e32a3262-cd8f-4dde-b4ee-5e0473ebf071 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-79-806/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01304-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 19.18; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.

P. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1784-2022 administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės 1. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus „Panerių“ krovinių posto 2022 m. rugsėjo 29 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR_P-3150-2022 nustatyta, kad UAB „F.“ direktorius G. P., atgabendamas ir importuodamas prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos ir draudimai, padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje. 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) priemonėmis buvo pateiktos importo deklaracijos MRN (past.

Movement Reference Number – importo muitinės įstaigos suteiktas importo deklaracijos registravimo numeris, atitinkantis raÅ¡ytinės importo deklaracijos numerį, nurodomÄ bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio A langelyje) 22LTLC0100IM18EDB0, 22LTLC0100IM18E388, 22LTKC0100IM189207, kuriose buvo deklaruotos prekės – medinės lovų dalys, prekės kodas 94039100, siuntėjas (duomenys neskelbtini), Å¡alis – Baltarusija, o gavėjas UAB „F.“, Å¡alis – Lietuva. Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, atliktas prekių mėginio tyrimas, kuriuo buvo nustatyta, kad deklaruotos prekės neteisingai suklasifikuotos.

Pagal gautus prekių klasifikavimo aktus Nr. 22V0587, 22V0859, 22V0594, deklaruotas prekės kodas 94039100 pakeistas į Kombinuotosios nomenklatÅ«ros (toliau ir – KN) kodÄ 4421999999, kuriam taikomi apribojimai, nustatyti 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimÄ Ä¯ Rusijos agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006). Pagal minėto Reglamento l o straipsnį, X priede iÅ¡vardintas prekes draudžiama įvežti į Europos SÄ jungÄ .

Konstatuota, jog UAB „F.“ direktorius G. P., atgabendamas ir importuodamas prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos ir draudimai, pažeidė Reglamento Nr. 765/2006, 1 o straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 515 straipsnyje ir 213 straipsnio 3 dalyje.

2. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1784-2022 administracinio nusižengimo byloje G. P. pripažintas kaltu pagal ANK 515 straipsnį ir 213 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. MDAS priemonėmis buvo pateiktos importo deklaracijos MRN 22LTLC0100IM18EDB0, 22LTLC0100IM18E388, 22LTKC0100IM189207, kuriose buvo deklaruotos prekės – medinės lovų dalys, prekės kodas 94039100, siuntėjas (duomenys neskelbtini), šalis – Baltarusija, o gavėjas UAB „F.“, šalis – Lietuva.

Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, atliktas prekių mėginio tyrimas, kuriuo buvo nustatyta, kad deklaruotos prekės neteisingai suklasifikuotos. Pagal gautus prekių klasifikavimo aktus Nr. 22V0587, 22V0859, 22V0594, deklaruotas prekės kodas 94039100 pakeistas į KN kodÄ 4421999999, kuriam taikomi apribojimai, nustatyti Reglamente Nr. 765/2006. Pagal minėto Reglamento Nr. 765/2006 l o straipsnį, X priede iÅ¡vardintas prekes draudžiama įvežti į ES. Konstatuota, jog UAB „F.“ direktorius G.

P., atgabendamas ir importuodamas prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos ir draudimai, pažeidė Reglamento Nr. 765/2006 1 o straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 515 straipsnyje, 213 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 515 straipsnyje numatytÄ nusižengimÄ jam skirta 200 Eur bauda, už ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ â€“ 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – turto (62 144 kg medienos) konfiskavimas. ANK 38 straipsnio pagrindu nustatyta galutinė nuobauda – 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – turto (62 144 kg medienos) konfiskavimas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimu panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-1784-2022 administracinio nusižengimo byloje. Nustatyta G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 213 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. P. skirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Administracinio poveikio priemonės neskirtos.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimÄ ir palikti galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 24 d. nutarimÄ , kadangi Vilniaus apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už prekių gabenimo tvarkos pažeidimÄ (ANK 213 straipsnis), tarptautinių sankcijų pažeidimÄ (ANK 515 straipsnis) ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ (ANK 567 straipsnis) – netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas iÅ¡vadas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1 Skunde teigiama, kad BK 1231 straipsnyje ir ANK 515 straipsnyje įtvirtintos dispozicijos nėra analogiÅ¡kos. Apylinkės teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ANK 515 straipsniui taikoma BK 1231 straipsnio analogija, jog minėtÄ administracinį nusižengimÄ kaip ir minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ galima padaryti tik tyčia (tiesiogine ir netiesiogine). Pirmiausia dėl to, kad BK 1231 straipsnio dispozicijoje akcentuojamas didelės žalos padarymas Lietuvos Respublikos interesams, o ANK 515 straipsnyje žala nėra akcentuojama.

Antra, BK 1231 straipsnio sudėtis yra materiali, kas reiškia, jog yra būtinas padarinių atsiradimas – didelė žala Lietuvos Respublikos interesams. ANK 515 straipsnio sudėtis formali – pakanka pačios veikos padarymo fakto. Minėtų straipsnių dispozicijas sieja tik bendras objektas, t. y. Lietuvos Respublikos interesai, pažeidžiant tarptautines sankcijas. Pažymima, kad skirtingai, nei ANK 515 straipsnio atveju, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1231 straipsnį kyla, jeigu dėl pažeidimo atsirado didelė žala.

Taigi ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas gali bÅ«ti padaromas ne vien tyčine kaltės forma, bet ir dėl neatsargumo, t. y. nesusipažinus su atitinkamų Europos SÄ jungos reglamentų nuostatomis (kaip ir pavyzdžiui ANK 211 straipsnyje). Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip ANK 213 ir 515 straipsniuose numatytų nusižengimų sutaptis, o ne vien tik nusižengimas, numatytas ANK 213 straipsnyje. 4.2 Skunde nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog G.

P. pažeidimas buvo padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma, tikslo pažeisti tarptautinių sankcijų pagrindų, taikomų importo apribojimų, pažeidėjas neturėjo. Institucija nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1290 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (toliau – Reglamentas Nr. 2020/1290) buvo patikslinta, jog lentjuostės suprojektuotos taip, kad jas būtų galima papildomai neapdorojus montuoti į lovų, fotelių ar sofų rėmus, turi būti klasifikuojamos KN kodu 44219999.

Å is reglamentas buvo paskelbtas oficialiame leidinyje 2020 m. rugsėjo 16 d. Pagal Reglamento Nr. 2020/1290 2 straipsnio nuostatas, Å¡io reglamento nuostatų neatitinkančios privalomÄ ja tarifine informacija, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 34 straipsnio 9 dalimi, galima remtis dar tris mėnesius nuo Å¡io reglamento įsigaliojimo dienos. Vadinasi, vėliausiai nuo 2021 m. sausio 6 d. prekės turėjo bÅ«ti deklaruojamos KN kodu 4421 9999. Atkreipiamas dėmesys, kad įmonė UAB „F.“ veikti pradėjo tik 2022 m. rugpjūčio mėn., sutartį dėl prekių įsigijimo taip pat sudarė tik 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. kai jau galiojo Reglamento Nr. 765/2006 l o straipsnio 1 dalis, kuria draudžiama į SÄ jungÄ tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede iÅ¡vardintus medienos gaminius, jei jų kilmės Å¡alis yra Baltarusija arba jie eksportuojami iÅ¡ Baltarusijos, įsigyti, vežti į bet kuriÄ kitÄ Å¡alį.

Pagal Reglamento Nr. 765/2006, l o straipsnio 2 dalį, medienos gaminius, nurodytus X priede, galima buvo įsigyti, vežti, importuoti iki 2022 m. birželio 4 d. Pažymima, kad G. P. sutartį dėl prekių įsigijimo sudarė 2022 m. rugpjūčio mėn., jas įsigijo, gabeno ir siekė importuoti kitu kodu (94039100), kuriam nėra taikomi draudimai. Nors G. P. teigimu, šios prekės visuomet buvo deklaruojamos 94039100 kodu, Institucija pabrėžia, kad nuo prekių tarifinio klasifikavimo pasikeitimo buvo praėję daugiau kaip metai ir tai turėjo būti žinoma asmenims, kurie siekia importuoti atitinkamas prekes.

Tuo labiau, kad pakeitimus dėl prekių priskyrimo atitinkamam KN kodui priima Europos Komisija reglamentais, kurie tiesiogiai taikomi visoms valstybėms narėms ir yra vieÅ¡ai prieinami. Prekių importu užsiimantys asmenys patys privalo domėtis ir sekti Europos Komisijos priimtus teisės aktus, todėl muitinė nėra įpareigota praneÅ¡ti apie kiekvienÄ vieÅ¡ai prieinamÄ teisės aktų pasikeitimÄ . 4.3 Atsižvelgiant į tai, kad UAB „F.“ veiklÄ pradėjo vykdyti sudėtingu metu, kai priimamos tarptautinės sankcijos ir atitinkami draudimai prekių įvežimui į ES, G.

P. kaip UAB „F.“ direktorius turėjo imtis visų priemonių, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar importuojamoms prekėms nėra taikomi draudimai. Pažymima, jog jam buvo pakankamai laiko susipažinimui su aktualiais aukščiau iÅ¡vardintais pakeitimais ir tinkamo sprendimo dėl prekių iÅ¡ Baltarusijos Respublikos įsigijimo priėmimui. G. P., įsigydamas prekes, jas gabendamas bei pateikdamas importui, atsižvelgiant į tai, jog Europos Komisija maždaug kas mėnesį priimdavo naujus sankcijų paketus Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai, prisiėmė rizikÄ dėl iÅ¡ Baltarusijos Respublikos įsigytų, gabentų bei siektų importuoti prekių. 4.4 Skundžiamame nutarime netinkamai konstatuota, kad G.

P. mėgintos importuoti prekės nėra nei uždraustos civilinėje apyvartoje, nei pavojingos, nei tinkamos karinėms reikmėms, todėl nėra jokių aplinkybių, kurios teismų praktikoje pagrindžia prekių konfiskavimÄ . Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į esamÄ geopolitinę situacijÄ , tarptautinės bendruomenės norÄ ir siekį efektyviai taikyti tarptautines sankcijas, užtikrinti tarptautinį ir regioninį saugumÄ , stabilumÄ bei Reglamentu Nr. 765/2006 taikomus draudimus, poveikio priemonės taikymas, t. y. sulaikytų prekių konfiskavimas, laikytinas proporcingu ir teisingu padarytam nusižengimui.

Apylinkės teismas, spręsdamas prekių konfiskavimo klausimÄ , rėmėsi netinkama teismų praktika, susijusia su dvejopo naudojimo prekėmis, kurioms nebuvo pateikti leidimai. Nagrinėjamas atvejis yra iÅ¡skirtinis ir reikalaujantis didesnio dėmesio, nes analizuojamas pirmÄ kartÄ . Teismų praktikos, susijusios su tarptautinėmis sankcijomis, nėra, iki Å¡iol nebuvo analizuotas analogiÅ¡kų ar panaÅ¡ių prekių konfiskavimo klausimas ANK 213 straipsnio 3 dalies ir 515 straipsnio kontekste. Reglamente Nr. 765/2006 nėra numatyta iÅ¡imčių, t. y. nėra suteikta galimybė gauti atitinkamų institucijų leidimų medienos gaminių importui ar jų vežimui.

Institucija cituoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat būtina imtis veiksmų, kad tarptautinėmis sankcijomis nustatyti apribojimai ir įpareigojimai būtų užtikrinti. G. P. nesilaikė tarptautinių sankcijų bei prekių gabenimo tvarkos, todėl minėtos prekės turi būti konfiskuotos. 4.5 Institucijos teigimu, G.

P. nepagrįstai nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto nusižengimo. Bylos nagrinėjimo metu tiek Vilniaus teritorinėje muitinėje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme visÄ laikÄ teigė, kad jis buvo suklaidintas muitinės, nežinojo ir negalėjo žinoti, jog lentjuostėms taikomas kodas 4421, nors tai patvirtinta Reglamentu Nr. 2020/1290, ir buvo, kaip jau minėta, paliktas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis.

Teismo posėdžio metu G. P. neginčijo muitinės nustatyto kodo ir nurodė, jog gailisi dėl netinkamo deklaravimo, tačiau kaltės padarius nusižengimÄ nepripažino. Toks gailėjimasis, apelianto vertinimu, yra deklaratyvus ir negali bÅ«ti pripažintas kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. 4.6 Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu G. P. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti per pus mažesnę baudÄ , negu ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bauda. ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobÅ«džio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigÄ skirti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį arba Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę net ir tada, kai yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai.

Å is reguliavimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, todėl jis gali bÅ«ti pagrįstas tik esant iÅ¡skirtiniais atvejais, atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , – kai sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Apeliaciniame skunde pateikti teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuose iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bauda visuomet sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar paskirta nuobauda užtikrina nuobaudoms keliamus tikslus.

Prioritetas yra skiriamas visuomenės interesui per prevencinių priemonių taikymÄ , nusižengusio asmens nubaudimÄ , o ne asmens, nesilaikančio įstatymų, asmeniniam interesui iÅ¡vengi neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-385-651/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-365-606/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-368-366/2014).

Nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog minimalios ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos paskyrimas neatitiktų padarytos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Tai, jog G. P. nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ ir dėl neatsargumo, nėra iÅ¡skirtinės aplinkybės, lemsiančios ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymÄ . Nagrinėjamu atveju, esant ypatingai sunkiam laikui (karui Ukrainoje), kai viso pasaulio tarptautinės bendruomenės siekia tinkamai ir efektyviai pritaikyti ribojamÄ sias priemones Å¡alims agresorėms, buvo įsigytos, gabenamos ir pateiktos importui prekės, kurioms taikomi draudimai.

Apelianto nuomone, iš aplinkybių visumos matyti, kad nėra pagrindo keisti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1784-2022 administracinio nusižengimo byloje ir G. P. paskirti švelnesnį nuobaudos dydį, nei numatytas minimalus. 4.7 Skunde teigiama, kad G. P. savo veiksmais padarė du nusižengimus, t. y. ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų sutaptį ir paskirta minimali 1 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – nusižengimo dalyko (prekių) konfiskavimas yra teisinga, proporcinga, efektyvi ir ne per griežta priemonė, siekiant įgyvendinti nuobaudai keliamus tikslus.

1. Atsiliepimu į skundÄ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovas advokatas Gediminas Valantiejus praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ pilna apimtimi ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimÄ nepakeistÄ . 5.1 Atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuojama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 515 straipsnio taikymas nagrinėjamu atveju jokios praktinės reikÅ¡mės neturi. Sankcijos G. P. buvo skiriamos pagal griežtesnes nuobaudas nustatantį ANK 213 straipsnio 3 dalį – tai matyti iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės nutarimu skirtos poveikio priemonės (daikto konfiskavimo), kuris minimas tik ANK 213 straipsnyje, tiek ir iÅ¡ baudos dydžio (paskirta minimali bÅ«tent ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda). 5.2 Atkreipiamas dėmesys, jog ANK 213 straipsnis nenustato ir nenumato jokio privalomo prekių, susijusių su nusižengimu, konfiskavimo ir jame yra nurodyta tik tai, kad Å¡i poveikio priemonė gali bÅ«ti taikoma nustačius tokį nusižengimÄ , t. y. numatyta diskrecijos teisė skirti minėtÄ administracinio poveikio priemonę.

Ši diskrecijos teisė yra išaiškinta teismų praktikoje ir pateikiami jos pavyzdžiai: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-105-574/2022, 2020 m. liepos 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-14-312/2020, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-343-929/2022. Teismai laikosi pozicijos ir yra išaiškinę, jog prekės pagal ANK 213 straipsnį yra privalomai konfiskuojamos tik tada, kai jų civilinė apyvarta (teisėta) yra apskritai uždrausta ir jos kelia pavojų visuomenei, konkrečiai, tai yra karinė įranga, ginklai, dvejopos paskirties prekės, pavojingos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, kenksmingos dujos ir pan.

BÅ«tent minėtų prekių konfiskavimas yra visais atvejais privalomas bei teismų pripažįstamas kaip bÅ«tina administracinio poveikio priemonė. Taip pat atsiliepime į skundÄ cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kuriame iÅ¡aiÅ¡kintas konstitucinis teisinės valstybės principas ir nuoseklios bendrosios kompetencijos teismų praktikos svarba. 5.3 Å iuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad konfiskuotos prekės (medinės baldų dalys) nebuvo ir nėra prekėmis, kurių civilinė apyvarta draudžiama ar neleidžiama jomis prekiauti be specialių leidimų arba licencijų, ar kurios pavojingos valstybei (visuomenei), visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodyta teismų praktika ir skirtÄ neprivalomÄ bei papildomÄ administracinio poveikio priemonę – priekių (turto) konfiskavimÄ pagrįstai ir teisėtai panaikino.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas neprieÅ¡tarauja ES nustatytoms tarptautinės prekybos sankcijoms bei jų įgyvendinimÄ reglamentuojantiems ES teisės aktams, t. y. Reglamentui Nr. 765/2006. Vilniaus teritorinė muitinė apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių teisinių priežasčių, dėl kurių nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo jau suformuotos teismų praktikos. 5.4 Pažymima, kad ES muitų teisė, prieÅ¡ingai, nei teigia Vilniaus teritorinė muitinė, nenustato privalomo ginčo objektu esančių prekių konfiskavimo.

Tokia sankcija yra nenumatyta ir neminima Reglamente Nr. 765/2006, taip pat nėra iÅ¡leista jokių kitų viešų, privalomÄ teisinę galiÄ turinčių ES teisės aktų Å¡iuo klausimu, be jau aptartų ANK 213 straipsnio nuostatų. 2022 m. gruodžio mėn. buvo svarstoma įteisinti bendrÄ ES nuobaudų režimÄ atitinkama ES direktyva, bet ji iki Å¡iol dar nėra priimta, be to, minėtame ES direktyvos projekte buvo numatyta įvesti bendrÄ baudų už sankcijų nesilaikymÄ sistemÄ ir nustatyti jų dydžius, o ne reglamentuoti turto (prekių) konfiskavimo taikymÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad Institucijos teiginys, jog prekių konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra privalomas, nes Reglamento Nr. 765/2006, l o straipsnis draudžia vežti Baltarusijos Respublikos kilmės prekes, kurioms pritaikytos tarptautinės sankcijos, yra nepagrįstas, kadangi Å¡iame reglamente nenurodoma, jog atsitiktinai, per klaidÄ , sumaiÅ¡ius tarifinio klasifikavimo kodÄ ar kitu teisėtu bÅ«du patekusios (legaliai įvežtos ir muitinės kontrolei pateiktos) sankcionuojamos prekės turi bÅ«ti konfiskuojamos.

Tokia poveikio priemonė ar nuobauda jame apskritai net neminima, taip pat jame nėra nuostatos, kad jas draudžiama iÅ¡vežti ar iÅ¡gabenti iÅ¡ ES muitų teritorijos. 5.5 Neginčijama, jog prekių, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, vežti per ES muitų teritorijÄ , į jÄ ar joje negalima, t. y. draudžiama, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo prekės pagal SÄ jungos muitinės kodekso 134 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ iki Å¡iol nėra įgijusios ES muitinio statuso, neiÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ , saugojamos muitinės priežiÅ«roje UAB „ARMO“ muitinės sandėlyje, kol nebus galutinai iÅ¡spręstas jų statuso klausimas.

Prekių po jų sulaikymo nebuvo praÅ¡oma iÅ¡leisti į apyvartÄ ar vežti, pervežti, perkelti ES muitų teritorijoje, pavyzdžiui, į kitas ES valstybes nares ar Lietuvos Respublikos viduje. PaaiÅ¡kėjus, kad ginčo prekėms taikomos ES prekybos sankcijos, po jų sulaikymo Vilniaus teritorinės muitinės buvo praÅ¡oma prekes iÅ¡vežti iÅ¡ ES muitų teritorijos, kas nėra draudžiama Reglamento Nr. 765/2006 l o straipsnio aktualia redakcija, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde reiÅ¡kiama nuomone, jog vienintelė galimybė iÅ¡spręsti ginčo prekių teisinio statuso klausimÄ ir užtikrinti, kad jos nepatektų į ES vidaus rinkÄ , yra jų konfiskavimas. 5.6 Atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme Vilniaus teritorinės muitinės pateiktoje nevieÅ¡oje ES Komisijos konsultacijoje buvo minima tai, jog sankcionuojamų prekių negalima grÄ Å¾inti į Baltarusijos RespublikÄ , tačiau nenurodyta, kad jas draudžiama iÅ¡vežti į kitas trečiÄ sias valstybes, kurioms jokios sankcijos netaikomos, ir tokiu bÅ«du paÅ¡alinti prekes iÅ¡ ES muitų teritorijos.

Taip pat Å¡iame nevieÅ¡ame atsakyme (konsultacijoje), neturinčioje jokios ES teisės akto galios, nėra nurodoma ir nėra pasisakoma, jog tokias prekes kompetentinga ES valstybės narės muitinė privalo visais atvejais konfiskuoti, juolab, kad pats turto (prekių) konfiskavimo taikymas skirtingose ES valstybėse narėse yra reglamentuotas skirtingai. Pagal SÄ jungos muitinės kodekso 42 straipsnio nuostatas, ES valstybės narės pačios nustato, kokia tvarka ir kokios administracinės sankcijos bus taikomos už muitinės (muitų) teisės aktų pažeidimus, tai patvirtina ES Komisijos komunikatas „Dėl muitų teisės pažeidimų vertinimo ir nuobaudų valstybėse narėse“. 5.7 Pažymima, kad Vilniaus teritorinės muitinės pozicija dėl prekių teisinio statuso, dėstoma apeliaciniame skunde, prieÅ¡tarauja pačios muitinės įstaigų vieÅ¡ai skelbiamai informacijai ir iÅ¡aiÅ¡kinimams, kuriuose ne kartÄ buvo pabrėžiama ir nurodoma, jog į ES muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes, kurioms taikomos tarptautinės prekybos sankcijos, yra leidžiama iÅ¡siųsti atgal iÅ¡ ES muitų teritorijos, jei tai įmanoma.

Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateiktas VieÅ¡ai skelbiamos informacijos apie prekių, kurioms taikomos ES tarptautinės prekybos sankcijos, kontrolę Lietuvos muitinėje iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lietuvos radijo ir televizijos oficialaus portalo „LRT“. 5.8 Teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose dėl muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimų yra pabrėžiama, kad formalus ANK sankcijų laikymasis prieÅ¡tarautų konstitucinei teisingumo sampratai. Pateikiamas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-491-579/2020, kuriame konstatuota, jog skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra, reikalaujama laikytis proporcingumo principo. 5.9 Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai individualizavo skiriamÄ nuobaudÄ pagal ANK 213 straipsnį, panaikindamas Vilniaus teritorinės muitinės paskirtÄ prekių konfiskavimÄ .

Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Å¡iÄ poveikio priemonę ir ji laikytina neproporcinga. Pirmiausia todėl, kad prekės į ES muitų teritorijÄ buvo įvežtos per klaidÄ , turint teisėtÄ lÅ«kestį, jog prekėms taikomas klasifikavimo kodas 94039100, su kuriuo įvežti prekių į ES iÅ¡ Baltarusijos Respublikos iki Å¡iol nėra draudžiama ir kuris apraÅ¡ytas ES KN bei visiÅ¡kai atitinka iÅ¡orinius ginčo prekių požymius. PažeidimÄ lėmė ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.

P. tyčiniai veiksmai, siekiant pažeisti ES prekybos sankcijų režimÄ , bet mokesčių (muitų) teisės aktų neaiÅ¡kumai, kadangi ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojo du ES teisės aktai (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1832 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2022/1290), numatę skirtingų tarifinio klasifikavimo kodų ginčo prekėms priskyrimÄ . Pabrėžiama, kad bÅ«tent prekės tarifinio klasifikavimo kodas ir yra ta aplinkybė, nuo kurios priklauso, ar prekės bus laikomos tarptautinės prekybos sankcijų objektu, ar ne.

Antra, ginčo prekės yra civilinės paskirties daiktai, kurių (analogiÅ¡kų prekių ar produktų) civilinė apyvarta ES vidaus rinkoje nėra draudžiama arba ribojama tam tikrais leidimais, licencijomis ir pan. Jos nėra karinė įranga ar dvejopos paskirties prekės, taip pat nėra visuomenei pavojų keliantys produktai. Trečia, prekės Å¡iuo metu yra muitinės prižiÅ«rimos bei saugojamos, todėl paaiÅ¡kėjus, kad jos pateko į ES muitų teritorijÄ per klaidÄ , jos gali bÅ«ti grÄ Å¾intos į trečiÄ sias valstybes, neapsiribojant Baltarusijos Respublika.

Toks praÅ¡ymas jau buvo teiktas Vilniaus teritorinei muitinei ir tai atitinka pačios Lietuvos muitinės vieÅ¡ai deklaruojamÄ pozicijÄ . 5.10 Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad G. P. inkriminuotas nusižengimas yra netyčinis ir jo pasekmių iÅ¡ anksto numatyti nebuvo įmanoma, kadangi pagal formalų prekės apraÅ¡ymÄ (be specialių laboratorinių tyrimų, kurių pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo atlikti), prekei yra taikomas tas tarifinio klasifikavimo kodas (94039100), pagal kurį, remiantis muitinės informacinių sistemų TARIC bei LITAR informacija, draudimų įvežti Å¡ias prekes iÅ¡ Baltarusijos Respublikos nėra net ir Å¡iai dienai, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teikimo dienai. 5.11 Teigiama, jog įvertinus tai, kad G.

P. niekada anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už jokius muitų (muitinės) teisės aktų ar tarptautinių prekybos sankcijų režimo pažeidimus, sudarė tinkamÄ pagrindÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, mažinti paskirtos administracinės baudos dydį (1 200 Eur) iki 600 Eur dydžio administracinės baudos, kaip neproporcingÄ ginčo teisinei situacijai. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 1.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo 2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje numatytų nusižengimų sutaptis, o ne vien tik nusižengimas, numatytas ANK 213 straipsnio 3 dalyje.

3. ANK 515 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimÄ . Minėta teisės norma yra numatyta ANK XXV skyriuje – Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka.

4. ANK 213 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimÄ , licencijÄ ar kitÄ dokumentÄ ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimÄ pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , kai neteisėtai gabenamų prekių vertė virÅ¡ija penkiasdeÅ¡imt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kuris yra numatytas ANK XV skyriuje – administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiÄ ja statistika.

5. Apylinkės teismas vertino, kad G. P. padarytas administracinis nusižengimas importuojant bylai aktualias prekes galėtų sudaryti ANK 213 ir 515 straipsniuose numatytų nusižengimų sutaptį, jei nusižengimas bÅ«tų buvęs padarytas tyčine kaltės forma. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ apylinkės teismo iÅ¡vadÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

6. Kaltė yra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, situacija, kuriai esant buvo padarytas nusižengimas. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) sudėties subjektyviuosius požymius, yra nurodęs, jog įstatymas (Administracinių nusižengimų kodeksas) neiÅ¡skiria veikų, kurios gali bÅ«ti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai, todėl kiekvieno pažeidimo (nusižengimo) atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali bÅ«ti padaromas konkretus pažeidimas (nusižengimas). Dėl kaltės formos už konkretų administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) teismai sprendžia, vadovaudamiesi gramatiniu, loginiu, sisteminiu įstatymo aiÅ¡kinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-25-696/2017). 8.

Apylinkės teismas iÅ¡ esmės nurodė iÅ¡samias aplinkybes, kodėl G. P. padarytÄ nusižengimÄ vertino kaip padarytÄ neatsargia kaltės forma, darant iÅ¡vadÄ , jog prekių gabenimo tvarkos pažeidimÄ lėmė tik Europos SÄ jungos teisės aktų ir jais padarytų Kombinuotosios nomenklatÅ«ros pakeitimų nežinojimas, o ne sÄ moningas siekis įvežti į Europos SÄ jungos muitų teritorijÄ prekes, esančias tarptautinių sankcijų objektu. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iai iÅ¡vadai pritaria ir papildomai argumentų dėl kaltės nebekartoja.

Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas gali bÅ«ti padaromas ne vien tyčine kaltės forma, bet ir dėl neatsargumo, t. y. nesusipažinus su atitinkamų Europos SÄ jungos reglamentų nuostatomis. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. veiksmai nagrinėjamu atveju galėjo ir turėjo bÅ«ti vertinami kaip ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje numatytų nusižengimų sutaptis, o ne vien tik nusižengimas, numatytas ANK 213 straipsnio 3 dalyje, kadangi abi teisės normos (ANK 213 straipsnio 3 dalis ir ANK 515 straipsnis) yra tiesiogiai susijusios su apribojimų prekių gabenimui nesilaikymu.

9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo G. P. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimas tik pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį naikintinas ir Å¡ioje dalyje paliekamas galioti Institucijos nutarimas dėl G. P. pripažinimo kaltu pagal administracinius nusižengimus, numatytus ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir ANK 515 straipsnyje. Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo 10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu G. P. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti per pus mažesnę baudÄ , negu ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bauda, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu.

11. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . AnalogiÅ¡kos aplinkybės yra vertinamos ir nustatant specialios teisės atėmimo trukmę (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

12. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 24 d. nutarimu, nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, G. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje, padarymÄ paskirta minimali Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta 200 eurų dydžio bauda, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 213 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ paskirta minimali Å¡io straipsnio sankcija numatyta 1 200 eurų dydžio bauda. ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu G. P. skirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 eurų bauda.

13. Apylinkės teismas, nustatęs G. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neatsargiai, esminių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukelta, atsakomybėn traukiamas asmuo iki aptariamo nusižengimo nebuvo baustas už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinius nusižengimus, taip pat valstybės institucijos vieÅ¡ai skelbiami duomenys (LITAR) yra painÅ«s ir net klaidinantys, sprendė, kad net ir minimalios ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (1 200 eurų baudos) paskyrimas neatitiktų padarytos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės, prieÅ¡tarautų teisingumo principui, ir ANK 36 straipsnio 6 dalies pagrindu G.

P. skyrė dvigubai mažesnę administracinę nuobaudÄ , nei ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 600 eurų baudÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka.

14. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs Å¡iame kodekse numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl veikos paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir pan. Å i aplinkybė parodo asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme G. P. proceso metu iÅ¡sakyti argumentai dėl padaryto nusižengimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog G. P. proceso metu dalyvavo tiek priimant Institucijos nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, tiek bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, ir Vilniaus teritorinei muitinei bei teismui iÅ¡ esmės nurodė aktualias padarytų nusižengimų aplinkybes, t. y. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ dėl nusižengimų, nurodė, kad taip įvyko dėl jo žinių trÅ«kumo, taip pat apgailestavo, kad jo veiksmai privedė iki teismo, t. y. nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

17. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, bÅ«tina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti privalo bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

18. IÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , skundžiamo nutarimo turinį bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo G. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. G. P. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 24 d. nutarimu skirta minimalias sankcijos ribas atitinkanti administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda individualizuota tinkamai, dera su ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinės nuobaudos paskirtimi ir tikslais.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų teisingam taikymui aktualiais teisiniais aspektais ir kartu įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo situacijos aplinkybes, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė G. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ ANK 35 straipsnio 1 dalyje, tačiau, skirdamas dvigubai mažesnę administracinę nuobaudÄ , nei ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, pervertino G. P. asmenybę teigiamai apibÅ«dinančius duomenis, taip pat nepagrįstai sumenkino jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, t. y. teismo nurodytos minėtos aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės ir nelemia ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, dėl ko G.

P. buvo nepagrįstai sumažintas administracinės nuobaudos – baudos dydis.

19. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, žemesnės instancijos teismo G. P. už ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda naikintina ir G. P. paliktina Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 24 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda už ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ bei 1 200 Eur bauda už ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. P. paskiriant galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1 200 Eur baudÄ . Dėl administracinio poveikio priemonės 20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nutarė neskirti G. P. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

21. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėjÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali bÅ«ti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto konfiskavimas gali bÅ«ti skiriamas, kai tai numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytÄ veikÄ . Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais (ANK 29 straipsnio 3 dalis).

22. ANK 213 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas prekių konfiskavimas.

23. Apylinkės teismas sprendė, kad G. P. atžvilgiu taikyta administracinio poveikio priemonė – turto (prekių) konfiskavimas nėra proporcinga padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui, jos taikymas perteklinis; bauda nagrinėjamu atveju yra pakankama atgrasymo nuo galimų Å¡ios rÅ«Å¡ies pažeidimų ateityje priemonė. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgdamas, be kita ko, į tai, jog nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, tikslo pažeisti tarptautinių sankcijų pagrindu taikomų importo apribojimų pažeidėjas neturėjo; jo mėgintos importuoti prekės nėra nei uždraustos civilinėje apyvartoje, nei pavojingos, nei tinkamos karinėms reikmėms ir pan., taigi nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios teismų praktikoje lemia pagrįstu laikomÄ Å¡ių prekių konfiskavimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nurodytam teismo vertinimui iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinio skundo argumentÄ dėl bÅ«tinumo konfiskuoti turtÄ (prekes) atmeta kaip nepagrįstÄ .

24. ANK 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014). Å ios nuostatos aktualios ir taikant administracinio poveikio priemonę.

26. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 24 d. nutarimu iÅ¡ G. P. konfiskuota 62 144 kg medinių lovos dalių (lentjuosčių), kurių bendra vertė – 67 556,14 Eur. Kaip minėta, ANK 213 straipsnio 4 dalis numato tik galimybę, o ne pareigÄ taikyti turto (prekių) konfiskavimÄ . Apeliaciniame skunde turto konfiskavimo bÅ«tinumas grįstas geopolitine situacija, tarptautinės bendruomenės noru ir siekiu efektyviai taikyti tarptautines sankcijas, užtikrinti tarptautinį ir regioninį saugumÄ , stabilumÄ bei Reglamentu Nr. 765/2006 taikomus draudimus.

Teismo vertinimu, Institucijos nurodyti argumentai nėra pakankami, be kita ko, nėra teisiniai, tam, kad bÅ«tų pagrįstas administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo nurodytoms prekėms, atsižvelgiant ir į jų vertę, taikymas Å¡ioje byloje. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 nenumato prekių konfiskavimo galimybės, jÄ numato SÄ jungos muitinės kodeksas, kurio 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog muitinė imasi visų bÅ«tinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimÄ ir pardavimÄ ar sunaikinimÄ , jei prekės negali bÅ«ti iÅ¡leistos dėl kurios nors iÅ¡ Å¡ių priežasčių, tarp jų – prekėms taikomi draudimai ar apribojimai (98 straipsnio 1 dalies b) punkto iv) papunktis).

Tačiau tuo pačiu Muitinės kodekso 42 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekviena valstybė narė pati nustato sankcijas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymÄ . Tokios sankcijos turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 765/2006 5 punkte. Teismo vertinimu, G. P. atžvilgiui taikyta administracinio poveikio priemonė – turto (prekių) konfiskavimas nėra proporcinga padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui, todėl jos taikymas Å¡ioje byloje nepagrįstas.

Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina tai, kad pagal Reglamento Nr. 765/2006 l o straipsnio 2 dalį medienos gaminius, nurodytus X priede, galima buvo įsigyti, vežti, importuoti iki 2022 m. birželio 4 d., o Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1290 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatÅ«roje, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas aktualių medinių lentjuosčių klasifikacinis KN kodas, vėliausiai turėjo bÅ«ti taikytas nuo 2021 m. sausio 6 d. G. P. sutartį dėl prekių įsigijimo sudarė 2022 m. rugpjūčio mėn., taigi nuo aktualių Reglamentų pakeitimų buvo praėję sÄ lyginai nedaug laiko, todėl, kaip jau minėta, neatmestina administracinėn atsakomybėn traukiamo G.

P. pozicija, jog jis nežinojo apie aktualius prekės klasifikavimo pakeitimus, juo labiau, kad, kaip paaiškino pats G. P., iki šiol gabenant medines lovų dalis – lentjuostes, šių prekių importo deklaracijose visada būdavo naudojamas jo nurodytas kodas (94039100) ir jokių pretenzijų iš Muitinės pusės nebuvo, šių aplinkybių Institucija nepaneigė. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nei Lietuvos muitinės tinklalapyje skelbiamame Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) naršyklėje, nei ES internetinėje integruotojo muitų tarifo (TARIC) duomenų bazėje Kombinuotosios nomenklatūros kodų pokyčiai, aktualūs šiai bylai, neatsispindi, prie aktualaus KN kodo (44219999(99)) nėra padaryta jokių prekės aprašymo pakeitimų, prekių importuotojai / eksportuotojai apie juos galimybės sužinoti neturi, tiesiogiai nestudijuodami atitinkamų ES reglamentų.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad prekių gabenimo tvarkos pažeidimÄ lėmė tik Europos SÄ jungos teisės aktų ir jais padarytų KN pakeitimų nežinojimas, o ne sÄ moningas siekis įvežti į Europos SÄ jungos muitų teritorijÄ prekes, esančias tarptautinių sankcijų objektu. Nenustačius tyčios padaryti ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje numatytus nusižengimus, taip pat atsižvelgiant į importuotų prekių pobÅ«dį, t. y. medinės lovų dalys (lentjuostės) – buitinė, civilinėje apyvartoje paprastai visiÅ¡kai laisvai cirkuliuojanti prekė, neturinti nei tiesioginės karinės, nei dvigubos, nei kitais aspektais pavojingos visuomenei paskirties, laikytina, jog administracinio poveikio priemonė – turto (67 556,14 Eur vertės prekių) konfiskavimas nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcinga poveikio priemonė ir pernelyg suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

Tokia iÅ¡vada atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ , kai pagal BK 213 straipsnio 3 dalį turtas konfiskuojamas, kai nustatoma bent prekių galimo dvejopo panaudojimo galimybė, kas Å¡iuo atveju nenustatyta. Teismo vertinimu, už padarytus nusižengimus G. P. skirta minimali ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda laikytina pakankama pažeidėjo atsakomybei individualizuoti ir administracinei nuobaudai keliamiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog žemesnės instancijos teismas G.

P. paskirtÄ administracinio poveikio priemonę – prekių konfiskavimÄ panaikino pagrįstai.

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimÄ dėl netinkamo administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje priimant naujÄ nutarimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje.

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 24 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1784-2022. Konstatuoti, kad nustatyta G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Administracinio poveikio priemonės turto konfiskavimo neskirti. KitÄ Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 24 d. nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė