e300a07f-d2f7-4fd2-923d-4fcecd120e6a · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

              Baudžiamoji byla Nr. 1–38–305/2017Proceso Nr. 1-01-1-24203-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2;1.1.10.1;1.2.14.5.1;2.1.8;2.1.15.3.3.2;2.1.15;2.3.6.4.5 (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario mėn. 06 d.VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajam V. K., gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeT.

A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, vedes, turintis pagrindinį (10 klasių) iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2006-09-04 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta 10 MGL ( 1250 Lt ) bauda, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 1 d. ir n u s t a t ė : T. A. prievarto turtÄ , o bÅ«tent: 2016-05-30 d. laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai kitų asmenų ir savo naudai vertė V.

K. perduoti 1000 eurų sumÄ , kaip iÅ¡pirkÄ už V. K. priklausantį 2016-05-23 d. (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė, pavogtÄ 3000 eurų vertės keturratį motociklÄ Polaris Sportsman 700, VIN (duomenys neskelbtini), kuriuos V. K. perdavė T. A. garažų masyvuose, adresu (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė, po ko T. A. buvo sulaikytas Marijampolės AVPK pareigÅ«nų.Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.

2. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo iÅ¡vadas, ir jų vertinimas Kaltinamasis T. A. pareiÅ¡kė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, tačiau su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes per didelis, bei apie nusikaltimo įvykį paaiÅ¡kino, kad 2016-05-27 d. buvo giminaitės J. G. gimtadienyje, kur bekalbėdamas su A. G. sužinojo, kad jo giminaičiui yra pavogtas keturratis motociklas. A. G. prašė jo pasidomėti gal jis sužinotų, kas galėjo pavogti motociklÄ , kadangi jo savininkas V.

K. norėtų jį iÅ¡sipirkti. T. A. bÅ«nant Kybartuose prie parduotuvės, esančios J.Basanavičiauas g. 50 , prie jo atvyko asmuo V. D., pravarde "(duomenys neskelbtini)", kuris pasakė, kad žino, kas pavogė keturratį motociklÄ ir jį gali nukentėjusysis atsipirkti už 1000 eurų. T. A. pasakė, kad V. K. sutiks iÅ¡sipirkti pagrobtÄ keturratį, todėl sutarė, kad jį V. D. atvarys 2016-05-29 d. prie jam priklausančio garažo (duomenys neskelbtini) Kybartuose. T. A. visa tai papasakojo giminaičiui A.

G., su kuriuo nuvyko į namus pas nukentėjusįjį V. K., kuriam viskÄ papasakojo, o V. K. sutiko iÅ¡sipirkti pavogtÄ keturratį motociklÄ . T. A. pasakė, jog jis tarpininkas iÅ¡siperkant keturratį, V. K. jam turės 2016-05-30 d. paduoti 1000 eurų ir T. A. jam paduos keturratį. T. A. 2016-05-29 d. kaip buvo sutarta V. D. atvarė ketrrratį motociklÄ ir T. A. jį įsivarė į savo garaÅ¾Ä . 2016-05-30 informavo V. K., kur jis gali atvykti atsiimti keturračio motociklo. V. K. atvykus atsiimti motociklo ir T.

A. į rankas perdavus 1000 eurų, T. A. sulaikė policijos pareigÅ«nai. Vėliau jis parodė, kad jam keturratė motociklÄ pristatė ne V. D., o asmuo iÅ¡ Tauragės T. A., su kuriuo atliko laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K. Pirmoje apklausoje minėjo V. D., todėl, jog norėjo, kad jį greičiau paleistų policijos pareigÅ«nai ir nesulaikytų. Pats žinojo, kad V. D. tuo metu buvo iÅ¡vykęs į užsienį (I tomas b.l. 97-98, 106-107).Be paties kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:Nukentėjusysis V.

K. parodė, kad jis 2016-05-23 d., apsižiÅ«rėjo, kad iÅ¡ jo kiemo yra pavogtas jam priklausantis keturratis motociklas. 2016-05-29 d. pas jį į namus atvažiavo, kaip vėliau sužinojo T. A., kuris jam pasiÅ«lė iÅ¡sipirkti keturratį motociklÄ už 1000 eurų. Apie tai nukentėjusysis informavo policijos pareigÅ«nas, pateikė pareigÅ«nams apžiÅ«rėti ketinamus kaip iÅ¡pirkÄ paduoti 1000 eurų, bei bendradarbiavo su pareigÅ«nais, kol bus iÅ¡pirktas motociklas (I tomas b.l. 7; 17). Papildomai nukentėjusysis parodė, kad važiuojant pasiimti keturračio motociklo, jam keliÄ kur važiuoti rodė T.

A. priekyje važiuodamas su savo automobiliu. Jis buvo vienas. Jie atvyko į garažų masyvÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Kybartai, kur T. A. garaže buvo jo pagrobtas keturratis. V. K. pasiėmė savo motociklÄ , o T. A. padavė 1000 eurų, kuriuos jau buvo apžiÅ«rėję policijos pareigÅ«nai. Jis klausė T. A., kas galėjo pavogti motociklÄ , tačiau T. A. neįvardino (I tomas b.1. 19-20).Liudytojas V. D. parodė, kad T. A. pažįsta iÅ¡ matymo, nėra su juo artimi draugai, nes gyvena ir dirba Anglijoje.

Apie įvykdytÄ vagystę sužinojo tik apklausos metu, nežino, kodėl jį galėjo paminėti T. A. (I tomas b.l. 92-93).Liudytojas A. G. parodė, kad T. A. yra jo žmonos J. G. giminaitis. Jie vienoje giminės Å¡ventėje įsikalbėjo, kad J. G. Facebook paskyroje matė kaip jos pusbrolis V. K. yra pasiskelbęs, kad jam yra pavogtas keturratis motociklas. R. G. paprašė T. A. pasidomėti , galbÅ«t jis žinantis, kas galėjo pavogti žmonos giminaičio motociklÄ . SekančiÄ dienÄ A. G. bÅ«damas Å¡ventėje pas V.

K., jo paklausė, ar jis sutiktų iÅ¡sipirkti motociklÄ . Pastarasis sutiko. 2016-05-29 d. pas jį į namus atvyko T. A., kuris pasakė, kad žino, kur yra pagrobtas motociklas bei paprašė A. G. važiuoti kartu su juo pas V. K., kadangi jis nežinantis gyvenamosios vietos. Atvykus pas V. K. jis buvo stipriai nebalivus, tačiau sutiko iÅ¡sipirkti keturratį motociklÄ už 1000 eurų. A. G. į jų pokalbį nesikiÅ¡o. Kiek girdėjo V. K. T. A. nesakė, nei kur buvo surastas keturratis, nei kas jį pavogė.

Kas vyko toliau A. G. nežino, nes iÅ¡vyko į savo namus Vilniuje ir nesidomėjo (I tomas b.l. 83-84).Liudytoja J. G. parodė, kad V. K. yra jos pusbrolis. Å venčiant jos gimtadienį iÅ¡ bendro pokalbio iÅ¡sikalbėjo, jog ji matė kaip Facebook paskyroje V. K. yra pasiskelbęs, jog jam yra pavogtas keturratis motociklas. KÄ vėliau kalbėjo jos vyras su T. A. ji negirdėjo. Kiek atsimena negirdėjo, kad T. A. bÅ«tų siÅ«lęs padėti surasti keturratį motociklÄ . Kad V. K. ketino iÅ¡sipirkti savo pavogtÄ keturratį motociklÄ sužinojo tik bÅ«dama namuose Vilniuje iÅ¡ savo vyro A.

G. (I tomas b.l. 86-87).2015-05-30 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė yra apžiÅ«rėtas T. A. automobilis AUDI A4 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), bei pinigai - 1000 eurų, kuriuos T. A. jau turėjo savo kelnių kiÅ¡enėje ir padėjo ant automobilio sosto (I tomas b.l. 61 - 63).             3. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visi Å¡ie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieÅ¡taringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau apraÅ¡ytomis aplinkybėmis, tyčia ir sÄ moningai nusikalto prievartaudamas turtÄ .

Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi nusikaltęs.

4. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumÄ visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į teigiamÄ elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Ä® tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ ( LR BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Taip pat teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į jo gyvenimo sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.Kaltinamasis T. A. nusikalto ne pirmÄ kartÄ , padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , visiÅ¡kai prisipažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusio, pareiÅ¡kė, kad gailisi nusikaltęs, kad nuo Å¡io nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau nusikaltęs, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Teismas laiko, kad kaltinamasis visgi dar nėra visuomenei pavojinga asmenybė, kuriÄ bÅ«tina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, kaip ir prokuroras, sprendžia, kad dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamÄ jį galima pataisyti ir perauklėti nepaskiriant realiÄ laisvės atėmimo bausmės, t.y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , bei paskiriant įpareigojimus. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytÄ teisiamojo nusikalstamÄ veikÄ , atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir Å¡eimos interesus. Tai padės neįzoliavus nuo Å¡eimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę toliau dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , bei atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Todėl atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo bausmės skyrimo principus jam skirtinÄ prokuroro praÅ¡oma laisvės atėmimo bausmė mažiau vidurkio, tačiau jos vykdymas atidėtinas LR BK 75 str. tvarka, taikant įpareigojimus.Teismui paskyrus Å¡velnesnę, veikų pavojingumÄ ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančiÄ bausmę, bÅ«tų pažeistas teisingumo ir humaniÅ¡kumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, bÅ«tu sumenkinami nukentėjusiojo interesai, bei nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti Å¡velnesnę negu įstatyme numatytÄ bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytÄ kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ , atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusiųjų interesus ( BK 41 str. ).Kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių ar galinčių bÅ«ti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.Kaltinamajam kaltę pripažinus visiÅ¡kai ir baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 641 str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iÅ¡ karto sumažintina 1/3 dalimi.Paskirtoji kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti sekančiai.Teismas laiko, kad nukentėjusio V.

K. 2000 eurų ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, jo naudai priteisiant 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ . Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus ir praradimus).

Nukentėjusysis nurodė, kad jo neturtinė žala pasireiÅ¡kė kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, negalėjimas laiku ir tinkamai pasiruoÅ¡ti medžiotojo egzaminams, iÅ¡laidos susijusios su pasiruoÅ¡imu egzaminams. Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į:

1) žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) kaltininko turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovui dėl vagystės atsirado daug nepatogumų, buvo suardyti jo gyvenimo planai, atsirado papildomi emociniai krÅ«viai.Vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalÄ padariusiojo asmens kaltė, kurios jis ne neigia (visiÅ¡kai pripažįsta kaltę).

Nustatydamas bÅ«tent tokį ieÅ¡kinio dydį teismas atsižvelgė į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, Å¡eimenę padėtį, nes Å¡is kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas iÅ¡tyręs kaltinamojo finansinius Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas nustatė, kad jis dirba, tačiau augina mažamečius vaikus, kad keturmatis gražintas savininkui. Be to, teismas atsižvelgė ir į Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrÄ pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobÅ«džio faktorius. Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus, o taip pat teismų praktikÄ aptariamos kategorijos bylose, ieÅ¡kovų reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies aukščiau nurodytÄ tvarka (LR BPK 115 str.).Todėl laiko, kad reikia priteisti iÅ¡ kaltinamojo T.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį privalėtų atlyginti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310 str. str. teismas n u s p r e n d ė : T. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 str. nuostatas ir skiriamÄ bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 1 (vienerių) metų ir 10 (deÅ¡imties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos pagrindinės laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, nustatant sekančius įpareigojimus: per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ arba bÅ«ti užsiregistravus darbo biržoje, arba mokintis.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumen to paėmimÄ , papikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti paskirtÄ bausmę.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti sekančiai.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 (keturis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį atlyginti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.   Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                  Laimutis Vaitkus