Legislator Case Law & Legislation
e31ae94b-d7ba-4cfd-8a72-5b8465625e0d AI generated

Court partially allows appeal, acquitting defendant of embezzlement charges due to lack of criminal intent.

Case Number e31ae94b-d7ba-4cfd-8a72-5b8465625e0d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal partially overturned the lower court's judgment, acquitting the defendant of two counts of embezzlement while leaving the remaining conviction intact. The defendant argued that his actions constituted a civil breach of duty rather than a criminal offense, as he provided interest-free loans to his mother's account to facilitate a business project. The court agreed, ruling that the defendant's actions did not meet the objective and subjective elements required for criminal embezzlement under the Criminal Code.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas: When a company director provides interest-free loans to related parties for business purposes without personal enrichment, the act lacks the criminal intent required for embezzlement and constitutes only a civil breach of duty.

Keywords

AI generated
embezzlement criminal intent civil breach of duty company director interest-free loans partial acquittal Criminal Code

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 6 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr  Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-177/2018         Proceso Nr. 1-10-1-00225-2013-8  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)   1.2.14.6.2.1; 2.1.7.4; 2.4.6.5.1                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N UO S P R E N D I S     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                     2018 m. gegužės 18 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei,             dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,             gynėjui Viliui Malinauskui, nuteistajam M.

V.,specialistei Irinai Karkauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. V. (M. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 215 000 Eur paskolos) – laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 326 369 Eur paskolos) – laisvės atėmimu 3 metams ir    3 mėnesiams;pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«dais ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams bei 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M.

V. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareiga: bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir 541 369 Eur vertės turto konfiskavimas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:                                       1.1. Jis, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. bÅ«damas UAB „xxx“    (įm. k. duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir UAB „xxx“ vienintelio akcininko UAB „xxx“ įgaliotas asmuo, atstovaujantis 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas prieÅ¡ingai bendrovės interesams, tyčia, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H.

B. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, yra prijungta jo vardu iÅ¡duota mokėjimo kortelė Nr. xxxx ir jis gali disponuoti sÄ skaitos piniginėmis lėšomis, 2007 m. rugpjūčio 9 d. kaip UAB „xxx“ akcininko UAB „xxx“ įgaliotas asmuo priėmė sprendimÄ paskolinti akcininkei savo motinai H. B. G. pinigus – 742 352 Lt (215 000 Eur) be procentų penkeriems metams ir įgaliojo UAB „xxx“ direktorių S. J. (S. J.) apiforminti paskolÄ atitinkama sutartimi, kuris, nesuvokdamas veiksmų neteisėtumo, vykdydamas šį sprendimÄ , sudarė 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį su H.

B. G., pagal kuriÄ iÅ¡ UAB „xxx“ atsiskaitomosios sÄ skaitos                                    Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, buvo pervestos piniginės lėšos į H. B. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, 2007 m. rugsėjo  3 d. – 200 000 Eur, 2007 m. rugsėjo 5 d. – 15 000 Eur, iÅ¡ viso 215 000 Eur, tokiu bÅ«du jis įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelės vertės svetimu UAB „xxx“ priklausančiu turtu – pinigais, pervestais į H.

B. G. sÄ skaitÄ â€“ 215 000 Eur, bei juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „xxx“   215 000 Eur dydžio turtinės žalos.1.2. Jis, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. bÅ«damas UAB „xxx“ (įm. k. duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir UAB „xxx“ vienintelio akcininko UAB „xxx“ įgaliotas asmuo, atstovaujantis 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas prieÅ¡ingai bendrovės interesams, tyčia, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H.

B. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, yra prijungta jo vardu iÅ¡duota mokėjimo kortelė Nr. xxxx ir jis gali disponuoti sÄ skaitos piniginėmis lėšomis, kaip UAB „xxx“ valdybos pirmininkas sudarė 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutartį su H. B. G., pagal kuriÄ H. B. G. paskolino pinigus – 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) be procentų penkeriems metams, bei antstolių N. Å . ir D. S. kontorai pateikė 2008 m. sausio 8 d. raÅ¡tÄ , kuriame praÅ¡oma antstolių kontorai 2007 m. rugpjūčio 13 d.

įmonės UAB „xxx“ banko pavedimu sumokėtÄ sumÄ â€“                 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vykdant vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 33-781/2005 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ M. V., pervesti į H. B. G. sÄ skaitÄ , dėl to 2008 m. sausio 8 d. antstolė N. Å . į H. B. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, pervedė 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur). Tokiu bÅ«du jis įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelės vertės svetimu UAB „xxx“ priklausančiu turtu – pinigais, pervestais į H.

B. G. sÄ skaitÄ â€“ 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur), ir juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „xxx“ 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) dydžio turtinės žalos.2. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad aplaidžiai organizavo UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:jis, nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. bÅ«damas UAB „xxx“ (įm. k. duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. I?-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€žuž apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“ bei Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žuž apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“ bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ .

Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir tyrimui nepateikė 2008–2011 m. Didžiųjų knygų ar bandomųjų balansų, kasos dokumentų su kasos registru nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d., apskaitos registrų, kuriuose bÅ«tų fiksuoti apibendrinti duomenys apie UAB „xxx“ ilgalaikį turtÄ , veiklos rezultatus, įsipareigojimus tiekėjams, mokesčių skolas, pirkėjų skolas ar gautinas sumas už iÅ¡duotas paskolas ir jų pasikeitimus, todėl nėra galimybės patikrinti, ar į UAB „xxx“ 2008–2011 m. balansus įraÅ¡yti teisingi duomenys.

Tokiu bÅ«du M. V. neiÅ¡saugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „xxx“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d.3. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino jo duotų parodymų. Nors nustatė, kad piniginės lėšos buvo naudojamos bendram tarp įmonių sutartam tikslui, t. y. bendrai sukurti metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ , bei tokias faktines aplinkybes patvirtino bylos medžiaga, tačiau visus apelianto parodymus laikė tik gynybos pozicija, o dėl byloje esančios vaizdo medžiagos apie sukurtÄ ir veikiančiÄ gamyklÄ nepasisakė.

Be to, nors teismas nustatė, kad pinigai buvo įneÅ¡ami įmonių bendram tikslui (metalinių vamzdžių ir profilių gamyklai), tačiau, kadangi pinigai nėra kaip nors individualiai apibrėžti, tokį pinigų įneÅ¡imÄ laikė nereikÅ¡mingu įrodymu byloje. Apeliantas visada sÄ Å¾iningai vykdė savo pareigas ir visus akcininko sprendimus, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir nesiekė jokios asmeninės turtinės naudos. Kita vertus, tokios naudos siekimas bÅ«tų buvęs nelogiÅ¡kas, nes jo darbo užmokestis buvo pakankamas tenkinti savo ir Å¡eimos poreikius.3.1.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad apelianto versijos dėl piniginių lėšų panaudojimo verslui (gamyklos kÅ«rimui) nepatvirtina kiti įrodymai. Tačiau tokiu atveju visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur atsirado bendrai įmonių sukurta metalinių vamzdžių ir profilių gamykla, kuri yra filmuotoje vaizdo medžiagoje ir nurodoma kituose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, kieno patalpose buvo sukurta gamykla, kuri įmonė pirko įrengimus metalinių vamzdžių ir profilių gamybai, žaliavÄ gamybai, kada buvo pagaminti naujai atidarytoje gamykloje pirmieji vamzdžiai, profiliai ir kuri įmonė rÅ«pinosi kvalifikuotų darbuotojų paieÅ¡ka bei jų įdarbinimu.

Be to, buvo pateikti dokumentai, jog visų įmonių turimas turtas, kuris buvo gerokai didesnis, nei turimi finansiniai įsipareigojimai, buvo įkeistas tuo metu veikusiam ir iÅ¡ dalies finansavusiam visų bendrovių veiklÄ Åªkio bankui. Taip pat buvo pateikti dokumentai, kurie pagrindė faktines aplinkybes dėl įkeisto turto santykio su visų įmonių prisiimtais įsipareigojimais ir kuriuose aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, kad tikslas – metalinių vamzdžių ir profilių gamykla. Nagrinėdamas bylÄ , teismas tokių duomenų nevertino. 3.2.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2017 m. kovo 9 d. nutarimu iÅ¡ dalies nutraukė ikiteisminį tyrimÄ nurodydamas, kad trÅ«ksta duomenų, jog, suteikiant paskolas visoms susijusioms įmonėms, M. V. veikė tyčia, o ne vedinas verslo rizikos, kai buvo tikėtasi gerų rezultatų, kurių nepavyko pasiekti. Taigi akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas nustatė, jog buvo sukurta gamykla, tačiau teismas to neįvertino. Darytina iÅ¡vada, kad apelianto kaltę teismas grindė tik prielaidomis.

Toks visų įrodymų vertinimas byloje pažeidžia ne tik apelianto interesus, bet ir baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės esminius principus.3.3. Be to, teismo nuosprendyje pateikti motyvai yra prieštaringi. Nuosprendyje nurodoma, kad UAB „xxx“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, įmonė išsilaikė tik iš patalpų nuomos ir/ar pardavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, patalpų nuomos veikla yra teisėta ir galima įmonės veikla, tačiau neaišku, kuo vadovaudamasis teismas konstatavo, kad patalpų nuomos veikla yra praktiškai nevykdoma veikla.

Apelianto kaltę grįsdamas tikėtinais įrodymais, teismas pažeidė teismų praktikoje suformuotÄ teisės principÄ , jog visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Dėl 1 126 888,43 Lt paskolos teismas nesiaiÅ¡kino, iÅ¡ kur UAB „xxx“ gavo piniginių lėšų namui pirkti iÅ¡ antstolės N. Å .. Nesant įrodymų, teismas tiesiog konstatavo, kad tokiu bÅ«du buvo tenkinami neva asmeniniai apelianto interesai, nes laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d.

žemės sklypas su statiniais nuosavybės teise priklausė jam. Tačiau situacija prieÅ¡inga nustatytai. IÅ¡ antstolės N. Å . nupirktÄ namÄ UAB „xxx“ turėjo įkeisti bankui už paimamÄ paskolÄ ir tokiu bÅ«du stabilizuoti įmonių bendrÄ veiklÄ , siekiant iÅ¡saugoti bendrai sukurtÄ metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ , nes kitas turtas su turto pervirÅ¡iu jau buvo įkeistas Ūkio bankui ir bankas reikalavo papildomų garantijų. Be to, UAB „xxx“ planuojamas pirkti namas nors ir priklausė apeliantui, tačiau buvo parduodamas už pusę kainos, nurodytos turto vertinime.

Taigi toks nekilnojamojo turto nupirkimas buvo naudingas ne jam, kaip asmeniui, o bendrovei, kuri, nupirkusi turtÄ už pusę kainos, jį galėtų įkeisti bankui ir gauti gerokai didesnę paskolÄ .3.4. Svetimo turto pasisavinimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Apelianto veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Jis vykdė įstatymo jam numatytas funkcijas ir bendrovės akcininko sprendimus, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose, o visos piniginės lėšos, kurios jam buvo perduotos, įneÅ¡tos į bendrovių kasas, panaudotos bendrovių veikloje arba jomis atsiskaityta už trečiųjų asmenų atliktus darbus bei suteiktas paslaugas įrengiant, eksploatuojant metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ .

Teismas vadovavosi finansine iÅ¡vada ir nurodė, kad iÅ¡ buhalterinės apskaitos neįmanoma nustatyti tikrųjų finansinių srautų akumuliacijos, tačiau nevertino objektyvių faktų ir aplinkybių, kurie nustatyti, atliekant ikiteisminį tyrimÄ bei nagrinėjant bylÄ .3.5. Dėl nurodytų pažeidimų nebuvo nustatytos visos bÅ«tinos aplinkybės baudžiamajai atsakomybei kilti, todėl pradėtas baudžiamasis procesas turėjo bÅ«ti nutrauktas.3.6. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ .4.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.5. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas.6. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. V. veiksmus pasisavinus svetimÄ turtÄ , kvalifikuotus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir Å¡ioje dalyje nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas neginčija nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, dėl to, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų.

7. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, bÅ«damas UAB ,,xxx“ valdybos pirmininkas bei vienintelio akcininko UAB ,,xxx“ įgaliotas asmuo, priėmė sprendimÄ sudaryti beprocentines paskolos sutartis su akcininke, savo motina H. B. G., bei, turėdamas galimybę disponuoti H. B. G. sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, pasisavino kaip paskolas į jos sÄ skaitÄ pervestas pinigines lėšas, dėl to UAB ,,xxx“ padaryta turtinės žalos.8.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir naujai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. V. veiksmai, sudarant beprocentines paskolos sutartis, neatitinka svetimo turto pasisavinimo sudėties požymių.9. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla tam, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ . Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, jog Å¡i nusikalstama veika padaroma, esant tiesioginei tyčiai.

Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.10. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas – M. V. sprendimu sudarytų beprocentinių paskolų teisėtumas.                          11. Byloje nustatyta, kad UAB „xxx“ turtÄ M.

V. valdė kaip valdybos pirmininkas ir vienintelio akcininko įgaliotas asmuo, turėdamas šį turtÄ savo žinioje. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netinkamÄ bendrovės turto panaudojimÄ , svarbu įsitikinti, jog bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ konstatavo, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami, virÅ¡ijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančiais veiksmais.

Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose     Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014 ir kt.). Tokiais atvejais bÅ«tina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, jog įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje       Nr. 2K-P-78/2012).

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgtina ir į tai, ar prieÅ¡ingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016 ir kt.), ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių bÅ«tent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014).12.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bendrovė, kaip Å«kio subjektas, gali teikti paskolas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims; teisės normose nėra nustatyta draudimo suteikti beprocentinę paskolÄ ar skolinti savo akcininkui. Kita vertus, paskolų teikimas turi bÅ«ti suderintas su mokesčių teisės reikalavimais. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė I. Karkauskienė paaiÅ¡kino, jog Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas reglamentuoja, kad bendrovė, apskaičiuodama apmokestinamÄ jį pelnÄ , pajamomis arba sÄ naudomis iÅ¡ bet kokio sandorio arba Å«kinės operacijos turi pripažinti tokiÄ sumÄ , kuri atitinka tokio sandorio ar Å«kinės operacijos tikrÄ jÄ rinkos kainÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog nustačius, kad paskolos palÅ«kanų normos neatitinka tikrosios rinkos kainos, akcininko gauta nauda bÅ«tų pripažinta pajamomis natÅ«ra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ . Gyventojo pajamos natÅ«ra yra apmokestinamos, todėl akcininko gauta nauda, kuri atitinka tuo metu rinkoje esančiÄ palÅ«kanų normÄ , bÅ«tų apmokestinama gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Taigi netinkamas beprocentinių paskolų teikimas ir įforminimas versle pirmiausia traktuojamas kaip mokestinis ir apskaitos pažeidimas, o ne kaip nusikalstamas bendrovės turto pasisavinimas.

Pirmosios instancijos teismas pateikė visiÅ¡kai kitokį teisinį vertinimÄ nustatęs, jog kaip beprocentinės paskolos gautos piniginės lėšos nebuvo naudojamos bendrovės reikmėms. Su tokiu teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti.13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V., kaip bendrovės valdybos pirmininkas bei bendrovės vienintelio akcininko įgaliotas asmuo, priėmė sprendimÄ bendrovės vieninteliam akcininkui UAB ,,xxx“ (akcininkė H. B. G.) suteikti paskolas, ir jo nurodymu 2007 m. rugpjūčio 13 d. bei 2008 m. sausio 4 d. sudarytos beprocentinės paskolos sutartys su bendrovės akcininke H.

B. G.. Nuteistasis M. V. nuosekliai tvirtino, kad visos jo motinai (H. B. G.) suteiktos paskolos buvo panaudotos kitų susijusių įmonių – UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“ – finansavimui. Šie apelianto teiginiai byloje nepaneigti.14. Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu UAB ,,xxx“ vienintelė akcininkė buvo UAB ,,xxx“, o M. V. buvo valdybos pirmininkas; H. B. G. taip pat buvo UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ vienintelė akcininkė, o M. V. buvo UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ direktorius bei valdybos pirmininkas.

Tarp UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ 2006 m. rugsėjo   1 d. pasiraÅ¡yta jungtinės veiklos sutartis, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, kooperuodamosios savo turtu, finansais, darbu bei patirtimi, veikti bendrai, dalyvaujant strateginiame projekte statant ir įrengiant pirmÄ Lietuvoje metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ bei ieÅ¡kant naujų rinkų savo metalinių konstrukcijų gaminiams, naujų partnerių ir investuotojų (t. 9, b. l. 55–57). Tai, kad tarp įmonių dokumentų 2006 m. rugsėjo 1 d. jungtinės veiklos sutarties originalas nebuvo rastas, nepaneigia tokios sutarties buvimo fakto ir juo labiau, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, apelianto parodymų dėl piniginių lėšų panaudojimo minėto projekto (metalinių vamzdžių ir profilių gamyklos) įgyvendinimui.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2006 m. rugsėjo 1 d. jungtinės veiklos sutarties kopijos objektyvumu, nes vienos iÅ¡ Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡iusių Å¡alių, UAB ,,xxx“, direktorius R. S. patvirtino, kad M. V. kilo idėja sujungti bendroves, jų turtÄ , gamybinius pajėgumus ir nukreipti metalinių vamzdžių gamybai. Liudytoja L. G. taip pat patvirtino, kad tarp įmonių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Taigi iÅ¡dėstyti įrodymai nepaneigia M. V. parodymų, jog apeliantas buvo suinteresuotas visų įmonių sėkminga veikla, nes jų bendras tikslas buvo sukurti metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ .15.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima suprasti, kad M. V. savo veiksmais, t. y. suteikdamas beprocentines paskolas, siekė padaryti kuo daugiau žalos savo paties verslui, nes jau minėta, jog jo motina H. B. G. buvo visų įmonių, iš jų ir UAB ,,xxx“, akcininkė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje surinktus duomenis nėra jokio pagrindo teigti, jog analizuojamų 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2008 m. sausio 4 d. paskolų suteikimas buvo akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįstas, įmonės funkcionavimui kenkiantis sprendimas.

Byloje surinkti duomenys nepaneigia prieÅ¡ingos M. V. pozicijos, kad piniginės lėšos, gautos kaip paskolos, buvo panaudotos, siekiant kuo efektyviau finansuoti pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. jungtinės veiklos sutartį vystomÄ projektÄ . Å ios apelianto pozicijos nepaneigia ir teismo iÅ¡vada, jog specialistė nepastebėjo dideliam verslui didelių lėšų akumuliavimo. To nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė I. Karkauskienė, kuri paaiÅ¡kino, kad, norint pamatyti, ar buvo panaudotos lėšos ir kur jos buvo panaudotos, reikia toliau tikrinti visus susijusius dokumentus ir žiÅ«rėti, kur toliau tie pinigai ,,nuėjo“.

Atlikus UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/93 nurodyta, kad tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, koks turtas ir už kokiÄ sumÄ buvo panaudotas pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. jungtinės veiklos sutartį ir koks buvo kiekvienos bendrovės indėlis į metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ , nes tyrimui pateiktuose BUAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ apskaitos dokumentuose (PVM sÄ skaitose faktÅ«rose) nėra pateikta ar įraÅ¡yta duomenų, jog dokumentuose užfiksuotos Å«kinės operacijos buvo atliktos, vykdant metalinių vamzdžių ir profilių gamyklos darbus pagal jungtinės veiklos sutartį (t. 11, b. l. 42–73).

Tačiau Å¡i specialisto iÅ¡vada nepaneigia, kad lėšos minėtam projektui buvo naudojamos. Byloje nustatyta, jog UAB ,,xxx“ turėjo sandorių su UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“.16. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės atitinka apelianto parodymus dėl visų įmonių dalyvavimo bendrame projekte ir rodo apelianto siekį plėsti verslÄ bei užsiimti pagrįsta ekonomine veikla.17. Teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, kad įmonė buvo skolinga įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dėl to Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB ,,xxx“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismo iÅ¡vada, jog sandorio sudarymo metu bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Pagal tyrimui pateiktÄ 2007 m. registrÄ ,,Balansas“ didžiausi bendrovės UAB ,,xxx“ skolininkai 2007 m. gruodžio 31 d. buvo UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ir antstolė N. Å . Pagal finansinių ataskaitų ,,Balansas“ duomenis įmonės skolos nevirÅ¡ijo pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir pagal balansų duomenis UAB ,,xxx“ 2007–2011 m. buvo moki.

Ä®monei bankroto byla iÅ¡kelta, praėjus daugiau nei trejiems metams po ginčijamų sutarčių sudarymo. Ä®vertinusi minėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog beprocentinių paskolų teikimas bendrovei buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai. Kita vertus, logiÅ¡kai mÄ stant, tokie ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai, kaip juos apibÅ«dina UAB ,,xxx“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusi specialistė, galėtų bÅ«ti paaiÅ¡kinami tik siekiu sukelti dirbtinį įmonės nemokumÄ ir privesti įmonę prie bankroto.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad UAB „xxx“ dėl įmonės vadovo tyčinių veiksmų bÅ«tų patyrusi bankrotÄ .18. Teismas skundžiamame nuosprendyje ypač akcentuoja aplinkybę, jog bÅ«tent              M. V. turėjo galimybę disponuoti į motinos sÄ skaitÄ pervestomis lėšomis, tačiau Å¡i aplinkybė neįrodo, kad kaip paskolas į motinos sÄ skaitÄ pervestas lėšas jis pasisavino. Atkreipiamas dėmesys, jog motinos sÄ skaitos antra banko kortelė M.

V. iÅ¡duota teisėtai. Vadinasi, jis kortele naudojosi ir motinos sÄ skaitoje esančiomis lėšomis disponavo taip pat teisėtai. Negalima neįvertinti aplinkybės, kad suteiktos paskolos pervestos į banko sÄ skaitÄ , kurioje buvo laikomos ir kitos piniginės lėšos.19. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog M. V., disponuodamas į motinos sÄ skaitÄ kaip paskolos pervestomis piniginėmis lėšomis, tenkino savo asmeninius interesus, tačiau byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti tokios kategoriÅ¡kos iÅ¡vados.

Be to, teismo iÅ¡vados dėl paskolų panaudojimo gana prieÅ¡taringos. Atmesdamas gynybos pateiktus duomenis dėl paskolų panaudojimo, teismas nurodė, kad pinigai neturi individualių požymių, todėl nėra galimybės konstatuoti fakto, jog bÅ«tent kaip tam tikra paskola apiforminti pinigai buvo panaudoti tam tikram mokėjimui atlikti. Kita vertus, teismas padarė ir prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad M. V. atsiskaitė parduotuvėse, mokėjo už draudimus, vieÅ¡bučius ir kt., t. y. paskolÄ naudojo saviems poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju toks teismo argumentas neįrodo apeliantÄ pasisavinus kaip paskolas pervestas pinigines lėšas, nes lygiai taip pat negalima identifikuoti, jog bÅ«tent paskolų lėšas apeliantas naudojo savo poreikiams tenkinti. Å iame nuosprendyje jau minėta, kad apeliantas teisėtai disponavo motinos sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, todėl jos asmeninėmis lėšomis galėjo atsiskaityti tiek parduotuvėse, tiek vieÅ¡bučiuose. Kita vertus, iÅ¡ H.

B. G. sÄ skaitos iÅ¡klotinės (t. 5, b. l. 56–129) matyti, jog, 2007 m. rugsėjo 3 d. ir 2007 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡ UAB ,,xxx“ pervedus kaip paskolÄ pinigines lėšas, 2007 m. rugsėjo 6 d. padaryti du pavedimai (270 007 Lt ir 50 007 Lt), o 2007 m. rugsėjo 7 d. padarytas vienas 268 922,41 Lt pavedimas (t. 5, b. l. 75). IÅ¡ byloje esančios mokėjimo pavedimo kopijos matyti, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. padarytas 270 000 Lt pavedimas S. C., kuris buvo vienas iÅ¡ UAB ,,xxx“ akcininkų. TÄ pačiÄ dienÄ padarytas 50 000 Lt pavedimas AB Ūkio bankui (t. 13, b. l. 52, 53).

Tai rodo, jog piniginės lėšos iÅ¡ H. B. G. sÄ skaitos naudotos ne tik saviems poreikiams (parduotuvėse, vieÅ¡bučiuose). Beje, pats teismas pripažino, kad dalis pinigų buvo pervesta į kitas su ta pačia akcininke (H. B. G.) susijusias įmones. Tai patvirtina apelianto parodymus apie vystomÄ bendrÄ projektÄ pagal jungtinės veiklos sutartį.20. Nepagrįstas teismo argumentas, jog apelianto parodymus apie įmonių perfinansavimÄ per akcininkės sÄ skaitÄ paneigia tai, kad H. B. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e neužfiksuota kokių nors itin didelių pavedimais pervedamų ar nuimamų sumų.

NeaiÅ¡ku, kokiÄ sumÄ teismas laikė didele, nes iÅ¡ H. B. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog buvo daromi pavedimai gana didelėmis sumomis, pavyzdžiui, 2007 m. lapkričio 12 d. UAB ,,xxx“ pervesta 355 007 Lt, 2007 m. lapkričio 16 d. – 100 007 Lt. Tai, kad pinigai buvo įneÅ¡ami ar pervedami į UAB ,,xxx“ sÄ skaitÄ , taip pat nepaneigia apelianto parodymų apie bendros veiklos objektÄ (UAB ,,xxx“), nes bÅ«tent UAB ,,xxx“ buvo vienas iÅ¡ UAB ,,xxx“ akcininkų.21. Dėl kaltinimo pasisavinus 326 369 Eur viso proceso metu nuteistasis nuosekliai teigė, jog namui (duomenys neskelbtini), įsigyti jo motina H.

B. G. iÅ¡ banko paėmė paskolÄ , kuriÄ Ä¯nešė į UAB ,,xxx“ sÄ skaitÄ . Dėl to sandoriui neįvykus pinigai buvo grÄ Å¾inti į motinos sÄ skaitÄ , kad ji atsiskaitytų su banku. Teismas Å¡ių apelianto parodymų visiÅ¡kai nevertino ir formaliai konstatavo, kad apeliantas tenkino ne įmonės, bet savo asmeninius interesus, nes namas, kurį UAB ,,xxx“ ketino įsigyti, priklausė M. V.21.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apelianto parodymais, nes juos patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys.

Lietuvos kredito unija ,,Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė                  H. B. G. 900 000 Lt paskolÄ (t. 8, b. l. 142). IÅ¡ H. B. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2008 m. sausio 8 d. antstolė pervedė į jos sÄ skaitÄ 1 126 888,43 Lt, o 2008 m. sausio 17 d. kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ padarytas 728 733 Lt pavedimas (t. 5, b. l. 83; t. 13, b. l. 63).21.2. Teisme specialistė I. Karkauskienė paaiÅ¡kino, kad, suteikiant paskolÄ paskolos gavėjui, pinigai gali bÅ«ti iÅ¡mokėti iÅ¡ trečio asmens sÄ skaitos.

Šiuo konkrečiu atveju tai ir buvo nustatyta, jog antstolė sumokėjo tiesiogiai H. B. G. pinigus, ir įmonės apskaitoje fiksuotas šitas išankstinio apmokėjimo padengimas bei fiksuota skola H. B. G.. Čia nėra jokio pažeidimo, tik tiek, kad paskola nebuvo deklaruota mokesčių inspekcijoje. 21.3. Tai, jog žemės sklypas su statiniais, kurį M. V. norėjo įsigyti, anksčiau priklausė jam (jis šito fakto niekada neneigė), neįrodo apelianto tyčios tenkinti asmeninius poreikius. Priešingai, sandoriui įvykus, žemės sklypas su statiniais priklausytų ne jam, bet bendrovei.

Byloje nepaneigta, kad ketinamas įsigyti nekilnojamojo turto objektas buvo parduodamas mažesne negu rinkos kaina (iÅ¡ varžytynių) ir bÅ«tų įkeistas bankui, norint gauti didesnę paskolÄ jau minėtam verslo projektui vystyti. Tai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog toks sandoris bendrovei bÅ«tų buvęs ekonomiÅ¡kai nenaudingas.21.4. Teismo argumentai dėl H. B. G. sveikatos bÅ«klės neturi reikÅ¡mės, sprendžiant dėl jai iÅ¡duotų paskolų pagrįstumo, nes ji susirgo, praėjus keleriems metams po Å¡iame nuosprendyje aptariamų sandorių sudarymo.22.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymas įmonės vadovui už netinkamÄ disponavimÄ jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu svetimu turtu turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡vada, jog tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir tuo buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis arba administracinėmis teisinėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo bylos dalykÄ sudarančius santykius traktuoti kaip baudžiamuosius teisinius santykius.

Vertinant M. V. veiksmus su jo žinioje buvusiu bendrovės turtu, t. y. sprendimÄ teikti beprocentines paskolas, savaime nėra pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kuri galima, tik nustačius visus baudžiamajame įstatyme įtvirtintus jame numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.23. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustačius, kad M. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) nepagrįstai pripažintas kaltu, nes jis UAB „xxx“ priklausančių lėšų nepasisavino, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 6 dalies, 65 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio taikymo.

24. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso    326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,   n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį dėl M. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:M. V. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 215 000 Eur pasisavinimo) ir Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 326 369 Eur pasisavinimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.M.

V. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6 dalies, 65 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio taikymÄ panaikinti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                                    Laima Garnelienė                                                                                      Violeta Ražinskaitė                                                                               Linas Å iukÅ¡ta                                 Â