Legislator Case Law & Legislation
e2fef34e-de1d-46d5-82a0-3c9d7ed035b6 AI generated

e2fef34e-de1d-46d5-82a0-3c9d7ed035b6 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number e2fef34e-de1d-46d5-82a0-3c9d7ed035b6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėjas Valentinas Janonis                       Baudž. byla Nr. 1A-832-113/2012Teisėja Danutė Valošinaitė                             Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00174-2009-9                                                         Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.; 2.1.15.3.1.;       2.1.14. (S)                                                                                      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. lapkričio 13 d.                                  Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

e2fef34e-de1d-46d5-82a0-3c9d7ed035b6 · Klaipėdos apygardos teismas: praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 302 litrus dyzelinio kuro natÅ«ra arba realiÄ 1449,60 Lt dydžio turtinę žalÄ , taip pat 171 Lt proceso iÅ¡laidų. Apeliantas nesutinka su priteistu žalos bei proceso iÅ¡laidų dydžiu, nes jis neatitinka realiai padarytos žalos dydžio. Jo teigimu, specialistai, darę iÅ¡vadas dėl pasisavinto kuro kiekio, vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų duomenų nesugretino su kelionės lapuose A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėjas Valentinas Janonis                       Baudž. byla Nr. 1A-832-113/2012Teisėja Danutė Valošinaitė                             Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00174-2009-9                                                         Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.; 2.1.15.3.1.;       2.1.14. (S)                                                                                      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. lapkričio 13 d.                                  Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,nuteistajam A.

V.,civilinio ieÅ¡kovo atstovui J. G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V. ir civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. IÅ¡ A. V. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 449,67 Lt turtinei žalai atlyginti bei 114,26 Lt proceso iÅ¡laidų.

             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,     n u s t a t ė:              A. V. nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku-ekspeditoriumi, bÅ«damas pasirašęs 2008-11-07 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 19 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. G., pasinaudojęs jam patikėta UAB „Statoil“ kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-02-20 iki 2009-04-20 pasisavino 191,40 litrų bendrovei priklausančio 449,67 Lt vertės dyzelinio kuro.Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

V. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 183 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Nuteistasis A. V. nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė, tapo bendrovės direktoriaus J. G. ambicijų bei persekiojimo auka. Byloje jokių duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų susijęs su jam pareikÅ¡tu kaltinimu, nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, manipuliuodamas teisėsaugai pateiktais dokumentais, apkaltino jį pasisavinus bendrovės kurÄ , tačiau nekaltumÄ patvirtinančių įrodymų tyrimui nepateikė.Apeliantas nurodo, kad, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo tiesioginių pareigų atlikimui buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis sunkvežimis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal poreikį prie automobilio buvo kabinama priekaba, kurios vilkimas darė įtakÄ vilkiko sunaudojamam kuro kiekiui. Automobiliu buvo dirbama ir nepalankiomis oro sÄ lygomis – žiemÄ užpustytuose priemiesčio keliuose bei aikÅ¡telėse tekdavo užstrigti, ilgai kapstytis, Å¡i aplinkybė taip pat turėjo įtakos sunaudojamam kuro kiekiui. Be to, automobilis buvo senas, jį teko remontuoti savo jėgomis, Å¡ildyti užšalusiÄ kuro padavimo sistemÄ . A. V. teigia, kad be jo, tuo pačiu metu sunkvežimiu dirbo ir įmonės darbuotojai K.

B. ir A. M.. Vyrai į automobilio bakÄ pildavo kurÄ , tačiau patikrinti, koks kuro likutis yra perduodamame automobilyje, neįmanoma, tam reiktų iÅ¡leisti visÄ bake likusį kurÄ , o rodyklė prietaisų skydelyje parodo tik apytikslį kuro kiekį. Jokie automobilio priėmimo–perdavimo aktai, pasikeitus vairuotojams, nebuvo raÅ¡omi, taigi kategoriÅ¡kai nustatyti, kada ir kokį kuro kiekį automobilio bake paliko konkretus vairuotojas, neįmanoma.Nuteistojo A. V. tvirtinimu, dirbant įmonėje, jis nebuvo supažindintas su instrukcijomis, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kiek jo automobiliui „Mercedes-Benz“ priskirta vidutiniÅ¡kai sunaudoti kuro vienam Å¡imtui kilometrų.

Nebuvo instrukcijų ir dėl to, kokia papildoma kuro norma sunaudojama važiuojant pakrautu, priekabÄ su kroviniu ar be jo velkančiu automobiliu. KurÄ Ä¯ automobilio bakÄ tekdavo pilti pagal faktinį poreikį, sunaudojus prieÅ¡ tai įpiltÄ kuro kiekį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. G. nepateikė duomenų apie tai, kiek automobiliu „Mercedes-Benz“ buvo pravažiuota kilometrų kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-02-20 iki 2009-04-20, kiek kuris iÅ¡ trijų įmonėje dirbusių vairuotojų Å¡iuo automobiliu pravažiavo, ir apie tai, ar tuo metu veikė veiksniai, galintys įtakoti didesnio kuro kiekio sunaudojimÄ .

Apelianto nuomone, šie duomenys būtų svarbūs vertinant kuro sunaudojimo paklaidas.Kilus eiliniam konfliktui dėl nuolatinio priekabiavimo, nesugyvenamo įmonės direktoriaus J. G. būdo, darbo pobūdžiui bei kiekiui neadekvataus atlyginimo, jam, A. V., pareikalavus nutraukti darbo sutartį, J. G. pareiškė, kad jis turės reikalų su policija. Jam išėjus iš darbo, suinteresuotas asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. G., dalyvaujant tik vienai komisijos narei – M. G. (J.

G. sutuoktinei), surašė aktÄ , kuriuo perėmė jam dirbant įmonėje priskirtÄ automobilį. Akto suraÅ¡ymo metu nebuvo filmuojama, fotografuojama ir jokiu kitu bÅ«du nebuvo fiksuojami objektyvÅ«s duomenys (tiksliai nematuoti kuro likučiai), todėl teigti, kad perdavimas buvo teisėtas, negalima. Apelianto nuomone, J. G. akte galėjo nurodyti mažesnį, nei faktiÅ¡kai buvo surastas, dyzelinio kuro kiekį. Duomenų apie tai, kad kokiÄ nors kuro dalį jis sunaudojo ne darbui ar pasisavino, nėra. Nuteistojo įsitikinimu, tariamas kuro trÅ«kumas susidarė dėl to, kad automobilio sunaudojamo kuro normos galimai buvo didesnės, nei nurodytos jam nežinomame ir darbo metu įmonėje nematytame dokumente.Apeliaciniu skundu civilinės ieÅ¡kovės atstovas J.

G. praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 302 litrus dyzelinio kuro natÅ«ra arba realiÄ 1449,60 Lt dydžio turtinę žalÄ , taip pat 171 Lt proceso iÅ¡laidų. Apeliantas nesutinka su priteistu žalos bei proceso iÅ¡laidų dydžiu, nes jis neatitinka realiai padarytos žalos dydžio. Jo teigimu, specialistai, darę iÅ¡vadas dėl pasisavinto kuro kiekio, vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų duomenų nesugretino su kelionės lapuose A.

V. ranka pildytais įraÅ¡ais. SuraÅ¡ant specialisto iÅ¡vadÄ , buvo pasirinkta metodika, vadovaujantis suminiais vidurkiais. J. G. nuomone, specialistai tokiÄ skaičiavimo metodikÄ pasirinko tik todėl, kad jiems trÅ«ko papildomų duomenų, t. y. jie nežinojo sunkvežimio kuro bako talpos. Žinant sunkvežimio kuro bako talpÄ , taptų iÅ¡ karto aiÅ¡ku, ar kuro bakas kanistrų pavidalu nebuvo per daug užpildytas, o ypač tais atvejais, kai per tris dienas nuvažiavus vos kelis Å¡imtus kilometrų kuro buvo užpilama daug dažniau.

Jei ekspertai, specialistai, darę iÅ¡vadÄ , laiku bÅ«tų jo paprašę pateikti kuro bako talpos pažymÄ , jiems nebÅ«tų reikėję vadovautis sumine vidurkių metodika dėl pasisavinto kuro kiekio, jie bÅ«tų galėję naudoti nuoseklaus kuro pertekliaus skaičiavimo metodikÄ , lyginant su automobilio bakų talpomis. Specialistai neatsižvelgė į tai, jog negalima laikyti kuro kanistruose, nes dėl to galėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė už kontrabandÄ . Turint informacijÄ apie automobilio bakų talpas, bÅ«tų buvę galima nuosekliai identifikuoti kiekvienÄ atvejį, kuomet net ir teoriÅ¡kai nebebÅ«tų galimybės iÅ¡ kanistrų supilti kuro į automobilį.

Specialistai bÅ«tų apskaičiavę ir truputį mažesnę sunkvežimio kuro sunaudojimo normÄ , kadangi pagal nuosekliÄ kuro pasisavinimo apskaičiavimo metodikÄ , jau bakui esant pilnam, nebesunku nustatyti ridas. Sugretinus ridÄ iÅ¡ nurodytų kelionės lapų su tikru kuro užpylimu, galima nustatyti, koks tikslus kuro kiekis buvo sunaudotas tiksliai ridai, taip iÅ¡vedant ir suvartojimo normÄ . Civilinės ieÅ¡kovės atstovo teigimu, jis surašė pareiÅ¡kimÄ policijai ir civilinį ieÅ¡kinį degalinėje nufilmuotos medžiagos pagrindu, todėl yra pakankamai duomenų, kad kuras buvo piltas į kanistrus.

Kiti vairuotojai patvirtino, kad pilti kuro į kanistrus nebuvo tikslo, nes UAB „Statoil Lietuva“ degalinės yra tikrai arti viena kitos, taip pat nei vienas iÅ¡ jų nematė, kad nuteistasis bÅ«tų pylęs kurÄ Ä¯ sunkvežimį iÅ¡ kanistro. Teismas, vertindamas žalos dydį, vadovavosi specialisto iÅ¡vada, kurioje nesugretinta vaizdo medžiaga su kelionės lapais bei čekiais. J. G. teigimu, jis neturėjo galimybės apskųsti Å¡ios specialisto iÅ¡vados dėl institucijoms bÅ«dingo riboto bendradarbiavimo su bylos dalyviais, kurie kartais gali geriau apskaičiuoti žalÄ , nei specialistai.Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinį skundÄ atmesti, jo gynėjas palaikė tokį jo praÅ¡ymÄ .

Civilinės ieÅ¡kovės atstovas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini. Dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentų Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotÄ BK 183 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str.

įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu pagal BK 183 str. 1 d. Teismas skundžiamÄ nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ , nurodė, kuriais iÅ¡ jų remiasi, o kuriuos atmeta, iÅ¡dėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, nuosprendis yra pagrįstas visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, paneigiančiu A.

V. pozicijÄ , kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, ir jÄ pagrindžiančius teiginius. IÅ¡ įrodymų visumos analizės nuosprendyje logiÅ¡kai seka neginčijamai nuteistojo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu patvirtinančios iÅ¡vados. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis iÅ¡skiria ir akcentuoja tam tikrus įrodomosios medžiagos fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrÄ Ä¯rodomosios medžiagos kontekstÄ , daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės yra aptartos nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas yra pateikęs motyvuotÄ jų įvertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis iÅ¡vadomis ir jų motyvacija, todėl to paties nebekartoja. Nuteistojo argumentai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje aptartų jo kaltės įrodymų, nesukelia jokių abejonių dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir jo pripažinimo kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog procesinių pažeidimų, nagrinėjant ir vertinant įrodymus, nenustatyta, nuosprendyje veika, pripažinta įrodyta, apraÅ¡yta tinkamai, įvardijus visas bÅ«tinas jos padarymo aplinkybes bei jas pagrindus byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.

Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, todėl naikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Dėl civilinės ieÅ¡kovės atstovo J. G. apeliacinio skundo argumentų Teisėjų kolegija, patikrinusi civilinės ieÅ¡kovės atstovo J. G. apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su apelianto pozicija, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai apskaičiuotas nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis. Teismas pagrįstai vadovavosi specialisto iÅ¡vada, nes specialisto iÅ¡vadÄ pateikė turintis reikiamų specialių žinių ir įgÅ«džių asmuo, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs visus pateiktus tyrimui atlikti bÅ«tinus duomenis.

Teismas jÄ vertino kartu su kitais surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, ji neprieÅ¡tarauja kitiems įrodymams, prieÅ¡ingai, juos atitinka. Tad teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ir nesivadovauti aptariamu įrodymu. Apeliantas nėra specialistas BPK 89 str. prasme, jis klaidingai interpretuoja specialisto iÅ¡vadÄ , apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neatitinka tikrovės, nesudaro jokio pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vados patikimumu ir įrodomÄ ja galia. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad A.

V. pasisavino 191,40 litrų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 449,67 Lt vertės dyzelinio kuro, ir dėl to iÅ¡ pastarojo priteisė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 449,67 Lt turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismui J. G. pateiktas praÅ¡ymas patikslinti žalÄ ir civilinį ieÅ¡kinį neturi įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo civilinio ieÅ¡kinio klausimu teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis BPK 112 str., civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir tikslinamas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Å ios nuostatos apeliantas nesilaikė, nesuprantama, kodėl jis minėto praÅ¡ymo nepateikė pirmosios instancijos teismui, be to, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl minėtame praÅ¡yme nurodytų naujų duomenų apeliacinės instancijos teismas nevertina.J. G. ginčija iÅ¡ nuteistojo A. V. priteistÄ proceso iÅ¡laidų sumÄ , praÅ¡o priteisti dar 171 Lt proceso iÅ¡laidų. Apeliantas teigia, kad Å¡iÄ suma sudaro UAB „G.“ sumokėtų atstovavimo iÅ¡laidų, renkant ir sisteminant duomenis dėl buvusio darbuotojo A.

V. neteisėtų veiksmų pasisavinant kurÄ (121 Lt), pažymos dėl sunkvežimio kuro bako talpos iÅ¡davimas (50 Lt). BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui.

IÅ¡ J. G. pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (t. 3, b. l. 55–56) matyti, kad J. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pats savo iniciatyva sumokėjo UAB „G.“ 121 Lt už įmonės interesų atstovavimÄ byloje. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „G.“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas įvairioms įmonėms, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja Å¡ioje byloje buvo apklausta direktorė D.

M.. IÅ¡ kitos J. G. pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, UAB „Silberauto“ pažymos (t. 3, b. l. 43, 57) matyti, kad J. G. taip pat savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Silberauto“, praÅ¡ydamas nurodyti, kokia automobilio „Mercedes-Benz“ kuro bako talpa. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. nebuvo civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, nors apeliantas teigia sumokėjęs UAB „G.“ (direktorė D. M.) už atstovavimo paslaugas, į tai, kad J. G. pats savo iniciatyva mokėjo UAB „G.“, kaip jis teigia, už rinkimÄ ir sisteminimÄ duomenų dėl buvusio darbuotojo A.

V. neteisėtų veiksmų pasisavinant kurÄ , mokėjo UAB „Silberauto“ už pažymÄ , ir visa tai nebuvo reikÅ¡minga teismui priimant nuosprendį byloje, taip pat į aptartas BPK nuostatas, suteikiančias teisę teismui pačiam nuspręsti dėl turėtų iÅ¡laidų pripažinimo ar nepripažinimo proceso iÅ¡laidomis, darytina iÅ¡vada, kad, nors dėl to skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta, nėra pagrindo J. G. nurodytų iÅ¡laidų pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a:nuteistojo A. V. ir civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. G. apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                                Valentinas Janonis Teisėjai                                                                                                        Savinijus Katauskas                                                                                                                       Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                         Â