Legislator Case Law & Legislation
e31cbdb5-adc2-4dc3-9293-b9b42c5e2f61 AI generated

e31cbdb5-adc2-4dc3-9293-b9b42c5e2f61 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e31cbdb5-adc2-4dc3-9293-b9b42c5e2f61
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimus; įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

Legislator headnote

AI generated

e31cbdb5-adc2-4dc3-9293-b9b42c5e2f61 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinės instancijos teismas vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl teismo nustatyto neprotingai trumpo termino reikalaujamiems įrodymams pateikti, mano jog jie taip pat nepagrįsti. Terminas įrodymas pateikti iki 2013 m. rugsėjo 20 d. buvo nustatytas 2013 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu (t. 1, b. l. 156). Terminas, kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovas, neprieÅ¡tarauja Ä®monių bankroto įstatyme (toliau tekste - Ä®BÄ®) nustatytiems terminams (Ä®BÄ® 9 str. 1 d.), bei užtikrina operatyvų bankroto bylos nagrinėjimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                  Civilinė byla Nr. 2-2643/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00234-2013-4             Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R.

K. firmos „Floribunda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo klausimas, civilinėje byloje Nr. B2-829-280/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieÅ¡kinį, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Conlex“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui R. K. firmai „Floribunda“ bankroto bylÄ . IeÅ¡kovas nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 26 d.

Reikalavimo perleidimo sutartimi iÅ¡ UAB „Rudilė“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovo 26 335,65 Lt skolÄ . Atsakovui 2013 m. vasario 22 d. buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imÄ dėl perimto reikalavimo ir įpareigojimas per 31 dienÄ padengti įsiskolinimÄ . Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovas mano, kad atsakovo įmonė yra nemoki ir jai turi bÅ«ti keliama bankroto byla. Be to, ieÅ¡kovo teigimu, pareiÅ¡kimai teismui dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo teikiami nuo 2011 metų, tai rodo, jog R.

K. firmos „Floribunda“ finansiniai sunkumai nėra laikini. Papildomai ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas neteisingai nurodo savo skolų dydį. IeÅ¡kovo žiniomis, atsakovas nuo 2011 metų neatsiskaito su kreditoriais: UAB „Dyzelita“ skola siekia 99 791,68 Lt, UAB „Storent“ – 33 994,51 Lt. Vien Å¡ių įsiskolinimų suma sudaro 133 786,19 Lt, o atsakovas nurodo, kad pradelstų įsiskolinimų dydis tik 72 848,9 Lt. IeÅ¡kovas mano, jog atsakovo atstovė teismui teikia tiesos neatspindinčius duomenis apie įmonės finansinę situacijÄ .

Atsakovo atstovė su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Tvirtina, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra veikianti, sudaro sutartis, jas vykdo ir yra moki. Atsakovo atstovės teigimu, įmonėje dirba 28 asmenys, įmonės turimas turtas ir debitoriniai įsipareigojimai virÅ¡ija įmonės įsiskolinimus, todėl pagrindo kelti įmonei bankroto bylÄ nėra.Ä®vertinęs pateiktus atsakovo finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ , konstatavęs, jog įmonė vykdo veiklÄ , o jos finansiniai sunkumai yra laikini.Lietuvos apeliacinis teismas pagal ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ Ä¯vertinęs minėtos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį formaliai vertino pateiktus finansinius duomenis, nesiaiÅ¡kino atsakovo turto sudėties bei realios jo vertės, todėl skundžiamÄ 2013 m. birželio 28 d.

Panevėžio apygardos teismo nutartį panaikino ir atsakovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui R. K. firmai „Floribunda“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi skyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, deklaruodamas savo mokumÄ , nuo 2013 m. gegužės mėn. neatsiskaito su kreditoriais, neteikia visų duomenų apie įmonės veiklÄ , skolų dydį ir jų susidarymo aplinkybes, kas liudija, jog R.

K. firma „Floribunda“ yra faktiÅ¡kai nemoki, todėl jai keliama bankroto byla. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas R. K. firma „Floribunda“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, užtikrinančias atsakovo teisę pareikÅ¡ti atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus, pateikti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingÄ medžiagÄ bei garantuojančias teisę į apeliacijÄ .2.

Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes atsakovo įmonė yra moki ir pagrindo jai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nėra. Atsiliepimu į atsakovo R. K. firmos „Floribunda“ atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Conlex“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ nutartį. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovo manymu, pirmosios instancijos teismas suteikė pakankamÄ terminÄ atsakovui dokumentams pateikti, todėl atskirojo skundo argumentai dėl apribotų atsakovo procesinių teisių, galėjusių lemti netinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ â€“ atmestini.2.

Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo pateikti įrodymai, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys nepaneigia skundžiamu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, jog atsakovo įmonė yra nemoki. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ Lietuvos apeliaciniam teismui civilinę bylÄ pagal atsakovo R. K. firmos „Floribunda“ atskirÄ jį skundÄ skyrus nagrinėti teismo posėdyje, buvo gautas S. A. praÅ¡ymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus, ir iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, gali įstoti į bylÄ iki baigiamųjų kalbų pradžios ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 46 str. 1 d.).

Naujų byloje dalyvaujančių asmenų įstojimas į bylÄ apeliacinės instancijos teisme negalimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. A. tokio praÅ¡ymo nebuvo pareiÅ¡kęs, skundžiamoje teismo nutartyje jo praÅ¡ymas ir praÅ¡ymo pagrįstumas nebuvo vertinami, todėl S. A. praÅ¡ymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu netenkinamas.Dėl teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam pažeidimoNesutikimÄ su skundžiama nutartimi apeliantas visų pirma grindžia tuo, jog teismas nustatęs neprotingai trumpÄ terminÄ teismo įpareigojimams įvykdyti, neatsižvelgęs į tai, jog atsakovo vadovė sirgo, apribojo atsakovo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, pateikti savo atsikirtimus į reiÅ¡kiamus reikalavimus bei teismo reikalaujamus įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga nesutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Nagrinėjant bylÄ dėl bankroto bylos atsakovo įmonei iÅ¡kėlimo, atsakovas laiku nevykdė teismo įpareigojimų, dėl ko buvo atidedami teismo posėdžiai sudarant galimybę atsakovui tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui (t. 1, b. l. 73, 99). Atsakovas pirmosios instancijos teismui ne kartÄ teikė praÅ¡ymus dėl posėdžių atidėjimų (t. 1, b. l. 168, 173, 185), kurie buvo tenkinami (t. 1, b. l. 171), todėl atsakovo teiginiai, jog teismas nepaisė atsakovo praÅ¡ymų atidėti teismo posėdžio datÄ - nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovo praÅ¡ymas atidėti ir 2013 m. spalio 11 d. teismo posėdžio datÄ dėl atsakovo atstovės ligos, teisme buvo gautas paskirtÄ teismo posėdžio dienÄ , kartu su praÅ¡ymu atsakovas nepateikė įrodymų apie atsakovo vadovės nedarbingumÄ (t. 1, b. l. 173), nors teikdamas prieÅ¡ tai buvusį praÅ¡ymÄ Å¾adėjo juos pateikti (t. 1, b. l. 168). Å ios aplinkybės bei tai, jog atsakovas žinodamas apie atidėtÄ teismo posėdžio datÄ ir atsakovo vadovės ligÄ iÅ¡ anksto nepasirÅ«pino tinkamu atstovavimu teisme, leidžia manyti, jog 2013 m. spalio 11 d. atsakovo praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį buvo netenkintas pagrįstai ir neapribojo atsakovo galimybės tinkamai bÅ«ti atstovaujamam bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl teismo nustatyto neprotingai trumpo termino reikalaujamiems įrodymams pateikti, mano jog jie taip pat nepagrįsti. Terminas įrodymas pateikti iki 2013 m. rugsėjo 20 d. buvo nustatytas 2013 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu (t. 1, b. l. 156). Terminas, kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovas, neprieÅ¡tarauja Ä®monių bankroto įstatyme (toliau tekste - Ä®BÄ®) nustatytiems terminams (Ä®BÄ® 9 str. 1 d.), bei užtikrina operatyvų bankroto bylos nagrinėjimÄ .

Be to, atsakovas įstatymo jam suteikta teise praÅ¡yti pratęsti teismo nustatytÄ terminÄ (CPK 77 str.) nepasinaudojo, kas rodo, jog atsakovui nustatytas terminas buvo pakankamas įpareigojimams įvykdyti. Nutartyje jau aptarta, jog sudarant atsakovui galimybę pateikti visus bylos nagrinėjimui bÅ«tinus duomenis, teismas buvo atidėjęs teismo posėdžio datÄ (t. 1, b. l. 171), ne kartÄ ragino atsakovÄ bendradarbiauti su teismu, buvo įvardijęs konkrečius praÅ¡omus pateikti duomenis, tačiau atsakovas teismo įpareigojimų ir raginimų nepaisė.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro tiek teisės, tiek ir fakto klausimai (CPK 320 str. 1 d.), todėl Å¡alis, manydama, kad buvo pažeista jos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai, turi teisę atskirajame skunde nurodyti atsikirtimus ir argumentus, kuriuos bÅ«tų iÅ¡sakiusi pirmosios instancijos teismui ir pateikti duomenis, kurie negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacijos galimybe pasinaudojo, atskirajame skunde iÅ¡dėstė aplinkybes ar argumentus, kuriuos jo manymu, turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas, iÅ¡keldamas įmonei bankroto bylÄ , bei pateikė naujus įrodymus. BÅ«tina pažymėti ir tai, jog be kartu su atskiruoju skundu pateiktų papildomų duomenų, ruoÅ¡iantis civilinės bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme buvo gauti nauji atsakovo finansinę padėtį pagrindžiantys duomenys. Kadangi vienu iÅ¡ atskirojo skundo argumentų buvo teigiama, jog atsakovui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo suteikta galimybė pateikti su bylos nagrinėjimu susijusių įrodymų bei atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas, siekiant sudaryti apeliantui galimybę iÅ¡sakyti nuomonę byloje sprendžiamu klausimu, užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir įvertinti skundžiamos nutarties pagrįstumÄ , 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi atidėjo civilinės bylos nagrinėjimÄ ir nutarė iÅ¡reikalauti iÅ¡ apelianto papildomus bylos nagrinėjimui bÅ«tinus duomenis ir įrodymus.

Teismo nustatytu terminu atsakovas pateikė visus, jo manymu, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi aptartus įrodymus, kuriuos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu priėmė ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas mano, jog šiuo atveju apeliantui buvo sudarytos galimybės pateikti atsikirtimus į reiškiamus reikalavimus, bylos nagrinėjimui būtinus duomenis ir įrodymus, todėl atsakovo teisės būti išklausytam pažeidimas neįžvelgiamas ir šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl pagrindo R.

K. firmai „Floribunda“ kelti bankroto bylÄ Remiantis Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

Ä®monės nemokumas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡analizavus jos Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiÅ¡kinamajame raÅ¡te ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , įvertinant jo svarbÄ procesiniams sprendimams, kurie yra itin reikÅ¡mingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, kiekvienu atveju Å¡alių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne)tinkamÄ vykdymÄ , prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklÄ , perspektyvas ir pan. turi bÅ«ti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus Å¡ioje stadijoje duomenis apie realiÄ Ä¯monės situacijÄ .

Siekiant surinkti visÄ aktualiÄ ir bÅ«tinÄ bylos nagrinėjimui medžiagÄ , apeliantui buvo sudarytos galimybės pateikti finansines ataskaitas, atspindinčias tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę. Vykdydamas teismo įpareigojimus bei ginčydamas ieÅ¡kovo teiginius dėl pagrindo įmonę pripažinti nemokia, apeliantas pateikė 2013 metų balansÄ . Kadangi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas ne kartÄ delsė pateikti įmonės balansÄ , o teikiamų finansinių ataskaitų duomenys, kaip pažymėta 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje, prieÅ¡taringi, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus balanso duomenis apie įmonės turimÄ turtÄ ir įsipareigojimus vertina kartu su kitais byloje esančias duomenimis.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, R. K. firmos „Floribunda“ 2013 m. spalio mėnesio balanse (t. 2, b. l. 60-61) bendra apskaityto bendrovės turto vertė - 585 200 Lt, iÅ¡ jos 165 652 Lt sudaro ilgalaikis materialusis turtas (pastatai, biologinis turtas) bei 292 654 Lt trumpalaikis turtas (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai). Siekdamas pagrįsti įmonės mokumÄ , apeliantas papildomai pateikė turto vertintojo UAB „Ober Haus“ konsultacijÄ dėl atsakovui priklausančio turto rinkos kainos, kuri jų teigimu sudarytų 330 000 Lt (t. 2, b. l. 67-68).

Apeliacinis teismas pažymi, jog įmonės mokumui ar nemokumui nustatyti svarbi yra aktuali įmonės balansinio turto vertė ir jÄ pagrindžiantys įrodymai, Å¡iuo atveju konsultacija suteikta 2012 m. vasario mėnesį, be to ji nelaikoma tinkamu įrodymu pagrindžiančiu nekilnojamojo turto rinkos vertę, kadangi neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatytų turto arba verslo vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų. Dėl to, apeliantui nekilnojamÄ turtÄ balanse įvertinus 165 652 Lt suma ir nesant tai paneigiančių duomenų, jie laikytini pagrįstais.

Tuo tarpu įmonės balanse nurodyto biologinio turto (sodinukų) vertė - 126 894 Lt ir atsargų sumos – 180 163 Lt, įrodymais nepagrįstos. Dar daugiau abejonių apeliacinės instancijos teismui kelia apelianto pateiktų duomenų, apie gautinas per vienerius metus sumas, teisingumas. Apeliantas nurodė, jog 2013 m. lapkričio 30d. debitorių skolos sudaro 125 593,51 Lt, bei pateikė įmonės debitorių sÄ raÅ¡Ä (t. 2, b. l. 110). Teismas Å¡iuos duomenis vertino kartu su kitais byloje esančiais apelianto pateiktais debitorių sÄ raÅ¡ais ir nustatė, jog pagal 2013 m. birželio 1 d. debitorių sÄ raÅ¡Ä , jų įsipareigojimai įmonei sudarė 233 542,31 Lt (t. 1, b. l. 98), 2013 m. spalio 1 d.

įsipareigojimai tesudaro 110 705,95 Lt (t. 2, b. l. 11), 2013 m. spalio 31 d. debitorių skolos - 103 731 Lt (t. 2, b. l. 63). Vien remiantis nurodytais duomenimis matyti, jog įmonė per antrÄ jį 2013 metų pusmetį turėjo gauti iÅ¡ skolininkų virÅ¡ 100 000 Lt, tačiau duomenų apie tokių lėšų gavimÄ nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi įpareigojo apeliantÄ pateikti įrodymus, kokiu pagrindu yra susidarę apelianto nurodomi reikalavimai debitoriams, tačiau Å¡ių duomenų apeliantas nepateikė.

Be to, teismui detaliai įvertinus kiekvienÄ iÅ¡ 2013 m. lapkričio 30 d. debitorių sÄ raÅ¡e nurodytų atsakovo skolininkų nustatyta, jog atsakovo nurodomi asmenys: UAB „AR Constructions“, G. M. IÄ® ir UAB „SK Capital“, juridinių asmenų registre neregistruoti. Å ios aplinkybės rodo, jog apelianto pateiktas debitorių sÄ raÅ¡as, o kartu ir balanse esantys duomenys apie gautinas sumas nėra tikslÅ«s, apelianto nurodomi reikalavimai galimai nėra realÅ«s, o nurodyti tik tam, jog dirbtinai pagerintų įmonės finansinę bÅ«klę, atspindimÄ finansinėse ataskaitose.

TokiÄ nuomonę apeliacinis teismas susidarė įvertinęs tai, jog apeliantas ir po daugelio teismo raginimų vengia pagrįsti įrodymais, kokiu pagrindu atsirado jo reikalavimai skolininkams, be to apeliantas kaip papildomÄ debitorių 2013 m. lapkričio 30 d. sÄ raÅ¡e nurodo UAB „Dyzelita“, nes, kaip teigiama paaiÅ¡kinimuose, jam apeliantas inicijavo bylÄ , tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, UAB „Dyzelita“ apeliantas pareiÅ¡kė neturtinį reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų.

Duomenų apie Å¡alis siejusiÄ nuomos sutartį, kurios pagrindu apeliantas turėtų teisę reikalauti iÅ¡ UAB „Dyzelita“ nuomos mokesčio nepateikta, todėl ir teisinio pagrindo į debitorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti minėtÄ Ä¯monę su 31 862,56 Lt dydžio įsiskolinimu, susidariusiu už nesumokėtÄ nuomÄ , nėra. Apeliantas taip pat pateikė į bylÄ vienaÅ¡alį įskaitymÄ , kuriuo grindžia nurodyto dydžio UAB „Dyzelitos“ skolÄ apeliantui. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog remiantis kasacinio teismo praktika, vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu.

Tai reiÅ¡kia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galiÄ turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienaÅ¡aliÅ¡kai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai kils teisminis ginčas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvienÄ kartÄ , teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimÄ , skolininkas galėtų pateikti vienaÅ¡alį pareiÅ¡kimÄ dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiÅ¡kinimasis neiÅ¡vengiamai nukeltų teisingumo vykdymÄ ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

Nesat kitų įrodymų apie galimÄ UAB „Dyzelitos“ skolos apeliantui susidarymÄ , jis laikytina nepagrįstai įtrauktu į debitorių sÄ raÅ¡Ä ir kelia abejones dėl kitų jame nurodytų duomenų teisingumo.Nustatant įmonės (ne)mokumÄ , esminės reikÅ¡mės turi ne tik į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė, bet ir jos santykis su pradelstų įsipareigojimų sumomis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Siekiant nustatyti Å¡iuos duomenis, teismas ne kartÄ Ä¯pareigojo apeliantÄ pateikti ne tik kreditorių sÄ raÅ¡Ä , bet ir iÅ¡skirti jame pradelstus mokėjimus. Pagal paskutinius aktualius apelianto pateiktus duomenis matyti, jog 2013 m. lapkričio 30 d. turimų įsipareigojimų suma sudaro 154 814,59 Lt, iÅ¡ jų bylos nagrinėjimo dienai vykdytini tik 24 356,65 Lt (t. 2, b. l. 110). Tačiau Å¡ie duomenys, teismo vertinimu, neatspindi realių įmonės finansinių įsipareigojimų masto, viena tai, jog apeliantas teigia turintis 12 452 Lt dydžio įsipareigojimÄ UAB „Karga“, vykdytinÄ 2013 m. gruodžio 30 d., paneigta įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6784-828/2013, kuriuo iÅ¡ apelianto UAB „Karga“ naudai priteista 25 920,60 Lt dydžio skola.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje pažymėta, jog įmonė 2013 m. birželio 1 d. kreditorių sÄ raÅ¡e pateikė duomenis apie įsiskolinimÄ už žemės nuomos mokestį, skolÄ V. N. IÄ® ir IÄ® „Rimaida“, tačiau į 2013 m. lapkričio 30 d. kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯siskolinimai Å¡iems kreditoriams neįtraukiami, todėl apeliantas buvo įpareigotas pateikti teismui, įrodymus apie atsiskaitymus su minėtais kreditoriais. Nustatytu terminu apeliantas, pagrįsdamas atsiskaitymÄ su nurodytais asmenimis, pateikė tik duomenis apie skolų suderinimÄ su V.

N. IÄ® (t. 2, b. l. 90), įrodymų apie kitų skolų padengimÄ nepateikta, o Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, IÄ® „Rimaida“ kreipėsi į teismÄ dėl 6 468,66 Lt dydžio skolos iÅ¡ apelianto priteisimo ir praÅ¡ymas teismo įsakymu yra patenkintas. Abejoti atsakovo pateiktų duomenų apie įmonės kreditorius teisingumu leidžia ir tai, jog be 2013 m. lapkričio 30 d. patektame sÄ raÅ¡e nurodytų kreditorių į jį, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, turėtų bÅ«ti įtraukti ir kiti kreditoriai:

UAB „Dyzelita“ su 92 574,42 Lt reikalavimu, IÄ® „Pritinas“ su 2 804,29 Lt reikalavimu, be to UAB „Senovė“ iÅ¡ apelianto preliminariu sprendimu priteista 10 940,44 Lt skola ir nors procesinis sprendimas neįsiteisėjęs, bet reikalavimÄ vertinęs teismas pripažino jį pagrįstu. 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo pažymėta, jog tiek remiantis 2013 metų balanso duomenimis, tiek VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto iÅ¡rašų informacija, nustatyta, jog įmonė turi įsipareigojimų ir kredito įstaigoms, tačiau duomenys apie juos kreditorių sÄ raÅ¡e nepateikti, dėl ko teismas apeliantÄ Ä¯pareigojo patikslinti teikiamÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Apeliantas nurodė, jog Å¡is kreditorius yra R. Z., tačiau balanse Å¡i skola įvardinta kaip skola kredito įstaigoms, todėl nesant įrodymų, jog bÅ«tent užtikrinant Å¡ios skolos grÄ Å¾inimÄ Ä¯monė yra įkeitusi turtÄ , duomenys 2013 m. lapkričio 30 d. kreditorių sÄ raÅ¡e laikytini netiksliais.Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus apie įmonės turimÄ turtÄ ir pradelstus įsipareigojimus pažymėjo, jog yra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų finansinių duomenų pagrįstumu, Å¡iai iÅ¡vadai, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Teismas pažymi, jog apeliantas nuo 2013 metų gegužės mėnesio delsia pateikti teismams duomenis apie tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę padėtį, o ir pateikiami duomenys yra neiÅ¡samÅ«s, netikslÅ«s bei prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Todėl, nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakovo nemokumo ar mokumo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi, ne formaliomis Ä®BÄ® nuostatomis dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Å iuo atveju turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Viena iÅ¡ jų yra tai, ar įmonė tebevykdo veiklÄ .

Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nurodė, jog įmonė atlieka darbus pagal 2012 m. liepos 20 d. su UAB „Irdaiva“ pasiraÅ¡ytÄ Statybos rangos sutartį (t. 1, b. l. 104-110) bei pagal 2013 m. birželio 19 d. su UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“ sudarytÄ sutartį (t. 1, b. l. 111-113). Sutarties su UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“ darbai turėjo bÅ«ti atlikti iki 2013 m. liepos 25 d., todėl Å¡i sutartis nėra laikytina tinkamu įrodymų pagrindžiančių įmonės vykdomÄ veiklÄ , nes įrodo tik anksčiau Å¡alis siejusius santykius, o duomenų apie jų tęstinumÄ nėra.

Apelianto duomenys apie sutarties su UAB „Irdaiva“ vykdymÄ nėra pagrįsti: teismui nurodoma, jog pagal Å¡iÄ sutartį jau atlikta darbų 735 130 Lt sumai, tačiau duomenų apie minėtų sumų sumokėjimÄ nėra. Nėra įrodymų ir apie tai, jog UAB „Irdaiva“ pripažįsta tokios vertės darbų atlikimÄ ir juos sutinka apmokėti. Todėl nors byloje ir yra pateiktos sutartys, kuriomis remiantis įmonė įrodinėja vykdomÄ veiklÄ , tačiau nesant duomenų ir įrodymų, jog Å¡i veikla teikia įmonei pajamas, kurios galėtų bÅ«ti skirtos atsiskaitymams su kreditoriais, kyla abejonių dėl jų realaus vykdymo.

Apeliacinio teismo vertinimu, tuo atveju, jei įmonė tikrai vykdytų veiklÄ ir iÅ¡ jos gautų pajamas, atsakovo skolos įmonės darbuotojams neaugtų, o 26 335,65 Lt dydžio skola ieÅ¡kovui bÅ«tų padengta, kadangi bylos medžiaga rodo prieÅ¡ingas aplinkybes, atsakovo teiginiai dėl įmonės gebėjimo toliau tęsti darbus ir atsiskaityti su kreditoriais laikytini deklaratyviais.Apeliantas tikina teismÄ , jog vykdant sutartį su UAB „Irdaiva“ dar bus atlikta darbų už 575 607 Lt sumÄ (t. 2, b. l. 41), tačiau akivaizdu, jog tokios vertės ir masto darbų atlikimui įmonė turi turėti pakankamÄ darbuotojų skaičių.

Apeliantas pateikė duomenis, jog 2013 m. lapkričio 28 d. įmonė turėjo 11 darbuotojų (t. 2, b. l. 84), tačiau byloje esančios darbo sutartys įrodo, jog dėl įmonės vykdomos veiklos sezoniÅ¡kumo dauguma iÅ¡ darbo sutarčių buvo terminuotos ir iÅ¡ nurodyto darbuotojų sÄ raÅ¡o bylos nagrinėjimo metu įmonėje tebedirba trys asmenys (t. 2, b. l. 13-19, 97-106). Todėl, teismui pagrįstai kyla abejonės dėl apelianto teiginių, dėl ketinamų vykdyti darbų apimties ir už juos gautinų sumų, realumo.             Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teismas mano, jog apelianto patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini.

Kadangi nepaisant daugelio teismo raginimų ir reikalavimų pateikti realius ir aktualius įmonės finansinę padėtį patvirtinančius duomenis, apeliantas kaip jau pažymėta, pateikė netikslius duomenis, remiantis jais teismas negali vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie įmonės nemokumÄ , kaip savarankiÅ¡kÄ sÄ lygÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimui, tačiau pažymi, jog vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui atlyginimÄ faktas yra savarankiÅ¡ka sÄ lyga, kuriÄ nustatęs teismas turi iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo (Ä®BÄ® 4 str. 1 d.).

Å i bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios. Apeliantas buvo nurodęs, jog jo skolos darbuotojams siekia 3 021 Lt (t. 2, b. l. 63), tačiau bylos nagrinėjimo metu padengus dalį skolų, neiÅ¡mokėti atlyginimai tesiekia 601 Lt (t. 2, b. l. 107-110). Apeliantas pripažįsta, jog turi skolų darbuotojams, tačiau nepaisant jų dydžio – negali jų padengti, nors pateikto balanso duomenimis įmonė turi pakankamai lėšų atsiskaityti su darbuotojais (t. 2, b. l. 109).

Be to, kalbant apie apelianto nurodytus atsiskaitymus su darbuotojais, yra pagrindo manyti, jog jie taip pat neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas buvusio R. K. firmos „Floribunda“ darbuotojo S. A. praÅ¡ymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, nepaisant to, jog jo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas, teismas negali ignoruoti kartu su praÅ¡ymu jo pateiktų duomenų, iÅ¡ kurių matyti, jog apelianto įsiskolinimas darbuotojui siekia 2 452,42 Lt, tuo tarpu apelianto pateiktais duomenis skola tesudaro 498,08 Lt (t. 2, b. l. 109).

             IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma ir vengimas atsiskaityti su buvusiu darbuotoju, leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, sÄ lygojančias R. K. firmos „Floribunda“ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Teismo vertinimu, apeliantui nepaneigus pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių, ir nepateikus įrodymų, jog įmonė padengė ar ketina padengti susidariusius įsiskolinimus, tęsia veiklÄ , kuri garantuotų lėšas ir atsiskaitymÄ su kreditoriais, tarp jų ir su buvusiu darbuotoju, atsakovo teiginiai dėl įmonės gebėjimo toliau tęsti darbus ir atsiskaityti su kreditoriais laikytini deklaratyviais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Teismas taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d., 1 p., 338 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti atskirÄ jį skundÄ . Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė