e31edff4-da2e-4d6c-9934-40f658741c42 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-106-879/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. spalio 24 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, advokatui Rolandui VaitiekÅ«nui, nukentėjusiajai J. I., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nukentėjusiosios J. I. skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo |RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria E. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), ir gydymas pratęstas, nustatė:

1. E. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria E. Ž., nepakaltinamumo bÅ«senoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė).

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nutartimi E. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje taikymas pratęstas.

3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi E. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gydymas pratęstas. Apylinkės teismas skundžiamÄ nutartį motyvuoja tuo, kad byloje esanti gydytojų komisijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡vada iÅ¡ esmės teigiamai apibrėžia asmens psichinę bÅ«klę, kaip esmingai pagerėjusiÄ . Teikimu siekiama pratęsti Å¡iam asmeniui taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę vien tik dėl to, kad:

1) stebimuoju laikotarpiu jo psichinė būklė nebuvo pakankamai stabili, kadangi stebėtas jo ligos paūmėjimas dėl sumažintos vaistų dozės;

2) jis yra linkęs nurodinėti savo taisykles, nereaguoja į pastabas ir yra konfliktiÅ¡kas su medicinos personalu, tačiau lieka neaiÅ¡kios nesutarimų priežastys, tačiau Å¡io asmens tėvai teismui įsipareigojo prižiÅ«rėti sÅ«nų, užtikrinti jo ambulatorinio gydymosi rėžimo tęstinumÄ ir tam jie turi visas sÄ lygas bei galimybes, todėl priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista.

4. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimÄ ir pratęsti E. Ž. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. 4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vada, jog E. Ž. bÅ«klė yra pagerėjusi, neegzistuoja reali grėsmė, jog jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui ir yra suinteresuoti asmenys, kurie užtikrins gydymosi režimo tęstinumÄ ambulatorinėmis sÄ lygomis yra nepagrįsta.

Minėta iÅ¡vada grindžiama ne objektyviais ir neÅ¡aliÅ¡kais gydymo įstaigos medicininiais dokumentais, atstovų paaiÅ¡kinimais, baudžiamosios bylos duomenimis, o iÅ¡imtinai E. Ž. ir suinteresuotų asmenų prieÅ¡taringais ir/ar nenuosekliais paaiÅ¡kinimais. 4.2. Be to, teismas padarė bylos medžiagai prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtoje iÅ¡vadoje esantys duomenys iÅ¡ esmės teigiamai apibrėžia E. Ž. psichinę bÅ«klę, kaip esmingai pagerėjusiÄ . IÅ¡vadoje nurodoma, kad pastarojo stebėjimo laikotarpiu stebėti E. Ž. neadekvataus elgesio epizodai, jis buvo nepatenkintas jam taikomo gydymo kokybe, reiÅ¡kė pretenzijas dėl tvarkos, nelankė užsiėmimų, elgėsi demonstratyviai, buvo linkęs nurodinėti savo elgesio taisykles, nereaguodavo į pastabas, pastoviai įsiveldavo į konfliktus su personalu, todėl niekaip negali bÅ«ti vertinamos kaip sudarančios pagrindÄ konstatuoti esmingai pagerėjusiÄ E. Ž. psichinę bÅ«klę.

Stebėjimo laikotarpiu stebėtas ir E. Ž. ligos paūmėjimas, kai jam buvo sumažintos skirtų vaistų dozės ir jo būklė stabilizavosi tik vėl jas padidinus. Taip pat, konstatuota, kad kritika ligos atžvilgiu yra dalinė ir nepakankama, todėl abejojama ar jis savarankiškai vartos vaistus. Teigiama, kad E. Ž. nurodytos aplinkybės, kad su medicinos personalu konfliktavo dėl vaistų ir jų poveikio savijautai rodo, jog vaistų poveikis E. Ž. yra nepriimtinas ir tikimybė, kad jis vartos vaistus suinteresuotų asmenų priežiūroje yra minimali.

Pažymi, kad jokių praÅ¡ymų ar siÅ«lymų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusioji J. I. iÅ¡ E. Ž. niekuomet nėra sulaukusi. 4.3. Vertindamas E. Ž. socialinį pavojingumÄ teismas privalėjo sistemiÅ¡kai ir visapusiÅ¡kai įvertinti aplinkybes susijęs su padaryta nusikalstama veika, jo psichikos bÅ«kle ir elgesiu stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis metu. Ä®vardindama padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nurodo, kad E. Ž. dėl savo psichinės ligos padarė smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , be jokios priežasties užpuldamas ir aktyviais nebetraukiamais veiksmais žalodamas gulinčiÄ moterį.

Komisijos iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės apie nuolatinį konfliktiÅ¡kÄ elgesį su gydymo įstaigos personalu, savęs demonstravimÄ , taisyklių įvedinėjimÄ , nereagavimÄ Ä¯ pastabas tik patvirtina E. Ž. konfliktiÅ¡kumÄ ir smurtinio elgesio grėsmę sudaro pagrindÄ , kad skundžiama nutartimi pakeistos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas keltų pavojų ne tik nukentėjusiajai, bet ir visai visuomenei.

5. Teismo posėdyje nukentėjusioji (suinteresuotas asmuo) J. I. ir prokurorė prašė skundÄ tenkinti, o gynėjas -palikti galioti pirmos instancijos nutartį nepakeistÄ .

6. Skundas atmetamas.

7. IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, E. Ž. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis pagrįstai pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gydymas pratęstas.

8. Skundu praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ nutartį ir pratęsti E. Ž. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis.

9. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Taigi, įstatymas nenumato termino, pagal kurį asmuo tam tikromis sÄ lygomis turi bÅ«ti stebimas atitinkamÄ laiko tarpÄ ir stebėjimo, o jo gydymo sÄ lygos negali bÅ«ti tapatinamos su bausmės paskirtimi.

Pažymėtina, kad Å¡ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į rekomendacinio pobÅ«džio sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ . Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas ar panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumÄ .

10. IÅ¡ Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pratęsimo medicininės apžiÅ«ros 2022 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡vados matyti, kad E. Ž. bendro stebėjimo sÄ lygomis gydomas nuo 2021 m. spalio 12 d., tvarkingos iÅ¡vaizdos, visais atžvilgiais orientuotas teisingai. Pilnai prieinamas prasmingam kontaktui. Bendrauja noriai, pats imasi pokalbio iniciatyvos. Daug kalba apie padarytÄ nusikaltimÄ â€žgailiuosi, kad taip pasielgiau, dabar suprantu, kad tai buvo dėl ligos, nes girdėjau jų balsus, kurie grasino mane suplėšyti, nužudyti mane ir mano Å¡eimÄ , jausdavau skausmÄ visame kÅ«ne einantį per gyslas.

Girdėjau jų balsus, man atrodė, kad tos moterys yra raganos, po nemiegotos nakties, nuėjau ir sumuÅ¡iau vienÄ jų“. MÄ stymas rezonuojantis, nenuoseklus. Emocijos monotoniÅ¡kos. Dėmesio koncentracija pakankama. Atminties sutrikimų nėra. Å iuo metu kliedesių, haliucinacijų, suicidinių minčių neiÅ¡sako. Buvusių lingvistinių iÅ¡gyvenimu kritika dalinė. BÅ«klės, teisiÅ¡kai neleistinos veikos atžvilgiu kritiÅ¡kas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, komisija pateikė rekomendacijÄ tęsti priverstinį gydymÄ bendro režimo sÄ lygomis.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumÄ , sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimÄ ir motyvacijÄ tęsti gydymÄ . Be to, svarbu vertinant E. Ž. socialinį pavojingumÄ , atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta veika buvo susijusi su fizinio smurto panaudojimu, nesunkiai sutrikdant sveikatÄ . Pažymėtina, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra niekaip nekintanti aplinkybė, kurios E. Ž. niekaip nebegali įtakoti.

Tačiau vertinant E. Ž. elgesį gydymo metu, svarbu atsižvelgti į tai, kad agresyvus destruktyvus elgesys skyriuje nefiksuotas, visais atžvilgiais orientuotas teisingai, prieinamas prasmingam kontaktui, noriai bendrauja ir pats imasi iniciatyvos, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir supranta, jog tai buvo dėl ligos. Be to, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad supranta, jog turi ligÄ ir, kad su vaistų pagalbÄ jÄ gali kontroliuoti, iÅ¡reiÅ¡kia norÄ kartu gyventi su tėvais, nurodo, kad bus prižiÅ«rimas bei padės dirbti Å«kyje.

Minėtos aplinkybės parodo, kad E. Ž. sugeba įvertinti savo psichinę sveikatÄ ir jaučiasi atsakingas už savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , elgesį ir ligos kontrolę ambulatorinio gydymo metu, yra kritiÅ¡kas savo veiksmams. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Ä®statymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė naikinama, jei asmuo tapo nepavojingas visuomenei: pasveiko arba jo psichikos bÅ«klė pagerėjo, kad jis galėtų suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

Taigi priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti taikoma tik tol, kol neiÅ¡nyksta reikalas jÄ taikyti. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumÄ , darytina iÅ¡vada, kad jis atitinka ir įstatymo reikalaujamÄ kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo.

12. Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, jog viso gydymo metu iÅ¡liko tvirti E. Ž. socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais, t. y. tėvais. IÅ¡ byloje pateiktų papildomų duomenų bei A. Ž. ir S. Ž. paaiÅ¡kinimu teismo posėdyje matyti, kad A. Ž. yra socialinė darbuotoja, tiek vyras, tiek ji supranta sÅ«naus ligÄ ir atpažįsta paÅ«mėjusios ligos simptomus, abu dirba pamaininį darbÄ , todėl suderino darbo grafikus taip, kad E. Ž. galėtų bÅ«ti nuolat stebimas ir užtikrinamas vaistų vartojimas. Abu tėvai pažymėjo, jog santykiai su sÅ«numi yra artimi, E. Ž. jiems atvirai pasakoja apie savo savijautÄ ir jų klauso. Teismo posėdyje A. Ž. ir S. Ž. užtikrino, kad kontroliuos vaistų vartojimÄ ir vykimÄ pas daktarus, o jeigu pasikeis sveikatos bÅ«klė, kreipsis į gydymo įstaigÄ .

13. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad nėra bÅ«tinybės E. Ž. atžvilgiu taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis ir priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių tikslui pasiekti.

PrieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo nukentėjusioji, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ E. Ž. elgesio stebimas psichikos bÅ«klės gerėjimas, o teiginiai dėl neigiamai psichikos bÅ«klę nurodančių aplinkybių, pastebimi tik dėl netinkamai paskirtų vaistų, kÄ teismo posėdyje patvirtino ir pati VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės atstovė, todėl pagal esamÄ psichinę bÅ«senÄ E. Ž. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam nebÅ«tų galima taikyti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pažymėtina, kad jo socialiniai ryÅ¡iai su tėvais yra artimi, jie turi visas galimybes ir norÄ padėti E. Ž. iÅ¡laikyti gydymo taikant stacionarinį stebėjimÄ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis metu pasiektÄ sveikatos bÅ«klės pagerėjimÄ . Todėl nukentėjusiosios teiginys, kad Å¡iuo metu priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis taikymas bÅ«tų nepakankamas, nes nebÅ«tų pasiekiami priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai, atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria E. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gydymas pratęstas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ nukentėjusiosios skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : nukentėjusiosios J. I. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Daina Vaidachavičienė