2013-12-18 Nr. AB-10526-3-63-3-00032-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1368/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00032-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 13.1; 13.2; 13.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neringos kelias“ ir atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neringos kelias“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „TS Projects“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Neringos kelias“ su skundu (b. l. 5−8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. gruodžio 11 d. išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir sandėlis) ir administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir administracinis pastatas), esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės m., kapitalinio remonto projektui bei išduoti naujus. Taip pat pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (1 310 Lt) priteisimo iš atsakovo.

Paaiškino, kad administracinis pastatas ir sandėlis, vadovaujantis 2012 m. spalio 22 d. vertinimo tarybos aktu, kaip kompleksas įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Pastatai yra valstybei priklausančiame žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto fondas, o nuomos teise – pareiškėjas. 2012 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus minėtų pastatų kapitalinio remonto projektui rengti. Išnagrinėjęs šį prašymą, atsakovas išdavė neprotingus, perteklinius specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, pažeidžiančius pareiškėjo teisę į nuosavybę. Teigė, jog ginčo pastatai kaip kompleksas buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą, jiems taikyta nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga – apskaita. Rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9, 10 straipsniais ir teigė, jog minėtų pastatų teisinė apsauga apsiribojo tik pastatų komplekso apskaita, objektas nebuvo skelbiamas saugomu, tad jam netaikomas ir trečias apsaugos etapas – tvarkyba, reglamentuojama Įstatymo 23 straipsnyje. Nurodė, kad ginčo pastatų kapitalinio remonto darbų projektas turi būti rengiamas vadovaujantis Įstatymu bei išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, tačiau jiems netaikomi specialieji reikalavimai numatyti Įstatymo 9, 19, 23 straipsniuose. Tačiau nagrinėjamu atveju paveldosaugos reikalavimai išduoti ne kaip objektui esančiam nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, o kaip objektui jau paskelbtam saugomu, nurodant neprotingus, savininko išlaidas didinančius reikalavimus, beprasmiškai ilginant laiką atstatant apgriuvusius pastatus.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 29−32), kuriuo prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad aptariami pastatai patenka į registruotos kultūros vertybės Šilutės istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją, kuri Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 yra pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui, be to, pastatai yra įregistruotos kultūros vertybės Pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) dalis. Pažymėjo, kad jeigu pastatas nėra pripažintas kultūros vertybe, bet patenka į valstybės saugomos kultūros vertybės teritoriją, norint vykdyti statybos darbus privalu vadovautis Paveldo tvarkybos reglamento bei Įstatymo nuostatomis (rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-315-342/2012, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2817/2012 paliktas nepakeistu). Taip pat nurodė, kad Įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl kultūros paveldo objektų tvarkybos taikomos ne tik Kultūros ministro nustatyta tvarka saugomais paskelbtiems kultūros paveldo objektams, bet ir visiems objektams registruotiems kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Pažymėjo, kad iš 2012 m. lapkričio 29 d. pateikto pareiškėjo prašymo dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo, neįmanoma nustatyti, ar planuojami kapitalinio remonto darbai pažeis kultūros vertybės – pastatų komplekso bei atskirų jo dalių – administracinio pastato ir sandėlio vertingųjų savybių. Todėl nurodydamas vadovautis Įstatymo 9 straipsniu atsakovas siekė, jog valdytojas informuotų už paveldo apsaugą atsakingas institucijas, jei jo planuojami kapitalinio remonto darbai gali pažeisti minėto komplekso nustatytas vertingąsias savybes arba būtų aptiktos naujosios nekilnojamojo daikto vertingosios savybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TS Projects“ atsiliepime į skundą (b. l. 22−23) nurodė, kad sutinka su skundo reikalavimais ir prašė skundą tenkinti.

Paaiškino, jog pareiškėjas kreipėsi į UAB „TS Projects“ dėl ginčo pastatų techninio projekto rengimo, buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis. 2012 m. lapkričio 29 d. UAB „TS Projects“ kreipėsi į atsakovą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo. 2012 m. gruodžio 11 d. atsakovo išduotose specialiuose paveldosaugos reikalavimuose numatyta atlikti paveldosauginę ekspertizę, prieš projektavimą atliktų žvalgomųjų architektūrinių, konstruktyvių tyrimų pagrindu parengti projektinius pasiūlymus ir teikti juos atsakovui. Teigė, jog tokie reikalavimai keliami pastatams, kurie yra saugomi valstybės ir įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o pareiškėjui priklausantys pastatai nėra paskelbti saugomais kultūros paveldo objektais, todėl atsakovas nustatė neprotingus reikalavimus, ypač didinančius savininko išlaidas ir beprasmiškai ilginant laiką atstatant apgriuvusius pastatus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 75−81) pareiškėjo UAB „Neringos kelias“ skundą tenkino dalinai. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (12.14)2Kl-556 dalyje, kuria nustatytas specialusis paveldosaugos reikalavimas vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsniu ir techninio projekto sudėtyje pateikti paveldosauginę ekspertizę, panaikino. Pareiškėjo skundą kitoje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjui UAB „Neringos kelias“ iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kodas 188692688) priteisė 403,00 Lt išlaidų, susijusių su skundo surašymu ir padavimu atlyginimą ir 100,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo pastatai yra Kultūros vertybių registre registruoti kultūros paveldo objektai, projektuotojas kartu su prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, privalėjo pateikti projektinius pasiūlymus ar raštu išdėstyti numatomus darbus. Tačiau iš prašymo turinio akivaizdu, jog jame nėra nurodyti kultūros paveldo objektuose numatomi atlikti darbai, nepateikti projektiniai pasiūlymai, šių aplinkybių negalima nustatyti ir iš prie prašymo pridedamų dokumentų. Visi duomenys apie ginčo administraciniame pastate bei sandėlyje nustatytas vertingąsias savybes yra vieši, tai yra laisvai prieinami Kultūros vertybių registre. Projektuotojas privalo tai žinoti ir prieš kreipiantis į atsakovą parengti projektinius pasiūlymus, atsižvelgiant į Kultūros vertybių registre užfiksuotas statinių vertingąsias savybes. Tačiau projektuotojas teikė atsakovui tik formalų prašymą, nurodant, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai reikalingi ginčo pastatų kapitalinio remonto projektui rengti, nenurodant kokius konkrečiai remonto darbus numato atlikti ir, ar šie darbai nepažeis ginčo pastatuose nustatytų vertingųjų savybių.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjui priklausantys ginčo pastatai bei jų apsaugos teritorija patenka į registruotos kultūros vertybės Šilutės istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 yra pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Šiam saugomu paskelbtam kultūros paveldo objektui (Šilutės istorinės dalies teritorija) yra taikoma viešajam pripažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, kuri reglamentuota Įstatymo 19 straipsnyje.

Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyti draudimai, tame tarpe ir draudimas naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčo pastatai yra kultūros vertybės Šilutės istorinės dalies teritorijoje, norint jame vykdyti statybos (kapitalinio remonto) darbus, be kita ko, pareiškėjas privalo vadovautis ir Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto Kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d.

įsakymu Nr. ĮV-329 (toliau – Tvarkybos reglamentas). Pagal Tvarkybos reglamento 16 punktą projektiniais pasiūlymais saugomo objekto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo išreiškia, kaip numato įgyvendinti savo planuojamą veiklą kultūros paveldo objekte arba šio objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje esančiame objekte. Šio reglamento 17 punktas įtvirtina, jog projektinius pasiūlymus rengia reglamento 7 punkte nurodyti rengėjai, remdamiesi kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentais, prieš projektavimą atliktų tyrimų išvadomis, istoriniais, ikonografiniais ir kitais duomenimis.

Rengiant projektinius pasiūlymus tvarkomiesiems statybos darbams kultūros paveldo objektų teritorijoje ar apsaugos zonoje vadovaujamasi šiuo reglamentu bei statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatytais reikalavimais. Tuo tarpu reglamento 18 punkte, be kita ko, numatyta, jog projektiniai pasiūlymai turi būti pateikti patikrinti (pritarti) už kultūros paveldo apsaugą atsakingai valstybės arba vietos savivaldybės institucijai (pagal kompetenciją), kuri pateiktiems pasiūlymams pritaria raštu arba institucijos spaudu „Patikrinta“ ir projektinius pasiūlymus tikrinusio (jiems pritarusio) specialisto parašu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2817/2012).

Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai skundžiamame akte nustatė reikalavimus vadovautis Įstatymo 9, 19 straipsniais bei projektinius pasiūlymus rengti Tvarkybos reglamento IV skyriuje nustatyta tvarką.

Pasisakydamas dėl skundžiamame sprendime esančio nurodymo taip pat vadovautis ir Įstatymo 23 straipsnio reikalavimais ir techninio projekto sudėtyje atlikti paveldosauginę ekspertizę, teismas nurodė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos ekspertizės privalomumo atvejus ir tvarką nustato Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos ekspertizės atlikimo taisyklės“. Šio reglamento 3 punkte numatyta, kad paveldosaugos (specialioji) ekspertizė yra privaloma, kai: nekilnojamojo kultūros paveldo statinio projekte numatomi šio statinio (jo teritorijos) tvarkomieji statybos darbai arba kartu su jais ir tvarkomieji paveldosaugos darbai (3.1. punktas); rengiamas tik nekilnojamojo kultūros paveldo statinio (jo teritorijos) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas (3.2. punktas). Minėta, kad projektuotojas atsakovui pateikė tik formalų prašymą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ginčo pastatų kapitalinio remonto projekto rengimui, nenurodant kokius konkrečiai darbus siekiama atlikti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes teismas darė išvadą, jog atsakovas pirmiausia gavęs teisės aktų nustatyta tvarka parengtus projektinius pasiūlymus turi įvertinti juose nurodytų tvarkybos darbų pobūdį ir apimtį jų įtaką kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms, tuomet priimti sprendimą ar šiuos kultūros paveldo objektus reikalinga saugoti ir inicijuoti arba neinicijuoti šių objektų skelbimą saugomais. Neatlikus šių veiksmų ir nepriėmus sprendimo skelbti ginčo pastatus saugomais, atsakovas neturėjo pagrindo skundžiamame akte nustatyti reikalavimus vadovautis Įstatymo 23 straipsniu bei techninio projekto sudėtyje atlikti paveldosauginę ekspertizę. Įstatymo 23 straipsnis reglamentuojantis kultūros vertybių objektų tvarkybą, patenka į Įstatymo ketvirtą skyrių „Nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimas“ ir jame išdėstytos teisės normos taikomos jau saugomais pripažintiems kultūros paveldo objektams.

Sistemiškai aiškinęs ir analizavęs aktualias teisės aktų normas, vertinęs faktinę bylos situaciją, teismas darė išvadą, kad Departamentas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. (12.14)-2K1-556 nepagrįstai nustatė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, nurodydamas vadovautis Įstatymo 23 straipsnio reikalavimais ir techninio projekto sudėtyje atlikti paveldosauginę ekspertizę, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, tačiau sprendimas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nustatymo kitoje dalyje, kurioje nustatyta vadovautis Įstatymo 9 ir 19 straipsniais, nepažeisti registruotų kultūros vertybių (ginčo pastatų) apskaitos dokumentuose nurodytų vertingųjų savybių, prieš projektavimą atliktų žvalgomųjų architektūrinių konstruktyvių tyrimu pagrindu parengti projektinius pasiūlymus bei teikti juos atsakovui yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktas nepakeistu.

Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas atsižvelgė į tai, kad patenkinta 1/3 pareiškėjo reikalavimų ir šia apimtimi mažino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteisė 403,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1210,00 : 1/3 = 403,00).

III. Pareiškėjas UAB „Neringos kelias“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 83−86), kuriuo prašo panaikinti 2013 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį iš naujo apsvarstyti pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės m., kapitalinio remonto projektui rengti. Taip pat pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1. teisės aktai nenumato pareiškėjui pareigos, gaunant specialiuosius reikalavimus techniniam projektui rengti, atskleisti šio objekto, kaip kultūros paveldo, vertingąsias savybes. Įstatymo 8 straipsnio 3−5 dalys patvirtina, kad pareiga atlikti istorinius ir fizinius žvalgomuosius darbus kyla atsakovui, be to, ginčo atveju, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba jau nustatė ir įregistravo vertingąsias savybes, tad niekam nėra ne tik pareigos, bet ir prasmės iš naujo atlikti tuos pačius žvalgomuosius darbus. Teismo sprendimas įpareigojantis tai atlikti pareiškėją yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2. Teismas sprendime nepaaiškino, kodėl pareiškėjas privalo atlikti pakartotinai žvalgomuosius tyrimus, taip pat teismas nesprendė klausimo, kodėl atsakovas, jei, kaip teismas nurodė, „kad iš prašymo turinio akivaizdu, jog jame nėra nurodyti kultūros paveldo objektuose numatomi atlikti darbai, nepateikti projektiniai pasiūlymai“, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nepaprašė papildyti prašymo pateikiant tuos projektinius pasiūlymus. Atsakovas nepaprašė ir neleido pateikti projektinių pasiūlymų, kol nebus atlikti žvalgomieji tyrimai, o tai reiškia, kad teismas neteisingai suprato, kad pareiškėjas atsisakė pateikti projektinius pasiūlymus. Tai rodo, kad teismas nesuprato ginčo esmės, jį neteisingai išsprendė. Mano, jog tai, kad pareiškėjui buvo išduoti specialieji paveldosauginiai reikalavimai be projektinių pasiūlymų pateikimo, įrodo, kad atsakovas suprato dėl kapitalinių darbų apimties. Teigia, jog manydamas, kad specialieji paveldosauginiai reikalavimai negalėjo būti išduoti, nes pareiškėjas nepateikė preliminarių projektinių pasiūlymų, teismas turėjo juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl paveldosauginių reikalavimų išdavimo svarstyti iš naujo.

3. Iš teismo sprendimo nėra aišku, ar pareiškėjui dabar reikia atlikti žvalgomuosius tyrimus ir tada pateikti preliminarius projektinius pasiūlymus, ar galima atsakovui iš karto pateikti tuos pasiūlymus, ar pareiškėjas iš naujo gali kreiptis į atsakovą dėl naujų specialiųjų paveldosauginių reikalavimų išdavimo, jei taip, kokiu tikslu vėl reikia iš naujo kreiptis, jei jau kartą buvo kreiptasi ir šios sąlygos išduotos. Teismas taip pat neatsakė, ar iš specialiųjų reikalavimu aišku, kokius darbus galima atlikti, kaip juos atlikti, kokias medžiagas naudoti ir pan., kad nebūtų pažeisti pastatų elementai turintys vertingųjų savybių.

4. Teismas neteisingai nustatė kai kurias aplinkybes. Viena jų, tai, kad ginčo pastatai patenka į registruotą kultūros vertybę Šilutės istorinės dalies teritoriją, pripažintą valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Teigia, kad minėtiems pastatams apsaugos zonos nėra nustatytos ir teisės aktai nenumato tokiems pastatams apsaugos zonų. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pagal kurį sandėlis į minėtą teritoriją nepatenka. Be to, minėta kultūros vertybė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui, tačiau viešoje erdvėje pateiktame minėtame įsakyme apie kultūros vertybę kodu (duomenys neskelbtini) nieko nėra užsiminta.

5. Teismas Tvarkybos reglamento 16 punktą taikė neįsigilinęs į esamą situaciją. Pareiškėjas nėra saugomo objekto valdytojas, nes pastatai, įtraukti į Kultūros vertybių registrą, nėra saugomi, teismas pats nustatė tas aplinkybes, panaikindamas dalį ginčijamo atsakovo sprendimo, o žemės sklypas, kuriame yra ginčo objektai, taip pat nepaskelbtas saugomu. Ginčo žemės sklypas patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ar apsaugos zoną, tačiau nėra saugomas ar paskelbtas saugomu objektu.

6. Pareiškėjui neaišku, kokius veiksmus jis turi atlikti, jei išduotose sąlygose nurodyta vadovautis Įstatymo 2, 9, 19, 23 straipsniais. Pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos įstatymo sąvokos. Reikalavimas vadovautis visomis apibrėžtomis sąvokomis yra labai formalus, nes savo techniniame projekte pareiškėjas visų sąvokų išvardinti negalės. Nurodydamas vadovautis visomis, teismas privalėjo išsiaiškinti, ar tai būtų galima įgyventi rengiamame projekte. Taip pat neaišku, tą taip pat turėjo išaiškinti teismas, ką turėjo atsakovas omeny, liepdamas pareiškėjui, rengiant techninį projektą, atlikti visus veiksmus, numatytus šio Įstatymo 9 straipsnyje, nes beveik visi šiame straipsnyje numatyti įpareigojimai numatyti kaip pareiga atsakovui, o ne pareiškėjui.

7. Teigia, kad išduoti paveldosauginiai reikalavimai nesusiję su konkrečiu objektu, tinka visiems Kultūros vertybių registre registruotiems objektams. Tai leidžia atsakovui piktnaudžiauti savo teisėmis ir projekto nederinti be jokių priežasčių, nurodant, kad neįvykdyti reikalavimai, numatyti specialiuosiuose paveldosauginiuose reikalavimuose. Ateityje pareiškėjas apskųsti tokių sprendimų nebegalės, nes atsakovas nurodys, kad išduoti paveldosauginiai reikalavimai nenuginčyti ir galiojantys.

8. Nurodo, kad už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 605,00 Lt bei 50,00 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tiek pirmos instancijos teisme (1 310 Lt), tiek apeliacinės instancijos teisme (655,00 Lt).

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 103−107), kuriuo prašo atmesti UAB „Neringos kelias“ skundą kaip nepagrįsta ir pakeisti 2013 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, paliekant galioti visą skundžiamą 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (12.14)2K1- 556.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia tokius pagrindinius argumentus:

1. Byloje nėra duomenų, kad Departamentas pareiškėjui neleidžia pateikti preliminarių projektinių pasiūlymų ir, pasiūlymus iš pareiškėjo priimtų tik tuo atveju, jei pareiškėjas iš naujo atliktų žvalgomuosius architektūrinius, konstruktyvinius tyrimus. Tyrimai reikalingi ne atskleisti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes (šio objekto vertingosios savybės jau yra nustatytos), o parengti techninį projektą, kuris atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir jo realizavimas nepažeistų kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių. Pažymi, jog pareigą prieš ruošiant statybos darbų projektą (ar tam tikrais atvejais ir projekto įgyvendinimo metu) pasirūpinti atitinkamų tyrimų atlikimu teisės aktai nustato ne Departamentui, o statytojui, projektuotojui ar rangovui.

2. Atsakovui UAB „TS projects“ pateiktame prašyme nebuvo nurodyta, jog planuojami darbai gali pažeisti vertingąsias savybes, buvo nurodyta statybos darbų rūšis − norima atlikti pastatų kapitalinį remontą, tad atsakovas, neturėdamas kitokių duomenų ir preziumuodamas, jog valdytojas nesiekia pažeisti pastatų komplekso vertingųjų savybių ir žinodamas, jog siekiama pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijos, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.), išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, neturėdamas pagrindo inicijuoti kultūros paveldo objekto - pastatų komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje, skelbimą saugomu.

3. Akcentuoja, kad klausimas, kodėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. ĮV-190 apie kultūros vertybę kodu (duomenys neskelbtini) neužsiminta, buvo išspręstas teismo posėdžio metu. Viešai prieiname Kultūros vertybių registre bei išraše iš šio registro yra nurodyta, jog Šilutės miesto istorinės dalies senasis kodas registre yra U45. Minėtame Kultūros ministro įsakyme nurodoma, jog kultūros vertybės U8-U53 yra pripažįstami saugomomis viešajam pažinimui ir naudojimui. Be to, ginčydamas Šilutės miesto istorinės dalies statusą, pareiškėjas peržengia bylos dalyko ribas.

4. Pareiškėjas yra sudaręs nuomos sutartį dėl ginčo žemės sklypo, tad akivaizdu, jog jis yra žemės sklypo, esančio valstybės saugomos vertybės Šilutės miesto istorinėje, dalyje, valdytojas, todėl jam turi būti taikomos Tvarkybos reglamento nuostatos.

5. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo pastatai yra priskirtini ypatingų statinių kategorijai, jų kapitalinio remontui turi būti rengiamas pilnos apimties (techninis ir darbo), o ne supaprastintas (sumažintos apimties) projektas.

6. Departamento nurodymas, jog rengiant techninį projektą kapitaliniam remontui (duomenys neskelbtini), Šilutėje, privalu vadovautis Įstatymo 23 straipsniu ir techninio projekto sudėtyje pateikti paveldosauginę (tai yra specialiąją) ekspertizę yra teisėtas ir teisingas. Tai pagrindžia teisės aktų nuostatos (Statybos įstatymo 1, 8 str., STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7.1 p., Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. D1-279/ĮV- 233 „Dėl Kultūros paveldo statinio projekto ekspertizės atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 5 p.).

7. Teismas neprivalo aiškinti, ar ir kaip pareiškėjas turi vykdyti teisės aktų reikalavimus. Jei pareiškėjui neaiškus teismo sprendimas, jis galėjo kreiptis į teismą, prašydamas išaiškinti priimtą sprendimą. Be to, pareiškėjas kelia klausimus, kurie iš esmės nepriskirtini šios bylos dalykui, ar net teismo kompetencijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TS projects“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 101−102), kuriuo prašo patenkinti apelianto apeliacinį skundą ir panaikinti 2013 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį iš naujo apsvarstyti pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės m., kapitalinio remonto projektui rengti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad sutinka, su pareiškėjo pateiktu apeliaciniu skundu ir jų pateiktais argumentais. Akcentuoja, jog tai, kad pareiškėjui buvo išduoti specialieji paveldosauginiai reikalavimai be projektinių pasiūlymų pateikimo, įrodo, kad atsakovas suprato dėl kapitalinių darbų apimties, o teismas nusprendė priešingai, tad teismas nesuprato ginčo esmės ir jį neteisingai išsprendė.

Atsakovas Departamentas taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 93−96), kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą, atmetant visą UAB „Neringos kelias“ skundą kaip nepagrįsta ir paliekant galioti KPD Klaipėdos TP 2012 m. gruodžio 11 d. administracinį aktą Nr. (12.14)2Kl-556.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1. Nesutinka su teismo išvada dėl Įstatymo 23 straipsnio taikymo. Teismas iš esmės ignoravo Įstatymo nustatytas pareigas valdytojui ir visą atsakomybę už kultūros paveldo objekto tvarkybą nustatė atsakovui, o tai prieštarauja Įstatymo 9 straipsnio nuostatoms. UAB „TS Projects“ prašyme dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nebuvo nurodyta, jog planuojami darbai gali pažeisti vertingąsias savybes, byloje taip pat nėra duomenų, jog valdytojas, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į savivaldybę, nurodydamas, jog jo planuojami darbai gali pažeisti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. Įstatymo yra nustatyta, jog pirmiausia pats kultūros paveldo objekto valdytojas turi įvertinti, ar jo planuojami darbai gali pažeisti objekto vertingąsias savybes. Pažymi, kad neracionalu skelbti kultūros paveldo objektus valstybės saugomais, kaskart atliekant jų remontą, kapitalinį remontą ar kitokius statybos darbus.

2. Teismo išvada, jog nebuvo nurodyta, kokius konkrečius darbus siekiama atlikti, yra netiksli, nes UAB „TS Projects“ prašyme buvo nurodyta statybų rūšis – kapitalinis remontas, tad Departamentas neturėdamas kitokių duomenų ir preziumuodamas, jog valdytojas nesiekia pažeisti pastatų komplekso vertingųjų savybių ir žinodamas, jog siekiama pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijos, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.), išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, neturėdamas pagrindo inicijuoti kultūros paveldo objekto − ginčo pastatų komplekso skelbimą saugomu.

3. Nesutinka su pareiškėjo ir teismo argumentais, jog į Kultūros vertybių registrą įtrauktiems, bet nepaskelbtiems saugomais objektams galioja tik vienintelis apsaugos reikalavimas – apskaita. Įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja kultūros paveldo objektų tvarkybą, nei vienoje šio straipsnio dalyje ar punkte nevartojama sąvoka „valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“ ar „saugomas kultūros paveldo objektas“, ši norma taikytina ne tik kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės saugomais paskelbtiems kultūros paveldo objektams, bet visiems objektams, registruotiems kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Šiuo aspektu kartu pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į Įstatymo 23 straipsnio 8 dalies normos taikymą. Paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos ekspertizės atlikimo taisyklės“, taip pat nėra nurodyta, jog šis teisės aktas taikomas tik valstybės saugomiems kultūros paveldo objektams.

4. Mano, jog pareiškėjui priteisiant bylinėjimosi išlaidas, žyminio mokesčio išlaidos taip pat turėtų būti proporcingai mažinamos.

Pareiškėjas UAB „Neringos kelias“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 108−109), kuriuo prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, o patenkinti pareiškėjo (apelianto) pateiktą apeliacinį skundą visa apimtimi, t. y. panaikinti 2013 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo apsvarstyti pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės m., kapitalinio remonto projektui rengti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1. teisės aktuose nėra numatyta, kad pats valdytojas turi nuspręsti ir pranešti Departamentui, kad atliekami darbai gali pažeisti objekto vertingąsias savybes. Teigia, kad nekilnojamojo daikto savininkas nėra kompetentingas įvertinti vertingąsias savybes, nes tai gali padaryti tik kvalifikuotas specialistas, kuris toliau sprendžia inicijuoti šį objektą skelbti saugomu ar ne. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, stengdamasis išvengti nesusipratimų, pats informavo atsakovą apie būsimas statybas ir paprašė specialiųjų paveldosauginių reikalavimų.

2. Įstatyme labai aiškiai ir suprantamai išreikšta įstatymo leidėjo valia dėl atsakovo pareigų, o atsakovas siekia nuo jų išsisukti motyvuodamas pinigų stygiumi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TS projects“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 110), kuriame nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu ir jų pateiktais argumentais nesutinka, palaiko pareiškėjo apeliacinį skundą ir jame nurodytus argumentus bei motyvus. Mano, kad atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, o pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas visiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų sandėlio ir administracinio pastato kapitalinio remonto projektui.

Byloje iš esmės ginčo nėra dėl to, jog ginčo statiniai patenka į registruotos kultūros vertybės Šilutės istorinės miesto dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją, kuris Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. Įsakymu Nr. ĮV-190 yra pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Be to ginčo pastatai yra registruotos kultūros vertybės – Pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) dalis, administraciniam pastatui Kultūros vertybių registre suteiktas unikalus kodas (duomenys neskelbtini), o sandėliui unikalus kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-36, 37-38, 55-57, 58-64).

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas). Remiantis šio įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, ginčo statiniams nustatytos vertingosios savybės, kurios užfiksuotos Kultūros vertybių registre (b.l. 58-64). Duomenų apie tai, kad statiniai kaip kultūros paveldo objektai būtų pripažinti saugotinais, byloje nėra, todėl konstatuotina, jog ginčo statiniams taikoma pirminė nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga – apskaita.

Pareiškėjas siekia parengti ginčo statinių kapitalinio remonto projektą bei atlikti statinių kapitalinį remontą, t. y. atlikti tam tikrus statinių tvarkybos darbus.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatas statinio kapitalinis remontas tai statybos rūšis, kurios tikslas − pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų − ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Ginčo statinyje – administraciniame pastate – be kitų vertingųjų savybių yra registruotos konstrukcinės vertybės – pamatas su cokoliu, plytų mūro sienos, verandos medinio karkaso sienos, perdangas, stogo konstrukcija bei langų medinės konstrukcijos ir skaidymo tipas, taip pat kaip vertingosios savybės registruotos įvairios fasadų architektūros tūrinės detalės (b.l. 61-62). Ginčo statinyje – sandėlyje – taip pat įregistruota visa eilė konstrukcinių bei aukštų išplanavimų vertingųjų savybių (b. l. 63-64).

Įvertinus pareiškėjo pageidaujamų atlikti statybos darbų pobūdį bei Kultūros vertybių registre įregistruotas vertingąsias ginčo statinių savybes, konstatuotina, jog numatomi atlikti statybos darbai gali pažeisti kultūros pavaldo objektų vertingąsias savybes.

Įstatymo leidėjas šių ginčui aktualių santykių sureguliavimui yra skyręs Įstatymo 9 straipsnį, pagal kurio pirmosios dalies nuostatas Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus.

Taigi Įstatymas vienareikšmiškai numato kokiu būdu turi prasidėti viešojo administravimo procedūra siekiant atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus – objekto valdytojas (nagrinėjamoje byloje – pareiškėjas), planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus (planuojantis atlikti ginčo statinių kapitalinį remontą), turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus.

Pagal ginčui taikytino Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 16 punktą, projektiniais pasiūlymais saugomo objekto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo išreiškia, kaip numato įgyvendinti savo planuojamą veiklą kultūros paveldo objekte arba šio objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje esančiame objekte. Projektinius pasiūlymus rengia reglamento 7 punkte nurodyti rengėjai, remdamiesi kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentais ir kitais registro duomenimis, prieš projektavimą atliktų tyrimų išvadomis, istoriniais, ikonografiniais ir kitais duomenimis. Rengiant projektinius pasiūlymus tvarkomiesiems statybos darbams kultūros paveldo objektų teritorijoje ar apsaugos zonoje vadovaujamasi šiuo reglamentu bei statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatytais reikalavimais (17 p.). Projektiniai pasiūlymai turi būti pateikti patikrinti (pritarti) už kultūros paveldo apsaugą atsakingai valstybės arba vietos savivaldybės institucijai (pagal kompetenciją), kuri pateiktiems pasiūlymams pritaria raštu arba institucijos spaudu „Patikrinta“ ir projektinius pasiūlymus tikrinusio (jiems pritarusio) specialisto parašu. Projektinių pasiūlymų, kuriems pritarta, vienas egzempliorius paliekamas už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai. Ši institucija pagal turimus ir/ar papildomai valdytojų pateiktus ar kitu būdu gautus duomenis gali pareikalauti, kad užsakovas atliktų papildomus tyrimus bei pateiktų papildomus duomenis, ir/arba pasiūlyti, kad parengtų ir pateiktų kitus kultūros paveldo apsaugos reikalavimus atitinkančius projektinius pasiūlymus (18 p.).

Tik gavęs pastaruosius duomenis (projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus), savivaldybės paveldosaugos padalinys gali spręsti, kurį iš elgesio modelių pasirinkti – ar nustačius, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu (Įstatymo 9 str. 2 d.) ir atitinkamai jam taikyti Įstatymo ketvirto skirsnio apsaugą, paveldosaugos reikalavimus išduoti kaip saugomam objektui, ar neinicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu ir paveldosaugos reikalavimus išduoti kaip objektui, kuris yra kultūros paveldo vertybė, bet nėra paskelbtas saugomu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas šios savo Įstatymu nustatytos pareigos neįvykdė ir atsakovui nepateikė nei projektinių siūlymų, nei raštu išdėstė numatomus darbus. Nesant nei projektinių siūlymų, nei raštu išdėstytų numatomų darbų atsakovas objektyviai negali įvertinti numatomų statybos darbų poveikio statiniuose esančioms vertingosioms savybėms ir atitinkamai negali priimti objektyvaus sprendimo nei dėl kultūros paveldo objekto skelbimo saugotinu procedūros pradžios bei dėl išduodamų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, tame tarpe dėl Įstatymo 9, 19 ir 23 straipsniuose numatytų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Vertintina, kad tais atvejais kai objekto valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, nepateikia nei projektinių siūlymų, nei raštu išdėsto numatomus darbus, savivaldybės paveldosaugos padalinys, vadovaudamasis bendraisiais gero viešojo administravimo principais bei siekdamas įgyvendinti Įstatymo paskirtį (išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis), turėtų papildomai pareikalauti iš objekto valdytojo pateikti projektinius siūlymus ar numatomų statybos darbų sąrašą, o tuo atveju, jei objekto valdytojas nepateiks prašomos informacijos, atsisakyti išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas iš pareiškėjo nepareikalavo kartu su prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus pateikti projektinius siūlymus ar numatomų statybos darbų sąrašą, todėl, negavęs Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos informacijos apie numatomos statybos darbus, objektyviai negalėjo įvertinti būsimų statybos darbų poveikio kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms ir atitinkamai negalėjo objektyviai įvertinti kokie specialieji paveldosaugos reikalavimai ginčo statiniams turi būti nustatyti.

Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovas 2012 m. gruodžio 11 d. specialiuosius paveldosaugos reikalavimus sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės m., kapitalinio remonto projektui išdavė objektyviai neįvertinęs faktinės situacijos, dėl ko specialieji paveldosaugos reikalavimai naikintini. Kartu atsakovas įpareigotinas Įstatymo nustatyta tvarka iš naujo svarstyti 2012 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo sandėlio ir administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Šilutėje, kapitalinio remonto projektui.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Sprendžiant šalių prašymus dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje galutinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, nes tenkinamas vienas iš dviejų pareiškėjo reikalavimų – panaikinami specialieji paveldosaugos reikalavimai, o likusioje dalyje (dėl reikalavimo išduoti naujus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) skundas atmetamas, todėl pareiškėjas įgyja teisę į dalies teismo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluotas naujas reikalavimas - įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį iš naujo apsvarstyti pareiškėjo pateiktą prašymą – šioje byloje nenagrinėjamas ir neįtakoja teismo išlaidų paskirstymo, nes ABTĮ 130 straipsnio 6 dalis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teisme pareiškėjas patyrė 1210 Lt teismo išlaidų bei sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas patyrė 605 Lt teismo išlaidų bei sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį. Teismo išlaidų sumos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių, todėl prašymas priteisti šių išlaidų dalį atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų skaičių tenkintinas. Kadangi galutiniu teismo sprendimu patenkintas vienas iš dviejų pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų, pareiškėjui priteistina pusė visų patirtų išlaidų – 982,5 Lt (1210+100+605+50=1965:2=982,5).

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neringos kelias“ ir atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (12.14)2Kl-556. Įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti 2012 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo sandėlio ir administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Šilutėje, kapitalinio remonto projektui.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjui UAB „Neringos kelias“ iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kodas 188692688) priteisti 982,5 Lt teismo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė