e309459c-3bfb-4d8d-a99f-bb69266483bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4598-463/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03134-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas S. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–10), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 5 500,00 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginti. Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki skundo teismui pateikimo dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo laikomas VPN netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. VPN įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, juose kartu bÅ«na iki 200 nuteistųjų, todėl dėl vietos trÅ«kumo pareiÅ¡kėjui varžoma jo teisė sportuoti, vaikščioti, žaisti futbolÄ , krepÅ¡inį ir kitus žaidimus.

Tuose pasivaikščiojimo kiemeliuose net nėra įrengta atskirų aikÅ¡telių nurodytiems žaidimams žaisti. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo leista bÅ«ti tik 4 val. per parÄ , kai rekomenduojama, kad nuteistieji per dienÄ 8 val. turi praleisti lauke. Teigiama, kad pareiÅ¡kėjas diskriminuojamas kitų nuteistųjų, buvusių pareigÅ«nų atžvilgiu, kadangi jiems yra suteiktos privilegijos (nuo ryto iki vakaro gali bÅ«ti lauke, nevaržomai žaisti krepÅ¡inį, jiems leidžiama degintis, o kitus nuteistuosius už tai baudžia, suraÅ¡ant tarnybinius), kurių negauna likusieji nuteistieji.

Nurodoma, kad VPN esantis gardas, kuriame padaryta rÅ«kymo vieta, yra per mažas ir nesutalpina visų norinčių rÅ«kyti, todėl susidaro didelės eilės. Nurodo, kad prie to gardo dalija korespondencijÄ , todėl pareiÅ¡kėjui tenka kvėpuoti tabako dÅ«mais ne savo noru. Tuo VPN pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad draudžiama rÅ«kyti tose patalpose, kur bÅ«na ir nerÅ«kantieji asmenys. PareiÅ¡kėjas taip pat nepatenkintas ir dėl to, kad VPN yra įrengti tik 2 telefonai, ir dėl to prie jų visada susidaro didelės eilės. Gyvenamosiose patalpose nėra ventiliacijos, vasarÄ bÅ«na labai karÅ¡ta (temperatÅ«ra siekia virÅ¡ 30°C Å¡ilumos), nėra džiovyklos drabužiams pasidžiauti, rÅ«kyklos, virtuvėje nėra kriauklės, todėl indai plaunami prausykloje.

Anot pareiÅ¡kėjo, VPN sanitarinis mazgas neatitinka higienos normų reikalavimų, kadangi nėra klozeto, o tik skylė. Nurodė, kad VPN įrengtos kenksmingos ir degios lubos, nėra prieÅ¡gaisrinių čiaupų, įspėjamųjų ženklų, kaip imitacija įrengti prieÅ¡gaisriniai jutikliai. Avarinis išėjimas tik vienas, o ant langų uždėtos grotos. VPN nėra užtikrinta apsauga nuo triukÅ¡mo. Dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , diskriminacijÄ , todėl jo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma yra pagrįsta.

RuoÅ¡iantis teisminiam nagrinėjimui pareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 49–54), kuriais iÅ¡ esmės palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime (b. l. 30–34) nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pasivaikščiojimų kiemelis yra erdvus, kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems, teisės aktais nėra nustatyti plotų reikalavimų normatyvai.

Dažniausiai pasivaikščiojimų kiemas dažnai bÅ«na apytuÅ¡tis. VPN paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien skiriama 4 val. pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje. PareiÅ¡kėjui nustatyta pareiga tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ jÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Nuteistieji (buvę valstybės tarnautojai) gyvena II-jame gyvenamajame korpuse, jiems įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis ir taip pat kaip likusiems nuteistiesiems patvirtintas grafikas.

I-ojo gyvenamojo korpuso 1-o nuteistųjų bÅ«ryje gyvena valgykloje bei Å«kiniame aptarnavime dirbantys nuteistieji, kurie pasivaikščioti turi teisę pagal jiems patvirtintÄ grafikÄ . Kadangi jiems tenka judėti nuolat, jie į laukÄ dienos metu iÅ¡eiti gali bet kada. Reabilitacijos grupėje gyvena nuteistieji, kurie gydosi nuo priklausomybių, Å¡ie nuteistieji gyvena III-jame gyvenamajame korpuse įrengtuose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Jie visÄ dienÄ yra užimti, dirba su psichologinės tarnybos specialistais.

Jiems įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis. Atsižvelgiant į intensyvius užsiėmimus, jie turi tiek pat laiko pasivaikščioti lauke, kiek ir visi likusieji nuteistieji. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl diskriminacijos jo atžvilgiu yra nepagrįsti. VPN draudžiama rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose. Tam yra iÅ¡kabinti rÅ«kymÄ draudžiantys ženklai, visi nuteistieji informuoti ir žino apie šį draudimÄ . I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems prie įėjimo į I-Ä gyvenamÄ jį korpusÄ Ä¯rengtas specialus kiemelis lauke, kuriame nuteistieji turi teisę bet kada iÅ¡eiti parÅ«kyti, kuris yra atskirtas nuo likusio I-o gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimų kiemo, kuriame pagal nustatytÄ grafikÄ iÅ¡eina pasivaikščioti nuteistieji, ir yra pakankamai erdvus.

Å iame kiemelyje Å¡alia kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 3 įrengti taksofonai. Nuteistieji Å¡alia taksofonų nerÅ«ko, o rÅ«ko prieÅ¡ingame Å¡io kiemelio kampe, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo kvėpuoti tabako dÅ«mais, nebent specialiai stovėtų Å¡alia rÅ«kančių asmenų. Å iuo metu kiekviename I-ojo gyvenamojo korpuso aukÅ¡te įrengti taksofonai nuteistiesiems, todėl nuteistiesiems nebÅ«tina naudotis kiemelyje įrengtais taksofonais. VPN tinkamai vykdo savo pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantys nuteistieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Teisės aktuose nenumatyta, kad nuteistųjų būriams pagal galimybes įrengtose virtuvėlėse būtų tiekiamas vanduo. Kiekvienam nuteistųjų būriui yra įrengtos virtuvėlėse yra įrengtos spintelės nuteistiesiems, virtuvėlės aprūpintos šaldytuvais, elektrinėmis viryklėmis, mikrobangų krosnelėmis, arbatinukais. Higienos reikalavimai ir kitų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. I-ojo gyvenamojo korpuso kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui, kurie atitinka visus jiems keliamus higienos reikalavimus, jie yra tvarkingi, nuolat tvarkomi.

Teisės aktai numato, kad sanitariniai mazgai gali bÅ«ti tupimi arba sėdimi. Jausdamas nepatogumus, pareiÅ¡kėjas turi visas galimybes kreiptis į įstaigos sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistÄ , kad jam suteiktų pagalbÄ . VPN yra įrengta eilė prieÅ¡gaisrinių priemonių – gaisrinė automatinė signalizacija, dÅ«mų jutikliai, rankiniai signalizatoriai. 2016 m. buvo pakeista automatinė gaisrinė signalizacijos sistema, nuolat vykdoma gaisrinės automatinės signalizacijos remontas, gesintuvai yra visuose bÅ«rių virÅ¡ininkų kabinetuose, nuteistųjų valgykloje bei budėtojų dalyje.

Gyvenamosiose patalpose gesintuvų laikyti nėra galimybės, nes nuteistieji niokoja priešgaisrinį inventorių. Gesintuvai laikomi ir kontrolės praleidimo punkte Nr.

3. I-ame gyvenamajame korpuse įrengta 10 gaisrinių čiaupų, kurie yra aprÅ«pinti žarnomis, gaisriniais reguliuojamais Å¡virkÅ¡tais bei rankenomis. IÅ¡ visų 5 I-o gyvenamojo korpuso aukÅ¡tų galima evakuotis per 2 laiptines. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių VPN veiksmų keliant triukÅ¡mÄ ir tuo sudarant nepatogumus pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į VPN administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjas VPN buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir kiti asmenys, o neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė.

Nėra duomenų, kad VPN bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skunde nurodytos aplinkybės padarė įtakos jo fizinei ir psichinei sveikatai.

Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas VPN veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas laikomas. Dėl I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 18 punkte nustatyta, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti.

Pagal PĮĮET 20 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemuose gali bÅ«ti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankÅ¡tintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.

Kaip matyti, pasivaikščiojimo kiemo plotas teisės aktais nėra reglamentuojamas. Atitinkamai praktikoje pabrėžiama, kad teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių plotų nereglamentuoja. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemo ploto nėra pagrindas vertinti VPN veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, nustačius, kad pasivaikščiojimo kiemas įrengtas ir juo nuteistieji naudojasi. Kaip matyti pareiškėjas tiksliai neįvardino, kada jo skunde nurodyti 200 asmenų vienu metu kartu su pareiškėju buvo vedami pasivaikščioti.

VPN atsiliepime nurodo, kad paprastai pasivaikščiojimo kiemai bÅ«na apytuščiai. Todėl pareiÅ¡kėjui nepagrindus reikÅ¡mingų jo kalinimo sÄ lygų Å¡iuo aspektu, pripažįstama, kad VPN neteisėtų veiksmų faktas nenustatytas. Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir suformuotÄ administracinių teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018 ir kt.). Byloje pateikta I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemo fotonuotrauka (b. l. 37, 38) patvirtina, kad toks kiemas yra įrengtas, kas jame yra vieta sporto žaidimams (įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė), įrengtas sporto inventorius (treniruokliai).

Teisės aktuose nėra nustatyta VPN pareiga pasivaikščiojimo kieme įrengti visų lauko žaidimų aikÅ¡teles. Kaip matyti, VPN turi teisę įrengti sporto įrangÄ ir inventorių. PareiÅ¡kėjas pats skunde nurodo, kad jam buvo leidžiama pasivaikščioti 4 val. per parÄ . VPN atsiliepime pažymėjo, kad nors pagal teisės aktų reikalavimus pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti leidžiama pasivaikščioti tik 3 val. per parÄ , tačiau VPN nustatytas asmenų judėjimÄ mažiau varžantis režimas.

Iš byloje pateikto VPN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiko (b. l.

36) matyti, kad nuteistieji mėnesio porinėmis ir neporinėmis dienomis vedami į pasivaikščiojimo kiemÄ ir juose gali bÅ«ti nuo 3 val. iki 4.30 val. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę realizuoti savo teisę į pasivaikščiojimo laikÄ . Pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punktÄ , rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne gryname ore, kaip teigia pareiÅ¡kėjas.

Todėl atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nepasitenkinimas, jog jam leidžiama pasivaikščioti tik 4 val. per parÄ , nėra pagrindas VPN neteisėtus veiksmus. Dėl diskriminacijos PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ esmės ir iÅ¡ to, kad jis buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų, buvusių pareigÅ«nų, atžvilgiu. Draudimas diskriminuoti asmenis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarimu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Atitinkamai priimtu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (toliau – ir Ä®statymas) yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų Å¡ios nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimÄ varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu (1 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija apibrėžta kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sÄ lyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranaÅ¡umo teikimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimÄ ar neveikimÄ , teisės normÄ ar vertinimo kriterijų, sÄ lygÄ ar praktikÄ pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama tinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis.

Ä®statymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų taikomos kitam asmeniui. IÅ¡ Å¡ių teisės normų turinio matyti, kad diskriminacijos apibrėžimas siejamas su tam tikrų mažiau palankių sÄ lygų taikymu asmeniui, nei jos bÅ«tų taikomos kitam asmeniui ar jo grupei.

Kaip matyti, pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju diskriminacijos pagrindÄ laiko tuo, kad jis nėra buvęs valstybės tarnautojas (socialinė padėtis), todėl VPN jo laikymo sÄ lygos yra bloginamos. Siekiant nustatyti, ar VPN nepažeidė bendro draudimo diskriminuoti pareiÅ¡kėjÄ , turi bÅ«ti vertinama, ar pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo sudarytos mažiau palankios sÄ lygos nei kitiems asmenims nesant teisėto pagrindo. Tokiu atveju galbÅ«t diskriminuojamo pareiÅ¡kėjo padėtis turi bÅ«ti lyginama su kito asmens ar asmenų grupės, kurie yra analogiÅ¡koje arba labai panaÅ¡ioje padėtyje, padėtimi.

Å iuo konkrečiu atveju, spręsti buvus diskriminacijÄ nėra pakankama pareiÅ¡kėjui vien nurodyti, kokio asmens ar asmenų grupės atžvilgiu jo subjektyvia nuomone jis yra traktuojamas mažiau palankiai. PareiÅ¡kėjas turi pateikti kiek įmanoma objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima preziumuoti diskriminacijos faktÄ , kurį turėtų paneigti neva diskriminuojančius veiksmus atliekanti institucija. VPN atsiliepime nurodo, kad 8–9 bÅ«rių nuteistieji (buvę valstybės tarnautojai) gyvena II-ajame gyvenamajame korpuse, jiems įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas ir taip pat kaip pareiÅ¡kėjui nustatytas pasivaikščiojimo gryname ore grafikas.

Byloje pateiktas VPN II-ojo gyvenamojo korpuso 8–9 bÅ«rių nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore, sporto užsiėmimų ir užsiėmimų patalpoje su sportiniu inventoriumi grafikas (b. l. 35), iÅ¡ kurio matyti, kad kaip ir pagal grafikÄ , skirtÄ pareiÅ¡kėjui, II-ojo gyvenamojo korpuso 8–9 bÅ«rių nuteistieji (buvę valstybės tarnautojai) į pasivaikščiojimo kiemÄ gali iÅ¡eiti neporinėmis ir porinėmis dienomis ir juose gali bÅ«ti po 4 val. Kaip matyti, nustatyta režimas iÅ¡ esmės atitinka režimÄ , nustatytÄ pareiÅ¡kėjui, kaip laikomam I-ojo gyvenamajame korpuse.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad nuteistiesiems (buvusiems valstybės tarnautojams) nevaržomai leidžiama bÅ«ti pasivaikščiojimo kieme, atitinkamai žaisti sportinius žaidimus, neatitinka tikrovės, todėl atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nepateikė kitų jo skunde nurodytų aplinkybių (deginimasis, nepagrįstai taikomos tarnybinės nuobaudos) pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Ä®vertinus tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima preziumuoti diskriminacijos faktÄ .

Todėl likę skundo argumentai dėl diskriminacijos atmestini kaip nepagrįsti. Dėl rūkymo patalpos, didelių eilių, taksofonų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 7 punkte numatyta, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Taigi, VPN administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013 ir kt.).

Įvertinus, kad VPN nepaneigė, jog pareiškėjas yra nerūkantis (b. l. 17–18), ši aplinkybė vertinama jo naudai. Iš byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l.

37) matyti, kad I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kieme yra įrengtas atskiras kiemelis, į kurį nuteistieji bet kada gali išeiti parūkyti. Teisės aktuose nenustatyta, kokio dydžio turi būti patalpa, kurioje nuteistiesiems leidžiama rūkyti, todėl pareiškėjo nepasitenkinimas jos dydžio nėra pagrindas vertinti VPN veiksmus CK 6.271 straipsnio pagrindu. Aplinkybė, kad pareiškėjui tenka būti prie fotonuotraukoje matomos patalpos, kurioje nuteistieji rūko, nepagrindžia fakto, kad VPN vykdo kokius nors neteisėtus veiksmus.

Tačiau, bylos duomenys iš esmės patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad toje pačioje vietoje, kur įrengta rūkymo patalpa, yra pastatyti ir taksofonai, kuriais naudojasi ne tik rūkantys, bet ir nerūkantieji, taip pat yra VPN administracijos postas, į kurį kreipiasi ne tik rūkantieji, bet ir nerūkantieji. VPN atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu kiekviename I-ojo gyvenamojo korpuso aukšte įrengti taksofonai, todėl nuteistiesiems nebūtina naudotis taksofonais, kurie įrengti pasivaikščiojimo kieme, nepaneigia, kad ginčo laikotarpiu taksofonai buvo įrengti pasivaikščiojimo kieme, kaip nurodyta fotonuotraukoje.

Visgi, pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje, vertinant aptariamÄ faktinę situacijÄ , t. y. dėl HN 134:2015 7 punkto reikalavimo užtikrinimo, atsižvelgiama į tai, ar pataisos įstaigos administracija tinkamai įgyvendino pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais, t. y. ar įrengta rÅ«kymo vieta, ar imamasi priemonių užtikrinti, kad bÅ«tų rÅ«koma specialioje tam skirtoje vietoje lauke ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016 ir kt.).

Kaip matyti, VPN įrengė rÅ«kymo vietÄ ir ėmėsi priemonių užtikrinti, jog rÅ«kantieji rÅ«kytų specialioje tam skirtoje vietoje. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad rÅ«kymo patalpoje susidaro didelės eilės, kai norima pasinaudoti taksofonu, ar kai yra dalinama korespondencija, nėra pagrįsti jokiais reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, t. y. pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada ir kaip dažnai tokios eilės susidaro, ar jis kada nors tokioje eilėje turėjo laukti, kokiu bÅ«du buvo pažeistos konkrečios jo teisės. Todėl Å¡ie argumentai vertintini kaip abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kuriais jis grindžia nepasitenkinimÄ , kad įrengti tik 2 taksofonai, kadangi teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas įrengti tikslų taksofonų skaičių.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė paskambinti. Todėl visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo nustatyti VPN neteisėtų veiksmų faktÄ . Dėl temperatÅ«ros ir džiovyklos drabužiams pasikabinti HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28°C. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vasarÄ bÅ«davo labai karÅ¡ta, temperatÅ«ra siekė virÅ¡ 30°C. Taip pat PĮĮET 5.9 papunktyje nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam bÅ«riui).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad drabužių džiovyklos nebuvo. Vertinant Å¡iuos argumentus pažymėtina, kad VPN buvo įpareigotas (b. l. 17–18), tačiau nepateikė su atsiliepimu duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kur pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, atitikimÄ higienos normų reikalavimams ir džiovyklos įrengimÄ . Pagal suformuotÄ administracinių teismų praktikÄ , jei atsakovas nepaneigia pareiÅ¡kėjo teiginių dėl netinkamų higienos sÄ lygų ir kitų laikymo sÄ lygų, tai vertinama pareiÅ¡kėjo naudai ir konstatuojamas atitinkamas pažeidimas.

Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, kai pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia konkrečiomis aplinkybėmis (temperatÅ«ra siekė virÅ¡ 30°C, nebuvo džiovyklos), kurias tokiu atveju privalo objektyviai įrodyti, t. y. privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, nors ir nurodęs tikslias aplinkybes, nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du nustatė konkrečia temperatÅ«rÄ , nenurodė, kur konkrečiai nebuvo džiovyklos.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad dėl aukštos temperatūros ir džiovyklos nebuvimo padaryta žala jo sveikatai, šias aplinkybes privalo pagrįsti, tačiau jokių įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo nepateikė (pareiškėjo pateikti duomenys iš asmens sveikatos istorijos (b. l. 11–18) yra neaktualūs ir nepagrindžia ginčo laikotarpiu pareiškėjo sveikatos būklės). Taigi darytina išvada, kad neteisėtų veiksmų ir žalos faktas šiuo aspektu nėra įrodytas.

Taip pat pareiÅ¡kėjas turi bent jau minimaliai įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Å iuo atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs argumentų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp galimo konstatuoto temperatÅ«ros pažeidimo ir jo patirtos neturtinės žalos. Todėl, nenustačius visų kumuliatyvių valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ Å¡iuo aspektu.

Dėl virtuvės kriauklės PĮĮET 5.11 papunktyje nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui). HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, pritartina VPN, kad teisės aktai nenustato, jog virtuvėlėse būtų tiekiamas vanduo.

Vandens sistemos įrengtos prausyklose (dušuose ir skalbyklose). Kad taip yra patvirtina ir pats pareiškėjas, nurodęs, kad drabužius skalbia prausykloje. Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VPN šiuo aspektu neatliko neteisėtų veiksmų. Dėl ventiliacijos PĮĮET 11.8 papunktyje nustatyta, kad lengvojoje ir paprastojoje grupėse gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kaip matyti, paprastai gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, t. y. natÅ«raliu bÅ«du. Todėl, argumentas, kad gyvenamosiose patalpose nėra ventiliacijos VPN neteisėtų veiksmų nepatvirtina. Dėl sanitarinio mazgo PĮĮET 5.7 papunktyje nustatyta, kad 5.7. pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui).

Viešoje teisės aktų paieškoje patalpintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245, kuriuo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. Šių normų 7.6 papunktyje nustatyta, kad tualete turi būti klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams). Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad VPN yra įrengtas tupiamas klozetas (b. l. 12), pisuarai (b. l.

41) ir atskiri tualetai (b. l. 40). Todėl, įvertinus tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu VPN neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti. Dėl prieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimų laikymosi ir triukÅ¡mo VPN atsiliepime nurodė, kad I-jame gyvenamajame korpuse įrengta visa eilė prieÅ¡gaisrinių priemonių – gaisrinė automatinė signalizacija, visose patalpose įrengti dÅ«mų jutikliai, rankiniai signalizatoriai, 2016 m. pakeista automatinė gaisrinės signalizacijos sistemÄ , gesintuvai yra visuose virÅ¡ininkų kabinetuose, nuteistųjų valgykloje, budėtų dalyje bei I-ojo gyvenamojo korpuso praleidimo punkte, iÅ¡ viso I-jamame gyvenamajame korpuse yra 10 gaisrinių čiaupų.

VPN nurodė ir tai, kad iš visų 5 I-ojo gyvenamojo korpuso aukštų galima evakuotis per 2 laiptines. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais VPN pateiktais argumentais. Įvertinus pareiškėjo argumentus dėl priešgaisrinės apsaugos nebuvimo darytina išvada, kad jie grindžiami ne byloje esančiais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais, kurie išdėstyti abstrakčiai. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kaip nustatė, kad VPN įrengtos degio lubos, kad įrengti priešgaisriniai jutikliai yra netikri.

Pareiškėjo teiginys, kad įrengtas tik vienas avarinis išėjimas paneigti VPN. Be to, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintose Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse nėra nustatytas tikslus Pareiškėjas, nurodydamas aplinkybes dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nesilaikymo, šiuo atveju konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų, susijusių su priešgaisrinės apsaugos reikalavimų laikymųsi, ir jam padarytos neturtinės žalos.

PareiÅ¡kėjo baimė dėl galimo gaisro yra niekuo nepagrįsta ir jÄ grindžiantys hipotetiniai teiginiai negali pagrįsti jokio pažeidimo. Todėl, nenustačius visų kumuliatyvių valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ . Skunde pareiÅ¡kėjas jam patirtÄ diskomfortÄ ir neigiamus iÅ¡gyvenimus siejo su iÅ¡ nuo Å¡alia VPN einančios gatvės sklindančiu triukÅ¡mu, triukÅ¡mu, kylančių iÅ¡ besileidžiančių lėktuvų.

Ä®vertinus tokius pareiÅ¡kėjos argumentus darytina iÅ¡vada, kad jais nėra suformuluota jokių konkrečių VPN veiksmų, kurių pagrindu bÅ«tų galima vertinti juos CK 6.271 straipsnio prasme. Todėl vertintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl automobilių ir lėktuvų skleidžiamo triukÅ¡mo yra abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, nesudarantys pagrindo konstatuoti pažeidimÄ , už kurį atsakytų VPN. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu nenustatyta VPN neteisėtų veiksmų, žalos ar priežastinio ryÅ¡io fakto, t. y. bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Todėl nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo atlyginti pareiÅ¡kėjui ir jo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolanta Malijauskienė