e2fce839-d3a4-4e8f-bdd8-af373ce4e46b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-315-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13319-2013-3;                                                    Pirmosios instancijos teismo teisėja: Asta Žeromskytė-Stanienė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 128.20, 122.3 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V.

P. ir G. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17245-947/2013 pagal pareiÅ¡kėjų V. P. G. A. pareiÅ¡kimÄ dėl mirusio asmens turto administratoriaus paskyrimo ir varžytinių paskelbimo, suinteresuoti asmenys E. A., akcinė bendrovė SEB bankas, V. L., antstolis V. Z., antstolis R. B..Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė 2012 m. spalio 13 d. mirė A. A.. Jo palikimas buvo priimtas pagal apyraÅ¡Ä .

PalikimÄ priėmė įpėdiniai V. P., G. A. ir E. A.. Sudarius apyraÅ¡Ä paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad palikėjo A. A. skolos virÅ¡ija palikėjo turtÄ . PareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamos mirusiojo A. A. palikimo administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“, nustatant administratoriui 4 procentų atlyginimÄ , skaičiuotinÄ nuo parduoto turto vertės, paskelbti A. A. turto varžytynes, varžytynių vykdytoju paskiriant palikimo administratorių UAB „Valnetas“.PareiÅ¡kėjos nurodė, kad po A.

A. mirties 2012 m. spalio 13 d. jos, kaip įpėdinės, priėmė A. A. palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä (b. l. 12-15), sudarius turto apyraÅ¡Ä paaiÅ¡kėjo, jog palikėjo skolos ženkliai virÅ¡ija palikimo turtÄ , skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstoliai V. Z. ir R. B.. Antstoliai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami vykdomojoje byloje pakeisti skolininkÄ A. A. pareiÅ¡kėjomis ir taip iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų turto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi praÅ¡ymo netenkino.

Teismas nustatė, kad A. A. palikimas buvo priimtas pagal apyraÅ¡Ä , palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä priėmė įpėdiniai V. P., G. A.. E. A. pagal Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalį taip pat laikytina priėmusia palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä , todėl teismo vertinimu visos palikimÄ priėmusios įpėdinės už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu. Teismas konstatavo, kad įpėdinėms V. P., G. A. ir E. A. įgijus įstatymo garantuojamÄ apsaugÄ atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalies pagrindu, netenka prasmės skirti palikimo administratorių, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.55 straipsnio 1 dalimi, analogiÅ¡kai numatančia, kad taikant šį paveldėjimo teisės institutÄ palikėjo skolos padengiamos tik iÅ¡ palikimo.

Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad paskyrus palikimo administratorių bus apsaugoti kreditorių interesai dėl šių priežasčių:

1) kreditoriai, įgyvendinami savo subjektines teises, veikia savarankiškai ir nepriklausomai;

2) skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra pradėtas vykdomosiose bylose, todėl skirti palikimo administratorių, numatant jam mokėti atlyginimÄ yra ne tik netikslinga, bet ir nuostolinga.  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ patenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino Civilinio kodekso 5.55 straipsnio ir 5.53 straipsnio nuostatas, sutapatindamas jų turinį.

Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Civilinio kodekso 5.55 straipsnio 1 dalis numato, kad paskyrus palikimo administratorių (paskyrus ir paskelbus varžytynes) palikėjo skolos padengiamos tik iÅ¡ palikimo. Priėmus palikimÄ Ä¯pėdiniams pagal apyraÅ¡Ä (CK 5.53 str. 1 d.), tam tikrais atvejais gali tekti atsakyti ir visu savo turtu (CK 5.54 str.). Ä®pėdiniams tenka pareiga pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apraÅ¡ui sudaryti (CK 5.53 str. 4 d.).

Tuo tarpu paskyrus palikimo administratorių atitinkamos pareigos pereina specialiÄ kvalifikacijÄ turinčiam asmeniui – palikimo administratoriui, tokiu bÅ«du apsaugant įpėdinius ir iÅ¡vengiant galimos įpėdinių atsakomybės ar netinkamo teisių įgyvendinimo. Jei turtÄ parduos antstoliai, jiems turėtų bÅ«ti mokamas tam tikras atlyginimas už skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Kyla klausimas, ar atlyginimÄ antstoliui privalės apmokėti įpėdinės iÅ¡ savo lėšų, kadangi pakeitus jas procesinių teisių perėmėjomis, vykdomosiose byloje skolininkėmis tapo atsakovės. Taip pat pareiÅ¡kėjos nesutinka ir su teismo argumentais, jog pareiÅ¡kėjos nepagrįstai nurodė, kad kreditorių interesai nebus pažeisti.

PareiÅ¡kėjos savo praÅ¡yme tik iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, o aplinkybė, jog yra pradėta skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra nereiÅ¡kia, jog ji dėl asmens mirties negali bÅ«ti keičiama. Å iuo atveju teisinė situacija yra labai panaÅ¡i į asmens bankroto (asmens skolos virÅ¡ija turtÄ ). Pažymėtina, kad bankroto atveju visi antstoliai perduoda vykdomÄ sias bylas bankroto administratoriams. Antstoliams atlyginimas priklauso tik už iÅ¡ieÅ¡kotas faktiÅ¡kai sumas, todėl jei antstoliai skolų neiÅ¡ieÅ¡ko, jiems atlyginimas ir nepriklausys.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo E. A. praÅ¡o jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ , jeigu teismas nuspręstu prieÅ¡ingai, suinteresuotas asmuo turto administratoriumi praÅ¡o skirti UAB „Įmonių bankroto ir teisinių paslaugų administravimo biurÄ â€œ. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Teisių perėjimo universalumas reiÅ¡kiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Ä®pėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besÄ lygiÅ¡kai visÄ palikimÄ , t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo bÅ«do visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje B Nr. 3K-3-108/2011; kt.).Palikimo administratorius yra teismo skiriamas asmuo, kuris turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (CK 5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.55 straipsnio 4 dalis). Palikimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai.

Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013). Administratoriaus tikslas – teikti pagalbÄ tais atvejais, kai paveldėjimo objektas yra specifinis, o testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiÅ¡kai tvarkyti paveldėto turto negali arba yra tikimybė, jog paveldėtos skolos virÅ¡ys turtÄ . Kaip nurodyta CK 5.55 straipsnio 1 dalyje ir CK 5.65 straipsnyje, tada, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, Å«kininko Å«kis, vertybiniai popieriai arba palikėjo skolos gali virÅ¡yti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimÄ , gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimÄ dėl varžytynių ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iÅ¡ palikimo. Taigi Å¡i palikėjų teisė numatyta įstatyme nepriklausomai nuo paveldimo turto rÅ«Å¡ies ir gali bÅ«ti ribojama tik CK 5.55 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – jeigu palikimas nėra didelis ir administravimo iÅ¡laidos virÅ¡ytų palikimo vertę arba didžioji palikimo dalis bÅ«tų sunaudota administravimo iÅ¡laidoms padengti. Pažymėtina, kad teismas, sutinkamai su CK 5.65 straipsnio nuostatomis, nustatęs, kad palikėjo kreditoriai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį prieÅ¡ priimant įpėdiniams palikimÄ , turi skirti paveldimo turto palikimo administratorių. Atsižvelgiant į minėtas teisės normų nuostatas, taip pat į suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl palikimo administratoriaus skyrimo, netinkamai vertino CK 5.5 straipsnio reguliuojamus teisinius santykius, dėl to priėmė nepagrįstÄ teismo nutartį.Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įpėdiniai (V.

P., G. A., E. A.) priėmė palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä ir dėl to ginčo nėra. PareiÅ¡kimÄ dėl palikimo administravimo nustatymo padavė tik dvi iÅ¡ įpėdinių (V. P., G. A.), kurios pareiÅ¡kimÄ grindžia CK 5.55 straipsniu, suteikiančiu teisę įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ , tuo atveju, kai palikėjo skolos gali virÅ¡yti palikimo vertę, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ su praÅ¡ymu paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimÄ dėl varžytynių ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Å io straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu yra keletas įpėdinių, jie paduoda bendrÄ praÅ¡ymÄ nustatyti palikimo administravimÄ . Ä®pėdinių ginčus dėl palikimo administravimo sprendžia teismas priimdamas atitinkamÄ nutartį (CK 5.55 straipsnio 7 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl paveldimo turto administratoriaus skyrimo ir priėmė teismo nutartį netenkinti praÅ¡ymo motyvuodamas vien tuo, kad toks procesinis sprendimas prilygsta pasekmėms, sukuriamoms priimant palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , todėl palikimo administratoriaus paskyrimas byloje nėra tikslingas.

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.55 straipsniu įpėdiniai, priėmę palikimÄ , turi teisę, kai palikėjo skolos gali virÅ¡yti palikimo vertę, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ su praÅ¡ymu paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimÄ dėl varžytynių ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama tik CK 5.55 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – jeigu palikimas nėra didelis ir administravimo iÅ¡laidos virÅ¡ytų palikimo vertę arba didžioji palikimo dalis bÅ«tų sunaudota administravimo iÅ¡laidoms padengti.

Byloje nustačius, kad palikėjo turtas vertas 373 953,78 Lt, o skolos sudaro daugiau nei du milijonus litų (b. l. 12–13), pripažintina, kad įpėdiniai turėjo teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu paskirti palikimo administratorių. Nagrinėjamoje byloje viena iÅ¡ įpėdinių – suinteresuotas asmuo E. A. – su pareiÅ¡kimu dėl palikimo administravimo nustatymo nesutiko iÅ¡ dalies, ji ir atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nesutinka su turto administratoriaus siÅ«loma kandidatÅ«ra. Tokios aplinkybės reiÅ¡kia, jog tarp paveldėtojų yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto administravimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡spręsti šį ginÄÄ .

Å is ginčas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas taikant ne vien normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimÄ ypatingosios teisenos tvarka, bet ir reglamentuojančias bylų nagrinėjimÄ ginčo teisena. CPK 442 straipsnio 14 punktas numato, kad bylos dėl palikimo administratoriaus skyrimo nagrinėjamos teisme ypatingÄ ja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles. Å ios teisenos viena ypatybių yra ta, kad bylos, kurios yra priskirtos ypatingos teisenos tvarka nagrinėtinų bylų kategorijai, nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atitinkamus atvejus, tačiau kartu nustatyta teismo teisė nuspręsti konkrečiÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5, 7 dalys, CPK 582 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad nagrinėjant bylÄ ypatingosios teisenos tvarka turi bÅ«ti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ . CPK 443 str. 1 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal Å¡io Kodekso taisykles, su iÅ¡imtimis ir papildymais, kuriuos nustato Å¡io Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieÅ¡kinio teisenos normos. Dėl to tais atvejais, kada nagrinėjant bylÄ ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant minėtÄ asmens teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ .

Å is principas taikomas nepaisant dalyvaujančių byloje asmenų valios dėl bylos vyksmo, nes tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir teisingai kvalifikuoti tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti tarp įpėdinių kilusį ginÄÄ dėl konkretaus administratoriaus paskyrimo vadovaujantis minėtomis CK 5.55 straipsnio nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju teismas, nutaręs netenkinti praÅ¡ymo net nesprendė klausimo dėl siÅ«lomų palikimo administratorių kandidatÅ«rų ir konkretaus administratoriaus paskyrimo, nesiaiÅ¡kino ir netyrė aplinkybių, ar pagal CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normas siÅ«lomi palikimo administratoriai gali vykdyti administratoriaus funkcijas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, netenkintini apeliančių ir suinteresuoto asmens E. A. praÅ¡ymai iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir palikimo turto administratoriumi skirti UAB „Valnetas“ ar UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nes kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjų ir suinteresuoto asmens argumentai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant palikėjo kreditoriams.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėjas                                                                                                                     Egidijus TamaÅ¡auskas