2018-10-26 Nr. AB-19313-3-61-3-04236-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-684-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04236-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apygardos teismą (toliau – ir atsakovas) išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo skundo klausimus dėl asmens duomenų pateikimo ir civilinės bylos Nr. e2A-1835-XX/2017 vietos eilėje, kuria ši byla bus skiriama nagrinėti teisėjams, nustatyta tvarka pateikiant patvirtintą atsakymą.

2. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Vilniaus apygardos teismą pateikti informaciją į pareiškėjo prašymo dalį, kurioje pareiškėjas atsakovo prašė pateikti informaciją, kokie pareiškėjo asmens duomenys teismo yra surinkti atsakymo į prašymą dieną, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti.

4. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 135 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog minėtas išlaidas patyrė advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo 2017 m. vasario 11 d. teisinių paslaugų sutartį, pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą už teisines paslaugas.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jo netenkinti arba sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašė teismo kreiptis į Advokatų tarybą dėl advokatės S. B. patraukimo drausminėn atsakomybėn už Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.2 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, žeminant teismų autoritetą. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad apie teiktas teisines paslaugas pareiškėjas nurodė tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas pareiškėjo raštas, kuriame jis nurodė, kad konsultavosi su atstove, tačiau 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą pareiškėjas surašė pats.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 67,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Advokatų tarybą dėl advokatės S. B. patraukimo drausminėn atsakomybėn už Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.2 straipsnio reikalavimų nesilaikymą.

8. Pareiškėjas prašo priteisti 135 Eur dydžio patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byla buvo išspręsta iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prie prašymo pateikė 2018 m. liepos 12 d. sąskaitą Nr. 201807121 už suteiktas teisines paslaugas. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad pareiškėjo patirtas išlaidas sudaro: 1) 2017 m. gruodžio 20 d. skundas administraciniam teismui (50 Eur); 2) teisinė konsultacija, rengiant 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą (40 Eur); 3) kitos teisinės konsultacijos (30 Eur); 4) 2018 m. liepos 12 d. prašymas (15 Eur).

9. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad asmenų konsultavimas analogiškai kaip atstovavimas teisme laikytinas tos pačios rūšies teisine paslauga (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-352-492/2016). Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad skundo parengimas, konsultacija rengiant 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą ir kitos teisinės konsultacijos yra laikomi viena teisine paslauga, kuri gali būti atlyginama kaip skundo parengimas. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą už skundo paruošimą taikomas koeficientas – 2,5. Įvertinęs tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 850,80 Eur, teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą, konsultaciją rengiant 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą ir kitas teisines konsultacijas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl galėtų būti priteisiama.

10. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl 2018 m. liepos 12 d. prašymo parengimo, teismas nurodė, kad Rekomendacijų 8.17 punkte nustatyta, jog už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikomas koeficientas – 0,1. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 895,20 Eur. Taigi, pareiškėjo prašoma priteisti suma už 2018 m. liepos 12 d. prašymo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl galėtų būti priteisiama.

11. Nors teismas iš esmės sutiko su atsakovo argumentais, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos sudaro nedidelę dalį Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių.

12. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo tenkinamas iš dalies – teismas įpareigojo Vilniaus apygardos teismą pateikti informaciją į pareiškėjo prašymo dalį, kurioje pareiškėjas atsakovo prašė pateikti informaciją, kokie pareiškėjo asmens duomenys teismo yra surinkti atsakymo į prašymą dieną, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui gali būti priteista pusė tinkamų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 67,50 Eur (135 Eur : 2).

13. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo kreiptis į Advokatų tarybą dėl advokatės S. B. patraukimo drausminėn atsakomybėn už Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.2 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, žeminant teismų autoritetą, teismas pabrėžė, kad šį prašymą atsakovas grindžia 2018 m. sausio 17 d. atskirojo skundo ištraukomis, kurios galbūt žemina teismų autoritetą. Tačiau pareiškėjo prašyme ir prie jo pridėtoje sąskaitoje nurodyta, kad advokatė S. B. konsultavo pareiškėją rengiant 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą, bet byloje nėra duomenų, kad advokatė S. B. būtų parengusi 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą ar jo 9 pastraipos citatas. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą teismui pateikė ir pasirašė pareiškėjas G. B.. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog advokatė S. B. surašė 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad byloje esančių duomenų pagrindu kreiptis į Advokatų tarybą dėl advokatės S. B. patraukimo drausminėn atsakomybėn už Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.2 straipsnio reikalavimų nesilaikymą nėra pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas G. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai.

15. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso šalių išlaidų atlyginimo taisykles, neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių susidarė pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos, ir nepagrįstai pusiau sumažino pareiškėjui iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą vien dėl formalaus pagrindo (skundas tenkintas iš dalies). Pareiškėjas pažymi, kad vienas iš jo skundo teismui reikalavimų buvo įpareigoti atsakovą išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo skundo klausimą dėl civilinės bylos Nr. e2A-1835-XX/2017 vietos eilėje, kuria ši byla bus skiriama nagrinėti teisėjams. Tuo tarpu teismas iš esmės tenkino pareiškėjo skundą: 1) tenkino pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą, susijusį su asmens duomenų tvarkymu; 2) konstatavo, kad „pareiškėjui nebuvo pateikta išsami informacija, susijusi su nagrinėjamos civilinės bylos vieta eilėje, tačiau, atsižvelgus į tai, kad civilinė byla jau yra išnagrinėta, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją į minėtą pareiškėjo prašymo dalį“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėta civilinė byla (aktualus bylos Nr. e2A-317-560/2018) buvo paskirta nagrinėti 2018 m. vasario 14 d., t. y. po to, kai pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. su skundu kreipėsi į teismą. Taigi, šiuo atveju netenkinta pareiškėjo skundo dalis buvo aktuali pareiškėjui teikiant skundą, tačiau tapo nebeaktuali teismo proceso metu, kai pats atsakovas išnagrinėjo susijusią civilinę bylą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visą prašomą atlyginti sumą – 135 Eur.

16. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas taip pat pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, panaikinant šios nutarties dalį, kuria nutarta priteisti pareiškėjui iš atsakovo 67,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą, ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

17. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas visų nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepateikdamas motyvų dėl visų atsakovo atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstytų argumentų, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą dalyje, kuria pareiškėjo prašymas patenkintas iš dalies. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai aiškino proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir padarė prieštaringas išvadas: viena vertus, teismas priteisė pareiškėjui patirtas išlaidas už konsultaciją, rengiant 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą, nes konsultaciją prilygino skundo rengimui, kita vertus, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad advokatė S. B. būtų parengusi 2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą ir jame nurodytas citatas, dėl kurių atsakovas prašė teismo kreiptis į Advokatų tarybą dėl advokatės S. B. patraukimo drausminėn atsakomybėn. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju byloje nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjui teikiamą ar teiktą teisinę pagalbą.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos, leidžiančios pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo su jų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negali būti aiškinamos taip, jog ir aplinkybė apie naudojimąsi teisine pagalba, už kurią prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, gali paaiškėti po sprendimo įsiteisėjimo, nes bet kuris procesas draudžia siurprizinį šalių elgesį. Kitaip būtų paneigiami betarpiškumo ir rungimosi principai.

Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu visiškai nepasisakė. Atsakovo manymu, toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu procesinių teisių naudojimusi, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nors ABTĮ leidžia teismui nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar proceso šalies procesinis elgesys buvo tinkamas, t. y., ar ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsiliepimo argumentų dėl pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. atskirojo skundo neracionalaus teikimo ir vėliau jo atsisakymo.

Nurodo, jog pareiškėjas 2018 m. sausio 17 d. pateikė atskirą skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2018 m. sausio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti skundo trūkumus. Tačiau kita tos pačios datos, t. y. 2018 m. sausio 11 d., nutartimi skundas su raštu priimtas, todėl buvo neracionalu teikti atskirąjį skundą. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo atskirojo skundo ir nutraukė procesą.

Be to, atsakovas akcentuoja, kad sąskaitoje įvardytos kitos teisinės konsultacijos yra neapibrėžtos ir negali būti nustatytas jų sąsajumas su nagrinėjama byla, todėl jos negali būti priteistos. Taigi, atsakovas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui išlaidų už 2018 m. sausio 17 d. atskirojo skundo rengimą ir kitas neapibrėžtas teisines konsultacijas. Jei teismas nuspręstų iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą, atsakovas prašo sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, jog skundas patenkintas iš dalies, taip pat įvertinant kitas nurodytas aplinkybes.

18. Pareiškėjas G. B. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu. Pareiškėjas teigia, kad atsakovui ir teismui nagrinėjant bylą iš esmės buvo žinoma, jog jis ketina teikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo: pareiškėjas 2018 m. vasario 22 d. prašyme nurodė, kad atsakovo nesąžiningumas yra byloje reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl proceso šalių išlaidų atlyginimo pagal pareiškėjo prašymą, kuris bus pateiktas įstatymo nustatytu terminu, įvertinus visą bylos medžiagą ir procese patirtas išlaidas. Tuo tarpu aplinkybės apie bylinėjimosi išlaidas nežinojimas negali paneigti betarpiškumo ir rungimosi principų. Teismas vadovaujasi įstatymuose apibrėžtais principais nagrinėdamas bylas ir teisingam sprendimui neturi reikšmės, ar šalys naudojosi teisinėmis paslaugomis rengdami procesinius dokumentus ir kokių išlaidų patyrė. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teiginys, jog advokatas suteikė konsultaciją rengiant dokumentą, reiškia, kad rengiant dokumentą su advokatu buvo tariamasi, buvo gautas advokato patarimas dėl dokumento. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentą sudaro vien advokato teiginiai. Asmuo, kuris gauna advokato konsultaciją, taip pat gali aktyviai dalyvauti dokumento rengime, ne tik teikdamas būtiną informaciją, nuomonę, pageidavimus, bet ir formuluodamas teiginius. Atitinkamai atsakomybė už procesinį dokumentą yra jį teikiančio asmens, todėl galiausiai jis – pasirašantis dokumentą, sprendžia, kokie teiginiai sudarys dokumentą ir kokiu advokato patarimu bus vadovaujamasi, o kokiu – ne. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju advokatė teikė konsultaciją rengiant procesinį dokumentą (2018 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą), bet konkrečių teiginių, kuriuos citavo atsiliepime atsakovas, nerašė. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atskirojo skundo jis atsisakė ne piktnaudžiaudamas teismo procesu, bet vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.

19. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo atskirąjį skundą. Atsakovas nurodo, kad byloje buvo pateikęs 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. CR114, kuriame pareiškėjui pateikta informacija apie civilinę bylą Nr. e2A-1835/2017 ir nurodyta, jog ši byla rašto surašymo metu yra 193 tarp nepaskirtų apeliacine tvarka nagrinėtinų civilinių bylų su apeliaciniais skundais. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo galimybę dar kartą kreiptis į atsakovą ir jam būtų suteikta informacija apie civilinę bylą, nepatiriant jokių bylinėjimosi išlaidų ir kitų nepatogumų. Atsakovo manymu, įvertinęs tai, jog 2017 m. birželio 15 d. minėta civilinė byla buvo 193 eilėje, o 2017 m. pabaigoje dar nebuvo paskirta, pareiškėjas turėjo numatyti, jog bandymas gauti informaciją teisminiu keliu truks ilgiau, nei bus paskirta ir išnagrinėta civilinė byla. Be to, Vilniaus apygardos teisme informacija teikiama ne tik raštu, bet ir telefonu, todėl pareiškėjas reikiamą informaciją galėjo gauti vieno skambučio pagalba, tačiau pasirinko kitą, patį neracionaliausią ir neekonomiškiausią būdą informacijai gauti. Atsakovas kartu akcentuoja, kad nepaisant civilinės bylos eigos ir baigties, pareiškėjas administracinėje byloje neatsisakė savo reikalavimo dėl civilinės bylos vietos eilėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjui buvo priteistos pusė jo prašytų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

22. Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

23. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat privalu atsižvelgti į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, t. y., ar proceso šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 40 str. 4 d.) (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, aiškindama nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pabrėžė, jog ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

24. Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, jog tai, kad byla buvo paskirta nagrinėti (2018 m. vasario 14 d.) po to, kai pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. su skundu kreipėsi į teismą, ir kreipimosi į teismą metu netenkinta pareiškėjo skundo dalis (žinojimas civilinės bylos Nr. e2A-1835-XX/2017 vietos eilėje Vilniaus apygardos teisme) buvo aktuali pareiškėjui teikiant skundą, tačiau tapo nebeaktuali teismo proceso metu, kai pats atsakovas išnagrinėjo susijusią civilinę bylą, kaip leidžiantį nagrinėjamu atveju nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visą prašomą atlyginti sumą – 135 Eur, atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui raštu Vilniaus apygardos teismas paaiškino bylų nagrinėjimo tvarką, o siekdamas detalesnės informacijos ją pareiškėjas galėjo operatyviai gauti inter alia telefonu. Pareiškėjo pasirinktas būdas kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą minėtu klausimu nepagreitino informacijos gavimo ir kartu neatitiko ekonomiškumo, racionalumo principų, todėl negali būti pagrindu, leidžiančiu nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visą prašomą atlyginti sumą.

25. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, jog neturi būti atlyginamos išlaidos už 2018 m. sausio 17 d. pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, atsižvelgiant į tai, kad kita tos pačios datos – 2018 m. sausio 11 d. – nutartimi skundas su raštu buvo priimtas, nes nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, buvo priimta anksčiau, nei nutartis, kuria skundas buvo priimtas, ir byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, rašydamas skundą, žinojo apie antrąją tą pačią dieną priimtą nutartį. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaidas už teisinę konsultaciją rengiant minėtą atskirąjį skundą.

26. Kitaip vertintinas atsakovo argumentas, kad neturi būti priteisiamos išlaidos už kitas teisines konsultacijas, kurios sąskaitoje yra neapibrėžtos ir negali būti nustatytas jų sąsajumas su nagrinėjama byla. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011). Todėl priteistinos tik aiškiai realiai turėtos išlaidos, inter alia, kai šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos priteista suma už kitas teisines konsultacijas (30 Eur) mažintina ir bendra atlygintina išlaidų suma sudaro 52,50 Eur (105 Eur : 2).

27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis keistina, atitinkamai sumažinant pareiškėjui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 52,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo Vilniaus apygardos teismo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį pakeisti, priteisiant pareiškėjui G. B. iš atsakovo Vilniaus apygardos teismo 52,50 Eur (penkiasdešimt du eurus ir 50 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė