2020-09-16 Nr. AB-17211-3-61-3-04343-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1395-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04343-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. P-373 „Dėl sprendimo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja I. V. padarė tarnybinius pažeidimus, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Įsakymas).

2. Paaiškino, kad ji dirba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja. Skundžiamu Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad padarė tarnybinius nusižengimus dėl aplaidumo, t. y. vykdant sutartinius įsipareigojimus, nekontroliavo ir neužtikrino, kad 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kortas“ atliktus remonto darbus sumokėta 3 000 Eur suma būtų užfiksuota kaip operacija buhalterinėje apskaitoje; neužtikrino ir nesukontroliavo, kad apskaičiuota delspinigių suma (387 Eur) būtų užfiksuota nebalansinėje sąskaitoje; taip pat neužtikrino, kad 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d., vykdant sutartinius įsipareigojimus, UAB „ATEA“ išrašytos sąskaitos dėl netesybų būtų užfiksuotos kaip operacijos nebalansinėje sąskaitoje. Pareiškėja, nesutikdama su tarnybine nuobauda, tvirtino, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo komisija neatliko jokio tyrimo, o tik perrašė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. birželio 13 d. Kalėjimų departamento veiklos ir valdymo vidaus ataskaitoje Nr. 1V-8 (toliau – ir Ataskaita) nurodytus trūkumus ir pastabas, taip pat dėl trūkumų ir pastabų parinko galimai kaltus valstybės tarnautojus. Pasak pareiškėjos, minėtoje Ataskaitoje nurodyti atvejai nėra paremti įstatymo nuostatomis, o grindžiamos tik prielaidomis.

3. Pareiškėja nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvadoje jai inkriminuojamu tarnybiniu pažeidimu dėl buhalterinės apskaitos vykdant sutartinius įsipareigojimus su UAB „Kortas“. Pasak pareiškėjos, toks kaltinimas yra nepagrįstas, nes nėra aišku, kokias pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ji vykdė netinkamai. Taip pat pareiškėja nesutiko dėl netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos vykdant sutartinius įsipareigojimus su UAB „ATEA“. Kalėjimų departamentas apskaičiuotas delspinigius už sutartinių įsipareigojimų su UAB „ATEA“ nevykdymą registravo nebalansinėse sąskaitose kaip ilgalaikes gautinas sumas, todėl pareiškėjai nesuprantamas tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktas teiginys, kad pareiškėja neužtikrino, jog sąskaitos faktūros būtų užfiksuotos kaip operacijos. Tokiu atveju pareiškėja nesutiko, kad savo veiksmais ir neveikimu pažeidė ir netinkamai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nenustačius pareiškėjos padarytos neteisėtos veikos ir jos kaltės, tarnybinė atsakomybė negalima.

4. Atsakovas Departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Atsiliepime paaiškino, kad atsakovui pateiktoje ataskaitoje nustatytų pažeidimų pagrįstumas buvo išsamiai išanalizuotas ir įvertintas. Tik išanalizavus visus su ataskaita susijusius dokumentus, buvo įvardinti galimai už pažeidimus atsakingi asmenys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išnagrinėtas kiekvienas atvejis, kuris smulkiai aprašytas ir argumentuotas, pateikiant visus dokumentus bei nurodant įstatymų normas, taip išplečiant ataskaitoje bendrai aprašytus pažeidimus. Pabrėžė, kad atliktas auditas parodo, jog Kalėjimų departamente tvarkoma apskaita nėra savalaikė, o išrašomų sąskaitų faktūrų rengimas ir registravimas atliekamas nenaudojant apskaitos programos, kaip tai numato Kalėjimų departamento patvirtinto Buhalterinės apskaitos vadovo III skyriaus nuostatos, o popierine forma.

6. Surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad Kalėjimų departamente buhalterinė apskaita nėra patikima. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad Kalėjimų departamento dokumentų valdymo sistemos elektroniniame registre 2016 m. nėra užregistruota nei viena išrašyta sąskaita faktūra. Be to, ne visos už delspinigius išrašytos sąskaitos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Taigi buvo pripažintina, kad pareiškėja padarė tarnybinius nusižengimus dėl aplaidumo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. P-373, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamente 2018 m. birželio 18 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Kalėjimų departamento veiklos ir valdymo vidaus audito 2018 m. birželio 13 d. ataskaita Nr. 1V-8. Atsižvelgus į Ataskaitoje nustatytus trūkumus, Kalėjimų departamento 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-330 sudaryta komisija surašė 2018 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. LV-2627 „Apie nustatytus Kalėjimų departamento pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, kurie savo veiksmais (neveikimu) galimai padarė tarnybinius nusižengimus ar darbo drausmės pažeidimus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-421 buvo sudaryta komisija, kuri atliko tarnybinį patikrinimą dėl Kalėjimų departamento pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo drausmės pažeidimų, paaiškėjusių po atlikto audito.

10. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2018 m. spalio 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-18 (toliau – Išvada), kurioje 1.3 papunkčiu pripažinta, kad pareiškėja, būdama Kalėjimų departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja (karjeros valstybės tarnautoja), tuo metu ėjusi Kalėjimų departamento Finansų skyriaus vedėjos pareigas, 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nes: vykdant sutartinius įsipareigojimus, 2016 m. gruodžio 23 d. UAB „Kortas“ už atliktus remonto darbus turėjo būti sumokėta visa suma – 30 000 eurų, kuri turėjo būti užfiksuota kaip operacija buhalterinėje apskaitoje, tačiau pareiškėja neužtikrino ir nekontroliavo, kad sąnaudos būtų įvertintos tikrąja verte; apskaičiuota delspinigių suma (387 eurai) turėjo būti užfiksuota nebalansinėje sąskaitoje (delspinigių sąskaita faktūra išrašyta tik 2016 m. gruodžio 27 d.), tačiau neužtikrino ir nekontroliavo, kad tai būtų atlikta. Dėl šių veiksmų neatlikimo buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai atvaizduotos tikrosios paprastojo remonto sąnaudos (vietoje 30 000 eurų sumokėta 29 613,00 eurų suma, kuri apmokėta 2016 m. gruodžio 23 d.; delspinigiai (387,00 eurai) apskaičiuoti tik 2016 m. gruodžio 27 d.). Tokiais aplaidžiais veiksmais pareiškėja pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, 10-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 31.2.1 papunkčio, 11-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 9 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo III skyriaus „Apskaitos organizavimo nurodymai“ 11 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo Pajamų apskaitos Kalėjimų departamente tvarkos aprašo II skyriaus „Apskaitos politika“ 17 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo IV skyriaus „Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamų pripažinimas ir apskaita“ 33 ir 35 punktų reikalavimus ir netinkamai vykdė Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-338, 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.10 papunkčių reikalavimus.

11. Išvados 1.4 papunkčiu pripažinta, kad pareiškėja, būdama Kalėjimų departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja (karjeros valstybės tarnautoja), tuo metu ėjusi Kalėjimų departamento Finansų skyriaus vedėjos pareigas, 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nes: vykdant sutartinius įsipareigojimus, UAB „ATEA“ 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. buvo išrašytos sąskaitos dėl netesybų (atitinkamai 24 415,40 eurų ir 14 473,80 eurų sumai), kurios turėjo būti užfiksuotos kaip operacijos nebalansinėje sąskaitoje, tačiau neužtikrino ir nekontroliavo, kad tai būtų atlikta. Dėl šių veiksmų neatlikimo buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai atvaizduotos dėl netesybų gautinos pajamos ir buvo neužtikrintas visų ūkinių operacijų ir įvykių registravimas. Tokiais aplaidžias veiksmais pareiškėja pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, 10-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 31.2.1 papunkčio, Buhalterinės apskaitos vadovo III skyriaus „Apskaitos organizavimo nurodymai“ 11 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo Pajamų apskaitos Kalėjimų departamente tvarkos aprašo II skyriaus „Apskaitos politika“ 17 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo IV skyriaus „Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamų pripažinimas ir apskaita“ 33 ir 35 punktų reikalavimus ir netinkamai vykdė Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-338, 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.10 papunkčių reikalavimus.

12. Išvados 1.5 papunkčiu pripažinta, kad pareiškėja, būdama Kalėjimų departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, ėjusi Finansų skyriaus vedėjos pareigas (karjeros valstybės tarnautoja), 2017 m. gruodžio 19 d. vizuodama pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą Nr. YPV-1712133, nenustatė šios ūkinės operacijos teisėtumo, neįsitikino ūkinės operacijos dokumentų tinkamu parengimu, nors privalėjo tai padaryti, dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nesilaikė pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, netinkamai atliko Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-451 patvirtinto Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose numatytas funkcijas, pažeidė Finansų kontrolės taisyklių 16.6.4 papunkčio reikalavimus.

13. Išvadoje už paminėtuose 1.3–1.5 papunkčiuose nustatytus tarnybinius nusižengimus siūloma Kalėjimų departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai I. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgus į Išvadą, skundžiamu Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėja pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, 10-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 31.2.1 papunkčio, 11-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 9 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo III skyriaus „Apskaitos organizavimo nurodymai“ 11 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo Pajamų apskaitos Kalėjimų departamente tvarkos aprašo II skyriaus „Apskaitos politika“ 17 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo IV skyriaus „Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamų pripažinimas ir apskaita“ 33 ir 35 punktų reikalavimus ir netinkamai vykdė Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-338, 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.10 papunkčių reikalavimus.

15. Teismas nurodė, kad ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas, Buhalterinės apskaitos įstatymas, Biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).

16. Teismas, įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, 29 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 5 ir 7 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, priėjo prie išvados, kad tarnybinė nuobauda negali būti skiriama nenustačius pažeidimo padarymo fakto (tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės) – valstybės tarnautojo neteisėtos veikos, t. y. veiksmų ar neveikimo, kuriais buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-281/2007).

17. Pareiškėja, ginčydama jai paskirtą tarnybinę nuobaudą, teigė, jog tarnybinio patikrinimo komisija neatliko jokio tarnybinio patikrinimo (tyrimo), o tik perrašė Ataskaitoje nurodytus trūkumus ir pastabas, kas lemia priimto Įsakymo neteisėtumą, tačiau teismas nesutiko su šiais pareiškėjos argumentais, nes, visų pirma, tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas išsamiai ir objektyviai, visapusiškai išsiaiškinant visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Šios tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančios institucijos pareigos neeliminuoja valstybės tarnautojo pateikiamas paaiškinimas dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Tarnautojo paaiškinime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes nusižengimą tiriantis pareigūnas (komisija) privalo patikrinti ir įvertinti. Būtent tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas aplinkybes ir visa tai motyvuotai įvertinti tyrimo išvadoje.

18. Teismas, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 12.1 ir 12.2 papunkčiais nustatė, kad buhalterinę apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris, taip pat tai daryti gali pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, kaip tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Įmonės (įstaigos) vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės (įstaigos) vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje (įstaigoje) dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).

19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, įgyvendindamas Buhalterinės apskaitos įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, Departamento direktorius kaip įstaigos vadovas 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-13 patvirtino Buhalterinės apskaitos vadovą. Buhalterinės apskaitos vadovo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-13, III skyriaus „Apskaitos organizavimo nurodymai“ 11 punkte nustatyta, jog Kalėjimų departamento buhalterinė apskaita tvarkoma kompiuteriniu būdu, naudojant apskaitos programą. Taigi, teismas priėjo išvadą, kad įstaigoje vadovo buvo tinkamai įgyvendinta pareiga – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą

20. Kalėjimų departamento Buhalterinės apskaitos vadovo Pajamų apskaitos Kalėjimų departamente tvarkos aprašo II skyriaus „Apskaitos politika“ 17 punktas numato, kad visos ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami Kalėjimų departamento sąskaitų plano sąskaitose taikant Kalėjimų departamento apskaitos politiką, parengtą pagal VSAFAS reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles) atskiroms ūkinėms operacijoms ir įvykiams, finansinių ataskaitų elementams arba straipsniams ir apskaitos procedūroms.

21. Kalėjimų departamento Buhalterinės apskaitos vadovo IV skyriuje „Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamų pripažinimas ir apskaita“ numatyta, kad Kalėjimų departamentas, atsakingas už baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų (pvz., delspinigių), susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, apskaičiavimą, skyrimą ir jų prievolės vykdymo kontrolę, taiko šio aprašo 34–37 punktų nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar gauna šių pajamų įplaukas. Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamos registruojamos Kalėjimų departamento nebalansinėse sąskaitose iki termino, kol pagal galiojančius teisės aktus kita šalis gali pateikti skundą dėl skirtos baudos, sumų už konfiskuotą turtą ar kitų netesybų.

22. Teismas nurodė, kad 10-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Kitos pajamos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-161 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 1K-17 redakcija) 31.2.1 papunktyje numatyta, jog viešojo sektoriaus subjektas apskaičiuotų netesybų (baudų, delspinigių už pavėluotus atsiskaitymus, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir kitų netesybų) sumas registruoja nebalansinėse sąskaitose.

23. Pavyzdinio viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos vadovo II skyriuje numatytas Pajamų apskaitos tvarkos aprašas (10-asis), kurio 35 punkte numatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje pajamos iš baudų ir kitų netesybų (baudų, delspinigių už pavėluotus atsiskaitymus, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir kitų netesybų) pripažįstamos: jei prievolės įvykdymas yra labiau tikėtinas negu neįvykdymas, pajamos ir susijusios gautinos sumos pripažįstamos tada, kai skolininkui atsiranda prievolė sumokėti šias sumas; jei iki prievolės įvykdymo momento labiau tikėtina, kad pinigai nebus gauti, arba akivaizdu, kad skolos išieškojimo išlaidos viršys apskaičiuotą gautiną sumą, pajamos pripažįstamos tik tada, kai gaunami pinigai. Kitais atvejais apskaičiuotų netesybų (baudų, delspinigių už pavėluotus atsiskaitymus, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir kitų netesybų) sumas VSS registruoja nebalansinėse sąskaitose.

24. Pareiškėja nesutiko su pažeidimu dėl buhalterinės apskaitos vedimo, vykdant sutartinius įsipareigojimus su UAB „Kortas“ ir su UAB „ATEA“. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo paaiškinimuose, atsakydama į 2018 m. spalio 1 d. pranešimą Nr. LV-2799 „Apie galimai padarytą pažeidimą“ teigė, kad visi Kalėjimų departamento ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Be kita ko, pareiškėja paaiškino, kad Kalėjimų departamentas turi ir naudojasi Centralizuota dokumentų valdymo sistema (DVS) ir Centralizuota buhalterinės apskaitos sistema (LABBIS, BONUS). Taigi, teismas nurodė, kad iš esmės pareiškėja pripažįsta (jai yra žinoma), kad gaunamos ir išrašomos sąskaitos faktūros yra / turi būti registruojamos buhalterinės apskaitos programoje. Išvadoje konstatuota, kad Kalėjimų departamento dokumentų valdymo sistemos „Doclogix“ elektroniniame registre LDK (Išrašomų sąskaitų faktūrų registre) 2016–2017 m. nėra užregistruota nė viena išrašyta sąskaita faktūra. Tokia išvadą atsakovas padarė įvertinęs dokumentų valdymo sistemos „Doclogix“ esančius duomenis. Iš byloje esančių įrodymų taip pat teismas nustatė, kad 2016–2017 m. Kalėjimų departamento Buhalterinės apskaitos skyriuje visos išrašytos sąskaitos faktūros buvo registruojamos popieriniame dokumentų registre.

25. Ataskaitos priedo Nr. 3 duomenys patvirtina, kad ne visos už delspinigius išrašytos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, t. y. 2016 m. birželio 28 d., 2016 m. spalio 6 d. 2016 m. gruodžio 20 d. Kalėjimų departamento UAB „ATEA“ išrašytos sąskaitos faktūros kaip finansinės operacijos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Taigi, teismas nurodė, kad paminėtos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog Kalėjimų departamente vykdomos ūkinės operacijos buhalterinėje apskaitoje įvedamos ne teisės aktų nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad neabejotinai įrodyta, jog Kalėjimų departamente netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita ir nepakankamai atsakingai vykdoma jos kontrolė. Vadinasi, atsakovo tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada dėl netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos, už kurios tinkamą ir savalaikį tvarkymą, kaip jau minėta, yra atsakingas buhalteris (šiuo atveju – pareiškėja), yra pagrįsta ir teisėta.

26. Teismas negalėjo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad jai nėra aišku, kokias pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ji vykdė netinkamai. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Kalėjimų departamente nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. ir ji yra susipažinusi su jos pareigybės aprašymu, taigi pareiškėjai yra žinomos pareigybės aprašyme nurodytos funkcijas, kurias ji privalo vykdyti. Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-338, 6.3 papunktyje nustatytas vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui: išmanyti ir mokėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, bausmių vykdymą, biudžeto vykdymą, buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartus <...>. Šio pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kontroliuoja ir užtikrina <...> skyriaus veiklos dokumentų tinkamą rengimą ir tvarkymą <...>, 7.2 papunktyje – dalyvauja formuojant ir rengiant bei įgyvendina Kalėjimų departamento buhalterinės apskaitos politiką, 7.3 papunktyje – organizuoja buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus <...>, 7.10 papunktyje – vykdo išankstinę finansų kontrolę, remdamasis pateiktais dokumentais, prireikus – kompetentingų asmenų pasirašytomis išvadomis, užtikrinant ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių teisėtumą valstybės lėšų naudojimo įstatymų nustatyta tvarka ir dokumentų įforminimo vykdymą bei kontrolę. Visi minėti punktai aiškiai išdėstyti tiek Išvadoje, tiek skundžiamame Įsakyme. Taigi, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog jai nėra žinoma, kokias pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ji vykdė netinkamai.

27. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Komisija tik formaliai perrašė jai pateiktos Ataskaitos nustatytus trūkumus ir pažeidimus. Teismas nurodė, kad iš Išvados turinio matyti, jog Komisija įvertino ir analizavo visas faktines aplinkybes, rinko ir tikrino įrodymus (dokumentus), atsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, todėl tinkamai nustatė, kad pareiškėja, būdama Buhalterinės apskaitos vedėja ir atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, netinkamai vykdė tuo metu jos (Finansų skyriaus vedėjos) pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, taigi padarė minėtus tarnybinius pažeidimus. Visos aplinkybės buvo išnagrinėtos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir motyvuotai išdėstytos Išvadoje, todėl pareiškėjos argumentai tuo aspektu, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas, nebuvo įvertintos svarbios aplinkybės, yra nepagrįsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, turint išankstinį tikslą jį nubausti, nenustačius pareiškėjos kaltės. Išvadoje konstatuota, kad tarnybinius pažeidimus pareiškėja padarė dėl aplaidumo, todėl pareiškėjos teiginį dėl kaltės nebuvimo atmetė.

28. Įvertinęs ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas vertino, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus tarnybinių nusižengimų aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinių nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius.

III. 29. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

30. Pareiškėja nesutinka su teismo teiginiais, kad ne visos už delspinigius išrašytos sąskaitos faktūros buvo įtraukos į buhalterinę apskaitą, t. y. 2016 m. birželio 28 d., 2016 m. spalio 6 d., 2016 m. gruodžio 20 d. ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nes neužtikrino ir nekontroliavo sąskaitų faktūrų dėl delspinigių priskaičiavimo registravimą buhalterinėje apskaitoje.

31. Tvirtina, kad tinkamai vykdo Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigas ir užtikrino teisingą administracinio pastato kabinetų einamojo remonto darbų sutarties tarp Kalėjimų departamento ir UAB „Kortas“ įsipareigojimų įvedimą į buhalterinę apskaitą. Sutartyje buvo numatyta, kad „ rangovas, nepagrįstai uždelsęs atlikti Sutartyje numatytus Darbus, moka 0,03 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo Sutarties kainos. Delspinigių suma gali būti išskaičiuojama iš rangovui mokėtinos sumos.“ Pagal Sutartį buvo numatyta užskaita, kad pirkėjas (Kalėjimų departamentas) priskaičiuotus delspinigius vienašališkai galėtų išskaičiuoti iš rangovo tiekėjui mokėtinos sumos. Sutarties pirkimo iniciatorius, kuris atlieka sutarties vykdymo kontrolę, pateikė tarnybinį pranešimą ir informavo, kad rangovas sutiko, jog Kalėjimų departamento įsipareigojimų suma būtų sumažinta priskaičiuotų delspinigių suma. Kalėjimų departamento buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruotos pagal 2016 m gruodžio 20 d. UAB „Kortas“ išrašytą sąskaitą faktūrą remonto sąnaudos visai sumai 30 000 Eur ir, vadovaujantis 11-ojo Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Sąnaudos“ nuostatomis, sąnaudos įvertino tikrąja verte, o sąnaudų dydis įvertintas mokėtina pinigų suma, sumažinus ją priskaičiuota 387,00 Eur delspinigių suma (sąskaita faktūra serija LKD Nr. 2016/0000019, suma 387 Eur; 2016-12-01-2016-12-31 Žiniaraštis sąskaitai „Tiekėjams mokėjimo sumos“).

32. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra nurodoma, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nėra žinoma, kokias pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vykdė netinkamai. Pareiškėja paaiškina, kad pateikė tokį teiginį, nes nesutiko su kaltinimais, jog savo veiksmais ar neveiklumu pažeidė ir netinkamai atliko Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir reikalavimus ir tvirtina, kad visuomet tinkamai vykdo savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei laiku atlieka pavedamas užduotis. Pastebi, kad teismo spendime nenustatyta objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiškėjos neteisėtus ar netinkamus veiksmus bei jų teisinį pagrindimą.

33. Teismo spendime yra konstatuojama, kad Kalėjimų departamento dokumentų valdymo sistemoje (Doclogix) 2016–2017 m. nėra užregistruota ne viena išrašyta sąskaita faktūra. Už Kalėjimų departamento dokumentų valdymo sistemos (Doclogix) administravimą yra atsakingas Kalėjimų departamento Bendrasis skyrius, kuris registruoja visus įstaigos gaunamus ir siunčiamus dokumentus, tame tarpe ir sąskaitas faktūras. Kalėjimų departamento Buhalterinės apskaitos skyrius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų registravimą ir apskaitą buhalterinės apskaitos sistemoje (Kalėjimų departamentas naudoja LABBIS, BONUS buhalterinės apskaitos sistemas). Todėl nėra aišku, kodėl kaltinimas dėl išrašytų sąskaitų faktūrų per 2016–2017 metų laikotarpį neįregistravimo Kalėjimų departamento dokumentų valdymo sistemoje (Doclogix) pateiktas Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai. Pastebi, kad buhalterinės apskaitos informacinės sistemos, remiantis gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų duomenimis ir rekvizitais, formuoja sąskaitų faktūrų registrus. Todėl nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis teismo spendime yra konstatuojama, kad „iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2016–2017 m. Kalėjimų departamento buhalterinės apskaitos skyriuje išrašytos sąskaitos faktūros buvo registruojamos popieriniame dokumentų registre.“ Pareiškėja tvirtina, kad buhalterė, kuri yra atsakinga už sąskaitų faktūrų dėl delspinigių (kitų pajamų Kalėjimų departamentas neturi) priskaičiavimo išrašymą (kitų pajamų Kalėjimų departamentas neturi), visas minėtas sąskaitas įtraukė į buhalterinės apskaitos programą, o tai reiškia, kad programoje yra suformuotas išrašytų sąskaitų registras. Kontrolės tikslais Kalėjimų departamento buhalterinės apskaitos skyrius išrašytas sąskaitas faktūras registruoja popieriniame žurnale. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme apskaitos dokumentas apibūdinamas kaip popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti, o apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis.

34. Tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirtas remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-421 sudarytos Komisijos atliktu tarnybiniu patikrinimu dėl Kalėjimų departamento pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo drausmės pažeidimų, įvertinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. birželio 13 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiklos ir valdymo vidaus atskaitoje Nr. 1V-8 (toliau - Ataskaita) nurodytus trūkumus ir pastabas. Savo skunde pareiškėja atkreipė teismo dėmesį į tai, jog Komisija neatliko jokio tarnybinio patikrinimo, tik savo išvadoje perrašė Audito atskaitoje nurodytus trūkumus ir pastabas bei dėl trūkumų ir pastabų parinko galimai kaltus valstybės tarnautojus. Teismo sprendimo 14 punkte yra teigiama, kad teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog „Komisija tik formaliai perrašė jai pateiktos Ataskaitos nustatytus trūkumus ir pažeidimus. Kaip matyti iš pačios Išvados turinio, Komisijos įvertino ir analizavo visas faktines aplinkybes, rinko ir tikrino įrodymus (dokumentus)“. Tačiau teismo posėdžio metu teisėjas (teismo garso įrašas 11 min. 52 sek. ir 32 min. 35 sek.) sutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Tarnybinio patikrinimo komisija neatliko jokio tarnybinio patikrinimo, sakydamas, kad „..iš esmės matosi, kad perrašyta Ataskaita“, „..pagal turinį Ataskaitos turinys ir išvados turinys beveik identiški.“

35. Atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti.

36. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

39. Pirmosios instancijos teismas į šiuos klausimus atsakė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su teismo sprendimu, tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

40. Dėl pareiškėjos padaryto Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimo, apmokant pardavėjo UAB „Kortas“ išrašytą sąskaitą faktūrą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino minėtos sąskaitos bei delspinigių apskaičiavimo faktines aplinkybes ir turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėja pagal Buhalterinės apskaitos 11 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, neužtikrino, kad sąnaudos būtų įvertintos tikrąja verte, o delspinigiai apskaičiuoti iki UAB „Kortas“ sąskaitos faktūros apmokėjimo.

41. Šios aplinkybės nėra nuginčytos, todėl kitaip jas vertinti nėra pagrindo, todėl padarytas tarnybinis nusižengimas šioje dalyje konstatuotas pagrįstai.

42. Tarnybinio patikrinimo išvada yra nustatyta, kad Kalėjimų departamento dokumentų valdymo sistemoje (Doclogix) 2016–2017 m. nėra užregistruota nė viena išrašyta sąskaita faktūra. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino kartu su pareigybės aprašyme nurodytomis pareiškėjos funkcijomis ir konstatavo pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja, nesutikdama su tokia teismo išvada, nenurodė ir nepagrindė teisės aktais, kad Kalėjimų departamento Buhalterinės apskaitos skyrius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų registravimą ir apskaitą buhalterinės apskaitos sistemoje, naudojant LABBIS, BONUS buhalterinės apskaitos sistemas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitaip Tarnybinio patikrinimo bei pirmosios instancijos teismo išvadų apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą.

43. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad tarnybinis patikrinimas iš esmės nebuvo atliekamas ir Komisija neatlikusi jokio tarnybinio patikrinimo savo išvadoje tik perrašė Audito ataskaitoje nurodytus trūkumus bei pastabas vertinami kaip nepagrįsti.

44. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o VAĮ 26 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinės procedūros metu viešojo administravimo subjektas gali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Todėl patikrinimo metu, siekiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų galima remtis ir patikrinimo išvada grįsti kituose dokumentuose konstatuotais patikrinimo duomenimis.

45. Nagrinėjant ginčą teisme įrodymais administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys turintis reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi dokumentais, kuriais buvo grindžiama tarnybinė patikrinimo išvada ir įrodymų leistinumo principo nepažeidė.

46. Pateiktų su apeliaciniu skundu naujų įrodymų teisėjų kolegija netiria, kadangi juos pareiškėja turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismo teismui ir nenurodė pagrįstų priežasčių dėl kurių šie įrodymai nebuvo teikiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą atitinkantį teismų praktiką suformuotą tarnybinių ginčų bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė