Legislator Case Law & Legislation
e3171a6e-791e-4894-84d2-e55dcc8ee4aa AI generated

e3171a6e-791e-4894-84d2-e55dcc8ee4aa · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e3171a6e-791e-4894-84d2-e55dcc8ee4aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-891/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15028-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.10; 1.2.14.1.2.2; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

e3171a6e-791e-4894-84d2-e55dcc8ee4aa · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o rekomenduoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nams, kad jį siųstų atlikti bausmę į PravieniÅ¡kių 3-iuosius arba į Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Nurodo, kad Å¡iuose pataisos namuose galėtų atlikti bausmę Å¡varioje nuo narkotikų aplinkoje ir dirbti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-891/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15028-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.10; 1.2.14.1.2.2; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, nuteistajam V.

P., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; BK 259 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 10 mėnesių; BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį skirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir V. P. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta galutinė bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir V.

P. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai iÅ¡ V. P. priteisiant nukentėjusiajam R. Z. 130 € turtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ V. P. konfiskuoti 24 € (dvideÅ¡imt keturi eurai). Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteista L. K., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2018 m. kovo 28 d., nuo 10.30 val. iki 11.00 val., įsibrovė į daugiabučio namo bendro naudojimo požeminį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam R. Z. priklausantį turtÄ â€“ keturias vasarines padangas R17 su lengvo lydinio ratlankiais, kurios vieneto vertė – 20 €, o bendra vertė pagal UAB „Melga“ vertinimÄ â€“ 80 €, ir pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam R.

Z. priklausantį 80 € vertės turtÄ .

2. Taip pat, V. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti, ne trumpiau nei iki 2018 m. birželio 5 d., apie 17.48 val., laikė 4 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,070 g, kol 2018 m. birželio 5 d., apie 17.48 val., A. J. Povilaičio g. 8, Vilniuje, namo arkoje, stebint Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK 5 PK) Veiklos skyriaus vyresniesiems tyrėjams T. J. ir D. T., Å¡iuos lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu už 24 €, pardavė L. K., tokiu bÅ«du V. P., turėdamas tikslÄ parduoti, laikė bei pardavė narkotines medžiagas.

3. Taip pat, V. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: jis, ne trumpiau nei iki 2018 m. birželio 6 d., 16.30 val., laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, kol minimu laiku, t. y. 2018 m. birželio 6 d., 16.30 val., A. J. Povilaičio g. 8, Vilniuje, namo kieme jį sulaikius Vilniaus apskrities VPK 5 PK Veiklos skyriaus vyresniesiems tyrėjams T. J. ir D. T. bei Vilniaus apskrities VPK 5 PK, esančio Laisvės pr. 80, Vilniuje, tarnybinėse patalpose, vyresniajam tyrėjui T.

J. atliekant jo asmens apžiÅ«rÄ apatinių kelnaičių pamuÅ¡ale esančioje skylėje buvo rastas vienas bespalvis užspaudžiamas maiÅ¡elis su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,556 g, taip pat rasti trys vienetai baltos spalvos tablečių su kryžminiu padalinimu iÅ¡ lizdinės pakuotės, fragmentų su psichotropine medžiaga – klonazepamu, kurio masė 0,006 g, striukės kiÅ¡enėje rastas virtuvinis peilis, ant kurio pavirÅ¡iaus rasti narkotinės medžiagos – heroino, pėdsakai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. praÅ¡o perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį ir sumažinti bausmę. Nurodo, kad į požeminę stovėjimo aikÅ¡telę patekti nebuvo jokių kliūčių, durys pastato gale ilgÄ laikÄ bÅ«davo atrakintos, jeigu tos durys bÅ«tų rakinamos, jis nebÅ«tų galėjęs netrukdomas patekti į aikÅ¡telę.

5. Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡o apklausus L. K. iÅ¡ naujo įvertinti epizodÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir sumažinti bausmę. Nurodo, kad niekas neapklausė L. K., ar ji prašė, kad jis jai tabore paimtų 4 lankstinukus heroino. Jis pats žino, kad vartojančiam asmeniui gali bÅ«ti sunku prisiminti įvykius, nes suvokimas, atmintis, bendra smegenų veikla bÅ«na stipriai slopinama narkotinių medžiagų. Tuo labiau, kad tai teisme nebuvo svarbu ir aktualu jai pačiai. Mano, kad tinkamai paklausus L. K., bÅ«tų gauti teisingesni ir tikslesni atsakymai.

6. Be to, apeliantas praÅ¡o teismo įpareigoti grÄ Å¾inti jo motinai D. E. P. 95 €. Nurodo, kad tuos pinigus (100 €) ji jam buvo palikusi, kad nupirktų prekių sodo priežiÅ«rai ir konservavimui.

7. Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis prašo rekomenduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams, kad jį siųstų atlikti bausmę į Pravieniškių 3-iuosius arba į Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Nurodo, kad šiuose pataisos namuose galėtų atlikti bausmę švarioje nuo narkotikų aplinkoje ir dirbti.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

9. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo veiksmų vertinimu, tai yra praÅ¡o perkvalifikuoti dvi nusikalstamas veikas ir paskirti už jas mažesnes bausmes, taip pat grÄ Å¾inti jo motinai konfiskuotus pinigus.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. P. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant, taip pat klaidų kvalifikuojant veikas apylinkės teismas nepadarė.

Visgi, apygardos teismo vertinimu, skirdamas nuteistajam V. P. bausmę apylinkės teismas ne visas aplinkybes nustatė tinkamai, taip pat neteisingai bendrino nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl V. P. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei įrodymų vertinimo 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), aiÅ¡kindamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuosekliai pabrėžia, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

12. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylÄ nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

13. Tokios kasacinio teismo praktikos kontekste apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį grindė visų byloje esančių ir viešame teisiamajame posėdyje ištirtų bei nešališkai įvertintų duomenų išsamia ir nešališka analize.

14. Pirmiausia, apeliaciniame skunde ginčijama V. P. veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis teigia, kad į požeminio garažo patalpas pateko laisvai, užėjo pro neužrakintas namo duris, esančias pastato gale, kurios buvo neužrakintos kelis mėnesius, tai yra neatliko jokių įsibrovimo į patalpas veiksmų, dėl ko jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami ne kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bet kaip paprastas svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo versija, kuriÄ jis buvo iÅ¡kėlęs ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, yra paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

15. Apklausti pirmosios instancijos teisme tiek liudytojas A. P., kuris yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rangovas ir Å¡io namo gyventojas, tiek minėtame name valytoja dirbanti liudytoja G. G. bei jai padedantis jos sutuoktinis liudytojas B. G., kategoriÅ¡kai patvirtino, kad visi įėjimai į namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra blokuojami, Å¡oninės durys rakinamos, parkingo vartai iÅ¡ lauko atsidaro tik paskambinus telefonu, išėjimai iÅ¡ laiptinės į parkingÄ galimi tik naudojantis specialia kortele.

IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų akivaizdu, kad patekimas į minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ ir jo pagalbines patalpas nebuvo laisvas ir prieinamas bet kuriam asmeniui, kaip kad teigia V. P., nes įėjimai buvo apsaugoti mechaninėmis priemonėmis, laisvai patekti į minėtÄ namÄ galimybę turėjo tik to namo gyventojai, darbuotojai (valytoja) ar jų svečiai. Be to, kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, požeminio garažo teritorija yra filmuojama, kas taip pat rodo, kad paÅ¡aliniai asmenys ten nėra pageidaujami.

Kaip nustatyta byloje, V. P. nebuvo nei Å¡io namo gyventojas, nei darbuotojas, nei svečias. Esant Å¡ioms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismui, kad V. P. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, požeminį garaÅ¾Ä pateko neteisėtai, be daugiabutyje esančių butų savininkų žinios ir veikdamas prieÅ¡ jų valiÄ .

16. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie tai, jog V. P. bÅ«tų įveikinėjęs patekimo į namÄ kliÅ«tis, tai yra laužęs duris, spynÄ , iÅ¡jungęs signalizacijÄ ar atlikęs kitus panaÅ¡ius veiksmus, byloje nėra. V. P. taip pat nurodė, kad užėjo laisvai, atsidaręs duris, todėl negalima atmesti tos galimybės, kad V. P. galėjo užeiti ir pro atrakintas duris, durims laikinai neužsidarius, esant laikinai paliktoms neužrakintoms arba įeinant paskui namo gyventojus ar lankytojus.

Kita vertus, pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog V. P. į minėto namo patalpas pateko nekliudomai, Å¡iuo atveju jokios reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Pagal LAT suformuotÄ teismų praktikÄ , įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpÄ patenka laisvai ir pagrobia turtÄ iÅ¡ atitinkamų vietų, į kurias paÅ¡aliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliÅ«tys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-403/2009).

Kaip jau minėta, V. P. nebuvo minėto namo gyventojas, be to, jis turėjo galimybę pastebėti tiek įėjimo durų užraktus, tiek įėjimo kortelėms skirtus prietaisus, dėl ko turėjo visas galimybes suvokti, kad įėjimas tiek į namÄ , tiek į jo požeminio garažo patalpas, yra ribojamas ir jog paÅ¡alinių asmenų patekimas į minėtas patalpas namo gyventojų yra nepageidaujamas. V. P. veiksmai atitinka vagystę kvalifikuojantį požymį, tai yra svetimo turto pagrobimÄ Ä¯sibrovus į patalpÄ .

Nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog neteisėtai pateko į požeminio garažo patalpas ir neteisėtai jas apžiÅ«rėjęs, uždengęs vaizdo kameras pasisavino atviroje vietoje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 4 padangas su ratlankiais. Å iais savo veiksmais nuteistasis padarė materialinę žalÄ nukentėjusiajam. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpÄ â€“ daugiabučio namo bendro naudojimo požeminį garaÅ¾Ä , todėl pagrindo perkvalifikuoti V.

P. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nėra.

17. Apeliantas taip pat ginčija kitÄ epizodÄ , tai yra jo veiksmų kvalifikacijÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad jis narkotinių medžiagų neplatino, jog kita nuteistoji Å¡ioje baudžiamojoje byloje – L. K., iÅ¡ anksto jo prašė nupirkti narkotinių medžiagų – 4 lankstinukus heroino čigonų tabore, o apylinkės teismas jos tinkamai neapklausė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i nuteistojo versija, kuriÄ jis iÅ¡kėlė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat yra paneigta byloje surinktų ir iÅ¡samiai iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

18. Visų pirma pažymėtina, kad paties V. P. parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė pardavęs L. K. kokiÄ nors medžiagÄ , teigė, kad tai ji jam pasiÅ«lė nusipirkti narkotinės medžiagos – heroino, tačiau jis iÅ¡ jos nepirko. Pirmosios instancijos teisme V. P. savo parodymus pakeitė – nurodė, kad įvykio dienÄ su L. K. susirašė trumposiomis žinutėmis, pasakė jai, kad ruoÅ¡iasi vykti į taborÄ , siÅ«lė važiuoti ir jai kartu, tačiau L.

K. nenorėjo ar negalėjo ir paprašė jai nupirkti 4 čekius su heroinu, jis sutiko ir į taborÄ nuvyko vienas, o ten nupirktÄ heroinÄ susitikęs po valandos pardavė L. K., tai yra pardavė jai 4 čekius heroino už 24 €, kaip ji buvo praÅ¡iusi. Antra, teismas neįžvelgia pagrindo abejoti liudytojos L. K. parodymų patikimumu, nes jie iÅ¡ esmės viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡liko nepakitę ir buvo nuoseklÅ«s bei iÅ¡samÅ«s. Nors apeliantas teigia, kad niekas neapklausė L. K., ar ji prašė, kad jis jai tabore paimtų 4 lankstinukus heroino, tačiau, kolegijos vertinimu, L.

K. pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius ir išsamius parodymus, taip pat ir apie apelianto nurodomas aplinkybes, todėl pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu ir patikimumu, kaip konstatavo ir apylinkės teismas, teisėjų kolegija neįžvelgia. Be to, L. K. parodymus patvirtina liudytojų parodymai bei kiti pirmosios instancijos teismo ištirti bei tinkamai įvertinti įrodymai.

19. Nuteistoji L. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog V. P. jai dar prieÅ¡ kurį laikÄ buvo sakęs, kad gali turėti narkotinių medžiagų ir jei jÄ domins, ji gali jam paskambinti. Tuo tikslu 2018-06-05 vakare ji paskambino V. P. bei paklausė, ar jis gali jai parÅ«pinti heroino, prašė 4 čekių ir susitarė, kur ir kada susitiks. Susitikus V. P. padavė jai praÅ¡ytÄ kiekį heroino, o Å¡i jam už tai sumokėjo 24 €. Byloje apklausti policijos pareigÅ«nai D. T. ir T. J., kurie stebėjo pirkimo-pardavimo momentÄ , patvirtino, kad iÅ¡ tiesų L.

K. iÅ¡tiesdama rankÄ link V. P. kažkÄ jam į rankÄ perdavė, o analogiÅ¡kas veiksmas vyko ir iÅ¡ V. P. rankos, tai yra byloje objektyviai užfiksuotas pats pirkimo-pardavimo faktas. IÅ¡ karto po susitikimo su V. P. sulaikius L. K. pas jÄ buvo rasti 4 folijos lankstinukai, tai yra tiek, kiek ji nurodė įsigijusi iÅ¡ V. P., o specialisto iÅ¡vada konstatuota, kad rusvos spalvos medžiagos iÅ¡ tų 4 vnt. folijos lankstinukų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,070 g. Kad už 4 čekius su heroinu L.

K. sumokėjo V. P. 24 €, patvirtino abu nuteistieji. Å ios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. P. ne tik laikė su savimi narkotines medžiagas, bet ir turėjo tikslÄ jas parduoti, tai yra norėjo atlygintinai perleisti narkotines medžiagas L. K., kÄ ir padarė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti bÅ«tent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas turint tikslÄ jas platinti ir Å¡ių medžiagų pardavimas.

Dėl nuteistajam V. P. skirtos bausmės 20. Skirdamas nuteistajam V. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

21. V. P. nuteistas už trijų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys), padarymÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. P. praeityje teistas 13 kartų, tarp jų ir už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas bei už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimÄ , veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Baudžiamosios bylos duomenimis, V. P. ne kartÄ baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrijos ligoninėje, konsultuotas priklausomybės ligų centre, niekur nedirba.

Å ios faktinės aplinkybės rodo, kad V. P. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių iÅ¡vadų nepadarė, savo gyvenimo bÅ«do nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartÄ paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V.

P. BK 178 straipsnio 2 dalies, 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .

22. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apeliantas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų visiÅ¡kai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Ä®vertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoÅ¡irdumu pagrindo nėra. Taip pat nuteistajam V. P. pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi jis visus nusikaltimus įvykdė bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , tai yra bÅ«damas recidyvistas.

Kita vertus, apylinkės teismas V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų pripažino tai, kad V. P. nusikalto apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog V. P. nusikalstamų veikų padarymo metu būtų buvęs apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. T-N 1449/2018(01) matyti, kad V. P. Å¡lapime, paimtame 2018-06-06, 22.25 val., tai yra praėjus kelioms valandoms po BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, rasta morfino ir kodeino, tai yra narkotinių (psichotropinių) medžiagų pėdsakų, tačiau V. P. apsvaigimas nei Å¡ia specialisto iÅ¡vada nei kitais byloje esančiais duomenimis (pavyzdžiui, liudytojų parodymais ar medicininės apžiÅ«ros aktu), nenustatytas. Be to, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ V.

P. padarė 2018 m. kovo 28 d., BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ darė ne vėliau nei iki 2018 m. birželio 5 d., 17.48 val., o byloje jokių duomenų, kad Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo metu V. P. organizme apskritai bÅ«tų rasta kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡tuose kaltinimuose nėra nurodomos jokios aplinkybės, kad Å¡ias nusikalstamas veikas jis bÅ«tų padaręs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visų trijų V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų atžvilgiu V. P. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nustatė nepagrįstai. Kadangi lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių įvertinimas yra svarbus parenkant nuteistajam skiriamos bausmės dydį, į Å¡iÄ nustatytÄ aplinkybę atsižvelgtina vertinant skundžiamu nuosprendžiu V. P. paskirtų bausmių dydžius.

23. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jau aukščiau minėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę), taip pat atsižvelgęs į tai, kad nustatyta viena V.

P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, už visus tris padarytus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis kiekvienu atveju yra mažesnis už galimÄ skirti Å¡ios bausmės rūšies vidurkį (už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ 1 metus, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ 10 mėnesių, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ 4 metus). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už kiekvieno nusikaltimo padarymÄ paskyrė V.

P. pakankamai Å¡velnias bausmes, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik viena jo atsakomybę lengvinanti, bet net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, teisėjų kolegija nustatė, jog V. P. atsakomybę pagal visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas sunkina tik viena aplinkybė – veikÄ padarė recidyvistas, o ne dvi, kaip konstatavo apylinkės teismas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismui nepagrįstai pasunkinus V. P. atsakomybę, jam už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ skirtos bausmės turi bÅ«ti sumažintos, tai yra jam skirtinos atitinkamai 10 mėnesių, 8 mėnesių ir 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių paskyrimo V.

P. už atskiras nusikalstamas veikas keistinas paskiriant naujas bausmes.

24. Bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas V. P. skirtas bausmes apylinkės teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), taip pat nurodė, kad gynėjo praÅ¡ymas bendrinti bausmes, paskirtas už BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, apėmimo bÅ«du yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Nors apeliaciniame skunde Å¡is klausimas nekeliamas, tačiau teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V.

P. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, ne visiÅ¡kai tiksliai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Nustatyto reikalavimo pirmosios instancijos teismas nevykdė, motyvuodamas V. P. skiriamas bausmes tiesiog nurodė bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , taip pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas.

25. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmių apėmimÄ teismas taiko ne tik, kai yra nusikalstamų veikų sutaptis, kuo motyvuojant apylinkės teismas atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ taikyti bausmių apėmimÄ , bet taip pat ir tuo atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo bÅ«du (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad V. P., kaip jau minėta, padarė nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus bei vadovaujantis teismų suformuota praktika, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimų padarymÄ V. P. skirtas bausmes bendrino dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas ir Å¡ioje dalyje - V. P. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės iÅ¡ naujo subendrintinos taikant apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dus (BK 63 straipsnio 6 dalis), tai yra pirmiausia už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ skirtinos bausmės bendrintinos nuteistajam palankesniu bausmių apėmimo bÅ«du, o Å¡i subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bendrintina su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ .

Parenkant pridedamÄ bausmės dalį (BK 63 straipsnio 4 dalis), atsižvelgtina į tai, kad, nors apylinkės teismas pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų nenurodė, tačiau sprendžiant iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridėjo minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį (po 3 mėnesius), todėl, siekiant nepabloginti nuteistojo padėties, aukÅ¡tesnės instancijos teismas, taikydamas bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , Å¡iuo atveju taip pat prideda minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį (3 mėnesius).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 641 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai sumažino V. P. skirtÄ subendrintÄ bausmę vienu trečdaliu, taip pat pagrįstai ir tinkamai laikydamasis bausmių bendrinimo taisyklių galutinę bausmę bendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, todėl detaliau Å¡ių aplinkybių neanalizuoja. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis yra keistinas dalyje dėl bausmių skyrimo (skirtinos mažesnės laisvės atėmimo bausmės už visas V.

P. inkriminuotas nusikalstamas veikas, keistinas bausmių bendrinimo bÅ«das), todėl ir BK 641 straipsnio nuostatos taikytinos bei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė su ankstesniu V. P. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina (pridedant tÄ pačiÄ ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės dalį) iÅ¡ naujo. Dėl kitų apeliacinio skundo praÅ¡ymų 27. Apeliaciniu skundu V. P. taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti jo motinai D. E. P. 95 €. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2018-06-06 sulaikant V.

P. atliktos asmens apžiÅ«ros metu pas jį iÅ¡ viso buvo rasta 95,19 € (t. 2, b. l. 72-90). Kaip nustatyta byloje, V. P. pardavęs L. K. narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ , gavo iÅ¡ L. K. 24 €, tai yra, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, Å¡ie pinigai laikytini kaip įgyti iÅ¡ nusikalstamos veikos, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsniu, pagrįstai privalomai konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi pagrindo grÄ Å¾inti Å¡ių pinigų nuteistajam (jo motinai) nėra.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, konfiskavus iÅ¡ V. P. 24 €, likusiÄ sumÄ pinigų, tai yra 71,13 €, nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta grÄ Å¾inti V. P.. Apeliaciniame skunde V. P. nurodo, kad pinigus jam buvo palikusi mama (viso 100 €), jog nupirktų prekių sodo priežiÅ«rai ir konservavimui. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme V. P. taip pat tikino, kad pas jį rastus pinigus jam buvo davusi motina, praÅ¡ydama nupirkti įvairių prekių ir iÅ¡ mamos duotų pinigų jis jau buvo iÅ¡leidęs apie 5 € (t. 4, b. l. 156).

Tokie V. P. teiginiai nebuvo paneigti apylinkės teismo, apeliacinės instancijos teismas jų paneigti taip pat negali, o byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kad likusi suma pinigų, tai yra 71,19 €, taip pat buvo gauta iÅ¡ nusikalstamos veikos, todėl likusi suma pinigų skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai grÄ Å¾inta V. P.. Teisėjų kolegija tik pažymi, kad apylinkės teismas, nurodydamas V. P. grÄ Å¾intinÄ sumÄ pinigų padarė klaidÄ â€“ tiek nuosprendžio motyvuojamoje (skundžiamo nuosprendžio 18 puslapio 4 pastraipa), tiek rezoliucinėje dalyse nurodė, kad V.

P. grÄ Å¾intina suma pinigų yra 71,13 €, nors Å¡i suma turėtų bÅ«ti 71,19 €, kadangi V. P. asmens apžiÅ«ros metu pas jį iÅ¡ viso buvo rasta 95,19 € (t. 2, b. l. 88-89), o iÅ¡ Å¡ios sumos teismo nurodyta konfiskuoti 24 €. Å iÄ klaidÄ teisėjų kolegija vertina kaip techninio pobÅ«džio apsirikimÄ , kuris nekeičia teismo nuosprendžio esmės. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę iÅ¡spręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas iÅ¡sprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, todėl remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, Å¡ie netikslumai iÅ¡ teismo nuosprendžio Å¡alintini.

Å i klaida iÅ¡taisoma priimant sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme, o ne nuosprendžio vykdymo stadijoje siekiant užtikrinti proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ . Taigi nuosprendžio dalis tikslintina nurodant, kad nuosprendžiui įsiteisėjus V. P. grÄ Å¾intina pinigų suma yra 71,19 €.

28. Apeliantas skundu taip pat praÅ¡o rekomenduoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nams, kad siųstų jį atlikti bausmę į PravieniÅ¡kių 3-iuosius arba į Vilniaus 2-uosius pataisos namus. AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ V. P. buvo iÅ¡reiÅ¡kęs ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį, į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad teismas, taip pat ir apeliacinės instancijos teismas, neturi kompetencijos spręsti klausimų, susijusių su konkrečios pataisos įstaigos nuteistajam nustatymu, todėl toks apelianto praÅ¡ymas netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti: V. P. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirti 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti V. P. subendrintÄ 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, Å¡iÄ apėmimo bÅ«du subendrintÄ bausmę subendrinti su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, ir paskirti V.

P. subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. 2 (dvejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtÄ jÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (9 mėnesius) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir V.

P. paskirti galutinę subendrintÄ 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡taisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytÄ klaidÄ ir patikslinti rezoliucinę dalį dėl V. P. grÄ Å¾intinos pinigų sumos, nurodant, kad: nuosprendžiui įsiteisėjus likusiÄ sumÄ (71,19 €), 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu pagal kvitÄ Nr. 004738 saugomÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Buhalterinės apskaitos valdybos Finansinių operacijų skyriuje (t. 2, b. l. 90, 91), grÄ Å¾inti V.

P.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ernestas RimÅ¡elis