2022-10-26 Nr. AB-25896-3-64-3-01828-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1263-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01828-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. patikslintą skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 2021 m. gegužės 18 d. raštą Nr. EPA-67 „Dėl prašymo“; 2) įpareigoti atsakovą Mažeikių rajono savivaldybę pareiškėjos 2021 m. balandžio 19 d. prašymą išnagrinėti iš naujo; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos skyriaus) 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 21R3-107(AG3-61/24-2021).

2. Pareiškėja paaiškino, jog 2021 m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono savivaldybei pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jai yra žinoma, jog ikimokyklinėse ugdymo įstaigose yra renkamas 11,00 Eur mokestis už priešmokyklinį ugdymą. Pareiškėja atsakovo paprašė nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymą, straipsnį, punktą ar kitą teisinį pagrindą, kuriuo remiantis yra renkamas nustatyto dydžio mokestis už priešmokyklinį ugdymą Mažeikių ikimokyklinėse įstaigose. Pareiškėja nurodė, kad nori žinoti tiksliai, kiek jai kainuos vaiko išlaikymas, suteikiant jam priešmokyklinį ugdymą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

3. Pareiškėjos teigimu, skundžiamame atsakovo atsakyme nėra nurodyti atsakymai į pareiškėjos prašymą. Pareiškėja konkrečiai prašė nurodyti įstatymą, jo straipsnį, reglamentuojantį nustatyto dydžio mokestį mokamą už priešmokyklinį ugdymą. Atsakovas skundžiamame rašte nurodė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 70 straipsnio 11 dalį, kurioje numatyta, kad atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), tačiau Švietimo įstatymo 70 straipsnio 11 dalyje nėra reglamentuotas mokestis už vaikų išlaikymą iš priešmokyklinių grupių vaikus, taip pat nėra reglamentuota, kad priešmokyklinio grupių vaikams būtų numatytas mokestis už ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą. Minėtame įstatyme nurodytas atlyginimo dydis už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, o ne mokestis už ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą ir nesvarbu pagal kokią programą (ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą). Pareiškėjos teigimu, ji neprašė suteikti informacijos apie priešmokyklinį ugdymą, o gauti teisingą bei išsamią informaciją pagal pateiktą prašymą jai garantuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys įstatymai.

4. Pareiškėja remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsniu, kuriame numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi principais, tarp jų ir išsamumo principu, nurodė, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Pareiškėja siekė gauti teisingą ir pagrįstą informaciją iš atsakovo apie tai, kokiu Lietuvos Respublikos įstatymu, straipsniu, punktu remiantis yra renkamas 11,00 eurų mokestis už priešmokyklinį ugdymą, tačiau Mažeikių rajono savivaldybė pateikė informaciją apie ikimokyklinį ugdymą (Švietimo įstatymo 70 str. 11 d.), o ne apie priešmokyklinį ugdymą.

5. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėja atsakovui pateiktu prašymu prašė nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymą, straipsnį, punktą, kuriuo remiantis yra renkamas 11,00 eurų mokestis už priešmokyklinį ugdymą. Pagal lingvistinį prašymo reikalavimą akivaizdu, kad pareiškėja kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės merą, prašydama pateikti jos prašomą informaciją arba kitokius paaiškinimus, t. y. pateikti ne tik Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto mokesčio už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, teisinį pagrindą, bet ir su šio mokesčio patvirtinimu susijusius paaiškinimus. Skundžiamame rašte jis nurodė ne tik Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-6 patvirtinto mokesčio teisinį pagrindą (Lietuvos Respublikos švietimo 70 straipsnio 11 dalis), bet ir pateikė išsamius šio mokesčio priėmimą pagrindžiančius paaiškinimus. Taigi, atsakovo nuomone, į pareiškėjos pateiktą prašymą buvo atsakyta išsamiai ir argumentuotai, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos netenkina rašte pateiktos informacijos turinys, neleidžia teigti, kad atsakovas nepateikė informacijos pareiškėjai arba padarė kitokio pobūdžio pažeidimą.

7. Atsakovo tvirtinimu, skundžiamas raštas gali būti vertinamas tik ta apimtimi, ar jame pateikiama visa pareiškėjos prašoma informacija, taip pat tai, ar šiuo raštu atsakyta į visus pareiškėjos pateiktus klausimus. Minėtame rašte nurodytos informacijos teisingumas, taip pat motyvų teisėtumas bei pagrįstumas, galėtų būti vertinami tik tuo atveju, jeigu būtų pateiktas skundas dėl atitinkamas teises bei pareigas pareiškėjai nustatančių individualių administracinių aktų.

8. Atsakovo nuomone, Komisija skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog pareiškėja iš esmės kvestionuoja Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T1-6 „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymėjo, kad šis klausimas jau buvo nagrinėjamas tiek Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas), tiek Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose. Vyriausybės atstovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, informavo, kad minėtu sprendimu patvirtintas Mokesčio už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašas teisės aktams neprieštarauja.

9. Atsakovo teigimu, jis jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kitokio pobūdžio pažeidimo nepadarė, į pareiškėjos prašymą atsakė išsamiai, nurodydamas patvirtinto mokesčio teisinį pagrindą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos patikslintame skunde nurodytų reikalavimų. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos skundą. Pareiškėja nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti Komisijai priimant sprendimą, taip pat, nepateikė įrodymų, patvirtinančių patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjos D. Š. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

11.1. Pareiškėja 2021 m. balandžio 19 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, jog jai yra žinoma, kad ikimokyklinėse ugdymo įstaigose yra renkamas 11,00 eurų mokestis už priešmokyklinį ugdymą, ir prašė nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymą, straipsnį, punktą, kuriuo remiantis yra renkamas nustatyto dydžio mokestis už priešmokyklinį ugdymą.

11.2. Atsakovas 2021 m. gegužės 18 d. raštu Nr. EPA-67 „Dėl prašymo“ atsakė į pareiškėjos prašymą. Rašte nurodė, jog Švietimo įstatymo 70 straipsnio 11 dalis nustato, kad atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) nustatytais atvejais ir tvarka. Atlyginimas gali būti mažinamas mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) nustatytais atvejais ir tvarka. Išaiškino, jog Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-6 „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio nuostatų privalo laikytis savivaldybės švietimo įstaigos, įgyvendinančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Šios Tvarkos aprašo 7 punkte nurodoma, kad: „7. Už ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą taikomas 11,00 eurų Savivaldybės tarybos nustatytas ugdymo aplinkos išlaikymo mėnesinis mokestis“. Mokestis mokamas už ugdymo įstaigos lankymą, ir nesvarbu, pagal kokią programą, ikimokyklinio ugdymo ar priešmokyklinio ugdymo programą, ugdosi vaikas”.

12. Teismas nurodė, jog ginčui aktualūs VAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Išaiškino, jog VAĮ nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo

subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, – skundu (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Atsakymas į prašymą rengiamas atsižvelgiant į prašymo turinį. Teismas pažymėjo, jog sistemiškai aiškinant VAĮ ir Taisyklių nuostatas, ginčas dėl atsakymo į prašymą pateikti informaciją, kuriuo teikiama tik informacija, nėra teisės taikymo aktas ir neturi atitikti VAĮ

8 straipsnio 1 dalies (analogiškos aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) turinio reikalavimų, administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas ginčas tik dėl atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu, bet ne jo (atsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo aspektais.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateikto kreipimosi į atsakovą turinį aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, konstatavo, kad pareiškėjos pateiktas prašymas atitinka kriterijus, apibūdinančius VAĮ 2 straipsnio 10 punkte įtvirtintą kreipimosi formą – prašymą, bei yra laikytinas prašymu atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Todėl, vadovaudamasis aktualia nagrinėjamam ginčui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas atsakovo rašte išdėstytą atsakymą vertino pakankamumo, o ne turinio teisėtumo ir pagrįstumo aspektais.

14. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjai atsakove rašte buvo paaiškinta, jog mokestis mokamas už ugdymo įstaigos lankymą, ir nesvarbu, pagal kokią programą, ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdosi vaikas. Pareiškėjos prašymu buvo nurodytas teisės aktas bei jo konkretus punktas, kuriuo remiantis mokamas nustatyto dydžio mokestis už ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Todėl konstatavo, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su skundžiamo rašto turiniu, nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėjai nebuvo arba netinkamai buvo suteikta informacija. Taigi teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamą raštą buvo pažeistos VAĮ bei prašymo nagrinėjimo procedūros.

15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos keliamų abejonių dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T1-6 „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumo, išaiškino, kad norminio administracinio teisės akto, taikytino individualioje administracinėje byloje, teisėtumas gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 3 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė prašymo dėl norminio administracinio akto ištyrimo ABTĮ nustatyta tvarka ir nėra nurodžiusi pagrįstų argumentų, kurių pagrindu teismas galėtų suabejoti šio norminio administracinio akto teisėtumu. Teismui nekilo abejonių dėl minėto sprendimo teisėtumo ir atitikimo aukštesnės galios teisės aktams.

16. Teismas sprendė, kad skundžiamas atsakovo raštas yra išsamus ir aiškus, todėl pareiškėjos reikalavimo jį panaikinti teismas netenkino. Atmetęs pagrindinį skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, konstatavęs, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas.

III. 17. Pareiškėja D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

18. Pareiškėja palaikydama pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame skunde išdėstytus motyvus, nurodo, kad ji siekė gauti išsamią ir teisingą informaciją apie tai, kokiu pagrindu yra renkamas 11,00 Eur mokestis už priešmokyklinį ugdymą, tačiau Savivaldybė pareiškėjai pateikė informaciją, susijusią su ikimokykliniu ugdymu. Pareiškėja pažymi, jog Švietimo įstatymo 70 straipsnio 11 dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad mokestis mokamas pagal ikimokyklinio ugdymo programas ir šiame įstatyme nėra numatyto nustatyto dydžio mokesčio už vaikų, ugdomų pagal priešmokyklines programas. Pareiškėjos vertinimu, ugdymo įstaigos vadovai neturi teisės reikalauti mokėti 11,00 Eur ugdymo aplinkos išlaikymo mėnesinio mokesčio tuo atveju, kai vaikas nelanko ugdymo įstaigos, nes Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad mokestis mokamas už ugdymo įstaigos lankymą. Pareiškėja nurodo, kad Švietimo įstatymas aiškiai numato, kad ugdymas pagal priešmokyklinio ugdymo programą yra nemokamas ir nesuteikia teisės savivaldybės tarybai savo sprendimu patvirtinti ir imti papildomus mokesčius, susijusius su ugdymu pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės 2021 m. gegužės 18 d. rašto Nr. EPA-67 „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą pareiškėjos 2021 m. balandžio 19 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, kad pareiškėjos kreipimasis laikytinas prašymu suteikti informaciją, o atsakovas atsakė į pareiškėjos prašymą nurodydamas prašomą informaciją, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ji siekė gauti išsamią ir teisingą informaciją apie tai, kokiu pagrindu yra renkamas 11,00 Eur mokestis už priešmokyklinį ugdymą, tačiau atsakovas pareiškėjai pateikė informaciją, kuri yra susijusi su ikimokykliniu, bet ne priešmokykliniu ugdymu. Toks mokestis nėra nustatytas priešmokykliniam ugdymui, todėl ugdymo įstaigos neturi teisės reikalauti mokėti mėnesinio ugdymo aplinkos išlaikymo mokesčio.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl skundžiamų Rašto ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

24. Pareiškėja 2021 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę, nurodydama, kad jai yra žinoma, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra renkamas 11,00 Eur mokestis už priešmokyklinį ugdymą. Pareiškėja prašė atsakovo nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymą, jo straipsnį arba punktą, kuriuo remiantis yra renkamas nustatyto dydžio mokestis už priešmokyklinį ugdymą. Atsakovas 2021 m. gegužės 18 d. raštu pateikė atsakymą pareiškėjai, kuriame nurodė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, konkrečius jų straipsnius, dalis ir punktus, ir kurių pagrindu yra renkamas nustatyto dydžio mokestis.

25. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).

26. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės). Atsakymas į prašymą rengiamas atsižvelgiant į prašymo turinį:

į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis; į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastys;

į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35–35.4 p.). Į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 p.). Sistemiškai aiškinant Viešojo administravimo įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas, ginčas dėl atsakymo į prašymą pateikti informaciją, kuriuo teikiama tik informacija, nėra teisės taikymo aktas (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.) ir neturi atitikti Viešojo administravimo įstatymo turinio reikalavimų, administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas ginčas tik dėl atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-921/2014), bet ne jo (atsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3145-624/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3113-629/2021).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptarto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi pareiškėjos pateikto prašymo atsakovui turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos kreipimasis į atsakovą yra laikomas prašymu VAĮ 2 straipsnio 10 punkto prasme. Teismas, pagrįstai vadovaudamasis aukščiau aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjos prašymą vertino pakankamumo, o ne jo turinio teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamo Rašto turiniu (atsakovo pateiktu teisės aktų nuostatų aiškinimu) nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo arba buvo netinkamai suteikta informacija.

28. Dėl kitų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų buvo išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime arba jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjos argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė