e2f8d550-63a4-47f1-8a03-2016d97eb059 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-109-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15116-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.; 44.5.2; 44.8; 121.18.; 121.14.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1814-752/2013 pagal ieÅ¡kovės Marijos J.

P. ieÅ¡kinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė ieÅ¡kovė Marija J. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. Ž. 5699 Lt žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2012-08-29 Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio patikrinimo akte Nr.15 nurodyta, jog patikrinus M. J. P. priklausančiÄ miÅ¡ko valdÄ esančiÄ (duomenys neskelbtini) kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad plynai savavaliÅ¡kai 0,28 ha plote iÅ¡kirsta 66,99 m3 medienos. 2012-09-05 pas ieÅ¡kovę atvyko A.

Ž., kuris prisipažino, kad tai jis iÅ¡kirto miÅ¡kÄ ir sumokėjo vienÄ tÅ«kstantį litų už iÅ¡kirstÄ medienÄ . SavavaliÅ¡kai plynai 0,28 ha plote buvo iÅ¡kirsta iÅ¡ viso 66,99 m3 medienos, tame tarpe: eglių - 27,85 m3, juodalksnių - 6,44 m3, skroblų - 4,38 m3, drebulių - 11,60 m3, liepų -0,36 m3, uosių -0,07 m3 ir Ä Å¾uolų - 16,29 m3. IÅ¡kirstos medienos vertė gali bÅ«ti nustatoma vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 (Žin., 2002, Nr. 40-1501; 2004, Nr. 80-2845).

Nustatyta, kad atsakovas savavaliÅ¡kai plynu kirtimu iÅ¡kirto 66,99 m3, medienos. 66,99 m3 x 100 lt.= 6699 litai. Kadangi atsakovas jau buvo sumokėjęs 1000 litų žalai atlyginti, todėl ieÅ¡kinio kaina yra 5699 litai.Atsakovas A. Ž. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad pagal su UAB „Tolimark“ sudarytÄ sutartį, atliko miÅ¡ko kirtimo darbus ieÅ¡kovei priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype. Dėl netinkamai atlikto miÅ¡ko atžymėjimo buvo iÅ¡kirsta dalis miÅ¡ko ne tame žemės sklype, kuriame turėjo bÅ«ti iÅ¡kirsta.

Dėl minėtų miÅ¡ko kirtimų darbų buvo padaryta žala gamtai, ieÅ¡kovei, pažeistos miÅ¡ko kirtimo taisyklės. Siekiant iÅ¡spręsti kilusius ginčus dėl miÅ¡ko kirtimo, ieÅ¡kovė ir atsakovas susitarė dėl žalos dydžio bei konkretaus žalos atlyginimo bÅ«do. Å alys abipusiu susitarimu konstatavo, kad ieÅ¡kovės patirta žala yra vertinama 1000 Lt. Tuo tikslu Å¡alys 2012-09-05 pasirašė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo A.

Ž. ieÅ¡kovės Marijos J. P. naudai 5699,00 Lt skolos ir 2171,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 25 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas leidimas plynam kirtimui 1,3 ha miÅ¡ko, kurio žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Numatyta, kad apytikriai bus iÅ¡kirsta 389 ktm medienos. IÅ¡ ieÅ¡kovės, atsakovo, liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė pati miÅ¡ko kirtimo darbų nevykdė ir jų neorganizavo, kadangi pardavė numatytÄ iÅ¡kirsti medienÄ UAB „Tolimark“.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovo A. Ž. pavedimu jo kirtėjai plynai iÅ¡kirto ieÅ¡kovei Marijai J. P. nuosavybės teise priklausantį 0,28 ha miÅ¡ko sklypÄ , kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kurio kirtimui leidimas nebuvo iÅ¡duotas. Taip pat nėra ginčo, kad savavaliÅ¡kai buvo iÅ¡kirsta 66,99 m3 medienos. Už neteisėtai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ atsakovui buvo paskirta 2000 Lt bauda, kuriÄ jis sumokėjo (b.l. 24), nutarimo neskundė. IÅ¡ minėto nutarimo matyti, kad skiriant baudÄ , buvo atsižvelgta į tai, kad A.

Ž. nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes ir patį pažeidimÄ (b.l. 23). Ginčas dėl žalos atlyginimo kilo Å¡alims skirtingai aiÅ¡kinant ir vertinant 2012-09-05 susitarimÄ dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovei bus paliktas neiÅ¡kirstas miÅ¡kas už savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstÄ plotÄ , ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė. Taip pat tai nenurodyta ir 2012-09-05 susitarime (b.l. 11). Tačiau tiek atsakovas, tiek liudytojas P. K. patvirtino ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad pirmiausia visi tarėsi žodžiu, bÅ«dami miÅ¡ke.

UAB „Tolimark“ direktorius siÅ«lė palikti ieÅ¡kovei neiÅ¡kirstÄ plotÄ , o tik vėliau ji raÅ¡tu susitarė su A. Ž. dėl 1000 litų sumokėjimo ir medienos pasiėmimo.   Teismo vertinimu, toks susitarimas yra visiÅ¡kai suprantamas ir logiÅ¡kas, nes Å¡alių susitarimu žala gali bÅ«ti atlyginama ir natÅ«ra, Å¡iuo atveju už ne toje vietoje iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ paliekant lygiavertį miÅ¡ko plotÄ . Todėl visiÅ¡kai neįtikinama atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jau tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė persigalvojo ir pati atsisakė neiÅ¡kirsto miÅ¡ko ploto.

Be to, pati dar pasiÅ«lė atsakovui pasiimti medienÄ , jai už tai sumokant tik 1000 litų.Atsakovui bei UAB „Tolimark“ direktoriui nesilaikius žodinio susitarimo ir nepalikus sutarto neiÅ¡kirsto miÅ¡ko ploto, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė gavo 1000 litų, nepaneigia ieÅ¡kovės teisės į žalos, padarytos neteisėtu miÅ¡ko kirtimu miÅ¡ko valdytojui, atlyginimÄ , nes padaryti nuostoliai turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti (CK 6.251 str.). SavavaliÅ¡kai, taigi ir neteisėtai, iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ , miÅ¡ko savininkui ar valdytojui padarytos žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 (Žin., 2002, Nr. 40-1501; 2004, Nr. 80-2845).

Minėtame LR vyriausybės nutarime 1.1 lentelės punkte nurodyta, kad 8 centimetrų skersmens ir storesnių medžių ir krÅ«mų nukirtimas ar sužalojimas nebeleidžiant jiems augti, yra žala, kuriai atlyginti taikomas 100 litų tarifas už 1 kietmetrį medienos. Kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo plynai iÅ¡kirstas 0,28 ha miÅ¡ko sklypas, taip sunaikinant 131 žaliÄ medį, kurių tÅ«ris 66,99 ktm, teismas sutiko su ieÅ¡kovės paskaičiavimu (66,99 ktm x 100 Lt - 1000 Lt ieÅ¡kovės gautos pajamos). 2012-10-16 Valstybinė miÅ¡kų tarnyba raÅ¡te Nr. 36621 pateikė taksacinius rodiklius žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas medžių aukÅ¡tis metrais (mažiausias atsakovo nukirstas medis buvo 16 metrų) ir medžių skersmuo centimetrais (mažiausias atsakovo nukirsto medžio skersmuo buvo 16 centimetrų).

Todėl atsakovo savavaliÅ¡kai plynu kirtimu iÅ¡kirstos 66,99 m3 medienos vertė yra 6699 litai (66,99 m3 x 100 Lt).Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės kaltės ar neatsargumo dėl savavaliÅ¡ko miÅ¡ko iÅ¡kirtimo atsakovas neįrodė, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad parduodant miÅ¡ko sklypÄ iÅ¡kirtimui UAB „Tolimark“, ieÅ¡kovės iniciatyva buvo padarytas kertamos biržės brėžinys, kuris buvo perduotas pirkėjui, taip pat jam buvo perduotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ . Jeigu atsakovui organizuojant miÅ¡ko kirtimo darbus kilo neaiÅ¡kumų dėl kertamo sklypo ribų, jo pareiga buvo jas iÅ¡siaiÅ¡kinti su miÅ¡ko specialistais ar ieÅ¡kove ir tik tuomet pradėti kirtimo darbus.

