, kad pažeidėjÄ reikia nubausti, nustato pažeidimo pobÅ«dį. Pažymėtina, kad DK 227 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pažeidusiajam darbo drausmę asmeniui darbdavys gali taikyti drausminio poveikio priemones, tačiau neprivalo.

Nusprendus skirti drausminio poveikio priemonę, ji parenkama atsižvelgiant į darbo drausmės sunkumÄ , to pažeidimo sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas padarytas ir darbuotojo požiÅ«rį į darbÄ (DK 238 str.). DK 237 straipsnio 1 dalis nustato tris skirtingo griežtumo drausminių nuobaudų rÅ«Å¡is: pastabÄ , papeikimÄ , atleidimÄ iÅ¡ darbo. Darbdavys, bausdamas darbo drausmės pažeidėjÄ , turi dispozicijos teisę, tai yra, parinkti Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ , lyginant su ta, kuri atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ , bet teisės atitinkamai griežtinti bausmę jis neturi.

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nebuvo darbo vietoje ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad darbdavio nurodymu ji nebuvo įleidžiama į įmonės patalpas. Drausmės pažeidimas iÅ¡imtinai susijęs su ieÅ¡kovės pasiÅ¡alinimu iÅ¡ darbo vietos. Visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti teisingomis, tačiau ieÅ¡kovės padarytų pažeidimų priskirti prie DK 235 str. 2 d. 9 punkte nurodyto darbo drausmės pažeidimo negalima, o tuo pačiu negalima konstatuoti, kad ieÅ¡kovė nebÅ«dama darbe padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas 2004-06-18 Nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 21.1 punktu teismams iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas nagrinėdamas darbuotojo reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, turi patikrinti ir nustatyti ar drausminė nuobauda parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnsio nurodytas aplinkybes; ar nėra pagrindo panaikinti drausminę nuobaudÄ atsižvelgiant į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, darbuotojo ankstesnį darbÄ ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumÄ .

Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas.

Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; kt.). Darbdavys gali teismui iÅ¡dėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktÄ , kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo (CPK 226 str., 230 str. 1 d., 415 str. 2 d.).

Naudodamasis Å¡ia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011; kt.). Tuo tarpu UAB „ASPA“ direktoriaus paaiÅ¡kinime nurodomos kitos priežastys dėl ieÅ¡kovės padaryto darbo drausmės pažeidimo (b.l. 53)IeÅ¡kovei buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, neatsižvelgiant į padaryto nusižengimo sunkumÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ buvo atleista neteisėtai, todėl yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir panaikinti įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pakeisti atleidimo formuluotę į atleista pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.

Pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nutraukus darbo sutartį pagal Å¡io Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , atleistam darbuotojui iÅ¡dirbusiam toje darbovietėje iki dvylikos mėnesių iÅ¡mokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, todėl ieÅ¡kovei priteistina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka 2200,13 Lt (be mokesčių, b.l. 46). DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB “ASPA” neatsiskaitė su ieÅ¡kove jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ - 2012-06-18. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo laikÄ . Darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju už atliktÄ darbÄ yra esminė darbo sutartyje nustatyta darbdavio pareiga (DK 93 str.).

DK 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo sutarties įforminimo pareiga pagal DK 99 straipsnį tenka darbdaviui, todėl atsakovas, sudarydamas sutartį turėjo pasirÅ«pinti, kad pareiga mokėti darbo užmokestį darbuotojui bÅ«tų vykdoma tinkamai ir laiku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa.

Pirma, Å¡ioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-365/2010,) konstatavo, kad taikant DK 141 straipsnio 3 d. bÅ«tina atsižvelgti į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų.

Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad Å¡i labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų turi bÅ«ti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas Å¡iais principais turi vadovautis ir teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus.

DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ä®gyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistÄ teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, Å¡alių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė N. P. pas atsakovÄ dirbo 3 mėnesius nuo 2012-02-27 iki 2012-06-18.

IeÅ¡kovei nesumokėta 4400,40 Lt darbo užmokesčio ir 626,01 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (b.l. 39; 51). Nuo ieÅ¡kovės atleidimo dienos - 2012-06-18 iki nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (t.y. iki 2012-08-28) vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ieÅ¡kovei sudarytų 5547,94 Lt. Kolegija sprendžia, kad tokio dydžio suma yra neadekvati atsakovo teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė pas atsakovÄ UAB „ASPA” dirbo trumpÄ laikÄ , atsakovo įsiskolinimai ieÅ¡kovams nėra dideli, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei priteistina vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ suma neturi virÅ¡yti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t.y. ieÅ¡kovei priteisina 2200,13 Lt už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė nepalaikė savo ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir priteisti 0,07 proc. delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b.l. 91), teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovei palÅ«kanas ir delspinigius. Ä®vertinus tas aplinkybes ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta 4400,40 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 626,01 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2200,13 Lt dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei 2200,13 Lt už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

Viso ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta 9426,67 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas BUAB „ASPA“ bankroto byloje Nr. B2-841-657/2013 patvirtintas 4400,40 Lt sumai (Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis, b.l. 11-16), konstatuotina, kad ieÅ¡kovės N. P. finansinis reikalavimas tikslintinas, t.y. UAB „ASPA“ bankroto byloje 2012 m. spalio 30 d. teismo nutartimi patvirtintÄ kreditorės N. P. 4400,40 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ padidintinas iki 9426,67 Lt ir patvirtintinas kreditorinis reikalavimas Å¡iai sumai.Patenkinus didesnę dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei N. P. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos 700,00 Lt už advokato paslaugas (b.l. 77-81) parengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas (CPK 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos DK 297 str., CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str., Ä®BÄ® 26 str. 4 d.,teismas, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti UAB „ASPA“ direktoriaus 2012-06-18 įsakymÄ Nr. 19/383 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo.Pripažinti N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ 2012-06-18 iÅ¡ darbo UAB „ASPA“ pagal Darbo Kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ neteisėtu ir pakeisti ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę.

Nustatyti, kad ieÅ¡kovė N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. birželio 18 d. yra atleista iÅ¡ darbo UAB „ASPA” pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.UAB „ASPA“ bankroto byloje 2012 m. spalio 30 d. teismo nutartimi patvirtintÄ kreditorės N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4400,40 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ padidinti iki 9426,67 Lt ir patvirtinti N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 9426,67 Lt (devynių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių centų) dydžio kreditorinį reikalavimÄ .Likusioje dalyje ieÅ¡kovės N. P. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo BUAB „ASPA“, įmonės kodas 164742816, N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt (septynis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

             Teisėja                                                                                                                                 Žibutė Budžienė