e2f8d801-2b95-4270-8a15-28e89093fedd · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-417-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00923-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 1.9.5; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Vidos Stonkuvienės,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjo individualios įmonės „K.

G. prekybos įmonė“ atstovui advokato padėjėjui Dariui Orlai,atsakovo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Laurai Vitosienei ir Ramunei LukaÅ¡evičienei,2016-02-11 vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo individualios įmonės „K. G. prekybos įmonė“ skundÄ atsakovui Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Artva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėjas individualios įmonės „K. G. prekybos įmonė“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir Ä®monė) skundu (I t., b. l. 5-14) praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2014-07-24 sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (11.7)-LV 10-293 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Skundžiamu sprendimu patvirtintas Departamento Palangos miesto agentÅ«ros (toliau – ir AgentÅ«ra) 2014-06-02 patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-18 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Teigia, kad Patikrinimo akte nurodyta atlikto patikrinimo iÅ¡vada: už be leidimo iÅ¡gautÄ mineralinio vandens kiekį pareiÅ¡kėjui paskaičiuota mokėtina mokesčio didesniu tarifu suma 456433 Lt. PaaiÅ¡kina, kad priimant SkundžiamÄ sprendimÄ buvo nesilaikyta Mokesčių administravimo įstatymo bei Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių nuostatų, kurios nustato pareigÄ priimant tokį sprendimÄ atsižvelgti į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto, be to, nenurodytos motyvuotos priežastys, kodėl nebuvo atsižvelgta į raÅ¡ytines pastabas.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde plačiau išdėstytais argumentais paaiškina, jog Agentūros vyriausioji specialistė patikrinimo metu neteisingai nustatė ir kvalifikavo, kad mineralinio vandens gręžinio savininkas, t. y. pareiškėjas, iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio neteisėtai išgavo mineralinio vandens išteklius neturėdamas leidimo mineralinio vandens gavybai.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu (I t., b. l. 53-58) į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .Departamentas teigia, kad Ä®monė žemės gelmių tyrimo (mineralinio vandens iÅ¡teklių žvalgybos) metu, t. y. ir 2013 metais (tikrinamas laikotarpis), mineralinio vandens iÅ¡teklius galėjo naudoti tik žemės gelmių geologinio tyrimo tikslais, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad tyrimo tikslais iÅ¡gautas vanduo buvo naudojamas komercinėje veikloje.

PaaiÅ¡kina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ 2013 metais į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus iÅ¡ Ä®monės priėmė 3078 m3 mineralinio vandens nuotekų. Be to, 2014-01-24 atlikto patikrinimo metu Ä®monės vieÅ¡bučių tinklalapyje buvo skelbiama informacija apie vieÅ¡bučiuose SPA procedÅ«roms naudojamÄ mineralinį vandenį ir jų kainas, tačiau 2014-02-22 skelbiama jau pakeista informacija. Ä®monės buhalterinės apskaitos dokumentuose už 2013 metus teiktas SPA paslaugas, naudojant mineralinį vandenį, gautų pajamų sumos sutampa su tinklalapyje skelbtomis paslaugų kainomis.

Teigia, kad mineralinis vanduo iÅ¡ gręžinio yra pajungtas į vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo vidaus tinklus – mineralinio vandens poreikių tenkinimui SPA vandens procedÅ«roms. Pažymi, kad mineralinio vandens gavybos be leidimo ir naudojimo Å«kinėje veikloje faktas yra nustatytas ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(14)-LT5-5 AM 105666. Nurodo, kad pagal Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio nuostatas skaičiuotinas mokestis didesniu tarifu už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) atsiliepimu (II t., b. l. 1-2) į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad sprendimÄ dėl Å¡io skundo praÅ¡o priimti teismo nuožiÅ«ra.Lietuvos geologijos tarnyba paaiÅ¡kina, kad atlikusi tyrimus UAB „Artva“ 2014 metų rugpjūčio mėnesį Tarnybai pateikė hidrogeologinę ataskaitÄ apie Ä®monės gręžinio požeminio mineralinio vandens eksploatacinių iÅ¡teklių įvertinimÄ . Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi ataskaitoje pateiktus tyrimų duomenis, aprobavo gręžinio požeminio mineralinio vandens iÅ¡teklius.

Aprobavus iÅ¡teklius, žvalgybinis gręžinys tapo gavybos gręžiniu. Nurodo, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį žemės gelmių iÅ¡teklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos iÅ¡tyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Teigia, kad vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi gręžinio požeminio mineralinio vandens iÅ¡teklius galima naudoti tik turint Tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarius su ja iÅ¡teklių naudojimo sutartį, tačiau Tarnyba nėra iÅ¡davusi leidimo naudoti požeminio mineralinio vandens iÅ¡teklius ir nėra sudariusi iÅ¡teklių naudojimo sutarties su Ä®mone.

Teismo posėdžio metu proceso Å¡alių atstovai palaikė savo skunde ir atsiliepimuose pareikÅ¡tus reikalavimus juose iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl byla nagrinėta iÅ¡ esmės be neatvykusių trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų. Teisėjų kolegija konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-07-24 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (11.7)-LV10-293 teisėtumo ir pagrįstumo (I t., b. l. 16-19).Skundžiamu sprendimu patvirtintas AgentÅ«ros vyriausiosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės S. P. 2014-06-02 patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-18 (I t., b. l. 20-23) ir nurodyta, kad Å¡iuo sprendimu patvirtinta 456433 Lt suma, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo įteikimo dienos.Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Patikrinimo aktu nustatyta, jog 2011-06-13 IÄ® „K.

G. prekybos įmonė“ (į/k 152621575) žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra įsirengusi 522 m gylio žvalgybinį mineralinio vandens gręžinį (toliau – ir Gręžinys). Gręžinys įrengtas UAB „Artva“ (į/k 120404147) pagal 2010-02-03 Ä®monės savininko K. G. patvirtintÄ techninę užduotį Å ventosios - Upninkų (D2-3 Å¡v-uv) vandeningo komplekso mineralinio vandens iÅ¡tekliu žvalgybai. Gręžinį įrengusi įmonė turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2004-09-29 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 57 tirti žemės gelmes.

Gręžinys Žemės gelmių registre įregistruotas 2011-07-11. Gręžinio identifikavimo Nr. 47543, žemės gelmių tyrimo identifikavimo Nr. 2400-2010. Gręžinio paso vandeningu sluoksniu hidrogeocheminėse charakteristikose užfiksuota bendra mineralizacija (iÅ¡tirpusiu druskų koncentracija) – 3883 mg/l rodo, jog Gręžiniu iÅ¡gaunamas požeminis vanduo yra mineralinis vanduo. PaaiÅ¡kinama, kad vadovaujantis 1999-12-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 417 patvirtinto Lietuvos?aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens Å¡iluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos LAND 4-99 (toliau - ir LAND 4-99) 11, 12, 14, punktų nuostatomis paraiÅ¡ka gręžiniams, skirtiems geriamajam vandeniui bei vandens Å¡iluminei energijai vartoti, pateikiama savivaldybės padaliniui, kuris priima sprendimÄ dėl gręžinio techninio projekto rengimo, ketinantys įsirengti gręžinį fiziniai ar juridiniai asmenys turi užpildyti ir pateikti savivaldybei paraiÅ¡ka dėl vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo.

Gręžinio projektas, neatsižvelgiant į gylį ir vandens reikmes, rengiamas visiems gręžiniams (tiek apsirÅ«pinant vandeniu individualiai, tiek skirtu vieÅ¡ajam vandens tiekimui). ParaiÅ¡ka dėl vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo Palangos miesto savivaldybės administracijai (toliau - ir Savivaldybė) nėra pateikta. Ä®monė 2011-10-21 kreipėsi i Palangos miesto savivaldybės merÄ praÅ¡ydama teikti Palangos miesto savivaldybės tarybai svarstyti sprendimo projektÄ dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo dokumento rengimo esamam mineralinio vandens gręžiniui, 2011-12-01 Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-229 „Dėl pritarimo mineralinio vandens gręžinio sanitarinių apsaugos zonų specialiojo plano rengimui“ nusprendė pritarti mineralinio vandens gręžinio, kurio identifikavimo Nr. 47543, adresu (duomenys neskelbtini), sanitarinių apsaugos zonų specialiojo plano rengimui.

Sprendime Įmonė numatyta planavimo organizatore. Gręžinio sanitarinės apsaugos zonos nėra patvirtintos. Registruojant Gręžinį Žemės gelmių registre nustatyta tyrimo (žvalgybos darbų) pabaigos ir išteklių aprobavimo data – 2011-12-01. 2011-12-07 išteklių aprobavimo terminas pratęstas iki 2013-12-31. 2014-01-14 tyrimo pabaigos terminas pratęstas iki 2014-12-30. 2008 m. techniniame projekte „SPA viešbučio „Palanga“ antro korpuso nauja statyba (duomenys neskelbtini)“ mineralinio vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai nėra numatyti.

Mineralinis vanduo iš Gręžinio yra pajungtas į SPA viešbučio „Palanga“ antro korpuso vandentiekio ir nuotekų šalinimo vidaus tinklus - mineralinio vandens poreikių tenkinimui SPA vandens procedūroms. Mineralinio vandens nuotekų tvarkymui Įmonė 2013-03-05 su UAB „Palangos vandenys“ sudarė Buitinių nuotekų tvarkymo paslaugu teikimo sutartį SR Nr.0571. Mineralinio vandens nuotekos apskaitomos pagal plombuoto vandens skaitiklio Nr. 11253769 rodmenis. UAB „Palangos vandenys“ 2013 m.

į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus iÅ¡ Ä®monės priėmė 3078 m3 mineralinio vandens nuotekų. Pagal UAB „Palangos vandenys“ Ä®monei pateiktas PVM SÄ skaitas faktÅ«ras (Serija VN Nr. 60718, Nr. 61529, Nr. 6212L, Nr. 62847, Nr. 63710, Nr. 64530, Nr. 65204, Nr. 66263, Nr. 66958, Nr. 67791) už mineralinio vandens nuotekų, susidariusių adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymÄ , nustatyta, kad 2013 m. I ketv. iÅ¡leista 2456 m3, 2013 m. II ketv. – 142 m3, 2013 m. III ketv. – 149 m3, 2013 m.

IV ketv. – 331 m3 mineralinio vandens nuotekų. VieÅ¡bučio Palanga SPA Luxury vieÅ¡bučio Palanga SPA Design tinklalapyje skelbiama informacija apie vieÅ¡bučiuose SPA procedÅ«roms naudojamÄ mineralinį vandenį, o vieÅ¡bučio Palanga SPA Design tinklalapyje „Grožio ir medicinių paslaugų kainoraÅ¡tyje paskelbtos SPA procedÅ«rų, naudojant mineralinį vandenį, kainos. 2014-04-22 vieÅ¡bučių Palanga SPA Luxury ir Palanga SPA Design tinklalapyje skelbiama jau pakeista informacija. Ä®monės buhalterinės apskaitos dokumentuose: 2013-12-07 parduotų prekių savikainos nuraÅ¡ymo operacija Nr. 15/1033149, 2013-12-22 parduotų, prekių savikainos nuraÅ¡ymo operacija Nr. 15/1034335, 2013-12-30 parduotų prekių savikainos nuraÅ¡ymo operacija Nr. 15/1036019, 2013-12-31 parduotų prekių savikainos nuraÅ¡ymo operacija Nr. 15/1036020 už 2013 m, teiktas SPA paslaugas, naudojant mineralinį vandenį, t. y. vonia „Caracalla“, „Caracalla+Viso kÅ«no masažas“, Vichy+“Švelnumas“, gautų pajamų sumos sutampa su vieÅ¡bučio Palanga SPA Design tinklalapyje „Grožio ir medicininių paslaugų kainoraÅ¡tis“ skelbtomis paslaugų kainomis.

Skundžiamame sprendime paaiÅ¡kinama, kad Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta žemės gelmių geologinio tyrimo samprata: „geologinio kartografavimo, paieÅ¡kos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas - gauti žinių apie žemės gelmių sandarÄ , savybes, fizikinius laukus, bÅ«klę, čia vykstančius procesus, iÅ¡teklius, Å«kinės veiklos įtakÄ Å¾emės gelmėms. Darbai, atliekami ruoÅ¡iant naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes yra laikomi žemės gelmių tyrimais“, 3 straipsnio 14 dalyje - žemės gelmių iÅ¡teklių ir ertmių naudojimas, kuris reiÅ¡kia:

„veikla, kurios tikslas – iÅ¡gauti žemės gelmėse esančias naudingÄ sias iÅ¡kasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes“. K. G. prekybos įmonė žemės gelmių tyrimo (mineralinio vandens iÅ¡teklių žvalgybos) metu mineralinio vandens iÅ¡teklius naudoti gali tik žemės gelmių geologinio tyrimo tikslais. Neturint Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo mineralinio vandens gavybai, kaip tai yra reikalaujama Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, tačiau 2013 m. iÅ¡ mineralinio vandens žvalgybos gręžinio Nr. 47543 iÅ¡gavus 3078 m3 (2013 m.

I ketv. – 2456 m3, 2013 m. II ketv. – 142 m3, 2013 m. III ketv. – 149 m3, 2013 m. IV ketv. – 331 m3) nustatyta tvarka neiÅ¡tirtų ir Lietuvos geologijos tarnybos neaprobuotų mineralinio vandens iÅ¡teklių, kaip tai reikalaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-06 nutarimo Nr.621 redakcija) 10 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-23 įsakymu Nr.417 patvirtinto normatyvinio dokumento „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens Å¡iluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka LAND 4-99“ 321 punkte, kurie pagal Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ yra mokesčio objektas, tai vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio nuostatomis skaičiuotinas mokestis didesniu tarifu už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Už be leidimo iÅ¡gautÄ mineralinio vandens kiekį paskaičiuota mokėtina mokesčio didesniu tarifu suma 456433 Lt.Pažymėtina, kad 2014-06-30 K. G. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2014-06-02 patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 pateikė raÅ¡ytines pastabas (I t., b. l. 136-138). Pastabose teigiama, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės buvo paremtos mineralinio vandens iÅ¡leidimo į miesto centralizuotus buitinių nuotekų tinklus faktais. Inspektorė S. P. supainiojo iÅ¡ žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio naudojamÄ mineralinį vandenį su iÅ¡ eksploatuojamo mineralinio vandens gręžinio iÅ¡gaunamo mineralinio vandens iÅ¡tekliais.

Taip galėjo atsitikti dėl to, kad inspektorė nereikalavo žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininko paaiÅ¡kinimų, nereikalavo Lietuvos geologijos tarnybos paaiÅ¡kinimų, tačiau rėmėsi raÅ¡ytine medžiaga, kuriÄ gavo iÅ¡ trečiųjų asmenų, todėl inspektorė visÄ patikrinimo rezultatÄ Ä¯vertino pagal mineralinio vandens skaitiklio rodmenų duomenis ir UAB „Palangos vandenys“ pateiktÄ informacijÄ apie mineralinio vandens nuotekų aptarnavimo paslaugos apmokestinimÄ .

K. G. nurodė, kad jo įmonė, būdama žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininke, negali ir neturi teisės turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, kadangi nėra pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai, nėra aprobuoti gręžinio tyrimo rezultatai, todėl įmonė jokių teisės aktų nuostatų pažeisti negalėjo. K. G. pažymėjo, kad žemės gelmių tyrimo terminas šiam mineraliniam gręžiniui yra nustatytas iki 2014-12-30, todėl patikrinimo metu konstatuoti tai, kad yra vykdoma mineralinio vandens išteklių gavyba, inspektorė neturėjo jokio pagrindo.

Mineralinis vanduo į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus yra iÅ¡leidžiamas vykdant mineralinio vandens gręžinio žvalgybos ir (ar) tyrimo darbus, kurių ataskaita bus pateikta Lietuvos geologijos tarnybai, užbaigus gręžinio žvalgybÄ . Nurodė, kad jis parodė patalpas, procedÅ«rų kabinetus, paaiÅ¡kino ir pademonstravo procedÅ«rų vandens vonių veikimÄ , paaiÅ¡kino, kad į procedÅ«rų kabinetus konkrečiai kiekvienam įrengimui atskirai atvesti ir gėlo, ir mineralinio vandens tinklai.

K. G. tvirtino, kad patikrinimo akto teiginys, jog mineralinis vanduo iÅ¡ gręžinio „pajungtas“ į vandentiekio tinklus, neatitinka tikrovės, toks sprendimas neįmanomas. K. G. konstatavo, jog žvalgybos gręžinio mineralinio vandens pumpavimo, gręžskylės valymo darbai pagal jo įmonės patvirtintÄ techninę užduotį, kaip tai numatyta Žemės gelmių įstatymo 8 straipsnio 1 punkte, atliekami nuo 2011-06-30. Kiekvienos dienos mineralinio vandens iÅ¡pumpuojamas kiekis fiksuojamas Mineralinio vandens apskaitos žiniaraščiuose, kurie bus pateikti Lietuvos geologijos tarnybai su visa hidrogeologine ataskaita iÅ¡teklių aprobavimui.

Mineralinio vandens komercinėje Å«kinėje veikloje nenaudojo. K. G. teigimu, inspektorė S. P. Patikrinimo akte nurodyto teiginio, kad SPA paslaugos buvo teikiamos naudojant mineralinį vandenį, jokiais įrodymais nepagrindė.Skundžiame sprendime nurodoma, jog jis priimtas įvertinus Patikrinimo aktÄ , Ä®monės pateiktas raÅ¡ytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

AiÅ¡kindamas pastarÄ sias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima vieÅ¡ojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobÅ«džio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik Å¡iems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali bÅ«ti skirtingas (pagal apimtį, struktÅ«rÄ ir pan.), nes gali bÅ«ti sÄ lygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius 6 straipsnio 2 dalis numato, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį, negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10.

Taigi privalo bÅ«ti nustatytas tikslus apmokestinamo gręžinio vandens kiekis.Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalis nustato, kad Žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – ir žemės gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieÅ¡kos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarÄ , savybes, fizikinius laukus, bÅ«klę, čia vykstančius procesus, iÅ¡teklius, Å«kinės veiklos įtakÄ Å¾emės gelmėms. Darbai, atliekami ruoÅ¡iant naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių tyrimais.

Žemės gelmių tyrimų rūšys: tiesioginis – tyrimas, kurio metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti); nuotolinis – tyrimas, kurio metu, nedarant tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms, nustatomos konkrečių žemės gelmių objektų fizinės savybės ar sudėtis (geofizinių laukų ir spinduliavimo matavimas prietaisais, aerofotogeologinis tyrimas ir kiti); netiesioginis – pirminių duomenų apie žemės gelmes apibendrinimai ir kiti tyrimai, kurių metu nedaroma tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms (1-3 punktai).Iki Gręžinio vandens aprobavimo Lietuvos geologijos tarnyboje Gręžinys buvo laikomas žvalgomuoju, t. y. jį buvo galima naudoti žvalgomojo tyrimo tikslais.

Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos 2014-01-14 raÅ¡tu Nr. (7)-1.7-163, Žemės gelmių registre Gręžinys buvo įregistruotas kaip įrengtas žvalgomųjų tyrimų tikslais iki 2014-12-30 (I t., b. I. 94).Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-12-23 įsakymu Nr. B1-817 patvirtinto NatÅ«ralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos apraÅ¡o 6.2.5 punktu, minimalus mėginių skaičius ir tyrimų trukmė nustatomi, atsižvelgiant į konkrečias požeminio vandens telkinio formavimosi sÄ lygas ir numatomÄ paimti iÅ¡ jo vandens kiekį.

Å io apraÅ¡o 6.2.5.2 punktas nustato, kad hidroinjekcinių ir hidrochemiÅ¡kai nevienalyčių daugiasluoksnių požeminio vandens telkinių požeminio vandens savybės turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ne mažiau kaip 30 kartų per ne trumpesnį kaip 90 dienų laikotarpį, vykdant numatomo paimti vandens kiekio iÅ¡pumpavimus.Lietuvos geologijos tarnyba 2014-06-04 raÅ¡tu Nr. (5)-1.7-1778 „Dėl neplaninio patikrinimo UAB „Artva“ atlikimo“ (I t., b. l. 140) nurodė, kad įvertinusi informacijÄ apie atliekamus žemės gelmių tyrimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ informacijÄ patikrino ir konstatavo, kad visi atlikti ir dar atliekami darbai buvo ir yra vykdomi pagal žemės gelmių tyrimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y.

UAB „Artva“ vykdė teisės aktų ir taisyklių jiems nustatytus reikalavimus atliekant tyrimo darbus (tiek įrengiant žvalgybos gręžinį, tiek vykdant kitus su tyrimu susijusius darbus). Be kita ko, paaiÅ¡kino, kad Gręžinys Nr. 47543 – žvalgybinis, buvo gręžiamas pagal tyrimo vykdytojo UAB „Artva“ parengtÄ ir tyrimo užsakovo (Ä®monės) patvirtintÄ techninę užduotį. Gręžinio įrengimo tikslas – surasti mineralinio vandens iÅ¡teklius ir nustatyti jo kiekio ir kokybės parametrus.

Nurodo, kad Tarnyba 2010-03-10 įregistravo žemės gelmių geologinį tyrimÄ Nr. 2400-2010 (forma R-1) ir suteikė numerį numatytam įrengti gręžiniui Nr. 47543. Taip pat paaiÅ¡kina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-12-23 įsakymu Nr. B1-817 patvirtinto NatÅ«ralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos apraÅ¡o 6.2.5.2 punktas nustato, kad hidroinjekcinių ir hidrochemiÅ¡kai nevienalyčių daugiasluoksnių požeminio vandens telkinių požeminio vandens savybės turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ne mažiau kaip 30 kartų per ne trumpesnį kaip 90 dienų laikotarpį, vykdant numatomo paimti vandens kiekio iÅ¡pumpavimus.

Nurodo, kad tyrimo laikotarpio trukmės teisės aktai nereglamentuoja. Atsižvelgiant į ilgametę analogiÅ¡kų mineralinio vandens žvalgybos darbų patirtį, darytina iÅ¡vada, kad tyrimo užduočiai įvykdyti gali tekti iÅ¡pumpuoti nuo 3000 iki 4000 m3 mineralinio vandens, kuris negali bÅ«ti naudojamas komercinėje veikloje.TyrimÄ vykdžiusios UAB „Artva“ 2014-02-20 raÅ¡tu Nr. 138 „Dėl žvalgymo darbų sudėties ir iÅ¡teklių naudojimo“, kuris buvo pateiktas į prijungtÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. II-12-588/14 (prijungtos Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-12-588/14 I t., b.

I. 67-69) „Žvalgybos gręžiniu Nr. 47543 „atidengtas“ hidrochemiÅ¡kai nevienalytis daugiasluoksnis mineralinio vandens telkinys, kurio vandens savybės turi bÅ«ti tiriamos ilgalaikiais pumpavimais. <...> įrengus nefiltrinius gręžinius, turi bÅ«ti atliekami ilgalaikiai jų iÅ¡pumpavimai dideliu debitu, kurie skirti Å¡ių gręžinių darbinės dalies iÅ¡valymui ir formavimui. 2011 m. įrengus gręžinį Nr. 47543, atlikti jo ilgalaikį iÅ¡pumpavimÄ nebuvo galimybių, nes, nepriklausomai nuo to, kur siurbiamas mineralinis vanduo bebÅ«tų iÅ¡leidžiamas, bÅ«tų pažeista gamtinė aplinka arba nuotekų tinklų ir miesto valymo įrenginių darbas. <...> Tyrimo užsakovui rekomenduota žvalgybos gręžinio pumpavimus atlikti imituojant bÅ«simÄ gręžinio eksploatavimo režimÄ , t. y. vykdyti eksploatacinę žvalgybÄ . <...> Tokiu bÅ«du, atliekant gręžinio Nr. 47543 gręžskylės valymo darbus bent 1-2 kartus per savaitę, nuo 2011 m. birželio iki 2013 m. gruodžio, turėjo bÅ«ti iÅ¡siurbta apie 3400 m3 požeminio vandens.

Pagal natūralaus mineralinio vandens pripažinimo tvarkos aprašo 6.2.5.2 punkto reikalavimus atliekant hidrochemiškai nevienalyčio telkinio privalomų požeminio vandens savybių stebėjimų laikotarpiu, turėtų būti išpumpuota apie 13 000 m3 požeminio vandens“.Pažymėtina, kad Departamentas ir pats pripažįsta, jog Patikrinimo aktu neteisingai nustatytas išgauto mineralinio vandens kiekis, t. y. 2016-02-08 raštu Nr. (2)-LV4-301 „Dėl 2014-07-24 sprendimo Nr. (11.7)-LV 10-293“ (IV t., b. l.

28) nurodo, kad įvertinus UAB „Palangos vandenys“ 2013-03-05 vandens skaitiklio aptikrinimo ir plombavimo aktÄ su užfiksuotais skaitiklio rodmenimis 2421 m3, be leidimo iÅ¡gautas mineralinio vandens kiekis 2013 m. I ketv. bÅ«tų 35 m3, o per visus 2013 metus – 657 m3. Be to, Gręžinio Nr. 47543 vandens siurbimo 2011.09 – 2014.02 duomenimis Ä®monė deklaravo iÅ¡gaunamÄ Gręžinio vandenį (II t., b. l 52-61; III t., b. l 157-166; taip pat Žemės gelmių tyrimo Nr. 2400-2010 Hidrogeologinės ataskaitos Priedas Nr. 3).

Remiantis Žemės gelmių tyrimo Nr. 2400-2010 Hidrogeologinės ataskaitos duomenimis, vanduo iš gręžinio buvo išgaunamas tyrimo tikslais ir patikrinimui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2013 metais.Iš Skundžiamo sprendimo turinio visiškai neaišku, koks kiekis 2013 metais galėjo būti išgautas ir panaudotas tyrimo tikslais ir koks kiekis – komerciniais tikslais. Skundžiamu sprendimu tiesiog pripažinta, kad visas 2013 metais išgautas mineralinio vandens kiekis buvo sunaudotas komerciniais tikslais, tačiau nepaneigta aplinkybė jog dalis ar visas šis kiekis galėjo būti išgautas ir panaudotas tyrimo tikslais.Išvada, kad Gręžinio vanduo buvo naudojamas Įmonės komercinėje veikloje, be kita ko, yra grindžiama tuo, kad mineralinis vanduo iš Gręžinio yra pajungtas į SPA viešbučio „Palanga“ antro korpuso vandentiekio ir nuotekų šalinimo vidaus tinklus.

Å iam teiginiui pagrįsti pateiktas Patikrinimo akto priedas Nr. 10 (I t., b. I. 95-99) (toliau - ir Priedas Nr. 10).Analizuojant PriedÄ Nr. 10 matyti, kad tai yra gėlo vandens tinklai. Pažymėtina, kad ir Skundžiamame sprendime nurodyta, jog 2008 m. techniniame projekte „SPA vieÅ¡bučio „Palanga“ antro korpuso nauja statyba (duomenys neskelbtini) mineralinio vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo tinklai nėra numatyti. Be to, Priede Nr. 10 yra nurodyta ir vandens nuvedimas į „Gaisro gesinimo sistemÄ â€œ.

Kad tai yra gėlo vandens tinklų schema patvirtina ir į bylÄ pateiktas antstolio Gintaro Kairio 2015-09-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/15/F-14 (III t., b. l. 123-133), kuriame nurodyta, kad: pastato Å¡iaurinės pusės (nuotrauka Nr.

1) techninėje patalpoje įrengti: gėlo vandens įvadas, vandens skaitiklis Nr. 10185020 (nuotrauka Nr. 2), taip pat patalpoje R-25 (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rūsio plano 2011-05-18 kadastrinių matavimų duomenimis) įrengtas vandens įvado apskaitos mazgas, gaisro gesinimo sistema, elektrinė sklendė su vandens siurbliu (nuotrauka Nr. 3), gėlo vandens įvado mazgas (nuotraukos Nr. 2, Nr. 4), o pastato pietinės pusės techninėje patalpoje yra įrengtas mineralinio vandens įvadas (nuotrauka Nr. 5), mineralinio vandens skaitiklis Nr. 10185005 (nuotrauka Nr. 6), patalpoje R-2 (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rūsio plano 2011-05-18 kadastrinių matavimų duomenimis).

Taigi teiginys, jog mineralinis vanduo iÅ¡ Gręžinio yra pajungtas Ä® SPA vieÅ¡bučio „Palanga“ antro korpuso vandentiekio tinklus nepagrįstas.Gręžinio vandens panaudojimÄ komercinėje veikloje atsakovas grindė ir pačio pareiÅ¡kėjo internetiniame puslapyje nurodyta reklaminio pobÅ«džio informacija apie mineralinio vandens naudojimÄ (I t., b. l 124-128, 129). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡i informacija buvo paskelbta ne 2013 metais, o jau 2014 metų sausio mėnesio pabaigoje, t. y. jau pasibaigus mokestiniam laikotarpiui už kurį buvo atliekamas patikrinimas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Gręžinio vandens panaudojimas komercinėje veikloje buvo pareiškėjo siekiamybė, todėl pirmiausiai ir buvo įrengtas Gręžinys. Kadangi iki aprobuojant Gręžinio vandenį to negalima buvo daryti, todėl vietoje Gręžinio vandens buvo naudojamas gėlas vanduo su įvairiomis pridėtinėmis mineralinėmis druskomis (II t., b. l. 221). Tokiu būdu buvo palaipsniui formuojamas klientų ratas, kad, kai jau bus galima naudoti Gręžinio vandenį, šiai paslaugai būtų paklausa.

Nurodo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (III t., b. l. 123-133) užfiksuota ir tai, kad visos pareiÅ¡kėjo SPA veikloje naudojamos vonios turi po 4 vandens įvadus, t. y. po 2 Å¡ilto ir Å¡alto, atitinkamai gėlam vandeniui ir Gręžinio vandeniui. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad planavo Gręžinio vandenį aprobuoti dar iki 2013-12-31, tačiau faktiÅ¡kai tai buvo padaryta, kaip jau minėta, 2014-08-13. Atidėjus Gręžinio vandens aprobavimo terminÄ iki 2014 m. pabaigos, buvo paÅ¡alinta ir internete skelbta informacija iki faktinio Gręžinio vandens aprobavimo.Skundžiamu sprendimu Å¡ie pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai nepaneigti, todėl atitinkamų SPA paslaugų pardavimas ir reklamavimas Å¡iuo atveju dar neįrodo, kad jos suteiktos naudojant Gręžinio vandenį ir kad tai buvo daroma 2013 metais.LVAT laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012).Agentūros 2014-01-24 patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-1 pagrindu 2014-02-11 K. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimu jis pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 57 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad, 2014-01-24 atlikus K.

G. prekybos įmonėje neplaninį patikrinimÄ , buvo nustatyta, jog K. G. prekybos įmonė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo žemės gelmių iÅ¡teklių (mineralinio vandens) gavybai iÅ¡ žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. 47543, įrengto (duomenys neskelbtini), iÅ¡gavo ir Å«kinėje komercinėje veikloje panaudojo 3078 m3 neiÅ¡tirtų ir neaprobuotų žemės gelmių iÅ¡teklių – mineralinio vandens. K. G., bÅ«damas įmonės savininku, neužtikrino, kad žemės gelmių iÅ¡tekliai – mineralinis vanduo – bÅ«tų iÅ¡gaunami turint Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ iÅ¡teklių gavybai (prijungtos Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-12-588/14 I t., b. l. 59–60).

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-07-14 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-12-588/2014 K. G. skundo netenkino ir minėtÄ nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-02 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-335-174/2015 paliko Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo netenkino.ATPK 57 straipsnio 1 dalis numato, kad vandens telkinių naudojimas vandeniui iÅ¡gauti be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, arba be nustatyta tvarka iÅ¡duotų pavirÅ¡inių vandens telkinių naudojimo vandeniui iÅ¡gauti sÄ lygų, kai pagal teisės aktus tokios sÄ lygos yra reikalingos, – užtraukia baudÄ piliečiams nuo aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių iki dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų ir pareigÅ«nams – nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylos ir šios bylos įrodinėjimo dalykas skiriasi – administracinio teisės pažeidimo bylos įrodinėjimo dalykas buvo pats Gręžinio neteisėto naudojimo faktas, tuo tarpu aplinkybė, koks kiekis vandens buvo išgautas, net neturėjo esminės reikšmės, o šios bylos įrodinėjimo dalykas yra vandens naudojimo faktas ir konkretus bei tikslus jo skaitinis kiekis, kadangi kiekvienas vandens m3 yra apmokestinamas. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2015-09-09 nutartyje Nr. 2ATP-330/2015 (III t., b. l. 70-72) konstatavo, jog nagrinėjamu atveju K.

G. inkriminuoto pažeidimo kvalifikacijai išgauto vandens kiekis apskritai neturi lemiamos reikšmės, akcentavimas galimai netinkamai priskaičiuoto išgauto vandens kiekio nesudaro pagrindo spręsti apie padarytus esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, Departamento argumentas, kad mineralinio vandens gavybos be leidimo ir naudojimo ūkinėje veikloje faktas yra nustatytas ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(14)-LT5-5 AM 105666, todėl nereikia įrodinėti šio fakto, atmestinas, nes šioje byloje, skirtingai nei administracinio teisės pažeidimo byloje, reikia įrodyti išgauto ir panaudoto ne tyrimo tikslais mineralinio vandens kiekį.Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl teismo iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjo atstovas, teikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, taip pat nurodė, jog praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu. Prašymas dėl išlaidų priteisimo bus nagrinėjamas, jei jis bei išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas bus paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti.Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-07-24 sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (11.7)-LV 10-293.PraÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo palikti nenagrinėtu.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                                            Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė                                                                                                                                   Vida Stonkuvienė                                                                                                             Â