2017-11-29 Nr. AB-22424-3-61-3-00165-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5097-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00165-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 18.4.3; 18.6.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30221 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), dalį, kuria R. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,122 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja paaiškino, jog jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurį ji privatizavo pagal 1993 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Butas yra bendrabučio tipo vieno aukšto name, o kiekvienam buto savininkui buvo išskirti namų valdos žemės sklypai, kurie ribojasi vienas su kitu. Pareiškėjai 1992 m. buvo išskirtas 14 a namų valdos žemės sklypas (toliau – ir ginčo sklypas), kuriuo ji naudojasi iki šiol. 2015 m. gegužės mėn. į pareiškėją kreipėsi R. S., kuri prisistatė žemės sklypo, kuriuo naudojasi pareiškėja, savininke su reikalavimu nukelti nuo jai priklausančio žemės sklypo laikinus statinius. R. S. paaiškino, kad jai į ginčo sklypą yra atkurtos nuosavybės teisės.

3. Pareiškėja 2015 m. gegužės 4 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM), kuriame paaiškino, kad ji nuo 1993 m. negali sutvarkyti ginčo sklypo dokumentų, taip pat apie tai, kad į jos žemės sklypą pretenduoja kitas asmuo. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2015 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SS-1782-(9.5) paaiškino, kad remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sprendimu atkurta nuosavybės teisė perduodant nuosavybėn neatlygintinai šį žemės sklypą R. S.. Taip pat nurodė, jog iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) pateiktų dokumentų nustatyta, kad minėtas žemės sklypas suformuotas galimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes numatytas perduoti neatlygintinai žemės sklypas galimai buvo suprojektuotas ne laisvos valstybinės žemės plote. Atsižvelgiant į tai, skyriaus vedėjui buvo pavesta įvertinti šio sklypo suformavimo teisėtumą, o nustačius, kad jis suformuotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, siūlyti žemės sklypo savininkei patikslinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracine tvarka, o jai atsisakius – inicijuoti kreipimąsi į prokuratūrą dėl teisės aktų pažeidimo pašalinimo ir išformuoti sklypą.

4. NŽT 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 48GD-13941-(1448104) informavo pareiškėją, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešo intereso gynimo priemones pagal Skyriaus prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 1503 pareiškėja išpirko 0,14 ha namų valdos žemės sklypą. Pareiškėja teigė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniui, nes nuosavybės teisės atkurtos į pareiškėjai priklausančios namų valdos žemės sklypą.

5. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Skyrius 2000 m. vasario 8 d. gavo R. S. prašymą dėl žemės sklypo perkėlimo iš (duomenys neskelbtini). Skyrius 2000 m. lapkričio 20 d. gavo Vilniaus apskrities 2000 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 3001 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada), pagal kurią R. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės sklypą. Sklypas, VĮ Registrų centro duomenimis suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir Skundžiamu sprendimu R. S. atkurta nuosavybės teisė perduodant nuosavybėn neatlygintinai šį žemės sklypą. Žemės sklypo kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre įrašyti 2009 m. birželio 18 d., o nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. birželio 26 d.

7. Pareiškėja 2015 m. gegužės 4 d. kreipėsi į ŽŪM su prašymu dėl namų valdos žemės sklypo, esančio Nemėžio kadastro vietovėje suformavimo ir privatizavimo. Prašyme nurodė, jog jos namų valdos žemės sklype šiuo metu yra laikino pobūdžio statinys vasarnamis, rūsys, šiltnamis, kad žemę dirba ir naudoja nuo 1993 m., už kurią yra sumokėti pinigai, tačiau žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ir į šį žemės sklypą atsirado kita savininkė. ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, nurodė, kad žemės sklypas R. S. suformuotas galimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t. y. rengiant žemėtvarkos projektą numatytas perduoti neatlygintinai žemės sklypas buvo suprojektuotas ne laisvos valstybinės žemės plote ir NŽT Vilniaus r. skyriui buvo pavesta įvertinti žemės sklypo suformavimo teisėtumą. NŽT Vilniaus r. skyrius nustatė, kad žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl kreipėsi į R. S. dėl Skundžiamo sprendimo patikslinimo administracine tvarka, tačiau ji su Skundžiamo sprendimo tikslinimu administracine tvarka nesutiko. NŽT Vilniaus r. skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau ji atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. NŽT nurodo, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, kiti statiniai, gyvenamojo namo priklausiniai, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Taip pat, nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjos skunde nurodytas butas Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, žemės sklypas prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai nėra suformuotas, kiti statiniai ir nuosavybės teisė į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, pareiškėja NŽT Vilniaus r. skyriui nepateikė leidimo suteikiančio teisę statyti laikiną statinį, todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai priklausantys statiniai patenka į R. S. atkurtą žemės sklypą. Pasisakė, kad tokiu atveju, pareiškėja naudoja R. S. priklausančio žemės sklypo dalį, kurioje yra nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai.

8. NŽT pažymėjo, kad pareiškėja vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), turi teisę išsipirkti tik namų valdos žemės sklypo dalį prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jos prašymas dėl šio sklypo suformavimo bus įtrauktas į kitą Vilniaus r. Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pažymi, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena pareiškėja, eksploatacijai iki šiol nėra suformuotas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pasisakė, kad pareiškėja neturėjo teisės pretenduoti į R. S. perduotą žemės sklypą, kuris yra žemės ūkio paskirties, o ne kitos paskirties žemė, todėl panaikinus Skundžiamą sprendimą pareiškėjai nebus perduodamas ginčo sklypas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjos S. K. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30221 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei R. S.“, dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30221 R. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. Č. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 2 ha žemės, buvusį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad vietoj turėtos 2 ha žemės, R. S. buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis bendras 2,06 ha žemės sklypas, susidedantis iš keturių sklypų: Nr. 1362-1 - 0,27 ha, esančio (duomenys neskelbtini); Nr. 1362-2 – 0,37 ha, esančio (duomenys neskelbtini); Nr. 1362-3 – 1,30 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ir Nr. 1362-4 - 0,12 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Visi nuosavybės teisių atkūrimo procese suformuoti sklypai, kurie neatlygintinai buvo perduoti R. S. yra žemės ūkio paskirties.

12. Pareiškėja, neigdama Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30221 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei R. S.“, dalies teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtino, jog žemės ūkio paskirties 0,12 ha žemės sklypas R. S. neatlygintinai perduotas neteisėtai, nes šis sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 1503p buvo suteiktas jai, kurį ji išsipirko ir nuolat, nuo šio sklypo suteikimo dienos, juo naudojasi.

13. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 1503p „Dėl sklypų privačioms namų valdoms pardavimo“ nuspręsta parduoti žemės sklypus privačioms namų valdoms pagal atitinkamus potvarkio priedėlius. Nemėžio apylinkės parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašo priedėlis prie Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. 1503 p, patvirtina, kad S. K. parduodamas 0,14 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

14. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Nemėžio žemėtvarkos skyriaus 1999 m. gruodžio 7 d. pažymoje Nr. 356 nurodyta, kad S. K., gyvenanti, (duomenys neskelbtini), yra išsipirkusi 0,14 ha namų valdos žemės sklypą pagal potvarkį Nr.1503. Šią aplinkybę patvirtina Žemės sklypo įkainojimo aktas, mokėjimo pranešimas, 1993 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. 7801/017 bei kiti prie pareiškėjos skundo pateikti dokumentai.

15. Teismas pasisakė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 1992 m. spalio 23 d. Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 1503p nusprendė, be kita ko, pareiškėjai parduoti 0,14 ha žemės sklypą namų valdai, esantį (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo, kad už šį sklypą buvo sumokėta investiciniais čekiais.

16. Teismas pasisakė, kad duomenų, jog pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkį Nr. 1503p ir jo priedėlį buvo suformuotas žemės sklypas namų valdai (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog su pareiškėja buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tokios sutarties pareiškėja teismui nepateikė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjai S. K. nuosavybės teise priklauso tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo pagal 1993 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre duomenų apie pareiškėjos įsigytą valstybinę žemę, t. y. žemės sklypą namų valdai ar kitos paskirties, nėra. Byloje nėra, jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja teisėtai naudojosi valstybine žeme ir iki 1992 m. spalio 23 d. potvarkio priėmimo. Valstybinės žemės nuomos sutarties, ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai iki 1992 m. spalio 23 d. buvo suteiktas naudojimuisi konkretus valstybei priklausantis žemės sklypas, nėra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo 1993 m. vasario 25 d., taigi jau po to, kai buvo priimtas 1992 m. spalio 23 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkis Nr. 1503p.

17. Teismas nustatė, kad Iš VĮ Registro centro duomenų matyti, kad ginčo 0,12 ha žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30221 nuosavybės teisės R. S. į šį sklypą atkurtos perduodant jį neatlygintinai. Žemės sklypo kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre įrašyti 2009 m. birželio 16 d., nuosavybės teisė į jį įregistruota 2010 m. balandžio 26 d. Nurodė, kad ginčo, kad minėtas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jis yra (duomenys neskelbtini), nėra.

18. Teismas pasisakė, kad pareiškėjos į bylą pateikta valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis, sudaryta 2003 m. spalio 22 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir R. M., negali patvirtinti, jog pareiškėjai 0,12 ha žemės ūkio paskirties ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas ir ji juo teisėtai naudojosi. (duomenys neskelbtini) apylinkės asmeninio ūkio žemės piliečių sąrašuose, pareiškėja nenurodyta. Konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (kuriuo pareiškėja remiasi), patvirtinto Vilniaus apskrities 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3225-41, ištrauka patvirtina tik tiek, kad ištraukoje nurodytas ginčo žemės sklypas suprojektuotas suteikti neatlygintinai arba pirkti iš valstybės, įskaitant asmeninio ūkio žemę. Tačiau duomenų, kad šis sklypas buvo suprojektuotas pareiškėjai nėra.

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neįrodžius teisėto naudojimosi ginčo žemės sklypu fakto, visos kitos aplinkybės, susijusios su ginčo sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn teisių atkūrimo procese R. S. nėra reikšmingos ir teismas jų nevertino. Pasisakė, kad liudytojų N. V., R. M. parodymai, (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. 12-35 nepaneigia žemės ūkio paskirties 0,12 ha žemės sklypo R. S. perdavimo neatlygintinai teisėtumo. Teismas, įvertinęs surinktų rašytinių įrodymų visumą, darė išvadą, jog tenkinti pareiškėjos skundo remiantis skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III. 20. Pareiškėja nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

21. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo išvada apie tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkį Nr. 1503p ir jo priedelį buvo suformuotas žemės sklypas namų valdai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), yra neteisinga. Teismui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3225-41, spalvota ištrauka, kurioje matyti, kad ginčo žemės sklypas 2000 m. rugsėjo 22 d. jau buvo suformuotas, nustatytos jo ribos, tačiau nebuvo suteiktas sklypui numeris.

22. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad žemės sklypas suformuotas ne pareiškėjai. Teigia, kad esant galiojančiam ir nepanaikintam LR Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkiui Nr. 1503p, esant faktui, kad pareiškėja už žemės sklypą sumokėjo, tai, kad pareiškėja pastatė žemės sklype rūsį ir šiltnamį, bei 1999 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymui Nr. 14-19-63 leisti pasistatyti gyvenamąjį namą savo žemėje, negalima teigti, kad žemės sklypas suformuotas ne pareiškėjai.

23. Nurodo, kad teismas priėjo neteisingos išvados, kad pareiškėjai priklauso tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja įsigijo pagal 1993 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Teismui buvo pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos 2016 m. gegužės 30 d. pažyma, kad S. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, bendras plotas 49,85 kv. m., ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai adresu (duomenys neskelbtini), Objektams tikslūs adresai nesuteikti. Apie nuosavybę rašyta Namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). Gyv.namas pastatytas 1992 m.

24. Nurodo, kad teismo sprendimo išvada, kad nėra duomenų, kad pareiškėja teisėtai naudojosi žeme ir iki 1992 m. spalio 23 d. potvarkio priėmimo, nėra aiški, nes pareiškėja tokios aplinkybės neįrodinėjo. Pareiškėja paaiškino teismui, kad naudojosi butu, kuris jai buvo išskirtas iki privatizacijos. Žemės sklypas buvo išskirtas pareiškėjai būtent remiantis 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu. Liudytojos R. M. ir N. V. paaiškino, kad visam kaimui buvo išskirti žemės sklypai 1992 metais. Kiekvienam buto savininkui buvo skirta žemė panašiu laiku. Liudytoja R. M. patvirtino, kad jai priklauso žemės sklypas šalia ginčo sklypo, kuriuo nuo 1992 metų naudojosi pareiškėja. Liudytoja patvirtino, kad ir jai, ir S. K. žemė sklypai buvo atmatuoti vienu metu.

25. Pareiškėja akcentuoja, kad R. M. patvirtino, kad nuo 1992 m. spalio 23 d. iki šiol žemės sklypu naudojosi ir šiuo metu naudojasi pareiškėja. Todėl jos manymu, ši aplinkybė pilnai paneigia teismo išvadą, kad nėra duomenų, kad būtent ginčo sklypas išskirtas buvo pareiškėjai. Jeigu teismas priėjo išvados, kad nėra duomenų, kad ginčo sklypas 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu būtų iškirtas pareiškėjai, tai teismas privalėjo nustatyti aplinkybę, koks sklypas buvo išskirtas 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu, dėl kokios priežasties pareiškėja naudojosi būtent ginčo žemės sklypu ir net sugebėjo jį užstatyti ir dėl kokios priežasties buvo leista žemės sklype pastatyti namą. Duomenų, kad pareiškėja naudojosi kitu žemės sklypu, ar kad ginčo sklypu naudojosi kitas asmuo nėra.

26. Paaiškina, kad pareiškėjai 1992 m. spalio 23 d. buvo išskirtas nesutvarkytas, apaugtas krūmais, nelygus žemės sklypas. Žemės sklypą 1992 metais pareiškėja sutvarkė, išlygino, pasodino jame daržoves, prižiūrėjo, nes už žemės sklypą sumokėjo. Pareiškėjai akivaizdu, kad nuosavybės teisių atkūrimas R. S., kuriai atkurtos nuosavybės teisės į sutvarkytą ir prižiūrėtą žemės sklypą, kuriuo nuo 1992 m. naudojosi pareiškėja, yra pareiškėjos teisių pažeidimu. Ne dėl pareiškėjos kaltės prie 1992 m. spalio 23 d. potvarkio nebuvo pridėta jokio plano, schemos ar abriso. Taip pat ne dėl pareiškėjos kaltės taip ilgai buvo tvarkomi dokumentai.

27. Atkreipia dėmesį, kad liudytojos patvirtino, kad R. S., kuriai atkurtos nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, dirbo (duomenys neskelbtini) matininke, nors teismo posėdžio metu atsakovė šią aplinkybę neigė. Todėl pareiškėjos nuomone ji žinojo, kad žemės sklypas yra naudojamas. Taip pat ji žinojo, kokiu teisiniu pagrindu ir kada buvo ginčo žemės sklypas išskirtas, nes pati (duomenys neskelbtini) dirbo ir disponavo visais dokumentais.

28. Pareiškėja prijungė (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3225-41, spalvotą ištrauką. Pasak pareiškėjos ištraukoje aiškiai matyti, kad ginčo žemės sklypas jau buvo suformuotas, nustatytos jo ribos, tačiau nebuvo suteiktas numeris. Žemės sklypas jau buvo suformuotas iki 2000 m. rugsėjo 22 d., o 2000 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apskrities viršininkas projektą patvirtino.

29. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimų į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

32. Vadovaujantis ABTĮ 148 straipsnio 2 dalimi, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

33. Byla buvo nagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT), kuris nustatė, kad 1992 m. spalio 23 d. Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 1503p nusprendė, be kita ko, pareiškėjai parduoti 0,14 ha žemės sklypą namų valdai. Iš šio teisės akto matyti, kad minėtas sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaime (t. I, b.l. 72-74). Nėra ginčo, kad už šį sklypą buvo sumokėta investiciniais čekiais, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

34. LVAT taip pat nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) patvirtinto žemėtvarkos projekto pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 1362-1, Nr. 1362-2, Nr. 1362-3 ir Nr. 1262-4. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30221 (t. I, b.l. 58-59) į šiuos žemės sklypus buvo atkurtos minėto asmens nuosavybės teisės. Iš VĮ Registro centro duomenų matyti, kad 0,12 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir, kaip minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30221 nuosavybės teisės R. S. į šį sklypą atkurtos perduodant jį neatlygintinai. Žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0100:3382) kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre įrašyti 2009 m. birželio 16 d., nuosavybės teisė į jį įregistruota 2010 m. balandžio 26 d. LVAT taip pat pažymėjo, kad minėtas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jis yra (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 40). LVAT nustatė, kad pareiškėjos nurodomas 0,14 ha namų valdos žemės sklypas nebuvo suformuotas ar pažymėtas 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) patvirtintame žemėtvarkos projekte.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad iš byloje surinktų įrodymų nebuvo aišku, kur konkrečiai 1992 m. spalio 23 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkyje Nr. 1503p nurodytas pareiškėjos žemės sklypas yra, kokia jo konfigūracija, ribos ir pan.

36. LVAT konstatavo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, susijusių su pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis, kad seniūnijos matininkai tiksliai jai ir kitiems namo bendrasavininkiams atmatavo žemės sklypo plotą, pažymėjo ribas. LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarime Nr. 2.1.5-72 (t. I., b.l. 118-123) buvo, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjai teisė įsigyti namų valdos žemės sklypą buvo suteikta ne (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. pažymoje Nr. 356 (t. I, b.l. 11) nurodyta, kad pareiškėja S. K. turi išpirkusi 0,14 ha žemės, tačiau joje nebuvo nurodyta šios žemės buvimo vieta. Nenurodytos datos žemės sklypo įkainojimo akte (t. I, b.l. 12) įrašyta, kad parduodamo 0,14 ha žemės sklypo tikslus adresas – (duomenys neskelbtini).

37. LVAT pasisakė, kad sprendžiant, ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas, svarbios, be kita ko, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos. Atkūrimo įstatymo (2009 m. gegužės 26 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai.

38. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3225-41, spalvotos ištraukos aiškiai matyti, kad ginčo žemės sklypas 2000 m. rugsėjo 22 d. jau buvo suformuotas, nustatytos jo ribos, tačiau nebuvo suteiktas sklypui numeris. Pareiškėja akcentuoja, kad R. M. patvirtino, kad nuo 1992 m. spalio 23 d. iki šiol žemės sklypu naudojosi ir šiuo metu naudojasi pareiškėja. Todėl jos manymu, ši aplinkybė pilnai paneigia teismo išvadą, kad nėra duomenų, kad būtent ginčo sklypas buvo išskirtas pareiškėjai.

39. Šie pareiškėjos argumentai vertintini kritiškai. Iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos matyti, kad ginčo sklypas priskirtas kaip suprojektuotas suteikti neatlygintinai arba pirkti iš valstybės, įskaitant asmeninio ūkio žemę. Taigi tai nėra namų valdos žemė, o būtent tokia pareiškėjai parduota 1992 m. spalio 23 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 1503p.

40. Teisės, juo labiau kaip šiuo atveju, kai įrodinėjamos įgytos nuosavybės teisės sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, patvirtinamos atitinkamomis sutartimis, suplanavimo ar žemės reformos žemėtvarkos projektais, juos atitinkančiais žemės sklypų planais (Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89, Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550). Liudytojų parodymai, kaip teisėtą naudojimą ir iš jo atsiradusią nuosavybės teisę į valstybinę žemę patvirtinantys duomenys vertintini kaip silpna ir nepakankama įrodinėjimo priemonė (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis), todėl teisėjų kolegija R. M. parodymais nesiremia.

41. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad LVAT bylą gražinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų pareiškėjos argumentus (ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalys), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė