e304e4d4-cc1b-4a52-beaf-41a46f2ec72b · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-493/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25563-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; (S) 1.1.5.2; 1.2.26.2; 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N U t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam A.

U. ir jo gynėjui advokatui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Iš nuteistojo A. U. nukentėjusiajam A. M. priteista 400,00 Eur neturtinė žala. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. U. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 16 d., apie 22.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra: kitų žmonių akivaizdoje, netrukus po kavinėje „A. r.“, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp jo ir nukentėjusiojo A. M. įvykusio konflikto, nukentėjusiajam A. M. einant (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie jo iÅ¡ nugaros, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į kairę veido pusę, o, nukentėjusiajam nuo smÅ«gio nukritus ant žemės, sudavė kumščiu jam vienÄ smÅ«gį į galvÄ , po to, susigrÅ«mė su jį nuo nukentėjusiojo atitraukusiu K.

B. ir grumtynių metu, pribėgęs prie gulinčio nukentėjusiojo A. M., įspyrė jam vienÄ kartÄ Ä¯ kÅ«nÄ , tiksli kÅ«no vieta nenustatyta, po ko, toliau grumdamasis su K. B., keturis kartus įspyrė ant žemės sėdinčiam nukentėjusiajam A. M. į galvÄ bei, pastarajam keliantis nuo žemės, vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į veidÄ , o nuo smÅ«gio nukentėjusiajam nukritus ir vėl stojantis – vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į krÅ«tinės sritį ir Å¡iuo smÅ«giu vėl jį pargriovė, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, prie policijos tarnybinio automobilio, policijos pareigÅ«nų akivaizdoje sudavė vienÄ smÅ«gį ranka nukentėjusiajam A.

M. į veidÄ â€“ tokiais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. M. kraujosruvÄ kairiame žande, kraujosruvÄ bei nubrozdinimÄ kairio žando gleivinėje, nubrozdinimÄ kaktos deÅ¡inėje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, nubrozdinimÄ kairės alkÅ«nės srityje, nubrozdinimÄ deÅ¡inio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimÄ kairio kelio srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatÄ .

2. Apylinkės teismas, pripažindamas nuteistÄ jį A. U. kaltu, nurodė, kad kaltinamasis, nors buvo ir Å¡iuo metu yra policijos pareigÅ«nas, kuriam ir ne darbo metu keliami didesni reikalavimai, savo akivaizdžiai neteisėtu veiksmu iÅ¡ nugaros užpuldamas ir nokautuodamas nueinantį nukentėjusįjį, iÅ¡provokavo tokiÄ tolesnę situacijÄ , kuri peraugo į aktyvias abipuses muÅ¡tynes, kurių metu nukentėjusiojo A. M. brolis K. B. mušėsi su kaltinamuoju, bandė kaltinamÄ jį nustumti nuo nukentėjusiojo, o kaltinamasis ne tik aktyviai mušėsi su nukentėjusiojo broliu, griÅ«damas ir vėl pats puldamas, bet pribėgdamas vis įspirdavo į ant žemės gulintį, keltis bandantį nukentėjusįjį A.

M., pavojingai taikydamas ir pataikydamas, kaip tai matyti ir iÅ¡ filmuotos medžiagos, ir iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, nukentėjusiajam į galvÄ , tai yra į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogui kÅ«no vietÄ . MuÅ¡tynėse visi vienodai mušėsi rankomis ir kojomis, jokie pavojingi įrankiai, kurie bÅ«tų kėlę realų pavojų kuriai nors vienai pusei ar leidę tai pusei jaustis pranaÅ¡esnei, nei iÅ¡ vienos besimuÅ¡usių pusės naudojami nebuvo. Kaltinamojo veiksmus, teismo vertinamus ne kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, dar akivaizdžiau iliustruoja ir paskutinis kaltinamojo smurtinis veiksmas nukentėjusiajam – į nukentėjusiojo kÅ«nÄ - veido sritį, kaltinamojo suduotas smÅ«gis (ne stÅ«mimas - kaip tvirtino kaltinamasis), kuris buvo atliktas prie policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, į įvykio vietÄ atvykusių kolegų – policijos pareigÅ«nų akivaizdoje, kaip tai patvirtino liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas D.

E.. Šį niekaip nepateisinamÄ kaltinamojo smurtinį veiksmÄ - kai nukentėjusysis A. M. jau buvo sulaikytas, o Å¡alia stovėjo pakankamai daug paÅ¡alinių asmenų - kurio vieno jau pakanka kaltinamojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kad, kaltinamajam priėjus prie policijos automobilio stovinčio nukentėjusiojo, nukentėjusysis staiga dėl A. U. judesio atÅ¡lijo, po ko, kaltinamÄ jį nuo nukentėjusiojo nusivedė policijos pareigÅ«nas, taip pat patvirtina ir vaizdo/garso įraÅ¡as iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio, iÅ¡ kurio matyti/girdėti, kaip keikdamasis kaltinamasis atlieka veiksmÄ , dėl kurio staiga kyla sumaiÅ¡tis.

3. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad kaltinamasis, konfliktui jau buvus nuslopusiam, toliau, teismo įsitikinimu - siekdamas atkerÅ¡yti dėl įžeistos savigarbos, todėl elgdamasis chuliganiÅ¡kai, savo veiksmais iÅ¡provokavo muÅ¡tynes ir tolesnį smurtÄ prieÅ¡ save patį, dėl ko taip pat, kaip ir nukentėjusysis, buvo sužalotas, už kÄ kaltinamÄ jį sužaloję asmenys taip pat buvo nuteisti. BÅ«damas pareigÅ«nu, todėl žinodamas kaip elgtis tokio pobÅ«džio konfliktinėse situacijose, tačiau pasirinkdamas veikti neteisėtai ir neteisėtu elgesiu toliau eskaluoti kilusį, tačiau, kaip minėta, nuslopusį konfliktÄ , vieÅ¡oje vietoje pats aktyviai dalyvaudamas muÅ¡tynėse, kaltinamasis neabejotinai privalėjo suvokti ir suvokė pavojingÄ savo neteisėtos, todėl nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė - nes elgėsi tikslingai, kad dėl jo veikimo gali kilti BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, tai yra bus pažeista visuomenės rimtis/tvarka, tačiau neteisėto elgesio nenutraukė ir sÄ moningai leido padariniams atsirasti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

4. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir priimti naujÄ nuosprendį - jį iÅ¡teisinti. 4.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, padarė įvertinęs atskirus įrodymus, o ne jų visumÄ . Å i iÅ¡vada paremta iÅ¡ esmės tik asmeninės kilmės bylos duomenimis ir vaizdo įraÅ¡ais, kurių analizę ir vertinimÄ pirmosios instancijos teismas darė Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino visos konfliktinės situacijos nuo pradžios iki galo, visiškai nevertino ir neanalizavo „nukentėjusiojo“ ir jo bendrininkų veiksmų baudžiamosios teisės kontekste, kas neabejotinai turėjo reikšmės teisingam ir nešališkam, pagrįstam visapusišku įrodymų įvertinimu, nuosprendžiui. 4.2. Apeliantas nurodo, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje apie objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių prieštaravimus nepasisakė, jų nepašalino, įvykį vertino tik iš vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kaip A.

U. vartojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ ne vienÄ kartÄ teistÄ už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, kÄ tik nusikaltusį asmenį ir kurio veiksmai leido galvoti apie jo veiksmų tęstinumÄ ir neiÅ¡nykusį pavojingumÄ bei bandymÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Å ios abejonės teismo taip ir liko neiÅ¡tirtos, o teismas, priimdamas nuosprendį ir vertindamas įrodymus, vadovavosi prieÅ¡taringais duomenimis. 4.3. Apeliantas akcentuoja, jog nuo pat teisminio proceso pradžios pirmosios instancijos teismo prašė atkreipti dėmesį į tai, jog nukentėjusiuoju pripažintas A.

M. su bendrininkais jau yra nuteisti už to pačio įvykio metu atliktus nusikalstamus veiksmus ir būtent nukentėjusiojo veiksmus reiktų ir privalu vertinti šiojo nusikalstamų veiksmų kontekste. Pirmosios instancijos teismas visiškai to nesureikšmino ir A. U. veiksmus vertino visiškai atsietai nuo A. M. ir jo bendrininkų veiksmų bei įvykių eigos. Pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-195-336/2020, kuriuo tiek A.

M., tiek jo bendrininkai - K. B. ir J. Ž., buvo nuteisti ir jiems paskirtos griežtos bausmės, jau buvo įsiteisėjęs ir jame konstatuotos faktinės aplinkybės nekvestionuojamos ir turi prejudicinę galiÄ . 4.4. Apeliantas pažymi, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje, kurioje ir priimtas skundžiamasis nuosprendis, teismas tik formaliai, gynėjų praÅ¡ymu, prijungė iÅ¡ anksčiau iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos iÅ¡reikalautus posėdžių protokolus, kuriuose apklausti liudytojai, neanalizavo toje byloje teismo posėdžiuose buvusių jų apklausų, kuriuose jie ypatingai akcentavo, jog viso įvykio metu A.

U. laikė nukentėjusiuoju, nė vienam net nekilo abejonių, jog jo veiksmai buvo nukreipti į gynybÄ , kad vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomeninę rimtį sutrikdė tik baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-336/2020 nuteisti anksčiau paminėti asmenys, tame tarpe ir A. M.. 4.5. Apeliantas nurodo, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties, bÅ«tinojo reikalingumo ir sulaikymo sÄ lygomis, tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai iÅ¡ esmės nuodugniai neanalizavęs viso įvykio kilimo priežasčių, jų eigos, nevertinęs jo veiksmų kitoje byloje nuteistų asmenų atžvilgiu, tik formaliai ir labai neapibrėžtai skundžiamajame nuosprendyje pasisakė tik dėl BK 28 straipsnyje numatytų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, o dėl kitų teisinių jo motyvų (asmens padariusio nusikalstamÄ veikÄ sulaikymas) net neužsiminė, nors, tiek duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, tiek sakydamas baigiamÄ jį žodį, pabrėžė, jog jo veiksmai vertintini kaip padaryti tiek bÅ«tinosios ginties, tiek ir asmens padariusio nusikalstamÄ veikÄ sulaikymo sÄ lygomis (BK 29 straipsnis). 4.6.

Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo atveju teismas net nesvarstė ir netyrė jo paaiÅ¡kinimų, kitų liudytojų parodymų, jog pats nukentėjusysis su savo bendrininkais iki pat bandymo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos demonstravo savo virÅ¡enybę ir grasino susidorosiantys, jam skambinant pagalbos telefonu 112, eidami spardė kelio ženklus ir jų agresija nei kiek nepriminė asmens, kuris nurimo ir norėjo užbaigti konfliktÄ , veiksmų. Teisme paaiÅ¡kino, jog po pirmo smÅ«gio, kuriuo siekė sulaikyti A.

M., jo bendrininkai pradėjo jam smÅ«giuoti iÅ¡ visų pusių, jautėsi apsuptas ir gynėsi nuo smurtÄ pratęsusių asmenų. 4.7. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė nesant pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti, dar ir akivaizdžiai neteisingai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , netinkamai pritaikė ir baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. netinkamai aiÅ¡kino BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ kvalifikuojančius požymius.

Å iuo atveju iÅ¡analizavus tiek skundžiamÄ jį nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡tirtus įrodymus, tiek sistemingai juos lyginant su baudžiamosios bylos Nr. 1-195-336/2020 tų pačių įrodymų vertinimu, akivaizdu, jog jo veiksmais nebuvo nei vieno asmens nepasitenkinimo ir jie visi įvykio eigoje laikė jį nukentėjusiuoju.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ nuteistojo A. U. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus, neįsigilino į jo konflikto su nukentėjusiuoju priežastis, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Apelianto teigimu, jo veiksmai vertintini kaip padaryti tiek bÅ«tinosios ginties, tiek ir asmens padariusio nusikalstamÄ veikÄ sulaikymo sÄ lygomis, todėl skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir jo atžvilgiu priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

8. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis, priimtas A. U. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, itin detaliai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat, iÅ¡nagrinėjo bei įvertino ir didžiÄ jÄ dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniame skunde, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas jį pagrindė tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo iÅ¡vadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma iÅ¡nagrinėtų įrodymų, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas rėmėsi ne atskirais įrodymais, o jų visuma, jokių nepaÅ¡alintų abejonių, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos nuteistojo A.

U. naudai, byloje nėra. Nuteistojo A. U. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu skundžiamÄ nuosprendį naikinti arba keisti.

9. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. U. įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad A. U. 2019 m. birželio 16 d., apie 22.00 val., kitų žmonių akivaizdoje, netrukus po kavinėje „A. r.“, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp jo ir nukentėjusiojo A.

M. įvykusio konflikto, nukentėjusiajam A. M. einant D. gatve, pribėgęs prie jo iÅ¡ nugaros, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į kairę veido pusę, o, nukentėjusiajam nuo smÅ«gio nukritus ant žemės, sudavė kumščiu jam vienÄ smÅ«gį į galvÄ , po to, susigrÅ«mė su jį nuo nukentėjusiojo atitraukusiu K. B. ir grumtynių metu, pribėgęs prie gulinčio nukentėjusiojo A. M., įspyrė jam vienÄ kartÄ Ä¯ kÅ«nÄ , tiksli kÅ«no vieta nenustatyta, po ko, toliau grumdamasis su K.

B., keturis kartus įspyrė ant žemės sėdinčiam nukentėjusiajam A. M. į galvÄ bei, pastarajam keliantis nuo žemės, vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į veidÄ , o nuo smÅ«gio nukentėjusiajam nukritus ir vėl stojantis – vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į krÅ«tinės sritį ir Å¡iuo smÅ«giu vėl jį pargriovė, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, prie policijos tarnybinio automobilio, policijos pareigÅ«nų akivaizdoje sudavė vienÄ smÅ«gį ranka nukentėjusiajam A.

M. į veidÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1527/2019(02) nurodyta, kad A. M. nustatyta: kraujosruva kairio žando, kraujosruva bei nubrozdinimas kairio žando gleivinėje, nubrozdinimas kaktos deÅ¡inėje, kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, nubrozdinimas kairės alkÅ«nės srityje, nubrozdinimas deÅ¡inio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kairio kelio srityje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai, kurie galėjo bÅ«ti patirti ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių, laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46).

10. Nuteistasis A. U. tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neneigia nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtÄ , tačiau teigia, kad taip pasielgė norėdamas neutralizuoti pavojų ir grėsmę, norėdamas likti sveikas bei apsaugoti kitus. Nuteistasis neneigė, kad spyrė besikeliančiam A. M. į veido sritį, tačiau pažymėjo, kad jam buvo nesvarbu kur spirti, jis tik stengėsi, kad A. M. gulėtų ir nesikeltų, kad nepaimtų kokių nuolaužų, kad bÅ«tų vienas prieÅ¡ininkas, o ne du, kurie jį galėtų sužaloti. Apelianto teigimu, esamoje situacijoje jis realizavo įstatymo suteiktÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir nusikaltusio asmens sulaikymÄ , A. U. veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiojo prieÅ¡ingus teisei veiksmus, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai A. U. veikos motyvus vertino kaip chuliganiÅ¡kus.

11. Teisėjų kolegija konstatuota, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo nuteistojo gynybinę versijÄ dėl bÅ«tinosios ginties situacijos ir argumentuotai jÄ paneigė. Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, jo kaltę, padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , patvirtina byloje surinkti, teismo iÅ¡tirti ir, prieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinti įrodymai. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip pageidautų nuteistasis, savaime negali bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

12. Nukentėjusysis A. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat neneigė, kad įvykio dienÄ Å¡alia kavinės „A. r.“, esančios (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas ir pats nuteistasis A. U.. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jis yra nuteistas. Tačiau apklaustas A. M. taip pat nurodė, kad po Å¡alia kavinės įvykusio konflikto, kurio metu A. U. atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, A. U. ėjo atbulomis link gimnazijos. A. M. su broliu ėjo paskui, žodžiavosi, koliojosi.

A. M. broliui kažkas paskambino. Galvodamas, jog konfliktas pasibaigė, nukentėjusysis ėjo paskui brolį, užsuko į keliukÄ link S. gatvės. A. U. liko prie vaistinės. Eidamas A. M. iÅ¡ nugaros pajuto smÅ«gį į kairį žandÄ . Už jo nugaros buvo A. U.. Po smÅ«gio nelabai kÄ prisimena. Kokius smÅ«gius jam sudavė A. U. negali pasakyti, nes buvo be orientacijos, kiek mėgino atsikelti, tiek juto smÅ«gius. Tuo metu jo brolis jį gynė. Paskui, pamatęs vykstančias muÅ¡tynes, atbėgo ir J.

Ž.. Vėliau J. Ž. sakė, kad pamatė, jog A. M. muša, tai įsikišo.

13. Nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, pats nuteistasis A. U. neneigia, kad nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį poveikį, sudavė jam 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Liudytoja A. Z., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad įvykio vakarÄ dirbo kavinėje. Minėta liudytoja taip pat patvirtino, kad pradžioje konflikto dalyviai prie kavinės truputi apsistumdė, nesimušė.

Vėliau visi mušėsi tarpusavyje, A. U. irgi dalyvavo muštynėse, elgėsi aktyviai, mušėsi ne su vienu. Liudytojai V. M., E. R., apklausti pirmosios instancijos teisme, taip pat pažymėjo, kad jie matė kaip vyksta muštynės, A. U. buvo įsiutęs. Atitinkamai liudytojas K. B. taip pat patvirtino supratęs, kad konfliktas, įvykęs prie kavinės, jau buvo pasibaigęs ir jis su broliu (nukentėjusiuoju A. M.) ėjo link centro į taksi. K. B. ėjo pirmas, tačiau einant jam paskambino. A. M. jį aplenkė.

Tada A. U., aplenkdamas K. B., pribėgo prie A. M. ir iÅ¡ nugaros broliui smogė, po ko brolis suklupo, susileido. Jis bandė gintį brolį, todėl susistumdė su A. U., kuris vis priartėdavo prie gulinčio brolio A. M. ir spirdavo jam į veido sritį. IÅ¡ byloje esančių vaizdų įrašų, kurie aptarti apžiÅ«ros protokoluose matyti, kad 22:03:17 val. atbulas D. gatve eina A. U. (nuo kavinės „A. r.“), kiek toliau paskui jį eina K. B. ir A. M.. A. U. rankose laiko telefonÄ , žiÅ«ri į jį, priglaudžia prie ausies.

Matyti, kad eidamas K. B. kažkÄ emocingai sako A. M. ir kitam asmeniui. Priėję gimnazijÄ , 22:04:36 val. K. B. su kitu asmeniu pasuka į deÅ¡inę ir eina Å¡alia gimnazijos pastato sienos. Paskui juos pasuka ir A. M., jo rankos kiÅ¡enėse. A. U. įsideda telefonÄ Ä¯ kiÅ¡enę ir priėjęs prie A. M. iÅ¡ nugaros - 22:04:39 val. deÅ¡ine ranka suduoda A. M. į galvÄ , A. M. krenta ant žemės, K. B. atsisuka. A. U. priklaupia Å¡alia A. M. ir 22:04:41 val. suduoda A. M. smÅ«gį ranka į galvÄ . Pribėgęs prie A.

U. K. B. nustumia jį nuo A. M., stumdamas pargriauna. A. U. atsistoja ir grumiasi su K. B., 22:04:51 A. U. spiria ant žemės gulinčiam A. M. į kÅ«nÄ ir toliau grumiasi su K. B.. 22:04:52 val. iÅ¡ kairės pusės į gatvę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, pradeda mirksėti automobilio avarinės Å¡viesos, automobilis sustoja prie besigrumiančiųjų, atsidaro priekinės keleivio durelės, 22:05:12 val. automobilis nuvažiuoja. 22:06:07 val. priartėjęs prie ant žemės sėdinčio A.

M. A. U. spiria jam į galvÄ , A. M. nuo smÅ«gio parkrenta. K. B. nustumia A. U. nuo A. M. jį pargriaudamas ant Å¡aligatvio. Atsikėlęs A. U. grumiasi su K. B., besigrumdamas parkrenta Å¡alia A. M. ir atsistojęs 22:06:28 val. įspiria vis toje pačioje vietoje ant žemės sėdinčiam A. M. į galvÄ . K. B. nustumia A. U. nuo A. M., nustumdamas pargriauna, abu grumiasi Å¡alia A. M.. Atsistojęs A. U. 22:06:48 val. įspiria ant žemės sėdinčiam A. M. į galvÄ , A. M. parkrenta ant nugaros. 22:06:50 val. vaizdo įraÅ¡e matyti gatve link jų einantis vyras vedinas Å¡unimi, vyras dėvi raudonos spalvos bliuzonÄ su kapiÅ¡onu.

Tuo metu K. B. grumiasi su A. U.. 22:06:54 val. A. U. įspiria ant žemės sėdinčiam A. M. į galvÄ , jį pargriauna ir pargriÅ«na pats. Prie A. U. pribėga K. B. ir abu grumiasi. 22:07:10 val. vaizdo įraÅ¡e matyti link besimuÅ¡ančiųjų einantis vyriÅ¡kis, vilkintis tamsiai mėlynos spalvos marÅ¡kinėlius ir Å¡viesesnius mėlynos spalvos Å¡ortus. 22:07:16 val. A. U. įspiria bandančiam atsistoti ir už gatvės ženklo besilaikančiam A. M. į veidÄ , A. M. parkrenta ant žemės. Ä® įvykio vietÄ renkasi žmonės. A.

U. grumiasi su K. B., 22:07:34 val. A. U. įspiria nuo žemės besistojančiam A. M. į kÅ«nÄ ir jį pargriauna. Toliau vyksta grumtynės tarp A. U., K. B. ir vyro Nr. 3. 22:07:56 val. A. M. atsistoja. 22:08:16 val. matyti, kad vyras Nr. 2 atsistojo tarp A. U. ir vyro Nr. 3 juos skirdamas. Vyras Nr. 3 atsitraukia, bet 22:09:03 val. vėl sugrįžta prie A. U., prieina ir K. B.. Vyras Nr. 2 bando juos skirti. A. U. bėga į gatvę, K. B. ir vyras Nr. 3 jį vejasi, 22:09:38 val. pasiviję suduoda smÅ«gius. A. U. parkritus, smÅ«gius suduoda dar vienas asmuo, vilkintis tamsios spalvos berankovius marÅ¡kinėlius ir žalsvos spalvos Å¡ortus (protokole vyras įvardijamas Nr. 4). 22:09:53 val. minėti vyrai atsitraukia nuo A.

U., kuris guli ant gatvės grindinio. 22:10:26 val. A. U. atsistoja, tuo pačiu metu atvažiuoja policijos tarnybinis automobilis, kuris stabtelėjęs prie A. U., privažiuoja prie A. M. ir vyro Nr.

4. IÅ¡ policijos automobilio iÅ¡lipa trys pareigÅ«nai, vienas iÅ¡ jų vilki geltonos spalvos liemenę (pareigÅ«nas įvardijamas Nr. 5). PareigÅ«nas Nr. 5, ranka prilaikydamas A. M. už nugaros, veda jį link automobilio. Tuo metu, 22:11:12 val., prie jų priėjęs A. U. suduoda ranka A. M. į veidÄ . PareigÅ«nai nustumia A. U. nuo A. M., pareigÅ«nas Nr. 5 nusiveda A. U. už automobilio. 22:12:59 val. matyti, kad A. U. nori eiti, bet pareigÅ«nas neleidžia laikydamas jį už pečių ir už rankos (1 t., b. l. 154-156).

14. IÅ¡ aukščiau paminėtų įrodymų akivaizdu, kad teismas rėmėsi nuosekliais įrodymais, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį vadovavosi įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nukentėjusiojo A. M. parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes jie yra prieÅ¡taringi, neatitinka nustatytoms įvykio aplinkybėms, taip pat, teismas turėjo atsižvelgti į nukentėjusiojo procesinę padėtį, tačiau sutikti su Å¡iais skundo argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad liudytojų K. B., J. Ž. ir nukentėjusiojo A. M. parodymai Å¡ioje dalyje yra nuoseklÅ«s, papildantys vienas kitÄ , tiek liudytojai, tiek nukentėjusysis iÅ¡ esmės vienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieÅ¡taringi, nėra pagrindo. Sugretinus A. M. parodymus su vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo parodymai atitinka ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas ne tik iÅ¡vardijo, bet ir įvertino liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, kitÄ bylos medžiaga ir nesutikti su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismas vertina įrodymus, surinktus nagrinėjamoje, o ne kitose bylose. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad A. U. ir A. M. tarpusavyje mušėsi, o ne gynėsi vienas nuo kito ir teisingai pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei situacijai – muÅ¡tynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (pvz..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, 2K-275/2013). Kolegijos vertinimu, byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis vienas kito atžvilgiu smurtÄ naudojo ne besigindami vienas nuo kito, o dėl tarp jų kilusio konflikto, kuris peraugo į muÅ¡tynes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muÅ¡tynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtÄ vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

MuÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2006, Nr. 2K-394/2007, Nr. 2K-638/2007). Taigi, sprendžiant iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, baudžiamojo kodekso prasme pavojingo kėsinimosi, kuris nuteistajam bÅ«tų suteikęs teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, nebuvo. Teismas teisingai konstatavo, kad A. U., kilusį konfliktÄ pasirinkęs spręsti vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam A.

M. į veidÄ , jam spirdamas, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pvz.. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju liudytojai A. Z., E. R. patvirtino, kad matyta situacija buvo nemaloni, konflikto metu teko įsikišti kitiems asmenims. Liudytojas V. M. taip pat nurodė, kad dėl susidariusios situacijos buvo nemalonu, gėda, nes įvykį matė ir turistai. Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų matyti, kad apie įvykį pranešė nuteistasis A. U. ir du kiti pašaliniai asmenys (1 t., b. l. 104). Į įvykį vyko specialiosios tarnybos – policijos ekipažas, taip pat, greitosios pagalbos darbuotojai.

15. Neteisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neatsižvelgė į kitÄ Ä¯siteisėjusį teismo nuosprendį dėl tos pačios situacijos. Akivaizdu, jog teismas įvertino tai, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nustatyta, kad pirmÄ smÅ«gį A. U. sudavė A. M., ir Å¡i aplinkybė sudarė pagrindÄ pripažįstant aplinkybę, jog kaltinime nurodytu metu įvyko abipusės muÅ¡tynės. Visgi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į kitoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, susijusius su nustatytais sužalojimais A.

U., atsižvelgė tik tiek, kiek tai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Teismas Å¡ios baudžiamosios bylos duomenis, kurioje nuteisti A. M., K. B. ir J. Ž., vertino su kitais byloje esančiais duomenimis, susiejant juos į vienÄ visumÄ ir sustiprinant vidinį įsitikinimÄ , kad A. U. veiksmai visgi buvo puolamieji, kaip atsakas į nukentėjusiojo elgesį, o ne gynybiniai. Be to, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas A. U. atsakomybės klausimas, taigi, A. M. ar kitų asmenų suduoti smÅ«giai A.

U. Å¡ioje byloje nevertinami. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. U. smÅ«gius A. M. sudavė iÅ¡ nugaros, vėliau įspyrė jam gulinčiam, dar vėliau – sudavė smÅ«gį tuomet, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, todėl teigti, kad A. U. sudavė smÅ«gius A. M. nuo pastarojo gindamasis, nėra pagrindo. Tai, kad kitame teismo nuosprendyje buvo nustatyta, jog konflikto metu A. U. taip pat buvo sumuÅ¡tas, esant Å¡ioje byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepaneigia.

16. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė bÅ«tinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir bÅ«ti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali bÅ«ti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013).

Kartu pažymėtina, kad, vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ , turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistojo A. U. veiksmai nebuvo gynybinio pobÅ«džio, jais nebuvo siekiama apsiginti nuo nugarÄ jam atsukusio A. M., todėl spręstina, kad A. U. pats aktyviai tęsė prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtinius veiksmus. Ä®vertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija nustatė sekančiÄ Ä¯vykių eigÄ . Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 16 d., 21 val. 28 min. iki 2019 m. birželio 16 d., 22 val. 00 min., vieÅ¡oje vietoje, prie kavinės „N. R.“, esančios (duomenys neskelbtini), tarp A.

U., A. M., K. B. įvyko konfliktas, kurio metu A. M. pirmasis sudavė smūgį A. U.. Pažymėtina, kad tarp asmenų vyko intensyvus konfliktas, A. M. ore mojuoja rankomis, gestikuliuoja, visi asmenys kalbasi, vėliau A. M. išeina į gatvę, nusiauna batus ir stovi sudėjęs rankas už nugaros. Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad A. U. 2019 m. birželio 16 d., 21 val. 55 min. kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu, pranešdamas apie muštynes, adresu: (duomenys neskelbtini). Šis įvykis užfiksuotas ir vaizdo įraše, kuriame matyti atbulomis einantis ir telefonu šnekantis A.

U.. Matyti, kad tarp A. U. ir K. B. bei A. M. žodinis konfliktas tęsiasi, K. B. elgiasi agresyviai, spardo gatvės apÅ¡vietimo stulpus, ploja rankomis. Visgi, 22:04:36 val. K. B. su kitu vyru pasuka į deÅ¡inę ir eina Å¡alia gimnazijos pastato sienos. Paskui juos pasuka ir A. M., jo rankos kiÅ¡enėse. A. U. įsideda telefonÄ Ä¯ kiÅ¡enę ir priėjęs prie A. M. iÅ¡ nugaros - 22:04:39 val. deÅ¡ine ranka suduoda A. M. į galvÄ , A. M. krenta ant žemės, prasideda muÅ¡tynės. Taigi, nors iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad A.

M., bÅ«damas prie kavinės pastato, pirmas sudavė smÅ«gį A. U., tačiau ir pats A. U., paėjęs kelis Å¡imtų metrų nuo pirmojo konflikto vietos ir matydamas nuo jo nueinantį nukentėjusįjį, aktyviais veiksmais įsijungė į muÅ¡tynes. A. U. daugelio kitų žmonių akivaizdoje taip pat demonstravo įžūlų elgesį, sudavė A. M. rankomis ir kojomis, kartu rodė nepagarbÄ nepažįstamiems, atsitiktinai įvykio vietoje buvusiems žmonėms ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Abipusės A. U. ir A. M. muÅ¡tynės truko daugiau nei 10 minučių, matant daugeliui žmonių, besimuÅ¡antieji buvo parkritę ant žemės ir nė viena pusė nerodė jokios iniciatyvos muÅ¡tynes nutraukti. Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad įvykus konfliktui nukentėjusysis A. M. nueidinėjo iÅ¡ įvykio vietos, į nuteistÄ jį buvo atsukęs nugarÄ , jo rankos buvo kiÅ¡enėse, K. B. buvo dar labiau nutolęs nuo A. M., kitų asmenų, kuriems, kaip teigia apeliantas, galėjo kilti pavojus, vaizdo įraÅ¡e nematyti.

A. U. turint galimybę pasitraukti iÅ¡ konflikto zonos, jis pats atliko puolančius veiksmus, ko pasėkoje nukentėjusysis buvo tyčia sužalotas, kas įrodo, jog jokios bÅ«tinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo. Tokiu bÅ«du, kaip jau buvo minėta, esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Kai muÅ¡tynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtÄ ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau.

Abipusėms muÅ¡tynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, kaip ir nustatyta nagrinėjamoje byloje, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga tai, kad abi pusės smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Bylos duomenys nerodo, kad A. U. buvo bÅ«tinosios ginties situacijoje, kad jo smurtiniai veiksmai buvo socialiai vertingi ir nukreipti prieÅ¡ pavojingÄ kėsinimÄ si. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis pasirinko neproporcingÄ elgesio variantÄ , todėl pagrįstai jo veiksmai pripažinti puolamaisiais, t. y. ne kaip gynyba nuo pavojingo kėsinimosi, bet kaip atsakas į netinkamus nukentėjusiojo veiksmus. 18.

Tai, kad kitas liudytojas K. B. spardė gatvių apÅ¡vietimo stulpÄ , rėkavo, nereiÅ¡kia, kad A. U. buvo pagrindas gintis nuo A. M.. BÅ«tinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o bÅ«tent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Nagrinėjamu atveju nesusidarė situacija bÅ«tinajai ginčiai, kadangi ankstesni konfliktai nėra pagrindas pasitaikius progai prieÅ¡ asmenį naudoti fizinį smurtÄ , o Å¡iuo atveju pavojingas kėsinimasis nebuvo nustatytas, kadangi nukentėjusiojo smÅ«gio sudavimo metu jis nueidinėjo nuo A.

U..

19. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad konfliktas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tęsėsi bÅ«tent dėl aktyvių A. U. veiksmų, kurie sekė galimai dėl pykčio, kilusio dėl pirmųjų grumtynių su A. M.. Vėliau aktyviais fiziniais veiksmais atsakė ir kiti asmenys (kurie nuteisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu), kas reiÅ¡kia, kad visi konflikto dalyviai smurtÄ naudojo puolimo, bet ne gynybos tikslais, dėl ko bÅ«tinoji gintis tokioje situacijoje pagal minėtÄ teismų praktikÄ nėra galima.

20. Apeliantas A. U. skunde taip pat nurodo, kad jis nežymiai sužalojo A. M., kadangi norėjo jį sulaikyti, todėl A. U. neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 29 straipsnis). Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas taip pat nesutinka. Pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas vertino A. U. parodymus dėl asmens sulaikymo situacijos jo veiksmuose, tačiau nurodė, kad nuteistasis negalėjo atlikti tokių neadekvačių veiksmų, be to, jis žinojo asmens anketinius duomenis.

21. Pagal BK 29 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Tam, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymas bÅ«tų teisėtas, yra bÅ«tinos trys sÄ lygos: sulaikomas asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ , sulaikomas asmuo vengia bÅ«ti sulaikytas ir panaudojama ribota fizinė prievarta. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nukentėjusysis A.

M. padarė nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau turi egzistuoti ir kita nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo sÄ lyga – turi bÅ«ti proporcingumas tarp sulaikančiojo ir sulaikomojo asmens veiksmų. Sulaikantysis asmuo, atsižvelgdamas į nusikaltėlio elgesį, realiÄ situacijÄ ir savo galimybes, sulaikydamas turi naudoti minimalias priemones, kurios efektyviai riboja nusikaltėlio veiksmų laisvę. Fizinę prievartÄ galima panaudoti tik tada, kai nusikaltėlis aktyviai vengia sulaikymo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad A.

U. veiksmai buvo nukreipti į A. M. sulaikymÄ , kadangi, kaip jau minėta, A. U. jau nuslopus konfliktui iÅ¡provokavo muÅ¡tynes. Žalos padarymas sulaikomajam turi bÅ«ti tik bÅ«tina priemone, o ne tikslas, jis negali virsti susidorojimu su sulaikomu asmeniu. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad A. M. aktyviai prieÅ¡inosi ir stengėsi iÅ¡vengti sulaikymo, jis visÄ laikÄ buvo įvykio vietoje, atvykus policijos pareigÅ«nams, jis taip pat nebandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Net ir užkirtęs keliÄ A.

M. pabėgti iÅ¡ įvykio vietos (sudavus pirmÄ smÅ«gį, po kurio A. M. nukrito), A. U. ir toliau tęsė savo smurtinius veiksmus vis suduodamas nukritusiam nukentėjusiajam. Be to, nuteistasis A. U. fizinį smurtÄ panaudotojo ne prieÅ¡ sulaikomÄ , o jau ir prieÅ¡ sulaikytÄ nesiprieÅ¡inantį asmenį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė A. U. BK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kurioje nurodoma, kad iÅ¡ A. U. valstybės naudai priteistinos 110,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokato užmokestis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo interesus atstovavo ne Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, o paties A. U. pasirinktas gynėjas. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: nuteistojo A. U. apeliacinį skundÄ atmesti. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo atlyginti 110,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika