e2fecb33-449b-4fa3-8f0a-4cf34d3883a7 · Vilniaus apygardos teismas

? Skundas Nr. 1S-123-932/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.15.1.2.2; 2.15.1.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) (toliau – nuteistasis, pareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2020 m. balandžio 7 d. nutarimo, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Nagrinėjamų klausimų esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.48 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ozo g. nuo Geležinio vilko g. link Kalvarijų g. BÅ«damas neatidus ir neatsargus, sankryžoje sukdamas į kairę, į Ozo g. kiemÄ , ties pastatu Nr. 4 nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai Ozo g. važiavusiam automobiliui „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidÅ«rė. Po susidÅ«rimo automobilis „Alfa Romeo“, nuvažiavęs nuo kelio, partrenkė Å¡aligatviu ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ D.

M., po to atsitrenkė į Å¡alia stovėjusius automobilius „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, G. D. dėl sugadinto automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė turtinę žalÄ . A. J. nuosprendžiu buvo paskirta 80 MGL (3 012 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo G. D. naudai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista atlyginti 5 503,86 Eur. Nukentėjusiajai D. M. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista atlyginti 433,11 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsniu, iš A. J. nukentėjusiajam G. D. priteista atlyginti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o nukentėjusiajai D. M. – 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistojo A. J. gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko ir nukentėjusiojo G. D. apeliaciniai skundai atmesti.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo A. J. kasacinį skundÄ ir jis grÄ Å¾intas skundÄ padavusiam asmeniui.

4. Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje 2020 m. kovo 17 d. gautas iÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros persiųstas 2020 m. kovo 16 d. nuteistojo A. J. pareiÅ¡kimas, kuriuo jis prašė pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

5. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundÄ . Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu buvo atsisakyta panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2020 m. balandžio 7 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. II. Skundo teismui argumentai 6. Nesutikdamas su prokurorų procesiniais sprendimais, nuteistasis A. J. pateikė skundÄ apygardos teismui, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros generalinio prokuroro nutarimÄ atsisakyti panaikinti vyriausiojo prokuroro nutarimÄ , kuriuo atsisakyta pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių pagal nuteistojo pareiÅ¡kimÄ , ir priimti naujÄ nutarimÄ pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. 6.1.

Pasak nuteistojo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė vairuotojo G. D. greičio viršijimo, nes ši aplinkybė nei teismui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo žinoma. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apsiribota eksperto apklausa, kuris savo 2018 m. kovo 30 d. Nr. 11-2405 (17) išvadoje konstatavo, jog nustatyti automobilio „Porsche Cayenne“ važiavimo greitį prieš pat eismo įvykį negalima; nėra objektyvių duomenų nustatyti automobilio „Alfa Romeo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį. Nuteistasis teigia, kad nustatyti automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo greitį prieÅ¡ eismo įvykį galima ir tai buvo padaryta, tik pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui ir kasacinės instancijos teismui apie tai nebuvo žinoma. 6.2. Pasak nuteistojo, su nagrinėjamu eismo įvykiu nieko bendro neturi eksperto V. L. tvirtinimas, kad per 90 m pakeisti automobilio judėjimo greitį galima ne vienÄ kartÄ ir gana žymiai. PareiÅ¡kėjui nesuprantama, kokiu pagrindu tai tvirtina ekspertas (nei G.

D. parodymuose, nei liudytojų parodymuose nebuvo nė žodžio apie važiavimo greičio pakeitimÄ iki eismo įvykio). Nuteistasis taip pat nesutinka su eksperto tvirtinimais, kad jei „Alfa Romeo“ automobilio greičio nustatyta reikÅ¡mė bÅ«tų žymiai didesnė (nei nurodo nukentėjusysis), tai deformacijos automobilyje „Porsche Cayenne“ bÅ«tų didesnės, kadangi ekspertas nei apžiÅ«rėjo, nei tyrė „Porsche Cayenne“ automobilį, pastarajam nebuvo žinoma, kokie apgadinimai buvo nustatyti atliekant automobilio remontÄ po eismo įvykio. 6.3.

Nuteistasis akcentuoja, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2305 (19) buvo nustatyta, kad eismo įvykio kilimÄ sukėlė (buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi) techniniu požiÅ«riu nepriimtini automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens veiksmai – prieÅ¡ pat eismo įvykį važiavo 71-83 km/h greičiu, ženkliai virÅ¡ydamas leistinÄ (50 km/h) greitį, ir manevravo į deÅ¡inę (į pirmÄ eismo juostÄ ), dėl to susidÅ«rė su „Porsche Cayenne“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – sukant į kairėje esantį įvažiavimÄ â€“ sudarė kliÅ«tį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusiam asmeniui, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu tik sÄ ryÅ¡yje su automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojo nepriimtinais veiksmais, nes automobilio „Porsche Cayenne“ vairuotojas, prieÅ¡ pradėdamas posÅ«kio manevrÄ , negalėjo įvertinti, kad tokiais veiksmais jis sudarys kliÅ«tį automobilį „Alfa Romeo“ vairavusiam asmeniui.

Remdamasis tokiomis iÅ¡vadomis, pareiÅ¡kėjas mano, kad ne jo, o bÅ«tent kito vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimÄ , o tai atitinkamai reiÅ¡kia, kad jis (A. J.) buvo nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. 6.4. Nuteistojo įsitikinimu, Å¡iuo atveju teismai netyrė bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, o, bÅ«tent, kokiu važiavimo greičiu iki susidÅ«rimo vietos važiavo automobilis „Alfa Romeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas vien tik prielaidomis ir vienpusiÅ¡ku įrodymų vertinimu. 6.5.

Nuteistasis nesutinka su teismo vertinimu, kad matomumas Å¡iuo atveju neturi įtakos eismo įvykio kilimui, kadangi, vadovaujantis KET reikalavimais, vairuotojas, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelių kitiems eismo dalyviams, t. y. automobiliui „Alfa Romeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pabrėžia, jog įsitikino, kad artėjančių automobilių jo matomumo zonoje nebuvo, įvertino atstumÄ ir pradėjo manevrÄ .

Automobilio „Alfa Romeo“ atsiradimas buvo netikėtas, jis galėjo atsirasti tik žymiai virÅ¡ijant leistinÄ važiavimo greitį. Be to, teismo tvirtinimÄ , kad matomumas Å¡iuo atveju neturi įtakos eismo įvykio kilimui, paneigia tas faktas, kad eismo organizatorius pakeitė važiuojamosios dalies ženklinimÄ ir įvykio vietoje likvidavo brÅ«kÅ¡ninę linijÄ , toje vietoje paliekant dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ ir uždraudžiant daryti posÅ«kį. 6.6. PareiÅ¡kėjo teigimu, teismas visai neanalizavo ir nevertino eksperto teiginių, kad automobilio „Alfa Romeo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas antrÄ ja eismo juosta, stabdydamas nuo pavojingos situacijos susidarymo pradžios galbÅ«t turėtų techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jeigu nebÅ«tų manevravęs į pirmÄ eismo juostÄ , kadangi eksperto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad vairuotojas G. D., laiku stabdydamas savo automobilį ir nekeisdamas jo judėjimo juostos, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Tokiu atveju vairuotojo G. D. veiksmai – atsiradus kliūčiai jo judėjimo kryptimi, laiku nestabdė savo automobilio ir vietoje to vykdė nusukimo į deÅ¡inę manevrÄ â€“ techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini.

Nuteistojo įsitikinimu, siekiant nustatyti automobilio „Alfa Romeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį sankryžoje, buvo būtina paskirti vaizdo ekspertizę, kas taip ir nebuvo padaryta. 6.7. Skunde pažymima ir tai, kad teismai neįvertino automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. D. padarytų KET pažeidimų ir jų tikėtinos įtakos nuteistojo galimybei laiku pastebėti kliūtį kelyje ir išvengti eismo įvykio. Būtent automobilio „Alfa Romeo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. D. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Net ir darant prielaidÄ , jog tai nuteistasis buvo nepakankamai atidus ir rÅ«pestingas bei pažeidė KET 157 punkto reikalavimus bet kokiu atveju pagrindinė ir esminė priežastis, sukėlusi eismo įvykį, buvo bÅ«tent G. D. veiksmai. Pagal teismų praktikÄ net ir tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio kelių eismo pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių sÄ lyga ir turėjo bÅ«tinÄ jį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad nagrinėjamojoje situacijoje bÅ«tent automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. D. veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti ir Å¡io įvykio metu atsiradusiems padariniams atsirasti, kadangi pastarasis virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį, manevravo į pirmÄ judėjimo juostÄ , taigi techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir tapo pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga.

7. Atsiliepimas negautas. III. Teismo argumentai ir išaiškinimai Skundas atmetamas.

8. Susipažinęs su pateikto skundo argumentais, prokurorų priimtais procesiniais sprendimais, pateikta iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

9. BPK 443 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali bÅ«ti panaikinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nurodytos Å¡io kodekso 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose yra nurodoma, kad naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ , yra Å¡ios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylÄ teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimÄ pareigÅ«nai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas iÅ¡samiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ negu ta, už kuriÄ jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad iÅ¡teisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

10. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateikto skundo turinio matyti tai, kad nuteistasis naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis laiko tai, kad iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas G. D. virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir bÅ«tent pastarojo asmens veiksmai techniniu požiÅ«riu nulėmė eismo įvykio kilimÄ . TokiÄ savo pozicijÄ nuteistasis grindžia po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo gautu LTEC 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės aktu (neturinčiu teismo ekspertizės statuso) Nr. 11-2305 (19) ir UAB (duomenys neskelbtini) eksperto V. M. 2020 m. vasario 3 d. iÅ¡vada Nr. MV 2020-06.

11. Analizuodamas nuteistojo skundÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad nuteistojo gynėjas dar ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į prokurorÄ dėl kompleksinio vaizdo įraÅ¡o – eismo įvykio tyrimo ir kaip vienÄ iÅ¡ klausimų kėlė, koks buvo „Alfa Romeo“ automobilio greitis Å¡iam judant atkarpoje, matomoje Ozo g. ir Kalvarijų g. sankryžos vaizdo įraÅ¡e, tačiau prokuroras tokio praÅ¡ymo netenkino. Vėliau, jau nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuteistojo gynėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu paskirti kompleksinę vaizdo ir eismo įvykio ekspertizę, kurios tikslas nustatyti automobilio „Alfa Romeo“ greitį bei įvertinti abiejų automobilius vairavusių asmenų veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 28 d. vykusio posėdžio metu tokį praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad praÅ¡ymas yra perteklinis, kadangi jau atlikta ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada yra iÅ¡sami (2 t., b. l. 97-98, 99-101). PraÅ¡ymas skirti ekspertizę taipogi buvo pateiktas ir apeliacinės instancijos teisme, toks praÅ¡ymas buvo iÅ¡samiai sprendžiamas, teismas tuo tikslu papildomai apklausė ekspertÄ V. L. ir tik po detalios pastarojo apklausos, dar kartÄ iÅ¡klausius proceso dalyvių pozicijas 2019 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio metu praÅ¡ymas dėl ekspertizės atmestas kaip nepagrįstas (3 t., b. l. 14-16, 25-41).

12. Jau įsiteisėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniams sprendimams, 2019 m. lapkričio 29 d. nuteistasis pateikė praÅ¡ymÄ LTEC atlikti vaizdo įraÅ¡o ekspertizę ir nustatyti automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo per sankryÅ¾Ä greitį. 2020 m. sausio 14 d. LTEC pateikė ekspertizės aktÄ (neturintį teismo ekspertizės statuso), kuriame nurodyta, kad vidutinis automobilio „Alfa Romeo‘ važiavimo greitis 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.44 val., Ozo g. – Kalvarijų g. sankryžoje buvo apie 83 km/h.

Automobilio „Alfa Romeo“, kurį vairavo nukentėjusysis G. D., tikslus važiavimo greitis nurodytu metu Ozo g. ir Kalvarijų g. sankryžoje iš tiesų nebuvo žinomas procesinius sprendimus priėmusiems teismams ir prokurorui, tačiau, priešingai nei mėgina įrodyti nuteistasis, aplinkybė dėl nukentėjusiojo A. D. vairuoto automobilio greičio proceso metu nebuvo ignoruojama. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme dėl šios aplinkybės buvo užduodami klausimai ekspertui. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas V.

L. nurodė, kad per 90 m atstumÄ (toks atstumas užfiksuotas nuo sankryžos iki eismo įvykio vietos) važiuojant pakeisti automobilio judėjimo greitį galima ne vienÄ kartÄ ir gana žymiai – tiek padidinti, tiek pamažinti. Papildomai apklausiamas apeliacinės instancijos teisme ekspertai pažymėjo, kad vairuotojai elgiasi įvairiai, bei tai, kas buvo dideliu atstumu iki susidÅ«rimo vietos, dar nereiÅ¡kia, kad lygiai tas pats buvo ir prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ . Svarbu tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad greitis virÅ¡ytas prieÅ¡ automobiliams susiduriant.

Be to, ekspertas paaiÅ¡kino, kad jeigu kadrų dažnis yra žemas, paklaida bus labai didelė, tai skaičiuojant greitį pagal vaizdo medžiagÄ , gali gautis nuo 40 iki 80 greičio intervalas (3 t., b. l. 25-41). LTEC ekspertizės akte iÅ¡vada apie automobilio „Alfa Romeo“ greitį padaryta remiantis bÅ«tent vaizdo įraÅ¡u, todėl Å¡iame ekspertizės akte nustatyti duomenys vertintini kritiÅ¡kai dėl galimos jų paklaidos. Be to, užfiksuotas bÅ«tent kertančio sankryÅ¾Ä automobilio greitis, o ne jo greitis prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , todėl pagal nuteistojo naujai pateikiamus duomenis niekaip negalima daryti patikimos ir kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nukentėjusysis G.

D. eismo įvykio metu virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų greitį.

13. PraÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėjas grindžia ir remdamasis jam palankia UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 3 d. eksperto iÅ¡vada Nr. MV 2020-06, kurioje nurodoma, kad eismo įvykio kilimÄ sukėlė (buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi) techniniu požiÅ«riu nepriimtini automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens veiksmai. Visgi skundÄ nagrinėjantis teismas turi pagrindÄ abejoti Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados patikimumu. Pirmiausia pastebėtina, kad atliekant tyrimÄ buvo vadovautasi aplinkybėmis, kurios prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje nustatytiems faktams.

IÅ¡vados 2.3 punkte, kuriame aptariamas automobilio „Porsche“ greičio modeliavimas, teigiama, kad „Porsche“ vairuotojas savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ stabdė, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu jis teigė, jog pastebėjęs nukentėjusiojo automobilį (Å¡is buvo 10-20 m atstumu), bandė pravažiuoti, nes turėjo jam atlaisvinti keliÄ . Taip pat minėta iÅ¡vada kritiÅ¡kai vertinama ir dėl to, kad atliekant dalį skaičiavimų ir modeliavimų buvo pasitelktas jau minėtame LTEC 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės akte nustatytas 83 km/h greitis, nors, kaip minėta ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje, yra pagrindas abejoti minėtame ekspertizės akte nustatytų duomenų patikimumu.

Tai lemia, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 3 d. eksperto iÅ¡vada Nr. MV 2020-06 (tiek Å¡i iÅ¡vada, tiek ankstesnis pareiÅ¡kėjo pateiktas ekspertizės aktas buvo iÅ¡samiai analizuojami skundžiamuose prokurorų nutarimuose) ir joje nustatyti duomenys taipogi negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, pagrįsti ir sudarantys pagrindÄ juos laikyti naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe BPK 444 straipsnio prasme.

14. Primintina, jog nuteistasis savo skunde laikosi tokios pozicijos, kad bÅ«tent nukentėjusiojo veiksmai (virÅ¡ytas maksimalus leistinas greitis, manevravimas į deÅ¡inę) nulėmė eismo įvykio kilimÄ . Visgi aukščiau aptarti argumentai sudaro pagrindÄ teismui teigti, jog nėra objektyviai patikimų duomenų, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį, o tuo tarpu jo manevravimas apvažiuojant kliÅ«tį techniniu požiÅ«riu nors ir buvo netinkamas veiksmas, tačiau jis nelaikytinas pagrindine kilusio eismo įvykio priežastimi, nes tai tebuvo reakcija į pirmesnį netinkamÄ nuteistojo – automobilio „Porsche“ vairuotojo – elgesį kelyje.

Nagrinėjamam atvejui aktualiame KET 157 punkte yra nurodoma, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. PrieÅ¡ atlikdami šį ar bet kokį kitokį manevrÄ kelyje, vairuotojai privalo įvertinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas saugiam manevro atlikimui, taip pat ir atstumÄ iki prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančių transporto priemonių, matomumÄ .

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad automobilis „Alfa Romeo“ važiavo antrÄ ja eismo juosta, o tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis pats nurodė, kad pirmÄ juostÄ matė labai gerai, beveik iki sankryžos, iki Å¡viesoforo, o antros juostos dalinai nematė. IÅ¡ to galima spręsti, kad, prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kį į kairę, A. J. visgi nebuvo pilnai nebuvo įsitikinęs, kad viena iÅ¡ eismo juostų, kuriÄ jis privalės kirsti, buvo laisva. Sudarydamas kliÅ«tį ir nepraleisdamas prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusio automobilio, nuteistasis pažeidė KET 157 punktÄ ir bÅ«tent Å¡is pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.

15. Teismas atkreipia dėmesį, kad be jau aptartų aplinkybių nuteistasis skunde akcentuoja ir kitus aspektus. Matyti, jog pareiÅ¡kėjas kelia abejones, kaip per 90 m galima ne kartÄ pakeisti greitį; nurodo, kad ekspertas V. L. neapžiÅ«rėjo ir netyrė automobilio; nesutinka su teismo teiginiais dėl matomumo reikÅ¡mės; mano, kad teismas netyrė, ar nukentėjusysis turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jei nebÅ«tų manevravęs į pirmÄ eismo juostÄ . Apygardos teismas pažymi, kad Å¡ie nurodomi argumentai nėra naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės – jais nuteistasis paprasčiausiai iÅ¡reiÅ¡kia nesutikimÄ su jam nepalankiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis ir nepalankiu įrodymu vertinimu. Akivaizdu, kad nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas nėra ir negali bÅ«ti pagrindas atnaujinti procesÄ .

16. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, nenustačius bylos atnaujinimo pagrindų, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, 440 straipsniu, 447 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. J. (A. J.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo PaÅ¡ilio 2020 m. balandžio 21 d. nutarimÄ atmesti skundÄ dėl nutarimo atsisakyti pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė