e2f9364c-0a82-4159-a0c7-82e60a3539aa · Vilniaus apygardos teismas

Adm Adm. byla Nr. ATP-1341-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-03008-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 50.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S2012 m. gruodžio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs D. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. 500 Lt bauda,n u s t a t ė :D.

K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-06-01, 12 val., Vilniuje, Vytenio g. 1A, prieÅ¡ais Valstybės saugumo departamentÄ (toliau - VSD), pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau - Ä®statymas) 9 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, nes piketavo neturėdamas savivaldybės iÅ¡duoto leidimo.D. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-03 nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ .Nurodo, kad teismas neobjektyviai nustatė tam tikras bylos aplinkybes, kurios lėmė neteisingų iÅ¡vadų padarymÄ apie jo veiksmus. 2012-06-01 prie VSD lietuvių dailininko G.

U. meno kÅ«riniu buvo paminėta Tarptautinė vaikų gynimo diena. Å ios dienos minėjimo forma - pilietinio meno kÅ«rinys - nėra apibrėžta Ä®statyme, ji nėra draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, tarp jų ir Ä®statymo 8 str.Pažymi, kad piliečiai, kurdami meno kÅ«rinį, savo veiksmais nesikėsino į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves. Tai rodo, kad jo ir kitų piliečių veiksmai neturi Lietuvos Respublikos ATPK apibrėžto teisės pažeidimo pagrindinių požymių.

Teismas taip pat neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 11 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad naudojimasis susirinkimų laisve negali bÅ«ti ribojamas, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina demokratinėje visuomenėje. Priimtas nutarimas jo atžvilgiu prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių teismo praktikai dėl Konvencijos 11 str. aiÅ¡kinimo.Nebuvo atsižvelgta į tai, kad iki Å¡iol meninė ir kita pozityvi spontaniÅ¡ka pilietinė raiÅ¡ka Lietuvos Respublikoje nebuvo laikoma įstatymo pažeidimu ar kriminalizuojama.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Prevencijos poskyris atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo tinkamai įvertinti visi įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog D.

K. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .D. K. apeliacinis skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad D.

K. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. už tai, kad jis inkriminuotu laiku ir vietoje pažeidė Ä®statymo 9 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, nes piketavo neturėdamas savivaldybės iÅ¡duoto leidimo.Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Ä®statymo pažeidimÄ .Ä®statymo (2008-06-17 įstatymo Nr. X-1609 redakcija) 9 str. 1 d. numatyta, kad praneÅ¡imÄ apie susirinkimo organizavimÄ organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos, o 9 str. 2 d.

įtvirtinta, kad susirinkimų organizatoriai informuoja apie organizuojamÄ susirinkimÄ savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovÄ ar jo įgaliotÄ atstovÄ raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu (pateikiamas ir jo nuoraÅ¡as), kurį pasiraÅ¡o ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietÄ , laikÄ ir sÄ lygas. Minėtos Ä®statymo nuostatos yra susijusios su susirinkimų organizatorių pareigomis. D. K. inkriminuotų Ä®statymo nuostatų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nutarimu jis buvo pripažintas meninės pilietinio pobÅ«džio akcijos organizatoriumi, nesilaikiusiu Ä®statymo reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, jog žodžio „organizuoti“ viena iÅ¡ reikÅ¡mių yra „daryti, rengti“. Ä®statymo 15 str. 2 d. numatyta, kad susirinkimÄ pradeda, jam vadovauja arba pirmininkauja ir užbaigia jo organizatoriai arba Å¡ių pakviesti asmenys, arba susirinkimo iÅ¡rinkti asmenys. Susirinkimo organizatorius ir vadovas turi teisę:

1) sudrausti susirinkimo dalyvį, kuris pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar Å¡io įstatymo reikalavimus;

2) reikalauti, kad bÅ«tų paÅ¡alinti iÅ¡ susirinkimo asmenys, keliantys netvarkÄ , nesilaikantys įstatymų, arba praÅ¡yti tai padaryti policijÄ . Ä®vertinus minėtÄ Ä¯statymo normÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad mitingo organizavimas apima tokius veiksmus kaip mitingo rengimas, vadovavimas jam, mitingo dalyvių veiksmų koordinavimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-1501/2010).Å ioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog D. K. organizavo meninę pilietinio pobÅ«džio akcijÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokole D. K. paaiÅ¡kino, kad jis dalyvavo garsaus lietuvių dailininko G. U. surengtoje tokio pobÅ«džio akcijoje (b.l. 2). Apeliantas raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė analogiÅ¡kÄ aplinkybę (b.l. 8). Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad paklausus, kas organizavo meninę pilietinio pobÅ«džio akcijÄ , D. K. atsakė, kad tai organizavo keletas mamų per socialinius tinklus (b.l. 3). IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad apeliantas neatlieka jokių aktyvių veiksmų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų pripažinti, jog jis yra Å¡io susirinkimo organizatorius.

PrieÅ¡ingai, užfiksuota, kad jis tik stovi Å¡alia kitų žmonių, susirinkusių prie VSD, paskutinėje eilėje ar atokiau nuo visų žmonių vaikÅ¡tinėja. Nesant byloje surinkta pakankamai įrodymų, vien teismo posėdyje D. K. prisipažinimas, kad jis organizavo meninę pilietinio pobÅ«džio akcijÄ , negali bÅ«ti pripažintas kaip pakankamas įrodymas, patvirtinantis Å¡iÄ aplinkybę. Toks apelianto pareiÅ¡kimas, vertinant nustatytas įvykio aplinkybes, laikytinas siekimu sureikÅ¡minti savo nuopelnus.

Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad D. K. buvo meninės pilietinio pobÅ«džio akcijos organizatoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas nebuvo kaltinamas organizavęs tokio pobÅ«džio akcijÄ , o tik dalyvavęs joje, t. y. piketavęs. Akivaizdu, kad apylinkės teismas, skundžiamame nutarime darydamas iÅ¡vadÄ dėl meninės pilietinio pobÅ«džio akcijos organizavimo, peržengė ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas.Vertinant D.

K. patį dalyvavimo faktÄ tokio pobÅ«džio akcijoje, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 1 d. nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiÅ¡kia, kad ji traktuojama kaip viena iÅ¡ pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis.

Ji yra reikÅ¡minga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sÄ lyga. Susirinkimų laisvė - tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibÅ«rime ir laisvai reikÅ¡ti savo nuomonę bei pažiÅ«ras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raiÅ¡kÄ visuomenėje ir valstybėje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-01-07 nutarimas).Konvencijos 11 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis į asociacijas kartu su kitais, taip pat teisę steigti ir stoti į profesines sÄ jungas savo interesams ginti.

To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad naudojimuisi Å¡ia teise negali bÅ«ti taikomi jokie apribojimai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms bei laisvėms apsaugoti. Å is straipsnis nekliudo įvesti teisėtus naudojimosi Å¡ia teise apribojimus asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės valdymo organuose (2 d.).

IÅ¡ pastarosios Konvencijos nuostatos matyti, kad Å¡ios teisės apribojimai gali bÅ«ti susiję tik su siekiu apsaugoti kitus įstatymų saugomus gėrius.Europos žmogaus teisių teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 11 str., yra pasisakęs, kad kai susirinkimų dalyvių veiksmai nėra susiję su smurto naudojimu, valdžios institucijoms svarbu parodyti tam tikrÄ pakantumo laipsnį taikiems susirinkimams, jeigu susirinkimų laisvė, garantuojama Konvencijos 11 str., nėra apskritai ribojama (Nurettin Aldemir and Others v.

Turkey, nos. 32124/02, 32126/02, 32129/02, 32132/02, 32133/02, 32137/02 and 32138/02, § 46, 18 December 2007). Laisvė dalyvauti taikiame susibÅ«rime, ne taip, kaip uždraustoje demonstracijoje, yra tokia svarbi, kad jos negalima varžyti, jeigu suinteresuotasis pats tokiomis aplinkybėmis nepadaro smerktino veiksmo (Cour eur. D. H., arret Ezelin du 26 avril 1991, série A no 202).Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad meninė pilietinio pobÅ«džio akcija, kurios metu buvo pieÅ¡iamas žodis „Tiesos“, pažeidė kitų asmenų teises ir laisves, vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ ar sukėlė kokias nors kitas neigiamas pasekmes, todėl teigti, kad buvo bÅ«tinybė taikyti tam tikrus apribojimus taikiam žmonių susibÅ«rimui, nėra jokio pagrindo.

Be to, byloje nenustatyta, jog D. K. minėtos akcijos metu apskritai atliko kokius nors aktyvius veiksmus, o vien pats apelianto buvimo faktas susibūrime negali būti laikomas Įstatymo pažeidimu.Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad D. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-03 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 2 p.,n u t a r ė :Tenkinti D.

K. apeliacinį skundÄ .Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarimÄ , kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d., ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nesant D. K. veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).Nutarimas neskundžiamas. Teisėjas                                                    ArtÅ«ras Pažarskis