Court partially allows appeal, acquitting defendant of embezzlement charges due to lack of criminal intent.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal partially overturned the lower court's judgment, acquitting the defendant of two counts of embezzlement while leaving the remaining conviction intact. The defendant argued that his actions constituted a civil breach of duty rather than a criminal offense, as he provided interest-free loans to his mother's account to facilitate a business project. The court agreed, ruling that the defendant's actions did not meet the objective and subjective elements required for criminal embezzlement under the Criminal Code.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas: When a company director provides interest-free loans to related parties for business purposes without personal enrichment, the act lacks the criminal intent required for embezzlement and constitutes only a civil breach of duty.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Baudžiamoji byla Nr  Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-177/2018         Proceso Nr. 1-10-1-00225-2013-8  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)   1.2.14.6.2.1; 2.1.7.4; 2.4.6.5.1                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N UO S P R E N D I S     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                     2018 m. gegužÄs 18 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Laimos GarnelienÄs, Violetos RažinskaitÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei VoloÅ¡inienei,             dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,             gynÄjui Viliui Malinauskui, nuteistajam M.
V.,specialistei Irinai Karkauskienei, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. V. (M. V.) apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkriÄio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dÄl 215 000 Eur paskolos) â laisvÄs atÄmimu 3 metams;pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dÄl 326 369 Eur paskolos) â laisvÄs atÄmimu 3 metams ir    3 mÄnesiams;pagal BK 223 straipsnio 1 dalį â 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bei dalinio sudÄjimo bÅ«dais ir subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 3 metams ir 6 mÄnesiams bei 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M.
V. laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas 2 metams ir 6 mÄnesiams bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs ir pareiga: bausmÄs vykdymo atidÄjimo metu be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų, per tris mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos sumokÄti 25 MGL (941 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir 541 369 Eur vertÄs turto konfiskavimas.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :
1. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino didelÄs vertÄs jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:                                       1.1. Jis, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. bÅ«damas UAB âxxxâ    (įm. k. duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir UAB âxxxâ vienintelio akcininko UAB âxxxâ įgaliotas asmuo, atstovaujantis 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas prieÅ¡ingai bendrovÄs interesams, tyÄia, siekdamas turtinÄs naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H.
B. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄios AB SEB banke, yra prijungta jo vardu iÅ¡duota mokÄjimo kortelÄ Nr. xxxx ir jis gali disponuoti sÄ skaitos piniginÄmis lÄÅ¡omis, 2007 m. rugpjÅ«Äio 9 d. kaip UAB âxxxâ akcininko UAB âxxxâ įgaliotas asmuo priÄmÄ sprendimÄ paskolinti akcininkei savo motinai H. B. G. pinigus â 742 352 Lt (215 000 Eur) be procentų penkeriems metams ir įgaliojo UAB âxxxâ direktorių S. J. (S. J.) apiforminti paskolÄ atitinkama sutartimi, kuris, nesuvokdamas veiksmų neteisÄtumo, vykdydamas šį sprendimÄ , sudarÄ 2007 m. rugpjÅ«Äio 13 d. paskolos sutartį su H.
B. G., pagal kuriÄ iÅ¡ UAB âxxxâ atsiskaitomosios sÄ skaitos                                    Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄios AB Ūkio banke, buvo pervestos piniginÄs lÄÅ¡os į H. B. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ AB SEB banke, 2007 m. rugsÄjo  3 d. â 200 000 Eur, 2007 m. rugsÄjo 5 d. â 15 000 Eur, iÅ¡ viso 215 000 Eur, tokiu bÅ«du jis įgijo galimybÄ neteisÄtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelÄs vertÄs svetimu UAB âxxxâ priklausanÄiu turtu â pinigais, pervestais į H.
B. G. sÄ skaitÄ â 215 000 Eur, bei juos pasisavino, tuo padarydamas UAB âxxxâ   215 000 Eur dydžio turtinÄs žalos.1.2. Jis, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. bÅ«damas UAB âxxxâ (įm. k. duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir UAB âxxxâ vienintelio akcininko UAB âxxxâ įgaliotas asmuo, atstovaujantis 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas prieÅ¡ingai bendrovÄs interesams, tyÄia, siekdamas turtinÄs naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H.
B. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄios AB SEB banke, yra prijungta jo vardu iÅ¡duota mokÄjimo kortelÄ Nr. xxxx ir jis gali disponuoti sÄ skaitos piniginÄmis lÄÅ¡omis, kaip UAB âxxxâ valdybos pirmininkas sudarÄ 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutartį su H. B. G., pagal kuriÄ H. B. G. paskolino pinigus â 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) be procentų penkeriems metams, bei antstolių N. Å . ir D. S. kontorai pateikÄ 2008 m. sausio 8 d. raÅ¡tÄ , kuriame praÅ¡oma antstolių kontorai 2007 m. rugpjÅ«Äio 13 d.
įmonÄs UAB âxxxâ banko pavedimu sumokÄtÄ sumÄ â                 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vykdant vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 33-781/2005 dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ M. V., pervesti į H. B. G. sÄ skaitÄ , dÄl to 2008 m. sausio 8 d. antstolÄ N. Å . į H. B. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ AB SEB banke, pervedÄ 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur). Tokiu bÅ«du jis įgijo galimybÄ neteisÄtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelÄs vertÄs svetimu UAB âxxxâ priklausanÄiu turtu â pinigais, pervestais į H.
B. G. sÄ skaitÄ â 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur), ir juos pasisavino, tuo padarydamas UAB âxxxâ 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) dydžio turtinÄs žalos.2. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad aplaidžiai organizavo UAB âxxxâ buhalterinÄ apskaitÄ , o bÅ«tent:jis, nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugsÄjo 20 d. bÅ«damas UAB âxxxâ (įm. k. duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal 2001 m. lapkriÄio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. I?-574 (toliau â BuhalterinÄs apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ âuž apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovasâ bei Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatÄ âuž apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovasâ bÅ«damas atsakingas už įmonÄs buhalterinÄs apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas BuhalterinÄs apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad âapskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinanÄias dokumentų saugumÄ .
Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatytų dokumentų saugojimo terminųâ, įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo UAB âxxxâ buhalterinÄs apskaitos dokumentų ir tyrimui nepateikÄ 2008â2011 m. Didžiųjų knygų ar bandomųjų balansų, kasos dokumentų su kasos registru nuo 2010 m. rugpjÅ«Äio 1 d., apskaitos registrų, kuriuose bÅ«tų fiksuoti apibendrinti duomenys apie UAB âxxxâ ilgalaikį turtÄ , veiklos rezultatus, įsipareigojimus tiekÄjams, mokesÄių skolas, pirkÄjų skolas ar gautinas sumas už iÅ¡duotas paskolas ir jų pasikeitimus, todÄl nÄra galimybÄs patikrinti, ar į UAB âxxxâ 2008â2011 m. balansus įraÅ¡yti teisingi duomenys.
Tokiu bÅ«du M. V. neiÅ¡saugojo buhalterinÄs apskaitos dokumentų, dÄl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB âxxxâ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsÄjo 20 d.3. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino jo duotų parodymų. Nors nustatÄ, kad piniginÄs lÄÅ¡os buvo naudojamos bendram tarp įmonių sutartam tikslui, t. y. bendrai sukurti metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ , bei tokias faktines aplinkybes patvirtino bylos medžiaga, taÄiau visus apelianto parodymus laikÄ tik gynybos pozicija, o dÄl byloje esanÄios vaizdo medžiagos apie sukurtÄ ir veikianÄiÄ gamyklÄ nepasisakÄ.
Be to, nors teismas nustatÄ, kad pinigai buvo įneÅ¡ami įmonių bendram tikslui (metalinių vamzdžių ir profilių gamyklai), taÄiau, kadangi pinigai nÄra kaip nors individualiai apibrÄžti, tokį pinigų įneÅ¡imÄ laikÄ nereikÅ¡mingu įrodymu byloje. Apeliantas visada sÄ Å¾iningai vykdÄ savo pareigas ir visus akcininko sprendimus, veikÄ jam suteiktos kompetencijos ribose ir nesiekÄ jokios asmeninÄs turtinÄs naudos. Kita vertus, tokios naudos siekimas bÅ«tų buvÄs nelogiÅ¡kas, nes jo darbo užmokestis buvo pakankamas tenkinti savo ir Å¡eimos poreikius.3.1.
Teismas nuosprendyje nurodÄ, kad apelianto versijos dÄl piniginių lÄšų panaudojimo verslui (gamyklos kÅ«rimui) nepatvirtina kiti įrodymai. TaÄiau tokiu atveju visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur atsirado bendrai įmonių sukurta metalinių vamzdžių ir profilių gamykla, kuri yra filmuotoje vaizdo medžiagoje ir nurodoma kituose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, kieno patalpose buvo sukurta gamykla, kuri įmonÄ pirko įrengimus metalinių vamzdžių ir profilių gamybai, žaliavÄ gamybai, kada buvo pagaminti naujai atidarytoje gamykloje pirmieji vamzdžiai, profiliai ir kuri įmonÄ rÅ«pinosi kvalifikuotų darbuotojų paieÅ¡ka bei jų įdarbinimu.
Be to, buvo pateikti dokumentai, jog visų įmonių turimas turtas, kuris buvo gerokai didesnis, nei turimi finansiniai įsipareigojimai, buvo įkeistas tuo metu veikusiam ir iÅ¡ dalies finansavusiam visų bendrovių veiklÄ Åªkio bankui. Taip pat buvo pateikti dokumentai, kurie pagrindÄ faktines aplinkybes dÄl įkeisto turto santykio su visų įmonių prisiimtais įsipareigojimais ir kuriuose aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, kad tikslas â metalinių vamzdžių ir profilių gamykla. NagrinÄdamas bylÄ , teismas tokių duomenų nevertino. 3.2.
Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2017 m. kovo 9 d. nutarimu iÅ¡ dalies nutraukÄ ikiteisminį tyrimÄ nurodydamas, kad trÅ«ksta duomenų, jog, suteikiant paskolas visoms susijusioms įmonÄms, M. V. veikÄ tyÄia, o ne vedinas verslo rizikos, kai buvo tikÄtasi gerų rezultatų, kurių nepavyko pasiekti. Taigi akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas nustatÄ, jog buvo sukurta gamykla, taÄiau teismas to neįvertino. Darytina iÅ¡vada, kad apelianto kaltÄ teismas grindÄ tik prielaidomis.
Toks visų įrodymų vertinimas byloje pažeidžia ne tik apelianto interesus, bet ir baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisÄs esminius principus.3.3. Be to, teismo nuosprendyje pateikti motyvai yra prieÅ¡taringi. Nuosprendyje nurodoma, kad UAB âxxxâ jokios realios Å«kinÄs veiklos nevykdÄ, darbuotojų neturÄjo, įmonÄ iÅ¡silaikÄ tik iÅ¡ patalpų nuomos ir/ar pardavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisÄs aktais, patalpų nuomos veikla yra teisÄta ir galima įmonÄs veikla, taÄiau neaiÅ¡ku, kuo vadovaudamasis teismas konstatavo, kad patalpų nuomos veikla yra praktiÅ¡kai nevykdoma veikla.
Apelianto kaltÄ grįsdamas tikÄtinais įrodymais, teismas pažeidÄ teismų praktikoje suformuotÄ teisÄs principÄ , jog visos abejonÄs, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. DÄl 1 126 888,43 Lt paskolos teismas nesiaiÅ¡kino, iÅ¡ kur UAB âxxxâ gavo piniginių lÄšų namui pirkti iÅ¡ antstolÄs N. Å .. Nesant įrodymų, teismas tiesiog konstatavo, kad tokiu bÅ«du buvo tenkinami neva asmeniniai apelianto interesai, nes laikotarpiu nuo 2006 m. gegužÄs 5 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d.
žemÄs sklypas su statiniais nuosavybÄs teise priklausÄ jam. TaÄiau situacija prieÅ¡inga nustatytai. IÅ¡ antstolÄs N. Å . nupirktÄ namÄ UAB âxxxâ turÄjo įkeisti bankui už paimamÄ paskolÄ ir tokiu bÅ«du stabilizuoti įmonių bendrÄ veiklÄ , siekiant iÅ¡saugoti bendrai sukurtÄ metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ , nes kitas turtas su turto pervirÅ¡iu jau buvo įkeistas Ūkio bankui ir bankas reikalavo papildomų garantijų. Be to, UAB âxxxâ planuojamas pirkti namas nors ir priklausÄ apeliantui, taÄiau buvo parduodamas už pusÄ kainos, nurodytos turto vertinime.
Taigi toks nekilnojamojo turto nupirkimas buvo naudingas ne jam, kaip asmeniui, o bendrovei, kuri, nupirkusi turtÄ už pusÄ kainos, jį galÄtų įkeisti bankui ir gauti gerokai didesnÄ paskolÄ .3.4. Svetimo turto pasisavinimas padaromas tik tiesiogine tyÄia. Apelianto veiksmuose nÄra tiesioginÄs tyÄios. Jis vykdÄ Ä¯statymo jam numatytas funkcijas ir bendrovÄs akcininko sprendimus, veikÄ jam suteiktos kompetencijos ribose, o visos piniginÄs lÄÅ¡os, kurios jam buvo perduotos, įneÅ¡tos į bendrovių kasas, panaudotos bendrovių veikloje arba jomis atsiskaityta už treÄiųjų asmenų atliktus darbus bei suteiktas paslaugas įrengiant, eksploatuojant metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ .
Teismas vadovavosi finansine iÅ¡vada ir nurodÄ, kad iÅ¡ buhalterinÄs apskaitos neįmanoma nustatyti tikrųjų finansinių srautų akumuliacijos, taÄiau nevertino objektyvių faktų ir aplinkybių, kurie nustatyti, atliekant ikiteisminį tyrimÄ bei nagrinÄjant bylÄ .3.5. DÄl nurodytų pažeidimų nebuvo nustatytos visos bÅ«tinos aplinkybÄs baudžiamajai atsakomybei kilti, todÄl pradÄtas baudžiamasis procesas turÄjo bÅ«ti nutrauktas.3.6. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ .4.
Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä skundÄ atmesti.5. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas.6. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. V. veiksmus pasisavinus svetimÄ turtÄ , kvalifikuotus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir Å¡ioje dalyje nepagrįstai priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas neginÄija nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, dÄl to, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dÄstytomis bylų apeliacinio nagrinÄjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų.
7. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, bÅ«damas UAB ,,xxxâ valdybos pirmininkas bei vienintelio akcininko UAB ,,xxxâ įgaliotas asmuo, priÄmÄ sprendimÄ sudaryti beprocentines paskolos sutartis su akcininke, savo motina H. B. G., bei, turÄdamas galimybÄ disponuoti H. B. G. sÄ skaitoje esanÄiomis piniginÄmis lÄÅ¡omis, pasisavino kaip paskolas į jos sÄ skaitÄ pervestas pinigines lÄÅ¡as, dÄl to UAB ,,xxxâ padaryta turtinÄs žalos.8.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir naujai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. V. veiksmai, sudarant beprocentines paskolos sutartis, neatitinka svetimo turto pasisavinimo sudÄties požymių.9. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybÄ nagrinÄjamu atveju kyla tam, kas pasisavino jam patikÄtÄ ar jo žinioje buvusį didelÄs vertÄs svetimÄ turtÄ . Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, jog Å¡i nusikalstama veika padaroma, esant tiesioginei tyÄiai.
TiesioginÄ tyÄia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam patikÄtas (buvÄs jo žinioje) svetimas turtas, neteisÄtai disponuodamas Å¡iuo turtu ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.10. NagrinÄjamu atveju esminis klausimas â M. V. sprendimu sudarytų beprocentinių paskolų teisÄtumas.                          11. Byloje nustatyta, kad UAB âxxxâ turtÄ M.
V. valdÄ kaip valdybos pirmininkas ir vienintelio akcininko įgaliotas asmuo, turÄdamas šį turtÄ savo žinioje. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86â2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todÄl, taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ už netinkamÄ bendrovÄs turto panaudojimÄ , svarbu įsitikinti, jog bendrovÄs vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengÄ civilinÄs atsakomybÄs ribas. KasacinÄs instancijos teismas ne kartÄ konstatavo, kad įmonÄs vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami, virÅ¡ijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ užtraukianÄiais veiksmais.
Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonÄs vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonÄs interesais nesutampantį, pelningai įmonÄs veiklai iÅ¡ esmÄs trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose     Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014 ir kt.). Tokiais atvejais bÅ«tina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinÄs apskaitos dokumentuose esanÄiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima sprÄsti, jog įmonÄ patyrÄ realios žalos dÄl jos vadovo veiksmų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje       Nr. 2K-P-78/2012).
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybÄs kaip ultima ratio taikymo įmonÄs vadovui pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgtina ir į tai, ar prieÅ¡ingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybÄ ginti pažeistas teises civilinÄmis teisinÄmis priemonÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016 ir kt.), ar bendrovÄ buvo moki, ar ji turÄjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių bÅ«tent dÄl kaltininko veiksmų nepajÄgÄ Ä¯vykdyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014).12.
TeisÄjų kolegija nurodo, kad bendrovÄ, kaip Å«kio subjektas, gali teikti paskolas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims; teisÄs normose nÄra nustatyta draudimo suteikti beprocentinÄ paskolÄ ar skolinti savo akcininkui. Kita vertus, paskolų teikimas turi bÅ«ti suderintas su mokesÄių teisÄs reikalavimais. ApeliacinÄs instancijos teisme apklausta specialistÄ I. KarkauskienÄ paaiÅ¡kino, jog Lietuvos Respublikos pelno mokesÄio įstatymas reglamentuoja, kad bendrovÄ, apskaiÄiuodama apmokestinamÄ jį pelnÄ , pajamomis arba sÄ naudomis iÅ¡ bet kokio sandorio arba Å«kinÄs operacijos turi pripažinti tokiÄ sumÄ , kuri atitinka tokio sandorio ar Å«kinÄs operacijos tikrÄ jÄ rinkos kainÄ .
Tai reiÅ¡kia, jog nustaÄius, kad paskolos palÅ«kanų normos neatitinka tikrosios rinkos kainos, akcininko gauta nauda bÅ«tų pripažinta pajamomis natÅ«ra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesÄio įstatymÄ . Gyventojo pajamos natÅ«ra yra apmokestinamos, todÄl akcininko gauta nauda, kuri atitinka tuo metu rinkoje esanÄiÄ palÅ«kanų normÄ , bÅ«tų apmokestinama gyventojų pajamų mokesÄio tarifu. Taigi netinkamas beprocentinių paskolų teikimas ir įforminimas versle pirmiausia traktuojamas kaip mokestinis ir apskaitos pažeidimas, o ne kaip nusikalstamas bendrovÄs turto pasisavinimas.
Pirmosios instancijos teismas pateikÄ visiÅ¡kai kitokį teisinį vertinimÄ nustatÄs, jog kaip beprocentinÄs paskolos gautos piniginÄs lÄÅ¡os nebuvo naudojamos bendrovÄs reikmÄms. Su tokiu teismo vertinimu nÄra pagrindo sutikti.13. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad M. V., kaip bendrovÄs valdybos pirmininkas bei bendrovÄs vienintelio akcininko įgaliotas asmuo, priÄmÄ sprendimÄ bendrovÄs vieninteliam akcininkui UAB ,,xxxâ (akcininkÄ H. B. G.) suteikti paskolas, ir jo nurodymu 2007 m. rugpjÅ«Äio 13 d. bei 2008 m. sausio 4 d. sudarytos beprocentinÄs paskolos sutartys su bendrovÄs akcininke H.
B. G.. Nuteistasis M. V. nuosekliai tvirtino, kad visos jo motinai (H. B. G.) suteiktos paskolos buvo panaudotos kitų susijusių įmonių â UAB ,,xxxâ, UAB ,,xxxâ bei UAB ,,xxxâ â finansavimui. Å ie apelianto teiginiai byloje nepaneigti.14. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nagrinÄjamai bylai aktualiu laikotarpiu UAB ,,xxxâ vienintelÄ akcininkÄ buvo UAB ,,xxxâ, o M. V. buvo valdybos pirmininkas; H. B. G. taip pat buvo UAB ,,xxxâ ir UAB ,,xxxâ vienintelÄ akcininkÄ, o M. V. buvo UAB ,,xxxâ ir UAB ,,xxxâ direktorius bei valdybos pirmininkas.
Tarp UAB ,,xxxâ, UAB ,,xxxâ ir UAB ,,xxxâ 2006 m. rugsÄjo   1 d. pasiraÅ¡yta jungtinÄs veiklos sutartis, pagal kuriÄ Å¡alys susitarÄ, kooperuodamosios savo turtu, finansais, darbu bei patirtimi, veikti bendrai, dalyvaujant strateginiame projekte statant ir įrengiant pirmÄ Lietuvoje metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ bei ieÅ¡kant naujų rinkų savo metalinių konstrukcijų gaminiams, naujų partnerių ir investuotojų (t. 9, b. l. 55â57). Tai, kad tarp įmonių dokumentų 2006 m. rugsÄjo 1 d. jungtinÄs veiklos sutarties originalas nebuvo rastas, nepaneigia tokios sutarties buvimo fakto ir juo labiau, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, apelianto parodymų dÄl piniginių lÄšų panaudojimo minÄto projekto (metalinių vamzdžių ir profilių gamyklos) įgyvendinimui.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2006 m. rugsÄjo 1 d. jungtinÄs veiklos sutarties kopijos objektyvumu, nes vienos iÅ¡ Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡iusių Å¡alių, UAB ,,xxxâ, direktorius R. S. patvirtino, kad M. V. kilo idÄja sujungti bendroves, jų turtÄ , gamybinius pajÄgumus ir nukreipti metalinių vamzdžių gamybai. Liudytoja L. G. taip pat patvirtino, kad tarp įmonių buvo sudaryta jungtinÄs veiklos sutartis. Taigi iÅ¡dÄstyti įrodymai nepaneigia M. V. parodymų, jog apeliantas buvo suinteresuotas visų įmonių sÄkminga veikla, nes jų bendras tikslas buvo sukurti metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ .15.
IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio galima suprasti, kad M. V. savo veiksmais, t. y. suteikdamas beprocentines paskolas, siekÄ padaryti kuo daugiau žalos savo paties verslui, nes jau minÄta, jog jo motina H. B. G. buvo visų įmonių, iÅ¡ jų ir UAB ,,xxxâ, akcininkÄ. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje surinktus duomenis nÄra jokio pagrindo teigti, jog analizuojamų 2007 m. rugpjÅ«Äio 13 d. ir 2008 m. sausio 4 d. paskolų suteikimas buvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, įmonÄs funkcionavimui kenkiantis sprendimas.
Byloje surinkti duomenys nepaneigia prieÅ¡ingos M. V. pozicijos, kad piniginÄs lÄÅ¡os, gautos kaip paskolos, buvo panaudotos, siekiant kuo efektyviau finansuoti pagal 2006 m. rugsÄjo 1 d. jungtinÄs veiklos sutartį vystomÄ projektÄ . Å ios apelianto pozicijos nepaneigia ir teismo iÅ¡vada, jog specialistÄ nepastebÄjo dideliam verslui didelių lÄšų akumuliavimo. To nepaneigÄ ir apeliacinÄs instancijos teisme apklausta specialistÄ I. KarkauskienÄ, kuri paaiÅ¡kino, kad, norint pamatyti, ar buvo panaudotos lÄÅ¡os ir kur jos buvo panaudotos, reikia toliau tikrinti visus susijusius dokumentus ir žiÅ«rÄti, kur toliau tie pinigai ,,nuÄjoâ.
Atlikus UAB ,,xxxâ, UAB ,,xxxâ, UAB ,,xxxâ, UAB ,,xxxâ Å«kinÄs finansinÄs veiklos tyrimÄ , specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/93 nurodyta, kad tyrimo metu nÄra galimybÄs nustatyti, koks turtas ir už kokiÄ sumÄ buvo panaudotas pagal 2006 m. rugsÄjo 1 d. jungtinÄs veiklos sutartį ir koks buvo kiekvienos bendrovÄs indÄlis į metalinių vamzdžių ir profilių gamyklÄ , nes tyrimui pateiktuose BUAB ,,xxxâ, UAB ,,xxxâ ir UAB ,,xxxâ apskaitos dokumentuose (PVM sÄ skaitose faktÅ«rose) nÄra pateikta ar įraÅ¡yta duomenų, jog dokumentuose užfiksuotos Å«kinÄs operacijos buvo atliktos, vykdant metalinių vamzdžių ir profilių gamyklos darbus pagal jungtinÄs veiklos sutartį (t. 11, b. l. 42â73).
TaÄiau Å¡i specialisto iÅ¡vada nepaneigia, kad lÄÅ¡os minÄtam projektui buvo naudojamos. Byloje nustatyta, jog UAB ,,xxxâ turÄjo sandorių su UAB ,,xxxâ, UAB ,,xxxâ ir UAB ,,xxxâ.16. TeisÄjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs atitinka apelianto parodymus dÄl visų įmonių dalyvavimo bendrame projekte ir rodo apelianto siekį plÄsti verslÄ bei užsiimti pagrįsta ekonomine veikla.17. Teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, kad įmonÄ buvo skolinga įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dÄl to Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsÄjo 20 d. nutartimi UAB ,,xxxâ iÅ¡kelta bankroto byla.
Teismo iÅ¡vada, jog sandorio sudarymo metu bendrovÄs finansinÄ padÄtis buvo sunki, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Pagal tyrimui pateiktÄ 2007 m. registrÄ ,,Balansasâ didžiausi bendrovÄs UAB ,,xxxâ skolininkai 2007 m. gruodžio 31 d. buvo UAB ,,xxxâ, UAB ,,xxxâ ir antstolÄ N. Å . Pagal finansinių ataskaitų ,,Balansasâ duomenis įmonÄs skolos nevirÅ¡ijo pusÄs į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertÄs ir pagal balansų duomenis UAB ,,xxxâ 2007â2011 m. buvo moki.
Ä®monei bankroto byla iÅ¡kelta, praÄjus daugiau nei trejiems metams po ginÄijamų sutarÄių sudarymo. Ä®vertinusi minÄtus duomenis, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog beprocentinių paskolų teikimas bendrovei buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai. Kita vertus, logiÅ¡kai mÄ stant, tokie ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai, kaip juos apibÅ«dina UAB ,,xxxâ Å«kinÄs finansinÄs veiklos tyrimÄ atlikusi specialistÄ, galÄtų bÅ«ti paaiÅ¡kinami tik siekiu sukelti dirbtinį įmonÄs nemokumÄ ir privesti įmonÄ prie bankroto.
NagrinÄjamoje byloje nenustatyta, kad UAB âxxxâ dÄl įmonÄs vadovo tyÄinių veiksmų bÅ«tų patyrusi bankrotÄ .18. Teismas skundžiamame nuosprendyje ypaÄ akcentuoja aplinkybÄ, jog bÅ«tent              M. V. turÄjo galimybÄ disponuoti į motinos sÄ skaitÄ pervestomis lÄÅ¡omis, taÄiau Å¡i aplinkybÄ neįrodo, kad kaip paskolas į motinos sÄ skaitÄ pervestas lÄÅ¡as jis pasisavino. Atkreipiamas dÄmesys, jog motinos sÄ skaitos antra banko kortelÄ M.
V. iÅ¡duota teisÄtai. Vadinasi, jis kortele naudojosi ir motinos sÄ skaitoje esanÄiomis lÄÅ¡omis disponavo taip pat teisÄtai. Negalima neįvertinti aplinkybÄs, kad suteiktos paskolos pervestos į banko sÄ skaitÄ , kurioje buvo laikomos ir kitos piniginÄs lÄÅ¡os.19. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog M. V., disponuodamas į motinos sÄ skaitÄ kaip paskolos pervestomis piniginÄmis lÄÅ¡omis, tenkino savo asmeninius interesus, taÄiau byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti tokios kategoriÅ¡kos iÅ¡vados.
Be to, teismo iÅ¡vados dÄl paskolų panaudojimo gana prieÅ¡taringos. Atmesdamas gynybos pateiktus duomenis dÄl paskolų panaudojimo, teismas nurodÄ, kad pinigai neturi individualių požymių, todÄl nÄra galimybÄs konstatuoti fakto, jog bÅ«tent kaip tam tikra paskola apiforminti pinigai buvo panaudoti tam tikram mokÄjimui atlikti. Kita vertus, teismas padarÄ ir prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad M. V. atsiskaitÄ parduotuvÄse, mokÄjo už draudimus, vieÅ¡buÄius ir kt., t. y. paskolÄ naudojo saviems poreikiams tenkinti.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju toks teismo argumentas neįrodo apeliantÄ pasisavinus kaip paskolas pervestas pinigines lÄÅ¡as, nes lygiai taip pat negalima identifikuoti, jog bÅ«tent paskolų lÄÅ¡as apeliantas naudojo savo poreikiams tenkinti. Å iame nuosprendyje jau minÄta, kad apeliantas teisÄtai disponavo motinos sÄ skaitoje esanÄiomis lÄÅ¡omis, todÄl jos asmeninÄmis lÄÅ¡omis galÄjo atsiskaityti tiek parduotuvÄse, tiek vieÅ¡buÄiuose. Kita vertus, iÅ¡ H.
B. G. sÄ skaitos iÅ¡klotinÄs (t. 5, b. l. 56â129) matyti, jog, 2007 m. rugsÄjo 3 d. ir 2007 m. rugsÄjo 5 d. iÅ¡ UAB ,,xxxâ pervedus kaip paskolÄ pinigines lÄÅ¡as, 2007 m. rugsÄjo 6 d. padaryti du pavedimai (270 007 Lt ir 50 007 Lt), o 2007 m. rugsÄjo 7 d. padarytas vienas 268 922,41 Lt pavedimas (t. 5, b. l. 75). IÅ¡ byloje esanÄios mokÄjimo pavedimo kopijos matyti, kad 2007 m. rugsÄjo 4 d. padarytas 270 000 Lt pavedimas S. C., kuris buvo vienas iÅ¡ UAB ,,xxxâ akcininkų. TÄ paÄiÄ dienÄ padarytas 50 000 Lt pavedimas AB Ūkio bankui (t. 13, b. l. 52, 53).
Tai rodo, jog piniginÄs lÄÅ¡os iÅ¡ H. B. G. sÄ skaitos naudotos ne tik saviems poreikiams (parduotuvÄse, vieÅ¡buÄiuose). Beje, pats teismas pripažino, kad dalis pinigų buvo pervesta į kitas su ta paÄia akcininke (H. B. G.) susijusias įmones. Tai patvirtina apelianto parodymus apie vystomÄ bendrÄ projektÄ pagal jungtinÄs veiklos sutartį.20. Nepagrįstas teismo argumentas, jog apelianto parodymus apie įmonių perfinansavimÄ per akcininkÄs sÄ skaitÄ paneigia tai, kad H. B. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e neužfiksuota kokių nors itin didelių pavedimais pervedamų ar nuimamų sumų.
NeaiÅ¡ku, kokiÄ sumÄ teismas laikÄ didele, nes iÅ¡ H. B. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog buvo daromi pavedimai gana didelÄmis sumomis, pavyzdžiui, 2007 m. lapkriÄio 12 d. UAB ,,xxxâ pervesta 355 007 Lt, 2007 m. lapkriÄio 16 d. â 100 007 Lt. Tai, kad pinigai buvo įneÅ¡ami ar pervedami į UAB ,,xxxâ sÄ skaitÄ , taip pat nepaneigia apelianto parodymų apie bendros veiklos objektÄ (UAB ,,xxxâ), nes bÅ«tent UAB ,,xxxâ buvo vienas iÅ¡ UAB ,,xxxâ akcininkų.21. DÄl kaltinimo pasisavinus 326 369 Eur viso proceso metu nuteistasis nuosekliai teigÄ, jog namui (duomenys neskelbtini), įsigyti jo motina H.
B. G. iÅ¡ banko paÄmÄ paskolÄ , kuriÄ Ä¯neÅ¡Ä Ä¯ UAB ,,xxxâ sÄ skaitÄ . DÄl to sandoriui neįvykus pinigai buvo grÄ Å¾inti į motinos sÄ skaitÄ , kad ji atsiskaitytų su banku. Teismas Å¡ių apelianto parodymų visiÅ¡kai nevertino ir formaliai konstatavo, kad apeliantas tenkino ne įmonÄs, bet savo asmeninius interesus, nes namas, kurį UAB ,,xxxâ ketino įsigyti, priklausÄ M. V.21.1. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti apelianto parodymais, nes juos patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys.
Lietuvos kredito unija ,,Vilniaus taupomoji kasaâ suteikÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â H. B. G. 900 000 Lt paskolÄ (t. 8, b. l. 142). IÅ¡ H. B. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2008 m. sausio 8 d. antstolÄ pervedÄ Ä¯ jos sÄ skaitÄ 1 126 888,43 Lt, o 2008 m. sausio 17 d. kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasaâ padarytas 728 733 Lt pavedimas (t. 5, b. l. 83; t. 13, b. l. 63).21.2. Teisme specialistÄ I. KarkauskienÄ paaiÅ¡kino, kad, suteikiant paskolÄ paskolos gavÄjui, pinigai gali bÅ«ti iÅ¡mokÄti iÅ¡ treÄio asmens sÄ skaitos.
Å iuo konkreÄiu atveju tai ir buvo nustatyta, jog antstolÄ sumokÄjo tiesiogiai H. B. G. pinigus, ir įmonÄs apskaitoje fiksuotas Å¡itas iÅ¡ankstinio apmokÄjimo padengimas bei fiksuota skola H. B. G.. Äia nÄra jokio pažeidimo, tik tiek, kad paskola nebuvo deklaruota mokesÄių inspekcijoje. 21.3. Tai, jog žemÄs sklypas su statiniais, kurį M. V. norÄjo įsigyti, anksÄiau priklausÄ jam (jis Å¡ito fakto niekada neneigÄ), neįrodo apelianto tyÄios tenkinti asmeninius poreikius. PrieÅ¡ingai, sandoriui įvykus, žemÄs sklypas su statiniais priklausytų ne jam, bet bendrovei.
Byloje nepaneigta, kad ketinamas įsigyti nekilnojamojo turto objektas buvo parduodamas mažesne negu rinkos kaina (iÅ¡ varžytynių) ir bÅ«tų įkeistas bankui, norint gauti didesnÄ paskolÄ jau minÄtam verslo projektui vystyti. Tai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog toks sandoris bendrovei bÅ«tų buvÄs ekonomiÅ¡kai nenaudingas.21.4. Teismo argumentai dÄl H. B. G. sveikatos bÅ«klÄs neturi reikÅ¡mÄs, sprendžiant dÄl jai iÅ¡duotų paskolų pagrįstumo, nes ji susirgo, praÄjus keleriems metams po Å¡iame nuosprendyje aptariamų sandorių sudarymo.22.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad baudžiamosios atsakomybÄs kaip ultima ratio taikymas įmonÄs vadovui už netinkamÄ disponavimÄ jam patikÄtu ar jo žinioje buvusiu svetimu turtu turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡vada, jog tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengÄ civilinÄs atsakomybÄs ribas ir tuo buvo esmingai pasunkintos galimybÄs ginti pažeistas teises civilinÄmis arba administracinÄmis teisinÄmis priemonÄmis. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nÄra objektyvaus pagrindo bylos dalykÄ sudaranÄius santykius traktuoti kaip baudžiamuosius teisinius santykius.
Vertinant M. V. veiksmus su jo žinioje buvusiu bendrovÄs turtu, t. y. sprendimÄ teikti beprocentines paskolas, savaime nÄra pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, kuri galima, tik nustaÄius visus baudžiamajame įstatyme įtvirtintus jame numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.23. ApeliacinÄs instancijos teismo nuosprendžiu nustaÄius, kad M. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) nepagrįstai pripažintas kaltu, nes jis UAB âxxxâ priklausanÄių lÄšų nepasisavino, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dÄl BK 63 straipsnio 6 dalies, 65 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio taikymo.
24. Kita nuosprendžio dalis nekeiÄiama.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso    326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,   n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkriÄio 15 d. nuosprendžio dalį dÄl M. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:M. V. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dÄl 215 000 Eur pasisavinimo) ir Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dÄl 326 369 Eur pasisavinimo), nes nepadarytos veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.M.
V. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6 dalies, 65 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio taikymÄ panaikinti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. TeisÄjai                                                                                    Laima GarnelienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Violeta RažinskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Linas Å iukÅ¡ta                                 Â