e3217764-952a-4338-b545-e112176d3e08 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-454-544/2019 teisėja Jurgita Å imonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00341-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.11.4; 3.3.2.5; 3.4.5.16.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M.

V. ir P. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2638-1027/2019 pagal pareiÅ¡kėjų M. V. ir P. V. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai P. V. ir M. V. prašė nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiÅ¡kėjams nustatė 7 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems praÅ¡ymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trÅ«kumams Å¡alinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir kartu su priedais grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjams.

4. Teismas konstatavo, jog 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodyti praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo bei sutarties nutraukimo teisinių pasekmių trÅ«kumai liko pilnai nepaÅ¡alinti: pareiÅ¡kėjai neaptarė viso turto, kurį turi bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise (bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimo buto, esančio (duomenys neskelbtini)), padalijimo nutraukiant santuokÄ klausimų; neaptarė pareiÅ¡kėjų atsakomybės formos kreditorių atžvilgiu, sutartyje aptarta, kas mokės įmokas kreditoriams, tačiau iÅ¡ sutarties nėra aiÅ¡ku, kokia pareiÅ¡kėjų (skolininkų) atsakomybės forma kreditoriaus atžvilgiu tuo atveju, jei įmokos nebus mokamos. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai P. V. ir M. V. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės.

6. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje kelia perteklinius reikalavimus, jog bÅ«tent sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi bÅ«ti aptartas turto, esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimas, nurodytas turtas, kurį sutuoktiniai pripažįsta bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir kurio padalijimo klausimÄ sprendžia, bei jo vertė, taip pat nurodytas konkretus turtas ir kokios vertės atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui. Tokio reikalavimo teismo nurodomoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nėra.

7. Nors praneÅ¡imai kreditoriams apie bylos iÅ¡kėlimÄ jau buvo įteikti ir pridėti prie bylos, teismas vėl kelia klausimÄ , kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir CK 3.126 straipsnis reikalauja iÅ¡ pareiÅ¡kėjų praneÅ¡ti jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iÅ¡kėlimÄ . Taip pat neaiÅ¡ku, ko nori teismas, savo nutartį grįsdamas dviprasmiÅ¡kais ir neapibrėžtais reikalavimais, kai sutartyje aiÅ¡kiai aptartos kiekvienos Å¡alies pareigos kreditorių atžvilgiu.

Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu pareiÅ¡kėjams nepaÅ¡alinus teismo nutartyje nustatytų trÅ«kumų.

10. Santuokos nutraukimÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo ir pan.).

Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų. PraÅ¡ymo priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iÅ¡kelti bylÄ (priimti praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant praÅ¡ymÄ bei kartu su juo pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan.

Teismas privalo vertinti praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ pagrįstumÄ ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumÄ (CK 3.53 straipsnis, CPK 541 straipsnio 1 dalis). Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuokÄ supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

11. Ä®statymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant nustatytinas terminas praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 539, 115 straipsniai). Sutuoktiniams teismo nustatytu terminu nepaÅ¡alinus praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trÅ«kumų, praÅ¡ymas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui. Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trÅ«kumų Å¡alinimo ar jų nepaÅ¡alinimo per nustatytÄ laikÄ pasekmė. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė pagrįstai.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai nepaÅ¡alino dalies Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodytų praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo bei sutarties nutraukimo teisinių pasekmių trÅ«kumų, t. y. neaptarė viso turto, kurį turi bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, padalijimo nutraukiant santuokÄ klausimų, taip pat neaptarė jų atsakomybės formos kreditorių atžvilgiu.

13. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai sutuoktiniai ar vienas iÅ¡ jų turi kreditorių, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi bÅ«ti nurodyti ne tik Å¡ie kreditoriai, bet ir aptartas tolesnis sutuoktinių prievolių Å¡iems kreditoriams vykdymas nutraukus santuokÄ . Teismas privalo vertinti praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ pagrįstumÄ ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumÄ (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar iÅ¡ esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio, jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantai apie santuokos nutraukimo procesÄ kreditorius informavo jau tik po Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties priėmimo. Be to, kaip matyti iÅ¡ sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat ir patys apeliantai tvirtina, jog jie yra aptarę kreditorinių įsipareigojimų vykdymÄ . Tačiau įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuokÄ iÅ¡spręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimÄ , įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rÅ«Å¡is (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, Å¡eimos turtas;

CK 3.81 – 3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109 – 3.115 straipsniai). Toks įstatymo įpareigojimas sudaro galimybę užtikrinti ne tik sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrÄ dalijant turtÄ ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimÄ , sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iÅ¡ sutuoktinių turto.

15. Å iuo atveju svarbu tai, kad sutuoktinių prievolės prieÅ¡ kreditorius yra solidariosios (pagal bylos duomenis kreditoriai kitokiai turtinės prievolės formai nepritarė), tačiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir po trÅ«kumų paÅ¡alinimo sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles forma liko aiÅ¡kiai nenustatyta. Sutuoktinių tarpusavio susitarimas, kuris iÅ¡ jų ir kokiomis dalimis vykdys neįvykdytas prievoles kreditoriams, nustato pareigas sutuoktiniams, tačiau, jei nėra kreditoriaus sutikimo, neturi teisinės reikÅ¡mės sutuoktinių atsakomybės formai prieÅ¡ kreditorius, kÄ iÅ¡ esmės pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas nustatydamas terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o vėliau ir pripažindamas, kad esminiai procesinių dokumentų trÅ«kumai nepaÅ¡alinti.

16. Kaip minėta, CPK 539 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ sutuoktinių pateikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Å ioje sutartyje privalo bÅ«ti aptartas turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pareiÅ¡kėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punkto nuostatos dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto teisinio statuso nėra pakankamai aiÅ¡kios, todėl turėjo bÅ«ti patikslintos pagal pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. teismo nutarties nurodymus.

PraÅ¡yme nutraukti santuokÄ bendru sutikimu nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat kad pareiÅ¡kėjas, atsižvelgdamas į nepilnametės dukters interesus, geranoriÅ¡kai sutinka, jog dalijant šį turtÄ bÅ«tų nukrypta nuo lygių sutuoktinių turto dalių padalinimo principo. Tačiau Å¡ių praÅ¡yme iÅ¡dėstytų aplinkybių nėra nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. joje nurodyta kokiomis dalimis sutuoktiniai pasidalins pinigus, kai parduos (jei parduos) butÄ , tačiau nenurodyta kokiomis idealiomis dalimis, nukrypstant nuo lygių sutuoktinių dalių principo, sutuoktiniai sutaria pasidalinti patį santuokoje įgytÄ turtÄ ir kokia turto vertė tenka kiekvienam sutuoktiniui.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių nekilnojamasis turtas – trijų kambarių butas įgytas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau sutartyje nenurodant padalijimo dalių (koks konkretus turtas ir kokios vertės atitenka vienam ir kitam sutuoktiniui), akivaizdu, jog taip bus pažeisti vieno iÅ¡ sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjai vienuose procesiniuose dokumentuose aptaria buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės ir padalijimo klausimas, o sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad sutuoktiniai sutaria parduoti visai kitÄ turtÄ â€“ trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) mieste.

17. PareiÅ¡kėjams 2019 m. balandžio 10 d. teismo nutartyje teismo buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kokius trÅ«kumus ir kaip reikia paÅ¡alinti bei iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nustatytu terminu nurodytų trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, praÅ¡ymas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjai nurodytų trÅ«kumų nustatytu terminu pagal nutarties nurodymus pilnai nepaÅ¡alino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir su priedais grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjams (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo santuokai nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimÄ , teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento ir jo priedų priėmimo ir trÅ«kumų Å¡alinimo klausimus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Čeknienė