e30f9aa8-ffcd-40f5-988b-05208c32011f · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-366-593/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00291-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo V. N. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. V. N. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 5000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) bauda už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti stogdengio pareigose M.

B., kuris su kolega R. D. skardino daugiabučio namo stogÄ . Tuo V. N. pakartotinai neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui M. B. nelegaliai dirbti stogdengio pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaręs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo M. B. priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V.

N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies l punktÄ .

2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. N. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimÄ panaikinti. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 31 straipsnių nuostatas, nurodydamas, kad jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido nelegaliai dirbti M. B.. IÅ¡ tiesų jis tuo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gaudavo nedarbo iÅ¡mokÄ . Kauno darbo inspekcijai jis buvo pranešęs apie tai, kad M.

B., R. D., K. M. ir D. K. tuo metu nelegaliai dirbo kitame objekte – (duomenys neskelbtini). Liudytojai N. A. ir D. S. yra M. B. draugai, be to, nurodydami jiems žinomas aplinkybes, jie maišė metų laikus, datas, tačiau teismas jų parodymais vadovavosi kaip teisingais. Be to, apylinkės teismui buvo pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami darbai, nėra jokių pastolių, taip pat nėra jokių ant stogo dirbančių žmonių. Nuo pastogės jis vienintelis turėjo raktÄ , todėl be jo žinios niekas ten patekti negalėjo.

M. B. dėl darbo minėtame objekte jį sÄ moningai apkalba, nes nori pakenkti. Pastarasis iÅ¡ jo yra paėmęs 6850 eurų avansÄ už darbus, nors pastarieji buvo atlikti nekokybiÅ¡kai. Dėl Å¡io įvykio yra nagrinėjamos net kelios bylos: dėl neteisėto praturtėjimo, dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų ir tuo įmonei padarytos žalos, dėl darbo ginčų komisijos sprendimo. Å ių aplinkybių apylinkės teismas nevertino, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus.

3. V. N. teismui papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2020 m. gegužės 4 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. G., ir M. B., R. D., D. K. ir K. M. buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys, kurių pagrindu minėti asmenys įdarbinti daugiabučio namo stogo skardinimo darbams. Ši darbo sutartis pasibaigė 2020 m. birželio 23 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo padaryta broko, kurį reikėjo ištaisyti, M.

B. ir R. D. nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 3 d. vėl buvo įdarbinti broko šalinimo darbams atlikti, tačiau šiuo laikotarpiu brokas nebuvo ištaisytas, todėl 2020 m. liepos 3 d. nutrūkus minėtiems darbo santykiams, jis susitarė su UAB „S.“ dėl stogo broko ištaisymo darbų. M. B., supratęs, kad darbo sutartis nebus sudaryta iš naujo, įpyko, dėl ko įvyko nedidelis žodinis konfliktas. Santykiai tapo įtempti. Dėl susiklosčiusios situacijos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjamos bylos Nr. e2-969-886/2021 ir Nr. e2-4346-886/2021.

M. B. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 10 d. darbe nebuvo ir darbo pareigų nevykdė. Tarp jo ir M. B. jokio susitarimo dėl darbų atlikimo nebuvo.

4. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta įrodymų, jog M. B. buvo mokamas piniginis ar kitokio pobÅ«džio atlygis. Nėra pateikta nei vaizdo medžiagos, nei fotonuotraukų, kurios patvirtintų M. B. darbÄ . Pastarasis nepagrįstai ir dirbtinai inicijuoja bylÄ , siekdamas sumenkinti jo reputacijÄ . M. B. parodymai (R. D. parodymai analogiÅ¡ki) yra tendencingi, neatitinkantys tikrovės. M. B. nurodė, jog objekte dirbo maždaug iki 2020 m. liepos 10 d. Apie tai, kad jis buvo kelis kartus įdarbintas, sužinojo tik tada, kai kreipėsi į SodrÄ 2020 m. rugpjūčio mėnesį.

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4346-886/2021, kurioje pateikti įrodymai, jog M. B. ne tik žinojo apie iÅ¡darbinimÄ , tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. birželio 29 d. dirbo kitame objekte, pas kitÄ darbdavį. Taigi, Å¡is negalėjo nežinoti apie tai, jog nebedirba jo naudai. Be to, Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 5 d. sprendime Nr. DGKS- DGKS-612 (byla Nr. APS-2-18248) nurodyta, kad: „IeÅ¡kovas 2020 m. rugsėjo 7 d. patikslintame praÅ¡yme dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo Darbo ginčų komisijai nurodė „...

Å¡. m. liepos viduryje sužinojau, kad esu atleistas iÅ¡ darbo nuo birželio 23 d., ... man nežinant 2020 m. birželio 29 d. aÅ¡ buvau pakartotinai įdarbintas bendrovėje bei pakartotinai atleistas 2020 m. liepos 3 d.“. Darbo ginčų komisija pripažino, kad 2020 m. liepos viduryje M. B. buvo žinoma, kad darbo santykiai su V. N. yra pasibaigę. Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 5 d. sprendime Nr. DGKD-DGKS-596 nurodyta, jog „M. B. 2020 m. rugsėjo 7 d. praÅ¡yme pažymėjo, kad objekte dirbo iki 2020 m. liepos 3 d. <...> ieÅ¡kovo teigimu, jis visÄ laikÄ , t. y. iki 2020 m. liepos 3 d. dirbo objekte“.

5. Taigi, M. B. nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi tiek apie tai, jog jis V. N. naudai dirbo iki liepos 10 d., tiek apie tai, jog tik rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad yra išdarbintas. Be to, tarp M. B. parodymų bei šio pažįstamų – liudytojų D. S. ir N. A. parodymų yra esminių neatitikimų. M. B. nurodė, jog „minėtame objekte dirbo maždaug iki 2020 m. liepos 10 d.“, tuo tarpu liudytojai nurodė, kad „<...> darbininkai prie stogo darbų dirbo gal iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos“.

Liudytojas D. S. (liudytojas N. A. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes) nurodė, jog „nuo 2020 m. balandžio ar gegužės mėnesio, Å¡iuo metu tikslaus laiko neprisimena <...>. Jie dirbo maždaug 1,5-2 mėnesius <...>. Kiek prisimena, tie darbininkai prie stogo darbų dirbo gal iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos“. Taigi, liudytojai neprisimena aplinkybių, susijusių su jais, tiksliai negali nurodyti net mėnesio, kurį pradėjo dirbti, tikslaus laikotarpio, kurį dirbo objekte, todėl abejotina, ar jie gali tiksliai prisiminti dienÄ , kuriÄ dirbo kitos įmonės darbuotojai, todėl Å¡ių liudytojų parodymais vadovautis negalima.

Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra paremta tik M. B. ir liudytojų parodymais, kurie iÅ¡ esmės yra neinformatyvÅ«s, Å¡aliÅ¡ki ir prieÅ¡taringi, todėl besÄ lygiÅ¡kai tikėti tokiais parodymais pagrindo nėra.

6. Apeliantas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nėra užfiksuoti objektyvūs elementai (įrodymai): darbo faktas, atlygintinumo faktas, nėra pridėta jokių vaizdinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog inkriminuotu laikotarpiu M. B. atliko darbo funkcijas. Protokolas buvo surašytas praėjus tam tikram laiko tarpui nuo tariamo administracinio nusižengimo, remiantis prielaidomis, jog M. B. šias dienas galbūt dirbo. Šiuo atveju nėra padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta.

7. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. B. praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : V. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija jo nubaudimÄ pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir praÅ¡o administracinio nusižengimo bylos teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti, kadangi buvę darbuotojai M. B. ir R. D. jį apkalba, siekdami pakenkti ir neteisėtai praturtėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaita. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamoje byloje V. N. pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinÄ nelegalų darbÄ . Pažymėtina, kad Å¡ioje normoje nėra įvardijama, kas konkrečiai laikytina nelegaliu darbu. Nelegalaus darbo apibrėžimas yra pateikiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Teismų praktikoje pažymima, kad norint konstatuoti nelegalų darbÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡iuos požymius:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

10. Analizuojamu atveju nekyla ginčo dėl fakto, jog M. B. iÅ¡ tiesų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengio pareigose, tačiau nesutariama dėl minėto asmens darbo laikotarpių. Sodros duomenimis M. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. birželio 23 d., nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 3 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (2020 m. rugpjūčio 11 d. priėmimas į darbÄ 2020 m. spalio 5 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu pripažintas neteisėtu, dėl to Å¡iuo metu vyksta civilinis ginčas) (b. l. 15).

M. B. teigimu, jis faktiÅ¡kai įmonėje dirbo ir laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d., tačiau VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie šį darbo laikotarpį nebuvo praneÅ¡ta, t. y. Å¡ias keturias dienas jis dirbo nelegaliai ir negavo sulygto darbo užmokesčio. IÅ¡ byloje esančios 2020 m. gegužės 4 d. darbo sutarties Nr. 26 (b. l. 26–27) matyti, kad M. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. G., sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ M.

B. priimamas dirbti stogdengio pareigose, nustatant 8 val. per dienÄ ir 40 val. per savaitę darbo laiko normÄ ir 610 Eur darbo užmokestį (mokamÄ proporcingai iÅ¡dirbtoms valandoms), taip pat numatyta, kad Å¡i sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. gegužės 5 d. Jokių kitų darbo sutarčių M. B. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašęs. Byloje taip pat yra M. B. 2020 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymas (nepasiraÅ¡ytas) nutraukti su juo sudarytÄ darbo sutartį ir atleisti jį iÅ¡ stogdengio pareigų dėl sveikatos bÅ«klės nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., iÅ¡mokant priklausantį darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (b. l. 14).

Nors V. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2020 m. gegužės 4 d. darbo sutartis Nr. 26 pasibaigė dar 2020 m. birželio 23 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), tačiau tai pagrindžiančių duomenų (M. B. rašytinio pareiškimo) nepateikta.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas savo paaiÅ¡kinimuose didelį dėmesį skiria aplinkybei, ar M. B. žinojo apie jo iÅ¡darbinimÄ /įdarbinimÄ konkrečiais laikotarpiais, ar nežinojo, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tai, ar darbuotojas suvokia, kad jis dirba nelegaliai (tokia darbo forma iÅ¡ anksto aptariama su darbdaviu), ar nesuvokia (darbdavys nuo jo šį faktÄ slepia), neturi reikÅ¡mės nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 95 straipsnio atitinkamÄ dalį. Å iuo atveju svarbu tik tai, jog buvo dirbamas konkretus darbas, paklÅ«stant darbdavio nustatytai tvarkai, ir apie šį darbÄ nebuvo tinkamai praneÅ¡ta VSDFV.

Pažymėtina, jog apelianto minimos civilinės bylos Nr. e2-969-886/2021 ir e2-4346-886/2021 Å¡iuo metu yra sujungtos su byla Nr. e2-216-1126/2021, joje ginčijami Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 5 d. sprendimai Nr. DGKS-597, DGKS-598 ir DGKS-612 dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tame tarpe ir M. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N. civiline tvarka ginčija darbuotojų reikalavimus dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo ir praÅ¡o priteisti įmonei žalos atlyginimÄ dėl atliktų darbų defektų bei permokėto atlyginimo.

Taigi, civilinio ginčo objektas yra turtiniai reikalavimai, tuo tarpu konstatuojant nelegalaus darbo faktÄ , aplinkybė, ar už šį darbÄ buvo atsiskaityta, ar ne, esminės reikÅ¡mės neturi, nes teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant kaip nelegalų darbÄ ; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama: pinigais, natÅ«ra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. tiek Valstybinei darbo inspekcijai, tiek Darbo ginčų komisijai, tiek ir apylinkės teismui nuosekliai ir neprieštaringai aiškino, jog objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. liepos 10 d. Jokių prieštaravimų šio asmens parodymuose nėra. Darbo ginčų komisija 2020 m. spalio 5 d. sprendime nurodė, jog „atsižvelgiant į tai, kad darbo santykių buvimo faktas tarp ieškovo ir atsakovo nustatyta tvarka (teismo sprendimu) nėra patvirtintas, Darbo ginčų komisija negali nagrinėti darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2020 m. birželio 28 d. ir nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2020 m. liepos 10 d. iš atsakovo klausimo“, t. y. Darbo ginčų komisija nesiaiškino, ar M. B. faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po 2020 m. liepos 3 d. Todėl tarp šalių civiline tvarka vykstantys ginčai nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. B. nelegalaus darbo faktÄ laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d. be jo paties parodymų bei raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pagrindžia ir kartu su juo dirbusio R. D. parodymai, pastarasis tiek darbo inspektoriams, tiek pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad tame pačiame objekte kartu su M. B. dirbo iki 2020 m. liepos 10 d., t. y. dengė stogÄ , dėjo apsauginę tvorelę, tvarkė kaminus. Visiems Å¡iems darbams vadovavo bei statybinėmis medžiagomis juos aprÅ«pino V.

N. (b. l. 16, 67). Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praÅ¡o nesivadovauti Å¡io liudytojo parodymais, nes Å¡is neva jį apkalba, siekdamas nepagrįstai praturtėti, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog keli UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tame tarpe ir R. D., kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl galimai nesumokėto darbo užmokesčio, nepatvirtina, kad Å¡is liudytojas yra Å¡aliÅ¡kas. Savo galimai pažeistas teises jis nusprendė ginti teisinėmis priemonėmis ir tai jokiu bÅ«du nerodo Å¡io asmens suinteresuotumo kaip nors sÄ moningai pakenkti buvusiam darbdaviui.

Kadangi R. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, sutampa su jo pirminiu rašytiniu paaiškinimu, teiktu nelegalaus darbo tyrimo metu, todėl nesivadovauti šiais parodymais objektyvaus pagrindo nėra.

14. Apelianto teigimu, visiškai neinformatyvūs bei nepagrįsti yra ir liudytojų N. A. bei D. S. parodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiam teiginiui nepritaria. Minėti asmenys dirbo gretimoje statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Abu asmenys patvirtino, jog pertraukų tarp darbo metu pabendraudavo su gretimo objekto ((duomenys neskelbtini)) darbuotojais, įskaitant ir M. B.. N. A. nurodė, kad jiems priskirtame objekte kartu su D. S. dirbo iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos, tuo tarpu M.

B. dirbo maždaug iki liepos mėnesio vidurio (b. l. 17), pirmosios instancijos teisme N. A. teigė, jog M. B. 2020 m. liepos mėnesį tikrai dirbo statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbas vyko ir po Karaliaus M. karÅ«navimo Å¡ventės, t. y. po liepos 6 d., tik objekte tuomet dirbo mažiau darbuotojų (b. l. 96–97). D. S. patvirtino kolegos teiginius ir nurodė, jog su M. B. eidavo parÅ«kyti pertraukų metu. Jis dirbo iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos ir, jo nuomone, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį taip pat dirbo ir M.

B. (b. l. 19). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. S. nebuvo užtikrintas dėl M. B. darbo laikotarpio, tačiau pažymėjo, kad objekte, ant stogo, pastarÄ jį tikrai matė ir su Å¡iuo ne kartÄ bendravo (b. l. 96).

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, D. S. parodymai yra mažiau informatyvūs nei N. A., kuris tiksliau prisiminė darbo objekte laikotarpį bei darbus, vykusius gretimame objekte, vis dėlto, nesivadovauti šiais liudytojų parodymais pagrindo nėra. Šie asmenys nėra M. B. draugai ar geri pažįstami, jie trumpai pabendraudavo tik darbo pertraukų metu, t. y. juos suvedė panašaus pobūdžio darbas statybose, todėl nepagrįsta teigti, kad jie siekia duoti kuriai nors pusei palankesnius parodymus. Nors N. A. ir D.

S. konkrečiai neįvardijo, jog M. B. dirbo būtent iki liepos 10 d., tačiau abu liudytojai buvo įsitikinę, kad pastarasis dirbo ir liepos mėnesį, o N. A. netgi prisiminė, jog M. B. tikrai matė dirbantį objekte ir po liepos 6 d. Šių liudytojų parodymus sustiprina (duomenys neskelbtini), gyvenančios G. Ž. rašytiniai atsakymai į darbo inspektorės R. B. jai pateiktus klausimus (b. l. 43), t. y. objekto, kuriame dirbo M. B., gyventoja nurodė, kad, nors ir nėra tvirtai įsitikinusi, tačiau stogo renovacijos darbai vyko ir po 2020 m. liepos 6 d.

Apskritai darbininkus paskutinį kartÄ ji matė 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi, nors liudytojai Å¡imtu procentų nebuvo įsitikinę savo teiginių teisumu, tačiau Å¡ių parodymų visuma, taip pat aplinkybė, jog liudytojui N. A. buvo grasinta, nurodant neduoti Å¡ioje byloje parodymų teisme, prieÅ¡ingu atveju blogai baigsis (telefono numeris, iÅ¡ kurio skambinta, sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo telefono numeriu, nurodytu įmonės vieÅ¡ai prieinamuose rekvizituose), pagrindžia M.

B. ir R. D. liudijimus apie jų bendrÄ darbÄ (duomenys neskelbtini), esančiame objekte iki 2020 m. liepos 10 d.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau padarytos iÅ¡vados nepaneigia apelianto aiÅ¡kinimas, jog inkriminuotu laikotarpiu M. B. (duomenys neskelbtini) esančiame objekte objektyviai negalėjo dirbti, nes tuo metu su UAB „S.“ buvo susitarta dėl stogo defektų iÅ¡taisymo darbų ir minėtos įmonės atstovai, administracinio nusižengimo protokole inkriminuotu laikotarpiu apžiÅ«rėję objektÄ , surašė defektinį aktÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad defektinis aktas yra suraÅ¡ytas 2020 m. liepos 14 d., tuo tarpu nelegalus M.

B. darbas truko nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d., vadinasi, objekto apžiūra bei atliktų darbų defektų nustatymas galėjo būti vykdomi ir po minėto laikotarpio. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog M. B., kaip teigia apeliantas, inkriminuotu laikotarpiu nelegaliai dirbo kitame objekte – (duomenys neskelbtini), todėl objektyviai negalėjo tuo pačiu metu dirbti ir objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius.

Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų V. N. pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, jog kitame objekte (pas kitÄ darbdavį) M. B. nelegaliai dirbo nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. birželio 29 d., t. y. visiÅ¡kai kitu laikotarpiu nei inkriminuotas administracinio nusižengimo protokole.

17. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar V. N. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV duomenimis jis dirbo tik nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. sausio 3 d. (b. l. 33). Apelianto teigimu, inkriminuotu laikotarpiu įmonės direktoriaus pareigas ėjo jo sÅ«nus A. G., su kuriuo M. B. 2020 m. gegužės 4 d. ir sudarė darbo sutartį. Å iame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog V. N. nuo 2020 m. sausio 3 d. VSDFV nėra pateikęs duomenų apie savo darbo pradžiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia iÅ¡vados, kad jis faktiÅ¡kai atliko įmonės direktoriaus pareigas.

Tai liudija jo, kaip direktoriaus, pasiraÅ¡yta rangos sutartis dėl stogo renovacijos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), be to, Å¡iame objekte dirbusių darbuotojų aiÅ¡kinimu, bÅ«tent V. N. vadovavo statyboms, teikė statybines medžiagas ir prižiÅ«rėjo darbų eigÄ . M. B. darbo inspektorei nurodė, kad darbo sutartį jam pateikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o A. G., kuris yra pasirašęs darbo sutartyje kaip įmonės direktorius, jis nepažįsta ir nėra Å¡io net matęs (b. l. 28).

A. G. paaiÅ¡kino, kad yra surašęs įgaliojimÄ tėvui V. N. tvarkyti visus reikalus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. dėl žmonių įdarbinimo, atleidimo, sutarčių sudarymo ir kt. (b. l. 30). Byloje esantis 2020 m. sausio 25 d. įgaliojimas (b. l.

32) A. G. teiginius patvirtina. Aptarti duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. N. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal jam inkriminuotÄ ANK straipsnį.

18. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumÄ , spręstina, kad ANK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis V. N. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. V. N., kaip faktinis įmonės vadovas, privalėjo bÅ«ti pakankamai rÅ«pestingas ir užtikrinti, jog įmonės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai, tačiau to nepadarė.

Administracinė nuobauda apeliantui individualizuota tinkamai, t. y. jam paskirta minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 5000 Eur. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui duomenys apie V. N. darbingumo lygį nebuvo pateikti. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto pažymėjimo kopijos (b. l. 126) matyti, kad V. N. nuo 2014 m. spalio 26 d. iki 2033 m. gruodžio 21 d. yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, tuo tarpu atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama tuomet, kai administracinį nusižengimÄ padaro asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taigi, Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam netaikytina, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl mažinti paskirtÄ minimaliÄ baudÄ teisinio pagrindo nėra.

19. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole, aprašant V. N. inkriminuoto nusižengimo esmę, buvo netiksliai nurodytas kartu su M. B. dirbusio darbuotojo R. D. vardas, t. y. šis asmuo klaidingai įvardytas kaip R.. Nors šis rašymo apsirikimas nebuvo ištaisytas pirmosios instancijos teisme, tačiau viso proceso metu nekilo abejonių dėl R. D. tapatybės, t. y. kad R. D. ir R. D. yra tas pats asmuo. Ši rašybos klaida nekliudė apeliantui gintis nuo inkriminuoto nusižengimo, kurio esmė yra aiški ir neprieštaringa.

Vis dėlto, minėtas netikslumas aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡taisytinas, tuo tarpu V. N. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarimÄ paliekant nepakeistÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. balandžio 26 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V. N. apeliacinio skundo netenkinti. Patikslinti V. N. inkriminuoto nusižengimo apraÅ¡yme klaidingai nurodytÄ darbuotojo, dirbusio statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vardÄ , t. y. vietoj R.

D. nurodyti R. D.. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Daiva Jankauskienė