e308ac8a-834a-47d7-bcba-7e5f05e708c2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-914-232/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01289-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. A. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. A. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. (toliau – ir atsakovas) 3 500 Eur skolÄ , 63,77 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. atsakovas paprašė paskolinti 3 500 Eur, paaiÅ¡kindamas, kad pinigai reikalingi verslo plėtrai. Kadangi ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo draugiÅ¡ki santykiai, ieÅ¡kovas sutiko paskolinti praÅ¡omÄ pinigų sumÄ . Å alys sutarė, kad skola bus grÄ Å¾inta pagal pareikalavimÄ . 2018-07-01 ieÅ¡kovas perdavė atsakovui pinigus, o atsakovas surašė paskolos raÅ¡telį. 2018 m. rudenį atsakovas pareiÅ¡kė, kad neturės pinigų grÄ Å¾inti skolÄ , todėl 2018-11-13 ieÅ¡kovas pareikalavo grÄ Å¾inti skolÄ . Teigė, kad atsakovas skolÄ pripažino bei pareiÅ¡kė, kad jÄ grÄ Å¾ins dalimis, po 50 Eur per mėnesį, tačiau skolos negrÄ Å¾ino. Kadangi atsakovas nuo 2018-11-13, pareikalavimo dienos, iki 2018-12-13 negrÄ Å¾ino skolos, jam kilo pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas apskaičiuojamas nuo laiku negrÄ Å¾intos paskolos sumos.

3. Atsakovas V. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra jokių neginčijamų duomenų apie tai, kad atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus, kad suėjo tariamos paskolos grÄ Å¾inimo terminas. IÅ¡ pateikto paskolos raÅ¡telio turinio neaiÅ¡ku, iÅ¡ ko buvo gauti pinigai, kokiam tikslui, kokiomis aplinkybėmis. Teigė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog konkrečiÄ dienÄ pareikalavo grÄ Å¾inti skolÄ .

4. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad tarp Å¡alių nesusiklostė paskoliniai santykiai, kadangi paskolos raÅ¡telyje nėra nurodyta iÅ¡ ko yra paimti pinigai, kokiomis aplinkybėmis paimti, nėra nurodyta kokios palÅ«kanos, kada paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta. Teigė, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę verslo santykiai. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. gegužės mėn. bankrutavo ieÅ¡kovo įmonė ir ieÅ¡kovas pasiÅ«lė atsakovui per atsakovo įmonę vystyti bendrÄ veiklÄ .

PraÅ¡oma priteisti suma buvo skirta bendrai veiklai vykdyti. Atsakovas pripažino, kad pinigų sumos, nurodytos raÅ¡telyje, atsakovui buvo perduotos. Teigė, kad gautos sumos buvo ieÅ¡kovo indėliu į bendrÄ Å¡alių verslÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo 3 500 Eur skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2019-05-06 bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 717 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai.

Priteisė iš atsakovo 4,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2018-07-01 atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 2 500 Eur, 2018-07-19 1 000 Eur. Nurodė, kad tai patvirtina raÅ¡telis, kurio atsakovas neginčijo. Pažymėjo, kad 2018-11-16 žinutėje, siųstoje pasinaudojus susiraÅ¡inėjimu programėle Viber, atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas paskolino pinigus, kuriuos atsakovas teigė gražinsiÄ s po 30-50 Eur per mėnesį, prašė ieÅ¡kovo nurodyti sÄ skaitos numerį, į kuriÄ galėtų pervesti pinigus. Remiantis susiraÅ¡inėjimu programėle Viber teismas nustatė, kad atsakovas pinigus skolinosi dėl asmeninių priežasčių. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ labiau tikėti, jog tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nesant byloje įrodymų, jog atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui visÄ paskolos sumÄ , teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 3 500 Eur negrÄ Å¾intÄ paskolÄ .

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys susitarė, kad paskola neatlygintinė, todėl sprendė, kad atsakovas neturi pagrindo mokėti ieÅ¡kovui mokėjimo funkcijas atliekančias palÅ«kanas.

8. Nurodė, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį arba bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, veikė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesais. Teismas nevertino jokių atsakovo į bylÄ pateiktų argumentų, duomenų, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, liudytojo V. S. parodymų. Pažymėjo, kad Å¡alių nesiejo paskoliniai santykiai, o ieÅ¡kovas investavo lėšas į bendrÄ verslÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovo įmonė įsigijo du naujus vilkikus naujam verslui su ieÅ¡kovu pradėti. Teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis, įrodymais, ieÅ¡kovo žmonos liudijimu, tokiu bÅ«du pažeisdamas rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principus.

11. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimÄ , todėl padarė netinkamas iÅ¡vadas. Teigė, kad teismas tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius turėjo vertinti kaip verslo, nes visi į bylÄ pateikti įrodymai liudija apie Å¡alių bendrÄ tikslÄ vykdyti tarptautinių pervežimų veiklÄ ir iÅ¡ jos gauti naudos. Pažymėjo, kad teismas neanalizavo tariamos skolos raÅ¡telių turinio, autentiÅ¡kumo, sudarymo aplinkybių.

12. Pažymėjo, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad reikalavo grÄ Å¾inti paskolÄ . Atkreipė dėmesį, kad skolintis pinigų neturėjo jokio poreikio, kÄ patvirtino liudytojas.

13. Teigė, kad teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas. Pažymėjo, kad nebuvo pagrindo priteisti visų ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies.

14. IeÅ¡kovas K. A. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Nurodė, kad teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakė dėl pagrindinių bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu priėmė sprendimÄ , t. y. dėl skolos raÅ¡telio, kurį atsakovas iÅ¡davė ieÅ¡kovui pasiskolinęs iÅ¡ jo bendrai 3 500 Eur sumÄ ir Å¡alių el. susiraÅ¡inėjimo, iÅ¡ kurio matyti tarp Å¡alių vykęs pokalbis dėl skolos grÄ Å¾inimo.

16. Pažymėjo, kad teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus. Nurodė, kad teismas siekė visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Teigė, kad atsakovo pateikti įrodymai, susiję su atsakovo įmonės veikla, niekaip nepagrindžia, jog Å¡alis siejo bendri verslo santykiai ar 3 500 Eur suma buvo investicija į verslÄ .

17. Nurodė, kad teismas pagrįstai priteisė procesines palÅ«kanas. Atkreipė dėmesį, kad teismas visiÅ¡kai tenkino pagrindinį reikalavimÄ ir du iÅ¡ trijų iÅ¡vestinius reikalavimus, todėl buvo pagrindas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

19. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas sudarė ir pasirašė raštelį, kuriame patvirtino, kad 2018-07-01 paėmė 2 500 Eur, o 2018-07-19 paėmė 1 000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino aplinkybę, kad nurodytas sumas gavo iš ieškovo.

20. IeÅ¡kovas įrodinėjo aplinkybę, kad raÅ¡telyje nurodytas sumas atsakovui paskolino, todėl tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovas teigė, kad paskoliniai santykiai tarp Å¡alių nesusiklostė, kadangi nurodytas sumas atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo kaip investicijÄ Ä¯ bendrÄ ginčo Å¡alių verslÄ .

21. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į Å¡ių santykių specifikÄ , paskolos sutarties realinį pobÅ«dį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos raÅ¡ytinės formos samprata, kur reglamentuota, kad paskolos raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-11-16 atsakovas, pasinaudojus susiraÅ¡inėjimu programėle Viber, ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė žinutę, kurioje nurodė, kad jeigu ieÅ¡kovas paskolino pinigų, atsakovas juos grÄ Å¾ins. Atsakovas žinutėje nurodė, kad Å¡eimos finansinė padėtis sunki, todėl gali grÄ Å¾inti po 30-50 Eur per mėnesį. Prašė ieÅ¡kovo atsiųsti sÄ skaitos numerį ir sumÄ patvirtinantį dokumentÄ .

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp Å¡alių vykęs susiraÅ¡inėjimas, skolos raÅ¡telis bei atsakovo patvirtinimas, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo pinigus, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip paskolinius. Ä®rodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė verslo santykiai, t. y. kad ieÅ¡kovas kietino investuoti į bendrÄ Å¡alių verslÄ , byloje nepateikta.

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodÄ tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikÅ¡mę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo Å¡alis siejo verslo santykiai. Atsakovo byloje pateikti įrodymai, susiję su atsakovo UAB „VR Trans“ veikla, kad UAB „VR Trans“ nuomos pagrindu pradėjo valdyti du vilkikus, už kurių nuomÄ atsiskaitinėjo, o atsakovas laidavo, nepagrindžia aplinkybės, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo bendri verslo santykiai ar, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gauta 3 500 Eur suma buvo investicija į bendrÄ verslÄ . Nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina ir liudytojo V. S. parodymai.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

31. Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme – procesinės palÅ«kanos mokamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylos iÅ¡kėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palÅ«kanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus praÅ¡ymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

32. Nuo kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, todėl patenkinus ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo.

33. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Vadovaudamasis prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės palieka nepakeistÄ , sumažinant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisto bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį iki 704 Eur.

35. IeÅ¡kovas prašė priteisti 677,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos Rekomendacijas, į tai, kad apeliacinis skundas iÅ¡ esmės buvo atmestas, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundÄ nereikėjo specialių žinių, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, konstatuoja esant pagrindÄ sumažinti atsakovo praÅ¡omÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ ir priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo iki 400 Eur už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė