e32096ba-eed8-4ff0-8946-e9024b418e9e · Kauno apygardos teismas

                                                            Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-807-485/2014                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00347-2013-6                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo J.

D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė: 2013 m. spalio 1 d. nutarimu J. D. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto E. S. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 170 Lt bauda, už tai, kad jis 2013 m. liepos 28 d. 22.40 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas gyvulių – karvių savininku, pririÅ¡o juos taip, kad pastarieji išėjo į kelio (duomenys neskelbtini) 32,75 km ir tokiu bÅ«du sukėlė eismo įvykį ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 77.2 punkto punktų reikalavimus. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutarimu tenkino J.

D. skundÄ dėl Institucijos nutarimo, pripažinti J. D. kaltu pagal ATPK 131 str. 4 d., panaikinimo ir administracinę bylÄ nutraukė, nes nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-06-09 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, pripažįstant J. D. kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 131 str. 4 d. ir paskirti jam 170 litų baudÄ . Nurodo, kad teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylÄ , kadangi remianti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika panaÅ¡ioje byloje Nr. N-403-173-06 atsakomybė pagal ATPK 131 str. 4 d. atsiranda mopedų ir dviračių vairuotojams, važnyčiotojams ir kitiems asmenis, jeigu jie padarė KET pažeidimÄ , sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Todėl nustačius, jog gyvulys buvo pririÅ¡tas taip, kad jis galėjo iÅ¡eiti į keliÄ ir dėl to kilo eismo įvykis, LVAT traktuoja kaip pažeidimÄ , už tai numatyta atsakomybė pagal ATPK 131 str. 4 d, LVAT nuomone paminėtoje byloje, kad asmenį bÅ«tų galima patraukti administracinėn atsakomybėn, nebÅ«tina tyčia, t.y. ir neatsargiais veiksmais ar neveikimu asmuo gali padaryti administracinį teisės pažeidimÄ , Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti, kad jis neužtikrino tokio gyvulio pririÅ¡imo, kad jis negalėtų iÅ¡eiti į keliÄ , kai privalėjo tai užtikrinti.

Pats pažeidėjas nurodė, kad jam priklausančios telyčios eismo įvykio metu buvo atitrÅ«kusios iÅ¡ aptvaro, buvusio maždaug už 1,5 km atstumu nuo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, ir atklydo iki kito aptvaro, buvusio už 300 m nuo eismo įvykio vietos. Atvykęs į eismo įvykio vietÄ jis nurodė pareigÅ«nams, kad jo gyvuliai galėjo sukelti eismo įvykį, kadangi jis augina tokio spalvos galvijus. J. D. duodamas pirminius parodymus ir pripažindamas savo kaltę bei tuo pat metu tardamasis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, jau buvo įsitikinęs tuo, kad bÅ«tent jo gyvuliai buvo atitrÅ«kę iÅ¡ aptvaro ir sukėlė eismo įvykį.

Tuo labiau yra pakankamai ir kitų duomenų, bylojančių, kad būtent J. D. gyvulių banda, kurios dalį sudarė ir rudos spalvos telyčios, ganėsi arčiausiai paminėtos eismo įvykio vietos. Tuo labiau pažymėtina, kad yra pakankamai išsiaiškinta duomenų, jog būtent J. D. priklausančių gyvulių banda, tarp kurių buvo ir rudos spalvos telyčių, paminėto eismo įvykio laiku buvo atitrūkusi iš aptvaro ir klajojo po laukus, kol buvo surastos šalia R. M. sodybos. Tai, kad praėjus keletui valandų J.

D. dėl kaltės persigalvojo, vien dėl to motyvo, kad niekas nenustatė, jog nors vienas jam priklausantis gyvulys bÅ«tų sužeistas, vertintina kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės ir žalos atlyginimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ J. D. praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimÄ .Institucijos skundas atmestinas.ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir pagrįstai konstatavo, jog J.

D. nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 d.            ATPK 131 str. 4 d. numatyta atsakomybė už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimÄ arba ėjimÄ ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimas ar važiavimas neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko Å¡almo, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

            Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliacinio skundo motyvus, kad J. D. padarytoje veikoje, yra pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 d., sudėties požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ J. D. nurodyta, kad jis pažeidė KET 77.2 punkto reikalavimus. KET 77.2 punktas vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžia pririÅ¡ti gyvulius taip, kad jie galėtų iÅ¡eiti į keliÄ .

Kaip nustatyta bylos duomenimis, pažeidėjo galvijai nebuvo pririšti, jie buvo uždaryti aptvare, nutolusiame maždaug 1 km atstumu nuo eismo įvykio vietos, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto 77.2 p. pažeidimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, Lazdijų rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų nepakanka išvadai, jog J. D. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 77.2 p. numatyto draudimo, ir tokiuose jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 131 str. 4 d.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis iÅ¡vadomis sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar pakeisti.                    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :             Palikti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                Algirdas Remeika