Todėl teismas vertino, kad Å¡ioje byloje yra įrodytos visos sÄ lygos taikyti civilinę atsakomybę – nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (savavaliÅ¡ko miÅ¡ko iÅ¡kirtimo) ir ieÅ¡kovei padarytos žalos akivaizdus. Pagal CK 6.248 str. 1 d., padariusio žalÄ asmens kaltė yra preziumuojama. Teismo vertinimu, atsakovas Å¡ios prezumpcijos nepaneigė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A.

Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:Teismas akivaizdžiai neteisingai vertino 2012-09-05 susitarimo turinį bei jo esmę, todėl nepagrįstai vertino, kad susitarimas nėra galutinis ir neapima visos ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžio. Å iuo susitarimu Å¡alys siekė iÅ¡vengti brangių ir ilgai trunkančių teisminių ginčų, todėl atsakovas sutiko prisiimti visÄ atsakomybę už savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ bei atlyginti Å¡alių bendru sutarimu nustatytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė žinojo ir suprato, kad nesant susitarimo, kaltu už savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ bÅ«tų pripažinta miÅ¡ko savininkė, bÅ«tent pati ieÅ¡kovė. Teismas susitarimÄ aiÅ¡kino nelogiÅ¡kai ir teisine prasme absurdiÅ¡kai. Tokiomis, kaip teismas aiÅ¡kino sÄ lygomis, atsakovas susitarimo niekada nebÅ«tų pasirašęs. Be to, susitarime nėra užfiksuota, jog atsakovas atlygina tik dalį žalos;Susitarimo suraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti jai padarytos žalos dydžio, kadangi Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2012-08-29 akte konstatuotas iÅ¡kirstos medienos kiekis.

Tai, kad iÅ¡kirstas miÅ¡kas buvo brandus ir jame nebuvo plonų jaunų, nesubrendusių medžių, susitarimo suraÅ¡ymo metu 2012-09-05 ieÅ¡kovė taip pat žinojo, nes taip ji tvirtino 2013-07-02 teismo posėdžio metu. Byloje ginčo dėl to, jog visi žinojo ir matė, kad nukirsta mediena yra storesnė nei 8 cm, nėra. Tai reiÅ¡kia, kad susitarimo suraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė žinojo arba turėjo žinoti, kad jos patirta žala maksimaliai galėtų bÅ«ti paskaičiuota 6699 Lt (66,99 m3 x 100 Lt/m3), Sudariusi susitarimÄ dėl 1000 Lt žalos dydžio, ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad patirta žala nebus skaičiuojama pagal LR Vyriausybės nutarimÄ ;Susitarimas saistė tik ieÅ¡kovę ir atsakovÄ dėl sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡kirsto miÅ¡ko, tuo tarpu tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Tolimark“ buvę susitarimai dėl sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio miÅ¡ko iÅ¡kirtimo ir tai negali nulemti ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimo.

Kitaip tariant, jeigu ieÅ¡kovė sudarydama 2012-09-05 susitarimÄ tikėjosi, kad sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį neiÅ¡kirstÄ 30 arų miÅ¡kÄ UAB „Tolimark“ paliks vietoje savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsto miÅ¡ko kitame sklype, kurį vėliau UAB „Tolimark“ iÅ¡kirto, todėl Å¡ios bendrovės veiksmai negali nulemti susitarimo sudarymo ir jo aiÅ¡kinimo. Tai, kad UAB „Tolimark“ nesilaikė žodinio susitarimo, nėra priežastis ir pagrindas kitaip aiÅ¡kinti susitarimÄ ;Teismas nepagrįstai ignoravo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, kad atsakovas ne vienas kaltas dėl iÅ¡kirsto miÅ¡ko, ji minėjo, kad kalti ir kiti asmenys (b. l. 85-87).

Kitaip tariant, ieÅ¡kovė pripažino, kad didžiausiÄ kaltę turėtų prisiimti ieÅ¡kovės pasirinktas kertamo miÅ¡ko atrėžėjas, t.y. Å¡alys pripažino, kad apeliantas dėl savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsto miÅ¡ko yra kaltas tik iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovei pripažinus atsakovo dalinę kaltę, civilinė atsakomybė visa apimtimi negalėjo bÅ«ti taikoma;Teismas nepagrįstai suabsoliutino skaičiavimo metodikÄ , įtvirtintÄ LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarime Nr. 521, ir ignoravo kitus byloje esančius įrodymus, tuo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Byloje yra trijų skirtingų medienos prekyba užsiimančių bendrovių pažymos, jog konkrečios medienos, nurodytos ieÅ¡kovės pateiktuose taksaciniuose rodikliuose, vertė yra ne daugiau kaip 1450 Lt. Å alių susitarime Å¡alys nurodė, kad atsakovas atlygina 1000 Lt žalÄ už iÅ¡kirstÄ medienÄ , nėra jokio žodelio, kad atsakovas atlygina žalÄ už dalį iÅ¡kirstos medienos. Liudytojas P. K. patvirtino, kad Å¡alys nustatė visos patirtos žalos dydį 1000 Lt. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės patirta žala sudaro 100 Lt už kietmetrį, kai toje pačioje vietoje tame pačiame miÅ¡ke esančios medienos vertė ieÅ¡kovės įkainojimu buvo įvertinta 43 Lt už kietmetrį.

Taigi, nors teismas ir konstatuotų, jog apeliantas yra visiÅ¡kai atsakingas už patirtÄ Å¾alÄ , priteisiamos žalos dydis bet kokiu atveju negalėjo virÅ¡yti 43 Lt už kietmetrį;IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus. Jos paaiÅ¡kinimus paneigė liudytojas V. L., kuris nurodė, jog leidimÄ iÅ¡traukti savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstÄ medienÄ davė miÅ¡ko savininkei. Šį leidimÄ ieÅ¡kovė perdavė atsakovui. Å ios aplinkybės patvirtina, kad susitarimu buvo susitarta dėl galutinio žalos dydžio (1000 Lt), atsakovas susitarimÄ Ä¯vykdė ir Å¡alys viena kitai pretenzijų nebeturėjo.

Taip pat ieÅ¡kovės pozicija dėl kaltų asmenų nuolat keitėsi. Tai rodo, kad ieÅ¡kovės ir jos atstovo pozicija yra nenuosekli ir prieÅ¡taringa, teismui buvo duodami melagingi parodymai, siekiant suklaidinti teismÄ ar nuslėpti svarbias aplinkybes. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Marija J. P. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 s. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad:Apeliantas neteisingai nurodo, kad ieÅ¡kovė turėjo žinoti iÅ¡kirsto miÅ¡ko žalos dydį, kadangi jai sudarant 2012-09-05 susitarimÄ ji negalėjo net orientuotis, koks yra jai padarytos žalos dydis.

IeÅ¡kovė nežinojo iÅ¡kirstos medienos kainos, nes kaina nustatoma pagal LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimÄ . Å i aplinkybė ieÅ¡kovei tapo žinoma, kai ji kreipėsi į Valstybinę miÅ¡ko tarnybÄ ir tik gavusi 2012-10-23 tarnybos pažymÄ , galėjo paskaičiuoti žalos dydį;Visi kiti apeliacinio skundo argumentai yra iÅ¡galvoti, jie paneigti byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2012-09-12 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad dėl savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsto miÅ¡ko kaltu pripažintas apeliantas ir neteisėta veika padaryta žala aplinkai 3220,04 Lt (b. l. 23);Teismas teisingai aiÅ¡kino Å¡alių 2012-09-05 susitarimÄ , atsižvelgdamas į prieÅ¡ tai buvusį žodinį susitarimÄ ;Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas savavaliÅ¡kai ir neteisėtai iÅ¡kirto miÅ¡kÄ , vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei M. J. P. nuosavybės teise priklauso du miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypai, kurių vienas bendro ploto 0,28 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas bendro ploto 2,66 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10). LR aplinkos ministerija 2012 m. liepos 25 d. ieÅ¡kovei davė leidimÄ kirtimui miÅ¡ke, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 82).

IÅ¡ liudytoju apklausto UAB „Tolimark“ direktoriaus P. K. paaiÅ¡kinimų ir Å¡alių procesinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė UAB „Tolimark“ pardavė dalį miÅ¡ko medžių iÅ¡kirtimui (b. l. 64, 67). UAB „Tolimark“ medienos kirtimo darbams pasamdė atsakovÄ A. Ž., su kuriuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sudarė MiÅ¡ko ruoÅ¡os ir miÅ¡ko Å«kio darbų rangos sutartį (b. l. 22). Byloje neginčijamai nustatyta, kad iÅ¡kirstas ne tas miÅ¡kas, kuriam ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas leidimas.

Iš 2012 m. rugpjūčio 29 d. Privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto Nr. 15 matyti, kad neteisėtai savavališkai ieškovei priklausančiame miške, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iškirsta 66,99 m3 medienos (b. l. 6–7). Vėliau Valstybinė miškų urėdija 2012 m. spalio 23 d. rašte Nr. R2-2800 patikslino, kad savavališkas kirtimas įvykdytas ne žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Atsakovas neneigia ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad savavaliÅ¡kai, neturėdamas leidimo, ieÅ¡kovei priklausantį miÅ¡kÄ iÅ¡kirto apeliantas. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2012 m. rugsėjo 5 d. suraÅ¡ytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame apeliantas nurodo, jog netyčia savavaliÅ¡kai iÅ¡pjovė apie 28 a miÅ¡ko 66,99 m3 medienos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl prisiima atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ ir sutinka atlyginti padarytÄ Å¾alÄ gamtai, sumokėti baudÄ už savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ , atsodinti miÅ¡kÄ ir sumokėti vienÄ tÅ«kstantį litų už iÅ¡kirstÄ medienÄ (b. l. 11).

Už savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ 2012 m. rugsėjo 12 d. apeliantas buvo nubaustas administracine 2000,00 Lt dydžio bauda (b. l. 23). Apeliantas nei nutarimo, skirti administracinę baudÄ , nei baudos dydžio neginčijo ir paskirtÄ baudÄ geranoriÅ¡kai sumokėjo 2012 m. spalio 22 d. (b. l. 24). Tai, kad apeliantas pripažino savo kaltę patvirtina ir tai, jog atsakovas gera valia už padarytÄ Å¾alÄ gamtai į Valstybinės miÅ¡kų tarnybos sÄ skaitÄ sumokėjo 3220,04 Lt dydžio žalÄ , kuriÄ paskaičiavo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas V.

L. (b. l. 25–27). Apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su teismo sprendimu, nurodydamas, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių 2012 m. rugsėjo 5 d. sudarytÄ susitarimÄ . Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog susitarimas nėra galutinis ir neapima visos ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinis tarp Å¡alių kilęs ginčas yra bÅ«tent skirtingas Å¡alių 2012 m. rugsėjo 5 d. sudaryto susitarimo aiÅ¡kinimas. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti jai padarytos žalos dydžio, kadangi nukirstos medienos kiekis buvo užfiksuotas 2012 m. rugpjūčio 29 d. akte.

Å iame akte taip pat užfiksuota, kad nukirstas miÅ¡kas buvo brandus, jame nebuvo plonų medžių, o tai, apelianto vertinimu, reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė turėjo žinoti maksimaliai paskaičiuotos žalos dydį, tačiau sudarydama susitarimÄ , ieÅ¡kovė sutiko su 1000 Lt dydžio žalos dydžiu.Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.

Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, formuoja praktikÄ , kad, siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiÅ¡kinimu, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi Å¡alys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡ys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje K.

D. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2011); subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M. R. v. UAB „ BÅ«stuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008).Kaip jau buvo minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, 0,28 ha ieÅ¡kovei priklausančiame miÅ¡ko valdos plote, iÅ¡kirto 66,99 m3 medienos ir už tai ieÅ¡kovei sumokėjo 1000 Lt dydžio žalÄ .

Apelianto vertinimu, ieÅ¡kovė turėjo žinoti, koks gali bÅ«ti jai padarytos žalos maksimalus dydis, tačiau ji žalÄ Ä¯vertino tik 1000 Lt. IÅ¡ liudytojo L. P., kuris yra ieÅ¡kovės sÅ«nus, paaiÅ¡kinimų matyti, kad prieÅ¡ pradedant kirsti miÅ¡kÄ , ieÅ¡kovės jau buvo padaryti žymėjimai ir nustatytos ribos, nuo kur turėjo bÅ«ti pradėtas kirsti miÅ¡kas, be to, buvo sukalti kuoliukai, nudažyti ryÅ¡kiais dažais, taip kaip numatyta plane. Taip pat liudytojas paaiÅ¡kino, kad atsakovas skubino ieÅ¡kovę kuo greičiau pasiraÅ¡yti susitarimÄ ir kuo greičiau pasirÅ«pinti leidimu iÅ¡sivežti medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko, nors ieÅ¡kovė tvirtino, kad nežino, kokio dydžio žala jai yra padaryta (b. l. 65).

Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jo mamai 1000 Lt buvo duotas kaip avansas, vėliau atsakovas žadėjo atsiskaityti su ieÅ¡kove kaip priklauso, taip pat apeliantas pažadėjo ieÅ¡kovei atsodinti miÅ¡kÄ . Liudytojas patvirtino, jog paklausė eigulio, kiek maždaug gali kainuoti iÅ¡kirsta mediena, jam buvo atsakyta, kad 10 metrų medienos kainuoja 1000 Lt (b. l. 66). AnalogiÅ¡kai paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės žentas S. A., jis taip pat patvirtino, jog 1000 Lt už iÅ¡kirstos medienos kiekį yra ženkliai per maža kaina (b. l. 67).

IÅ¡ ieÅ¡kovės teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad tarp ieÅ¡kovės, atsakovo ir UAB „Tolimark“ vadovo iki pasiraÅ¡ant susitarimÄ miÅ¡ke buvo žodžiu susitarta, jog UAB „Tolimark“ už iÅ¡kirstÄ ne toje vietoje miÅ¡kÄ paliks ieÅ¡kovei kitoje vietoje 30 arų plote, kuriam kirsti buvo iÅ¡duotas leidimas. IeÅ¡kovė patvirtino, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. susitarimÄ su apeliantu pasirašė tik todėl, kad jai buvo pažadėta, jog paliks 30 arų miÅ¡kÄ neiÅ¡kirstÄ , tačiau po dviejų savaičių nuvažiavusi į miÅ¡kÄ pamatė, jog ir tie 30 arų iÅ¡kirsti ( b. l. 86).

Apie tai, kad miÅ¡ke iki pasiraÅ¡ant susitarimÄ buvo žadėta ieÅ¡kovei palikti neiÅ¡kirstÄ kitame plote 30 arų miÅ¡ko, patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Tolimark“ vadovas P. K. (b. l. 67). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė yra garbaus amžiaus, o apeliantas yra individualiai dirbantis medienos srityje, žinantis medienos vertę, sÄ moningai suklaidino ieÅ¡kovę, suraÅ¡ydamas tokio turinio susitarimÄ , todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡io 2012 m. rugsėjo 5 d. susitarimo pažodžiui vertinti negalima.

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių žodiniu susitarimu žala galėjo bÅ«ti atlyginama ir natÅ«ra, Å¡iuo atveju už ne toje vietoje iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ paliekant lygiavertį miÅ¡ko plotÄ , tik tokiu atveju ieÅ¡kovė galėjo sutikti, kad 1000 Lt ir miÅ¡ko atsodinimo bÅ«tų užtekę žalai atlyginti. Tačiau esant prieÅ¡ingai situacijai, kadangi nebuvo laikytasi žodinio susitarimo ir iÅ¡kirstas paliktas lygiavertis miÅ¡kas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti jai padarytÄ Å¾alÄ yra visiÅ¡kai suprantamas ir pagrįstas.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad visiÅ¡kai neįtikinama, jog 66,99 m3 iÅ¡kirstos medienos ieÅ¡kovė sutiko atiduoti atsakovui tik po 14,92 Lt už kietmetrį (1000 Lt / 66,99 m3). Apelianto argumentai, kad ne jis vienas kaltas dėl neteisėtai iÅ¡kirsto miÅ¡ko, yra nepagrįsti, kadangi jau buvo nustatyta, kad jis dar 2012 m. rugsėjo 5 d. susitarimu pripažino visiÅ¡kÄ savo kaltę ir už tai buvo nubaustas administracine bauda, kurios neskundė. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovo kaltė yra įrodyta byloje esančiais dokumentais, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡ių apelianto argumentų nepasisako.

Nagrinėjamo ginčo atveju bylos įrodymais taip pat yra nustatyta, kad atsakovas neturėdamas leidimo iÅ¡kirto ieÅ¡kovei priklausantį miÅ¡kÄ , taip pažeidė ieÅ¡kovės teises į jai priklausančio miÅ¡ko nuosavybę, todėl Å¡iais neteisėtais veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovei. Å ios nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad žalÄ , padarytÄ asmens turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Å ia prasme civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra nukentėjusiojo asmens turtinių praradimų kompensavimas. Kartu tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ žalos padariusio asmens negalima iÅ¡ieÅ¡koti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, prieÅ¡ingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų. Å ių teisės normų prasme ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotini nuostoliai apskaičiuotini pagal atsakovo neteisėtai iÅ¡kirsto miÅ¡ko kiekį, nes atlyginami tik tie susidarę nuostoliai, kurių atsiradimÄ nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai.

Byloje ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jos patirtus realius nuostolius, susijusius su turtiniais praradimais dėl miÅ¡ko neteisėto iÅ¡kirtimo. Atsakovas pateikė į bylÄ Ä¯monių, užsiimančių medienos perdirbimu, pažymas, kiek galima bÅ«tų įvertinti iÅ¡kirstÄ medienÄ ( b. l. 36–41). Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kokio dydžio naudÄ gavo atsakovas dėl savo neteisėtų veiksmų, kadangi pagal 2012 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyrio ieÅ¡kovei iÅ¡duotÄ leidimÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstiems medžiams ir krÅ«mams ir pagamintai apvaliai medienai iÅ¡traukti arba iÅ¡vežti, visÄ nukirstÄ medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡sivežė apeliantas (b. l. 86).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ .

Visi apelianto apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovės ieškinį, įvertinti visi atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė orientaciniu kriterijumi, nulemiančiu atlygintinų nuostolių dydį, vadovavosi Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521, kuriuo patvirtinti Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiai. Å io LR Vyriausybės nutarimo lentelės 1.1 punkte nurodyta, kad 8 centimetrų ir storesnių medžių yra 100 Lt už 1 kubinį metrÄ medienos žalos atlyginimo dydis.

Tai, kad ieÅ¡kovė pažeidimo padarymo metu negalėjo tiksliai žinoti, kokios vertės yra savavaliÅ¡kai nukirstas miÅ¡kas patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji kreipėsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ dėl taksacinių rodiklių pateikimo (b. l. 8). Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai ignoravo atsakovo į bylÄ pateiktas tris skirtingų bendrovių pažymas apie nukirstos medienos vertę (b. l. 36-41). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iose pažymose pateikti duomenys negali bÅ«ti pripažinti objektyviais, kadangi pažymos pateiktos bendrovių, užsiimančiu komercine medienos perdirbimo veikla, tačiau Å¡ios bendrovės nėra ekspertinės įstaigos, turinčios teisę nustatyti medienos vertę, todėl teismas Å¡iais duomenimis nesivadovauja Teisėjų kolegijos vertinimu ieÅ¡kovė, apskaičiuodama jai padarytų nuostolių dydį, pagrįstai atsižvelgė į nurodytÄ Vyriausybės nutarimÄ ir į savavaliÅ¡kai atsakovo iÅ¡kirstÄ medienos kiekį, pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2012 m. spalio 16 d. pateiktus taksacinius rodiklius.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo savavališkai plynu kirtimu iškirstos 66,99 m3 medienos vertė yra 6699 litai (66,99 m3 x 100 Lt), tačiau atsakovui sumokėjus 1000 litų žalai atlyginti, ieškovei priteistina iš atsakovo žala yra 5699 litai (b.l. 3-4). Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovė už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000,00 Lt, todėl teismui nusprendus netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai (CPK 93 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų 00 ct) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovės Marijos J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai. Teisėjai                                                                              Raimondas Buzelis                                                                               Nerijus Meilutis                                                                               ArÅ«nas Rudzinskas