e328ca1f-ebea-48f4-b75e-47d2dd5839e0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1438-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01585-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.11.5; 2.6.1.5 (S) VILNIAUS apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-627-981/2022 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – savivaldybės įmonė (toliau – SÄ®) „Vilniaus miesto bÅ«stas“, R.

N. Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė. UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo prašė priteisti 1 226,55 Eur skolÄ už elektros energijÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 28,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji tiekia elektros energijÄ butui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas, Butas), kuris nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei. Å iame Objekte mokėtina suma už elektros energijÄ apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 103 punktas). Objekte vartotojas privalo pats kiekvienÄ mėnesį deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieÅ¡kovu už patiektÄ elektros energijos kiekį.

Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iÄ pareigÄ , duomenys apie faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvienÄ mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieÅ¡kovei nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotÄ elektros energijÄ Å¡iame Objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotÄ elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir (ar) pagal ieÅ¡kovės užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis (toliau – Skaitiklis) patikrinimų (keitimo) metu.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (toliau – SÄ skaitos) yra iÅ¡raÅ¡omos pagal deklaruotus ir (ar) patikrinimo metu nustatytus faktinius Skaitiklio duomenis.

3. Objektas 2019 m. spalio 3 d. buvo privatizuotas. Skola užfiksuota 2019 m. lapkričio 29 d. Ä® ieÅ¡kovę 2019 m. lapkričio 28 d. kreipėsi D. D. praÅ¡ydamas atnaujinti elektros energijos tiekimÄ Ä¯ ObjektÄ . Objektas, kuriam ieÅ¡kovė tiekė elektros energijÄ , nuosavybės teise priklausė atsakovei. IeÅ¡kovė nurodė, jog jai teisės aktų numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė jai teisės aktų numatytų įpareigojimų nevykdė, dėl to susidarė skola.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė, kad Å¡ioje byloje ji yra netinkama atsakove ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovei jÄ pakeisti, atsakove patraukti trečiÄ jį asmenį R. N.

5. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė skolos laikotarpiu neteikė PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų ar kitų dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas) bei mokėtino mokesčio dydis. Vienintelis skolÄ pagrindžiantis įrodymas byloje yra Pristatymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaita (toliau – Ataskaita). Daugiau duomenų, taip pat ir konkretizuotų atitinkamų apmokėtų (neapmokėtų) laikotarpiu už elektros energijos tiekimÄ bute, tarifų, suvartotų kWh, PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų ar kitų dokumentų nepridedama. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas tariamas atsakovės įsiskolinimas ieÅ¡kovei, taip pat nėra pateikta jokių konkrečių sÄ skaitų, ar kitų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčių dokumentų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima nustatyti konkretų skolos dydį.

6. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovei tinkamai įrodžius skolos laikotarpiu praÅ¡omos priteisti skolos dydį, ginčui taptų ypatingai aktualu, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-4741 SÄ® ,,Vilniau miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise buvo perduotos valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, įskaitant ButÄ . Gyvenamųjų patalpų nuomos 2014 m. rugsėjo 3 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), Butas iÅ¡nuomotas R. N. ir jos Å¡eimos nariams. Sutarties 31 punkte įtvirtinta, jog Nuomininkas moka komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamÄ energijÄ (Å¡ilumos, elektros), dujas, Å¡altÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį pastato administracijos ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Faktinį nuomininkės gyvenimÄ Bute įrodo 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2019 m. gegužės 8 d., nuomininkės pasiraÅ¡yti Buto patikrinimo aktai.

7. Atsakovė pažymėjo, kad faktinis Buto naudotojas – elektros energijos vartotojas skolos laikotarpiu buvo bÅ«tent R. N., kuri turėjo pareigÄ atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, t. y. mokėti komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius, susijusius su patalpų iÅ¡laikymu, tarp jų ir mokesčius už tiektÄ elektros energijÄ patalpoms, todėl ieÅ¡kinys Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir atmestinas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Ignitis“ iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1 226,55 Eur skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 28,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė per SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuomojo trečiajam asmeniui R. N. butÄ (duomenys neskelbtini) be elektros energijos, nors Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.5 punktas nustatė, kad Objekte elektra yra, vėliau (2019 m. spalio 3 d.) butÄ nuomininkei pardavė. Objekto Priėmimo-perdavimo akto atsakovė teismui nepateikė, nes pagal esamÄ faktinę situacijÄ (nuomotas ir parduotas Objektas esant nutrauktam elektros energijos tiekimui), teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad realaus Objekto perdavimo trečiajam asmeniui R.

N. (jos atstovui) nebuvo: atsakovė, prieÅ¡ parduodama ObjektÄ , nepatikrino ir nenustatė, kokia yra reali situacija su Objektui tiekiama elektros energija. Teismas taip pat iÅ¡ pateikto 2019 m. gegužės 8 d. Buto patikrinimo akto, kuriame fiksuoti elektros skaitiklio parodymai, nustatė, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nedisponavo duomenimis apie elektros energijos Objektui nutraukimÄ . Tačiau teismas vertino, jog į bylÄ Å¡alių pateikti įrodymai patvirtina, kad elektros apskaitos prietaiso rodmenų pasikeitimo ir skolos susidarymo (1 226,55 Eur) faktas yra konstatuotas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., kai objekto savininkė buvo atsakovė.

10. Teismas nurodė, kad raÅ¡ytinė nuomininko ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir tai reiÅ¡kia, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alimi (abonentu) laikytinas buto savininkas – atsakovė, kuriai, vadovaujantis bendrÄ ja energijos pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimÄ reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su elektros energijos tiekėju nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. už jai priklausančiam butui patiektÄ ir priskaičiuotÄ elektros energijÄ .

11. Teismas nustatė, kad nuomos sutartyje atsakovė ir trečiasis asmuo R. N. buvo susitarusios, kad pareiga mokėti mokesčius už suvartotÄ elektros energijÄ tenka nuomininkui. Teismas nurodė, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įraÅ¡ytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrÄ elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia, todėl teismas atsakovės argumentus dėl netinkamo atsakovo atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas pažymėjo, jog atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad Objekto pirkimo – pardavimo sutartyje R. N. patvirtino, jog iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos yra sumokėjusi visus eksploatacijos mokesčius, taip pat ir už elektros energijÄ (Buto pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.2 punktas), nesudaro pagrindo kitaip vertinti Å¡ioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, nes neturi jokios įtakos ieÅ¡kovės kaip elektros energijos tiekėjos teisėtam reikalavimui buto savininkui atsiskaityti už nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d.

Objekte suvartotÄ elektros energijÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naudÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, panaikinti 2022 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-627-981/2022 ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, jog nuo 1990 m. sausio 1 d. elektros energijos tiekimas į ButÄ yra nutrauktas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir ieÅ¡kovės atstovė nurodydama, jog 1990 metais elektros energijos tiekimas Butui buvo nutrauktas ir neatnaujintas, 2002 metais buvo pakeistas elektros energijos skaitiklis, o elektros energijos tiekimas Butui buvo atnaujintas tik 2019 m. lapkričio 29 d. Nustačius, kad buvo padarytas elektros energijos vartojimo taisyklių pažeidimas – savavaliÅ¡kas pasijungimas prie elektros tiekimo linijos ginče turi bÅ«ti sprendžiamas ne skolos už elektros energijos suvartojimÄ grÄ Å¾inimo, o žalos atlyginimo klausimas. 13.2.

Apeliantė pažymėjo, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to, tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis turėjo būti nustatomas remiantis kitais, Taisyklėse nurodytais apskaičiavimo būdais, o ne Ataskaita, kuri sudaryta pagal nurašytus skaitiklio duomenis, kuris neužfiksavo tikrojo suvartoto elektros energijos kiekio. 13.3.

Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės nepakankamÄ apdairumÄ ir rÅ«pestingumÄ , t. y. nuo 1990 m. sausio 1 d. nutraukus elektros energijos tiekimo į ButÄ , ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nesidomėjo savo elektros energijos tiekimo įrenginiais ir teikiamomis paslaugomis ir ieÅ¡kovė tik 2020 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu Nr. SD-2020 410 „dėl skolos už elektros energijÄ priteisimo“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama apmokėti nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 8 d. susidariusiÄ 1 226,55 Eur skolÄ už Butui, į kurį elektros energija visai neturėjo bÅ«ti tiekiama.

Taigi, ieÅ¡kovės nuostolių, patirtų dėl to neteisėto elektros energijos vartojimo, dydį lėmė ir pačios ieÅ¡kovės didelis neatsargumas, todėl yra pagrindas 50 proc. sumažinti nuostolių atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis). 13.4. Vertinant tinkamo atsakovo byloje aspektÄ , apeliantė pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, Butas iÅ¡nuomotas R. N. ir jos Å¡eimos nariams. Sutarties 31 punkte įtvirtinta, jog nuomininkas moka komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamÄ energijÄ (Å¡ilumos, elektros), dujas, Å¡altÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį pastato administracijos ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog buvo sudaryta nuomos sutartis, kuriose aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta nuomotojo pareiga mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant elektros energijos tiekimÄ , teigtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasinaudojo teise, nuomos sutartyje sulygti, kad Å¡ias iÅ¡laidas apmoka nuomininkas, Å¡ių mokesčių neįtraukiant į buto nuomos mokestį. Taigi, vien Å¡ios sutarties pagrindu nuomininkui tenka pareiga tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutarčių nuostatų pagrindu mokėti mokesčius už tiekiamÄ elektros energijÄ .

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Ignitis“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovės teigimu, tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavaliÅ¡kai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes Å¡ie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai Å¡ios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotÄ elektros energijÄ , patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo bÅ«dais.

Å iuo atveju elektros energija buvo vartojama per elektros apskaitos prietaiso rodmenis (toliau – EAP), visa suvartota elektros energija apskaityta. 14.2. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovės skola buvo nustatyta pagal EAP. Apskaitos prietaisų panaudojimas yra reglamentuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl energijos tiekėjas, įrengdamas vartotojui apskaitos prietaisÄ ir rinkdamas duomenis apie skolÄ už suvartotÄ energijÄ pagal energijos apskaitos prietaisÄ , privalo jų laikytis. Matavimo priemonių panaudojimas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, jog jų pagalba gauti duomenys yra neteisėti ir todėl nevertintini kaip įrodymai konkrečioje byloje.

Tačiau atsakovė neginčijo, jog apskaitos prietaisas veikė netinkamai ar buvo naudojamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 14.3. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovei priklausančio buto nuomininkas nebuvo sudaręs sutarties su ieÅ¡kove. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, aiÅ¡kinant Taisyklių 100 punktÄ kartu su 20 punktu, darytina iÅ¡vada, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam bÅ«stui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis yra Å¡io bÅ«sto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ prievolė.

Å i prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė nėra sudariusi raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieÅ¡kove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energijÄ naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų ir įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 20. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė UAB „Ignitis“ tiekia elektros energijÄ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. priklausė atsakovei.

21. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaita nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. patvirtina, kad elektros energijos tiekimas (duomenys neskelbtini) 1990 m. sausio 1 d. buvo atjungtas (Skaitliuko Nr. 5407645), atnaujintas tik 2019 m. lapkričio 29 d. IÅ¡ pateiktos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2014 m. rugsėjo 3 d. sudarė su R. N. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.5 punktas patvirtina, kad Objekte elektra yra, o 31 punktas nustatė, kad nuomininkas moka mokesčius už patalpoms tiekiamÄ Å¡altÄ ir Å¡iltÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡ilumos energijÄ ir teikiamas komunalines paslaugas pastato administracijos ir (ar) paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka.

22. Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. spalio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-7431 butÄ (duomenys neskelbtini) pardavė buto nuomininkei R. N., o Å¡i 2019 m. spalio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6453 pardavė butÄ (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims. Atsakovė pateikė 2019 m. spalio 3 d. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau priėmimo-perdavimo aktas prie pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo nepridėtas. Elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenys (09669 kWh) užfiksuoti pagal 2019 m. lapkričio 28 d. trečiojo asmens praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui atnaujinti elektros energijos tiekimÄ .

23. Taigi, byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už sunaudotÄ elektros energijÄ , tiektÄ Ä¯ butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl apeliacinio skundo argumentų 24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, jog nuo 1990 m. sausio 1 d. elektros energijos tiekimas į ButÄ yra nutrauktas, o elektros energijos tiekimas Butui buvo atnaujintas tik 2019 m. lapkričio 29 d. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas elektros energijos vartojimo taisyklių pažeidimas – savavaliÅ¡kas pasijungimas prie elektros tiekimo linijos ginče turi bÅ«ti sprendžiamas ne skolos už elektros energijos suvartojimÄ grÄ Å¾inimo, o žalos atlyginimo klausimas.

25. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis).

26. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs nuostatÄ , kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymÄ ir Vyriausybės pavedimÄ . Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energijÄ naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

27. CK 6.383 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ . CK 6.387 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamÄ jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitų įrenginių ir prietaisų bÅ«klę ir jų eksploatavimo saugumÄ , laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas praneÅ¡ti energijos tiekimo įmonei apie gaisrÄ , tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energijÄ .

28. Vadovaujantis Taisyklių 103 p. suvartotos elektros energijos kiekis yra apskaitomas pagal EAP rodmenis. CK 6.388 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavaliÅ¡kai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes Å¡ie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai Å¡ios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotÄ elektros energijÄ , patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

30. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolÄ , energijos apskaitos prietaisų rodmenys yra viena iÅ¡ pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-197-642/2020 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės skola buvo nustatyta pagal Skaitliuko Nr. 5407645 rodmenis (rodmenų skirtumÄ nuo 2015 m. spalio 20 d. iki nuo 2019 m. lapkričio 26 d.).

Suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisų panaudojimas yra reglamentuotas įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl elektros energijos tiekėjas, įrengdamas vartotojui elektros apskaitos prietaisÄ ir rinkdamas duomenis apie skolÄ už suvartotÄ elektros energijÄ pagal elektros apskaitos prietaisÄ , privalo jų laikytis. Nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir(ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, suraÅ¡o Elektros energijos vartojimo vietos apžiÅ«ros aktÄ (Taisyklių 2 priedas), kuriame nurodomas Taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, 2019 m. lapkričio 29 d. atlikto patikrinimo metu (užduotis Nr. 72765409) nustatyta, kad elektros energija tiekiama per apskaitos prietaisÄ (elektros skaitiklio gnybtų dangtelis nebuvo pažeistas), todėl suraÅ¡yti pažeidimo aktÄ nebuvo pagrindo, nes vartojama elektros energija buvo apskaitoma, jokių pažeidimų nefiksuota.

Be to, atsakovė neginčijo, jog apskaitos prietaisas veikė netinkamai ar buvo naudojamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Byloje duomenų, kurie pagrįstų elektros apskaitos prietaiso nepatikimumÄ , nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl savavaliÅ¡ko pasijungimo prie elektros tiekimo linijos ir atitinkamai, jog Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti sprendžiamas ne skolos už elektros energijos suvartojimÄ grÄ Å¾inimo, o žalos atlyginimo klausimas, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, jog nuo 1990 m. sausio 1 d. elektros energijos tiekimas į ButÄ yra nutrauktas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Objekto Priėmimo-perdavimo akto atsakovė teismui nepateikė, nes pagal esamÄ faktinę situacijÄ (nuomotas ir parduotas Objektas esant nutrauktam elektros energijos tiekimui) labiau tikėtina, kad realaus Objekto perdavimo trečiajam asmeniui R. N. (jos atstovui) nebuvo: atsakovė, prieÅ¡ parduodama ObjektÄ (ButÄ ), nepatikrino ir nenustatė, kokia yra reali situacija su Objektui tiekiama elektros energija.

Pažymėtina, kad Å¡alių pateikti įrodymai patvirtina, kad elektros apskaitos prietaiso rodmenų pasikeitimo ir skolos susidarymo (1 226,55 Eur) faktas yra konstatuotas 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., kai Objektas objekto savininkė buvo atsakovė. Pažymėtina, jog iÅ¡ pateikto 2019 m. gegužės 8 d. Buto patikrinimo akto, kuriame fiksuoti elektros skaitiklio parodymai, matyti, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nedisponavo duomenimis apie elektros energijos Objektui (Butui) nutraukimÄ .

Taigi, pati atsakovė prieÅ¡ parduodama ButÄ nepatikrino realios situacijos dėl tiekiamos elektros energijos, o vien tai, kad elektros energija nuo 1990 m. sausio 1 d. buvo nutraukta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nėra atsakinga už jai priklausančiam Butui tiektÄ elektros energijÄ .

32. Taip pat apeliantės teigimu, tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Tačiau kaip jau buvo minėta, elektros energija buvo tiekta per apskaitos prietaisus ir byloje nėra duomenų, kad apskaitos prietaisai buvo sugadinti, todėl minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės nepakankamÄ apdairumÄ ir rÅ«pestingumÄ , t. y. nuo 1990 m. sausio 1 d. nutraukus elektros energijos tiekimo į ButÄ , ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nesidomėjo savo elektros energijos tiekimo įrenginiais ir teikiamomis paslaugomis, tačiau pažymėtina, jog pati atsakovė, įvertinus ir tai, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta su R. N. atsakovei priklausančio Buto Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.5 punktas patvirtina, kad Objekte elektra yra, taip pat nesidomėjo dėl elektros tiekimo jai priklausančiame ir iÅ¡nuomotame bute.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga. Dėl nuomos sutarties sÄ lygų 34. Apeliantė nurodo, jog buvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta nuomotojo pareiga mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant elektros energijos tiekimÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliantė pasinaudojo teise, nuomos sutartyje sulygti, kad Å¡ias iÅ¡laidas apmoka nuomininkas, Å¡ių mokesčių neįtraukiant į buto nuomos mokestį.

Apeliantės teigimu, vien Å¡ios sutarties pagrindu nuomininkui tenka pareiga tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutarčių nuostatų pagrindu mokėti mokesčius už tiekiamÄ elektros energijÄ .

35. Pažymėtina, jog elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui ir kitoms taisyklėse nurodytoms sÄ lygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties Å¡alis gali bÅ«ti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo - pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iÅ¡ raÅ¡ytinės pirkimo - pardavimo sutarties, bet ne iÅ¡ faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-163/2013, Nr. 3K-3-200/2014).

36. Å iuo atveju svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019 nurodyta, jog kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotÄ elektros energijÄ , kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, <...> aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2005 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 83 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam bÅ«stui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis yra Å¡io bÅ«sto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ prievolė. Å i prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).

37. Apeliantei vertinant tinkamos atsakovės byloje aspektÄ , pažymėjo, jog 2014 m. rugsėjo 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Butas iÅ¡nuomotas R. N. ir jos Å¡eimos nariams. Sutarties 31 punkte įtvirtinta, jog nuomininkas moka komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamÄ energijÄ (Å¡ilumos, elektros), dujas, Å¡altÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį pastato administracijos ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien Buto nuomos sutarties sudarymas neatleidžia buto savininko nuo pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kove už tiektÄ elektros energijÄ .

Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, negali apriboti ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų ginčo atveju gauti atlygį iÅ¡ buto savininko (atsakovės) už sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , kadangi ieÅ¡kovė nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens dalyvis. Kaip nurodė kasacinis teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties Å¡alių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta Å¡alių teisėms ir pareigoms pagal (elektros) energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp (elektros) energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti.

38. Taigi, nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įraÅ¡ytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrÄ elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nesant raÅ¡ytinės nuomininkės ir elektros energijos tiekėjo sutarties, apeliacinio skundo argumentai dėl nuomos sutarties sÄ lygų, susijusių su nuomininkės įsipareigojimais atsiskaityti komunalinių paslaugų teikėjais, mokėti mokesčius už elektros energijos tiekimÄ , dėl faktinio naudojimosi paslaugomis, aplinkybės, susijusios su apmokėjimu iki skolos susidarymo pradžios ir pan., nepanaikina buto savininko prievolės atsiskaityti už patiektÄ elektros energijÄ . Dėl Å¡ios priežasties aukščiau nurodyti apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

39. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Dėl bylos procesinės baigties 40. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ , reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

42. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieÅ¡kovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė praÅ¡ymo su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas