2013-10-16 Nr. AB-6324-3-63-3-00804-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-866/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00804-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Dalia Višinskienė (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisės atkūrimo į J. G. 19,77 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo seniūnijoje, Plungės rajone. Paaiškino, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. G. (pareiškėjo senelio) žemę 1993 m. rugpjūčio 23 d. padavė S. G. (pareiškėjo tėvas), kuris 2006 m. rugsėjo 27 d. mirė. Nuosavybės teisės į žemę iki S. G. mirties nebuvo atkurtos.

Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi, 2011 m. birželio 14 d. jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą dokumentams dėl nuosavybė teisių atkūrimo į šią žemę pateikti. Jo prašymą teismas atmetė.

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašyme akcentavo, kad jis pakartotinai kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę, t.y. dėl to paties dalyko, tačiau kitu pagrindu. Nurodė, kad šiuo metu vadovaujasi Atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ir nutarė grąžinti pareiškėjo atstovui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad J. G. 2011 m. birželio 14 d. buvo pateikęs Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nuosavybės dokumentams į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo seniūnijoje, Plungės rajone pateikti (adm. byla Nr. I-438-386/2011). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-438-386/2011 (b. l. 55–59) pareiškėjo prašymą atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo nuo nutarties priėmimo dienos (adm. bylos Nr. I-438-386/2011 l. 88–93). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas ir procesas neatnaujintas nurodant, kad nėra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų (adm. bylos Nr. I-438-386/2011 l. 102–109).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir 2011 m. liepos 22 d. priimtas sprendimas, kuris 2012 m. kovo 5 d. įsiteisėjo. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (ABTĮ 96 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas negali būti nauju pagrindu nagrinėti bylą iš naujo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimu pripažinta, jog nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti terminas praleistas be svarbių priežasčių.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškėjo prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikti atnaujinimo atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

III. Pareiškėjas J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant jo prašymą dėl praleisto termino dokumentams pateikti atnaujinimo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis kreipėsi į teismą iš naujo dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teigia, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. padavė teismui prašymą dėl praleisto termino dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti atnaujinimo kitu pagrindu. 2011 m. birželio 14 d. prašymą, paduotą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, grindė Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, o 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą grindė Atkūrimo įstatymo ir Kompensacijų už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo analogija bei šiuo įstatymu sukurtų privilegijų prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti prašymą taikydamas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte (2013 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XII-348 , galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Pareiškėjas neneigia, kad jo 2011 m. birželio 14 d. prašymo, paduoto Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (administracinė byla Nr. I-438-386/2011), ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymo, kurį pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti, dalykas yra tas pats – praleisto Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. G. žemę pagal pareiškėjo tėvo S. G. (2006 m. mirė) 1993 metais paduotą prašymą, atnaujinimas.

2013 m. rugpjūčio 23 d. prašyme Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pareiškėjas akcentavo, kad šį prašymą jis teikia dėl to paties dalyko, tačiau kitu pagrindu.

Pateiktoje administracinėje byloje Nr. I-438-386/2011 esančiame pareiškėjo 2011 m. birželio 14 d. prašyme Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nurodyta, kad šio prašymas buvo pateiktas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, t. y. tuo teisiniu teisinis pagrindu, kuris numatytas Atkūrimo įstatyme kreipiantis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

2013 m. rugpjūčio 23 d. prašyme pakartotinai kreipdamasis tuo pačiu klausimu pareiškėjas kreipimosi į teismą pagrindu nurodė Atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė inicijuoti administraciniame teisme tapatų ginčą – tai yra ginčą tarp tų pačių šalių (pareiškėjo J. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus), dėl to paties dalyko (praleisto Atkūrimo įstatyme nustatyto termino atnaujinimo dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą patį nekilnojamąjį turtą) ir tuo pačiu pagrindu (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi). Tai, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašyme dėl praleisto termino, kuris nustatytas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, atnaujinimo nurodė ne tik šio klausimo sprendimui taikytiną įstatymą, o papildomai formaliai įrašė ir su minėto termino nustatytu ir jo atnaujinimu nesusijusį teisės aktą (Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą), nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko, bet kitu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad

pareiškėjo paduotas 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymas yra tapatus jo 2011 m. birželio 14 d. prašymui, dėl kurio yra įsiteisėjęs 2011 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-438-386/2011. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Dalia Višinskienė

Romanas Klišauskas