Legislator Case Law & Legislation
e2f8269e-40e4-483f-aca6-4bfbd0db8b47 AI generated

e2f8269e-40e4-483f-aca6-4bfbd0db8b47 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number e2f8269e-40e4-483f-aca6-4bfbd0db8b47
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos atstovei Izoldai Baikienei, trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui V. U., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjas V.

Legislator headnote

AI generated

e2f8269e-40e4-483f-aca6-4bfbd0db8b47 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Akivaizdu, kad komisijos iÅ¡vadoje konstatavimas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, todėl IÅ¡vadoje remiamasi prielaidomis. Mano, kad CDMEK skundžiame akte iÅ¡vardijusi jo susirgimus, be jokio teisėto pagrindo nenustatė Å¡ių susirgimų atsiradimo pradžios, kiekvieno iÅ¡ Å¡ių susirgimų atsiradimo priežasčių bei jų neįvertino, pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymo Nr. V-1087 „Dėl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“ 6.1, 6.3 ir 6.8 punktų reikalavimus (b. l. 1-4).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3271-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01459-2011-6)                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2011 m. gruodžio 15 d.                                                                         Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo atstovei L.

P., atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos atstovei Izoldai Baikienei, trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui V. U., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjas V.

P. skunde teismo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 iÅ¡vadÄ Nr. S-(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ ir įpareigoti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl jo profesinės ligos nustatymo. Nurodo, kad 2011-06-03 gavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) iÅ¡vadÄ Nr. S-(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje nurodoma, kad vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2008-01-016 įsakymu Nr. V-37 8.1.1 ir 8.1.2 p. nuostatomis, nustatančiomis, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai yra nustatomi keli tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja ne profesinės kilmės susirgimo simptomatika, pagal kompetencijÄ neteikia iÅ¡vados dėl profesinės ligos patvirtinimo, nes CDMEK turimuose dokumentuose apie jo sveikatos bÅ«klę esanti informacija įrodo bÅ«tent tokias aplinkybes, pagal kurias atvejis nepriskiriamas CDMEK kompetencijai.

Nesutinka su šia išvada, kadangi ji yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžia reikalavimus įvertinti visas ligas jų atsiradimo momentu. Nesutinka su CDMEK Išvadoje nurodytais teiginiais dėl ko jam nenustatyta, kad jis serga profesine liga, kadangi išvados yra neobjektyvios, be to, neištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-05 sprendime nurodyti darbo trūkumai. Teismas sprendime nurodė, kad CDMEK netinkamai nustatė tyrimo laikotarpį, t. y., komisija privalėjo vertinti jo susirgimus nuo 1997 m., kai pasireiškė pirmosios ligos simptomai.

Minėtame sprendime neginčijamai nustatyta svarbi faktinė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui pirmoji su jo darbo sÄ lygomis susijusi liga (stuburo juosmens srities skausmai (lumbopatija) buvo diagnozuota 1997 m., o iÅ¡sėtinė sklerozė buvo diagnozuota tik 2007-07-20, todėl teismas nesutiko su skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, kad profesinis susirgimas nediagnozuotinas ir dėl jam diagnozuotų ligų priskyrimo profesinėms ligoms nespręsta, kadangi pareiÅ¡kėjas serga miÅ¡ria patologija, vyraujant iÅ¡sėtinės sklerozės klinikai.

CDMEK IÅ¡vadoje nurodo, kad jos kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai nustatomi keli tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja ne profesinės kilmės susirgimo simptomatika. Taigi, skundžiama IÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma nei objektyvi nei teisinga, kadangi CDMEK pasirinko netinkamÄ ligų tyrimo laikotarpį, nors formaliai nurodo, jog vadovavosi visa jo ligos istorija, ir nurodo, kad susirgimÄ nulėmė keli susirgimai, nevertinant tai, kad lumbopatija buvo diagnozuota dar 1997 metais.

Tuo metu jis visiÅ¡kai nesirgo iÅ¡sėtine skleroze ir kitais Å¡alutiniais susirgimais. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas remiantis jo ligos istorijoje esančiais įraÅ¡ais, konstatuoja, kad 2003 metais yra nustatoma pagrindinė ligos diagnozė: stuburo osteochondrozė, spondilioartrozė, L5-S1 disko iÅ¡varža į deÅ¡. medioteraliai, skausminis sindromas. Akivaizdu, kad pradiniame etape apie jokiÄ iÅ¡sėtinę sklerozę progresuojančia eiga nėra raÅ¡oma. Tuo metu, 2004 metais, jis jau buvau visiÅ¡kai nedarbingas, jam buvo leista dirbti tik budėtoju, įvairius darbus be fizinės įtampos.

Mano, kad atsakovas pakartotinai priimdamas analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , netinkamai vertino ir tai, kad jis dirbo 42 metus dyzelinio traukinio maÅ¡inistu bei maÅ¡inisto padėjėju. Å is darbas turėjo tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei. Jo profesinės ligos tyrimo priežasčių ir patvirtinimo aktas Nr. 06-02-013 (2006-03-23) patvirtina, kad visÄ laikÄ dirbo dyzelinio traukinio maÅ¡inistu ar jo padėjėju. Nuo pat 1963 m. liepos mėnesio jį veikė triukÅ¡mas ir vibracija. Jo sveikatos bÅ«klę atspindi ir privalomųjų sveikatos tikrinimų duomenys, kurie patvirtina, kad iki 2004-01-28 jis galėjo dirbti traukinio maÅ¡inistu ar padėjėju, tačiau vėliau gydytojai uždraudė dirbti šį darbÄ .

Tame pačiame akte nurodyta, kad priežastys, galėjusios suskelti profesinę ligÄ , yra mechaniniai virpesiai ir triukÅ¡mas. Dėl Å¡ių priežasčių jam buvo uždrausta dirbti. Atsakovas padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl jo profesinės ligos nustatymo bei Å¡ios ligos eigos, nurodydamas, kad pagrindinis susirgimas yra iÅ¡sėtinė sklerozė progresuojančia eiga. Atsakovas nepasisakė ir apie pasekmes, kurias sukelia kiti susirgimai, kurie yra M51.0 „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija“ ir H90.3 „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis“.

Å ios abi ligos patenka į profesinių ligų sÄ raÅ¡o 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ nurodytų ligų „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukÅ¡mo“ (5.3 punktas), o liga „Juosmens ir kitų trapslankstelinių diskų ligos su mielopatija“ - į Profesinių ligų sÄ raÅ¡o 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ nurodytų ligų „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios kÅ«no vibracijos“, kuri nurodyta 5.19 punkte, sÄ raÅ¡Ä .

Atsakovas nurodo, jog mano, kad kojų parezas yra mielopatija dėl iÅ¡sėtinės sklerozės ir degeneracinių-distrofinių stuburo sutrikimų pasekmė. Tačiau pastaroji liga yra įtraukta į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä . BÅ«tent dėl degeneracinių-distrofinių stuburo sutrikimų, o ne iÅ¡sėtinės sklerozės, jis tapo visiÅ¡kai nedarbingas. Pažymėjo, kad CDMEK konstatavo, kad 2004-07-14 buvo diagnozuota: pagrindinė liga stuburo krÅ«tininės dalies mielopatija, dėl ko, 2004-12-28 buvo leista dirbti tik lengvus fizinius darbus.

Nesutinka, kad jam nustačius klausos sutrikimÄ ir pripažinus, kad serga liga, kuri yra įtraukta į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , nėra pripažįstama, kad jis serga profesine liga. IÅ¡vadoje bendromis frazėmis nurodoma, kad ilgalaikiam triukÅ¡mo poveikiui nebÅ«dingas klausos nervo pažeidimo asimetriÅ¡kumas. Tačiau joje nėra vertinama, kada jam sutriko klausa ir kaip keitėsi sutrikimas. Profesine liga pripažįstamas darbuotojo susirgimas, kurį betarpiÅ¡kai sÄ lygojo kenksmingi ir (ar) pavojingi darbo aplinkos reiÅ¡kiniai, ir toks susirgimas diagnozuotas nustatyta tvarka ir bÅ«dais.

Akivaizdu, kad komisijos išvadoje konstatavimas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, todėl Išvadoje remiamasi prielaidomis. Mano, kad CDMEK skundžiame akte išvardijusi jo susirgimus, be jokio teisėto pagrindo nenustatė šių susirgimų atsiradimo pradžios, kiekvieno iš šių susirgimų atsiradimo priežasčių bei jų neįvertino, pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymo Nr. V-1087 „Dėl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“ 6.1, 6.3 ir 6.8 punktų reikalavimus (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais. Pateiktame atsiliepime atsakovas CDMEK su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skunde neteisingai interpretuojamas Profesinių ligų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 nutarimu Nr. 1198, 5.19 punktas. Profesinių ligų sÄ raÅ¡o pabaigoje esančioje pastaboje taip pat yra nurodyta, kad pažymėtos ligos, neįtrauktos į Europos Komisijos rekomendacijos 2003/670/EB dėl Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡o 1 priede pateiktÄ Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä ir antrajame priede pateiktÄ papildomų ligų, įtariamų kaip profesinės pagal kilmę, apie kurias turi bÅ«ti praneÅ¡ta ir kurias vėliau gali bÅ«ti nuspręsta įtraukti į Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡o pirmÄ jį priedÄ , sÄ raÅ¡Ä , tačiau Lietuvoje laikomos profesinėmis.

Siekdama įvertinti pareiÅ¡kėjui įtariamos profesinės ligos iÅ¡sivystymo aplinkybes, kurios yra ypač svarbios priimant pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos patvirtinimo, CDMEK atsižvelgė į tai, kad pagal V. P. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2006-03-23 akto Nr. 06-02-013 1 dalies duomenis, pareiÅ¡kėjo profesija buvo dyzelinio traukinio maÅ¡inistas. V. P. turi bendrÄ darbo staÅ¾Ä - 42 metus, o darbo, susijusio su profesinės rizikos veiksniais, stažo trukmė - 41 metai. PareiÅ¡kėjas dirbo dyzelinio traukinio maÅ¡inisto padėjėju Pabaltijo geležinkelio Vilniaus dyzelinių traukinių depe nuo 1967-05 iki 1972-11 (5 m. 6 mėn.), dyzelinio traukinio maÅ¡inistu nuo 1972-11 iki 1974-09 (1 m. 10 mėn.), dyzelinio traukinio maÅ¡inistu VÄ® Vilniaus lokomotyvų depo Kauno ceche nuo 1976-06 iki 2003-09 (27 m. 3 mėn.), dyzelinio traukinio maÅ¡inistu AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo valdyboje nuo 2003-10 iki 2004-10 (1 m.).

Dirbdamas dyzelinio traukinio maÅ¡inistu bei maÅ¡inisto padėjėju, V. P. buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių - visÄ kÅ«nÄ veikiančios vibracijos ir triukÅ¡mo. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje yra įraÅ¡ai apie tai, kad jam stuburo juosmens srities skausmai (liumbopatija) diagnozuojami nuo 1997 m., ir kad pareiÅ¡kėjas skundėsi, jog skausmai plito į kairę kojÄ . 2007 m. KMUK Neurologijos klinikos iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 2002 m. atsiradęs deÅ¡inės kojos silpnumas. 2006 m.

VUAL ligoninės išraše iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad serga 5-6 m., prieš metus ligonio būklė pablogėjo. Skundėsi sunkumo jausmu galvoje, jos svaigimu, sutrikusia koordinacija, mėtymu į šalis einant, skausmais visame stubure su iradiacija į kojas, ypač kojų silpnumu, daugiau dešinės, dėl to sunku lipti laiptais, negali toli nueiti. V. P. 2004-06-29 buvo hospitalizuotas į VšĮ Kauno II ligoninės vertebroneurologinį skyrių su nusiskundimais, kad einant kliūna dešinioji koja, serga vienerius metus, gydėsi ambulatoriškai, kojos tapo silpnos, sunku vaikščioti.

Pareiškėjas buvo gydytas iki 2004-07-14 ir nustatyta diagnozė: stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų osteochondrozė, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių deformuojanti spondiliozė, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o slankstelių spondilioartrozė, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių dešinės pusės vidurinių šoninių diskų prasiveržimas, poūmė stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių radikulopatija, IF IIo.

Pažymėjo, kad šie nusiskundimai nebūdingi įtariamai profesinei ligai - diskogeninei juosmens srities patologijai. V. P. 2004-09-08 buvo stacionarizuotas į Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau - KMUK) Neurologijos skyrių, nes skundėsi dešinės kojos silpnumu, dešinės rankos tirpimu, bendru silpnumu ir buvo gydytas iki 2004-09-20. Pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė: krūtinės srities mielopatija, dešinės kojos parezė, lėtinė galvos smegenų arterijų išemija, pirminė arterinė hipertenzija IIo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2004-09 mėn. pagal KMUK Neurologijos klinikos išraše iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, V. P. buvo diagnozuota pagrindinė liga - stuburo krūtininės dalies mielopatija, dešinės kojos parezė, lėtinė smegenų išemija, pirminė arterinė hipertenzija IIo. Tuo tarpu pareiškėjo Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2006-03-23 akto Nr. 06-02-013 I dalyje nurodyta, kad pareiškėjui yra įtariama profesinė liga - vidinės ausies pažeidimas veikiant triukšmui.

Stubure juosmeninės kryžkaulinės dalies diskozė. Disko išvarža L5-S1. Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose yra informacijos, jog ir vėliau pareiškėjui besigydant, jam buvo konstatuojama pagrindinė liga - krūtininės dalies mielopatija. V. P. buvo gydytas KMUK Neurologijos skyriuje (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2005-05-02 iki 2005-05-13. Nustatyta diagnozė: krūtininės dalies mielopatija lėtinė smegenų išemija. Taip pat buvo gydytas ir VšĮ KMUK filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninėje nuo 2005-05-17 iki 2005-06-06 (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta diagnozė krūtininės dalies mielopatija, lėtinė smegenų išemija.

Nuo 2006-01-18 iki 2006-01-27 gydytas: KMUK Neurologijos klinikoje (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta diagnozė krūtininės dalies mielopatija, dešiniosios kojos parezė, lėtinė smegenų išemija, lėtinė liumbopatija L5-S1 disko išvarža, pirminė arterinė hipertenzija IIo. Konsultuotas otoneurologo - rasta centrinis vestibulinis sindromas, akcentuota kairė temporookcipitalinė sritis, otoneurologinė simptomatika platesnio pobūdžio, galimi pakitimai ir kamiene. KMUK darbo medicinos gydytoja 2006-04-07 V.

P. diagnozuotų ligų nepatvirtino kaip profesinių susirgimų, nes Å¡ios pareiÅ¡kėjo ligos: krÅ«tininės dalies mielopatija, deÅ¡inės kojos parezė, lėtinė smegenų iÅ¡emija, pirminė arterinė hipertenzija IIo, neįtrauktos į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä o abipusis kochlearinis neuritas, IIIo deÅ¡inėje ausyje, pradinis - kairėje, yra ženkliai asimetrinis, todėl nebÅ«dingas profesiniam triukÅ¡mo sukeltam klausos pažeidimui. V. P. 2006-04-28 kreipėsi į CDMEK, praÅ¡ydamas pripažinti jo ligas profesinėmis.

Komisijos nurodymu, diagnozei patikslinti, pareiškėjas nuo 2006-10-30 iki 2006-11-13 gydėsi Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Neurologijos skyriuje (Ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Radiologijos centre 2006-11-10 V. P. buvo atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – ir MRT) tyrimas su angiografija. Pateikta tyrimo išvada: demielinizacijos židiniai pusrutulių baltojoje medžiagoje. Galvos smegenų, smegenėlių involiuciniai pakitimai.

Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje V. P. 2006-11-03 buvo ištirta ir klausa. Pateikta tyrimų išvada: lėtinis dešinės ausies III0, kairės ausies pradinis klausos pakenkimas. Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Neurologijos skyriuje buvo patikslinta diagnozė: lėtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinė paraparezė, vyraujant pakenkimui dešinėje kojoje; lydintys susirgimai - lėtinė cerebrinė išemija išreikštos kraujagyslių aterosklerozės fone, pirminė arterinė hipertenzija, lėtinis dešinės ausies IIIo klausos pakenkimas, pradinis kairės ausies klausos pakenkimas, liumbopatija, lėtinė radikulopatija, L5-S1 mediolateralinė disko protruzija į dešinę su dešinės SI nervinės šaknelės nedidelės kompresijos požymiais.

Komisija, 2006-11-16 įvertinusi instrumentinių, laboratorinių tyrimų, turimos medicininės dokumentacijos duomenis, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjo patologija miÅ¡ri, t. y. V. P. serga įvairiomis ligomis (lėtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinė paraparezė, vyraujant pakenkimui deÅ¡inėje kojoje; lydintys susirgimai - lėtinė cerebrinė iÅ¡emija iÅ¡reikÅ¡tos kraujagyslių aterosklerozės fone, pirminė arterinė hipertenzija, lėtinis deÅ¡inės ausies IIIo klausos pakenkimas, pradinis kairės ausies klausos pakenkimas, liumbopatija, lėtinė radikulopatija, L5-S1 mediolateralinė disko protruzija į deÅ¡inę su deÅ¡inės SI nervinės Å¡aknelės nedidelės kompresijos požymiais), kai dominuojantis susirgimas yra ne profesinės kilmės, t. y. neįtrauktas į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , V.

P. susirgimų profesinėmis ligomis nepripažino. V. P. kreipėsi į teismÄ , apskųsdamas tokiÄ Komisijos iÅ¡vadÄ . Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-05-18 sprendimu Komisijos iÅ¡vada buvo panaikinta, o Komisija buvo įpareigota V. P. skundÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo ir priimti naujÄ iÅ¡vadÄ . Vykdydama šį teismo sprendimÄ , CDMEK 2007-06-02 raÅ¡tu kreipėsi į KMUK Neurologijos klinikÄ , praÅ¡ydama patikslinti V. P. nustatytas ligų diagnozes ir atsakyti į klausimus, ar esamos ligos gali bÅ«ti siejamos su vibracija ir triukÅ¡mu, t. y., atsiradę dėl Å¡ių veiksnių poveikio.

V. P. 2007-07-10 - 2007-07-20 buvo hospitalizuotas KMUK Neurologijos skyriuje (Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Jam buvo atlikti diagnostiniai tyrimai, konsultavo gydytojai specialistai. Galvos smegenų MRT tyrimo išvada: išsėtinė sklerozė, smegenų atrofijos požymiai. Taip pat buvo atliktas stuburo krūtininės ir juosmeninės srities MRT tyrimas, kurio išvada: matomi degeneraciniai pokyčiai, tarpslankstelinė osteochondrozė, apatiniuose krūtininiuose tarpuose diskai degeneruoti, dehidruoti, sužemėję, tarpslankstelinė osteochondrozė, taip pat L1-L2, L3-L4, L5-S1 tarpuose.

Nugaros smegenyse ir conus medullaris MR signalo pokyčių nematyti. Esami pakitimai sÄ lygoja stuburo kanalo stenozę, absoliučiÄ L3-L4-L5 lygmenyje. Stebima L5-S1 tarpslankstelinė medialinė iÅ¡varža per 0,5 cm sagitaliniu matmeniu į priekinį epidurinį tarpÄ centrinėje dalyje. Otoneurologo konsultacija: yra centrinis vestibulinis sindromas, akcentuotas kairėje temporookcipitalinėje srityje. Intrakranijinės hipertenzijos reiÅ¡kinių nestebima. Otoneurologinė simptomatika platesnio pobÅ«džio, galimi pakitimai ir kamiene.

IÅ¡vada: abipusė lėtinė klausos nervo neuropatija. V. P. Å¡ioje klinikoje pirmÄ kartÄ nustatyta diagnozė: diseminuota sklerozė, progresuojanti eiga; lėtinė liumbopatija; L5 kairioji radikulopatija; tarpslankstelinė torakoliumbalinė osteochondrozė; L5-S1 tarpslankstelinė disko iÅ¡varža; pirminė arterinė hipertenzija; lėtinis abipusis kochlearinis neuritas; lėtinė smegenų iÅ¡emija dėl smegenų kraujagyslių aterosklerozės. V. P. buvo gydomas, o nuo 2007-07-23 nukreiptas medicininei reabilitacijai.

KMUK Neurologijos skyriaus vadovė doc. Diana Obelenienė raÅ¡tu atsakė į Komisijos iÅ¡keltus klausimus ir nurodė, kad kojų parezė yra mielopatijos dėl iÅ¡sėtinės sklerozės ir degeneracinių distrofinių stuburo sutrikimų pasekmė. Dabartinio hospitalizavimo metu, atlikus galvos ir nugaros MRT, buvo patvirtinta iÅ¡sėtinės sklerozės diagnozė. Jų žiniomis ir mokslinės medicininės literatÅ«ros duomenimis, patvirtinti, ar iÅ¡oriniai veiksniai, tokie, kaip kÅ«no vibracija, gali sukelti demielinizuojantį susirgimÄ , negali.

CDMEK, įvertinusi, kad V. P. serga miÅ¡ria patologija, t. y. įvairiomis ligomis, iÅ¡ kurių pagal simptomus dominuoja iÅ¡sėtinė sklerozė, 2007-10-04 priėmė iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. P. ligų nepripažino profesinėmis ligomis. V. P. su Å¡ia iÅ¡vada nesutiko ir vėl 2007-10-30 kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡vados panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-01-23 nutartimi įpareigojo Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutÄ atlikti V. P. susirgimų teismo medicinos ekspertizę.

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius 2008-02-14 - 2008-10-29 atliko teismo medicinos ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios iÅ¡vada yra - V. P. nustatytas pagrindinis susirgimas - iÅ¡sėtinė sklerozė, progresuojanti eiga. Nustatytas pagrindinis susirgimas profesinei ligai nepriskiriamas. Atsižvelgus ir įvertinus ilgalaikius V. P. nusiskundimus, darbo sÄ lygas bei esamus susirgimus, profesinis susirgimas V. P. nediagnozuojamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-02-05 nusprendė V.

P. skundÄ dėl Komisijos sprendimo panaikinimo tenkinti ir įpareigoti KomisijÄ iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo profesinės ligos nustatymo, atsižvelgiant į teismo sprendime nustatytus tyrimo ir profesinės ligos pagrįstumo nustatymo trÅ«kumus. Komisija šį teismo sprendimÄ iÅ¡nagrinėjo ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl ankstesniojo teismo sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-29 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-05 įsiteisėjusį sprendimÄ .

Komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-29 nutartį, kreipėsi į prof. ValmantÄ Budrį, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistÄ konsultantÄ , gydytojÄ neurologÄ , Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjÄ , Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų Neurologijos centro direktorių, kad pateiktų profesionaliÄ nuomonę dėl galimos V. P. profesinės ligos. Jam buvo pateikta visa turima medžiaga. Komisija 2011-04-22 gavo prof. Valmanto Budrio atsakymÄ , kuriame teigiama, kad iÅ¡sėtinė sklerozė nėra profesinė liga.

Nėra jokių mokslinių duomenų ar įrodymų, kad visÄ kÅ«nÄ veikianti ilgalaikė vibracija galėtų sukelti ar įtakoti Å¡ios ligos vystymÄ si. Stuburo juosmeninės 5-osios Å¡aknelės radikulopatija, stuburo krÅ«tininės dalies osteochondrozė, nugaros smegenų stenozė, stuburo juosmeninio 5-ojo ir kryžmeninio 1-ojo slankstelių tarpslankstelinė iÅ¡varža yra labai dažnai klinikinėje praktikoje diagnozuojama patologija žmonėms, kurie nepatyrė jokios ilgalaikės vibracijos ar kitų kenksmingų profesinių veiksnių.

V. P. 1999 m. diagnozuotas ūminis klausos nervo uždegimas. Ūminis uždegiminės kilmės klausos nervo pažeidimas nebūdingas profesiniam susirgimui dėl ilgalaikio triukšmo poveikio. 2006 m. diagnozuotas abipusis klausos nervo pažeidimas gali būti susijęs tiek su persirgtu ūminiu klausos nervo uždegimu, tiek su amžiniais vidinės ausies mikrocirkuliacijos - metabolizmo sutrikimais. Ilgalaikiam triukšmo poveikiui nebūdingas klausos nervo pažeidimo asimetriškumas (išreikštas dešinėje ausyje, pradinis kairėje ausyje), koks buvo nustatytas V.

P.. CDMEK, 2011-05-12 pakartotinai iÅ¡nagrinėjusi visus turimus V. P. dokumentus, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas serga diseminuota skleroze progresuojančia eiga, lėtine liumbopatija, L5 kairės pusės radikulopatija, tarpslanksteline   torakoliumbaline osteochondroze, L5-S1 tarpslanksteline disko iÅ¡varža, pirmine arterine hipertenzija, lėtiniu abipusiu kochleariniu neuritu, lėtine smegenų iÅ¡emija dėl smegenų kraujagyslių aterosklerozės. Vadovaudamasi Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2007-12-29 įsakymu Nr. V-1087 „Dėl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“, atsižvelgdama į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä ir profesinės rizikos veiksnius, veikusius V.

P. darbo aplinkoje, pareiÅ¡kėjo darbo stažo trukmę (41 metai), turimuose medicininiuose dokumentuose (asmens sveikatos istorija, gydymo stacionare ligos istorijos) esančiÄ informacijÄ , gydytojų specialistų (gydytojų neurologų, gydytojų otoneurologų, Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto gydytojo neurologo prof. V. Budrio, gydytojų radiologų) pateiktas iÅ¡vadas, teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vadas, medicininės mokslinės literatÅ«ros duomenis, Komisija konstatavo, kad V. P. ligos, kurios neįtrauktos į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , progresavo, o dėl darbo aplinkoje veikusių profesinės rizikos veiksnių galimai iÅ¡sivystę kitos ligos (L5-S1 disko protrÅ«zija) nesukėlė komplikacijų, jų simptomai yra neryÅ¡kÅ«s kitų V.

P. nustatytų ligų, neįtrauktų į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , atžvilgiu. Komisija, vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, 8.1.1 ir 8.1.2 punktų nuostatomis, nustatančiomis, kad Komisijos kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai yra nustatomi keli tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja ne profesinės kilmės susirgimo simptomatika bei komplikacijos, todėl pagal kompetencijÄ neteikė iÅ¡vados dėl profesinės ligos V.

P. patvirtinimo (b. l. 39-43).Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodo, kad palaiko CDMEK 2011-05-30 iÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad CDMEK, vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, 8.1.1 ir 8.1.2 punktų nuostatomis, nustatančiomis, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai yra nustatomi keli tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja neprofesinės kilmės susirgimo simptomatika, pagal kompetencijÄ neteikia iÅ¡vados dėl profesinės ligos patvirtinimo, nes CDMEK turimuose dokumentuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę esanti informacija įrodo bÅ«tent tokias aplinkybes, pagal kurias atvejis nepriskiriamas CDMEK kompetencijai (b. l. 29-30).Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovo IÅ¡vada yra pagrįsta ir teisėta. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjo, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-02-06 VšĮ Kauno Å ilainių poliklinikos gydytoja Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie pareiÅ¡kėjui V. P. įtariamÄ profesinę ligÄ , kurios pirminė diagnozė – vidinis ausies pažeidimas veikiant triukÅ¡mui (TLK kodas – H83.3), triukÅ¡mo profesinis poveikis (TLK kodas – Z57.0), diskozė stuburo kryžkaulinės dalies (TLK kodas – H54.1), stuburo intervertebralinė disko iÅ¡varža (TLK kodas – H55.1), vibracijos profesinis poveikis (TLK kodas – H57.7) (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 30).

Profesinės ligos tyrimo komisija 2006-03-23 patvirtino profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ Nr. 06-02-013, kurio I dalyje, susijusioje su profesinės ligos priežasčių tyrimu, nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo V. P. stažas yra 42 metai, susijęs su profesinės rizikos veiksniais – 41 metai. PareiÅ¡kėjas nuo 1967 m. gegužės mėnesio iki 1972 metų lapkričio mėnesio dirbo dyzelinio traukinio maÅ¡inisto padėjėju, nuo 1972 metų lapkričio mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio – dyzelinio traukinio maÅ¡inistu.

Dirbdamas dyzelinių traukinių maÅ¡inistu ir maÅ¡inisto padėjėju, jis buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – visÄ kÅ«nÄ veikiančios vibracijos, kuri, 2006-03-14 atlikus matavimus ant maÅ¡inisto kabinos grindų, virÅ¡ijo ribinę kasdienio veikimo vertę, ir triukÅ¡mo, dyzelinėje patalpoje virÅ¡ijančio leistinÄ ribinę vertę (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 32-34). Å io akto II dalyje, užpildytoje darbo medicinos gydytojos, nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuotos ligos – stuburo krÅ«tininės dalies mielopatija su deÅ¡inės kojos pareze (TLK kodas M51.0) ir deÅ¡inės ausies I0 prikurtimas (TLK kodas H90.3) – neįeina į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , o vibracija nevirÅ¡ija higienos normų, dėl ko profesinės ligos diagnozė nepatvirtinama (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 35).

PareiÅ¡kėjui profesinės ligos diagnozės nepatvirtinimÄ apskundus atsakovei Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (toliau – ir atsakovė, CDMEK), pastaroji 2006-10-17 iÅ¡vada „Dėl profesinės ligos pripažinimo“ pareiÅ¡kėjui profesinio susirgimo nediagnozavo (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, II t., b. l. 5–6, 15-16). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-05-18 sprendimu skundžiamÄ 2006-10-17 iÅ¡vadÄ â€žDėl profesinės ligos pripažinimo“ panaikino ir įpareigojo atsakovę iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ naujo (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 128-131).

Atsakovei 2007-10-04 priėmus iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“, kuria pareiÅ¡kėjui V. P. profesinis susirgimas nediagnozuotas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-02-05 sprendimu 2007-10-04 iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“ panaikino ir įpareigojo atsakovę iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo V. P. profesinės ligos nustatymo, atsižvelgiant į teismo sprendime nustatytus tyrimo ir profesinės ligos pagrįstumo nustatymo trÅ«kumus (administracinė byla Nr. I-130-473/2009, b. l. 172-177).Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 2011-05-30 priėmė sprendimÄ Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, 8.1.1 ir 8.1.2 p., nustatančiomis, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas, pagal kompetencijÄ neteikia iÅ¡vados dėl profesinės ligos patvirtinimo, kadangi turimi dokumentai apie pareiÅ¡kėjo V.

P. sveikatos bÅ«klę patvirtina bÅ«tent tokias aplinkybes, t. y. kad diagnozuoti susirgimai neįraÅ¡yti į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä ir kad nustatyti keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas (b. l. 7-10). PareiÅ¡kėjas V. P., pateiktame skunde teigia, kad atsakovė, teigdama, kad pagrindinis jo susirgimas yra iÅ¡sėtinė sklerozė progresuojančia eiga, nepasisako apie pasekmes, kurias sukelia kiti susirgimai, kurie, atsiradę ir diagnozuoti anksčiau nei iÅ¡sėtinė sklerozė, buvo jo visiÅ¡ko nedarbingumo priežastimi, kitos iÅ¡vados taip pat grindžiamos prielaidomis.      Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir DSSÄ®), be kita ko, numato: profesinė liga – Å«mus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (DSSÄ® 2 str. 28 d.); profesinės ligos skirstomos pagal pasireiÅ¡kimo laikÄ ir požymius:

1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrÄ darbo laikÄ ;

2) Å«mi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vienÄ darbo dienÄ ) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis Å«miu poveikiu (DSSÄ® 42 str. 4 d.); lėtinę profesinę ligÄ Ä¯taręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raÅ¡tu praneÅ¡a darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinei įstaigai (DSSÄ® 43 str. 3 d.); praneÅ¡imų apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su darbu, iÅ¡ jų apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, apie nelaimingus atsitikimus, nesusijusius su darbu, profesines ligas ir jų registravimo tvarkÄ nustato atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (DSSÄ® 43 str. 4 d.); visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, iÅ¡ jų nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, nelaimingų atsitikimų, nesusijusių su darbu, profesinių ligų, nurodytų Å¡io Ä®statymo 42 straipsnyje, tyrimo tvarka, nustatyta Å¡iame Ä®statyme, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (DSSÄ® 44 str. 1 d.); visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo bÅ«ti iÅ¡tirti, tyrimo rezultatai suraÅ¡yti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka (DSSÄ® 44 str. 2 d.); profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija.

Ä® Å¡iÄ komisijÄ Ä¯eina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligÄ Ä¯taręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sÄ lygas ir teikia tyrimui reikalingÄ informacijÄ .

Komisijos suraÅ¡ytÄ profesinės ligos patvirtinimo aktÄ pasiraÅ¡o komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasiraÅ¡ytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, iÅ¡siunčiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms (DSSÄ® 44 str. 10 d.); jei profesinę ligÄ tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimÄ atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse (DSSÄ® 44 str. 11 d.); komisijos, tyrusios profesinę ligÄ , sprendimus bei iÅ¡vadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui (DSSÄ® 44 str. 12 d.); ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija.

Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos teikiamos paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Å ios komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas teismui (DSSÄ® 44 str. 13 d. (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1169 redakcija)).V. P. profesinės ligos tyrimo metu galiojusios redakcijos Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Tyrimo nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-27 Nr. 487 (originali nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2009-12-06), be kita ko, numatė: profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai reglamentuoja profesinių ligų priežasčių tyrimÄ , profesinių ligų diagnozės, iÅ¡skyrus Å«mius apsinuodijimus, nustatymÄ , profesinių ligų registravimÄ ir apskaitÄ .

Å ie nuostatai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų tyrimu, diagnozės nustatymu ir apskaita (Tyrimo nuostatų 1 p.); darbuotojas, įtaręs profesinę ligÄ , turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Profesinę ligÄ Ä¯taręs asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gydytojas Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento (toliau vadinama – reglamentas), kurį tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau vadinama – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos direktorius, nustatyta tvarka informuoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių (Tyrimo nuostatų 10 p.); profesinės ligos priežasčių tyrimo procedÅ«ra atliekama vadovaujantis reglamentu.

Profesinės ligos priežastys tiriamos dalyvaujant visiems profesinės ligos tyrimo komisijos (toliau vadinama – komisija) nariams darbuotojo, kuriam įtariama profesinė liga, darbo vietoje, jeigu ji iÅ¡likusi (Tyrimo nuostatų 12 p.); komisija, iÅ¡tyrusi įtariamos profesinės ligos priežastis, reglamente nustatyta tvarka užpildo ir pasiraÅ¡o profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau vadinama – aktas) pirmÄ jÄ dalį („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“). Su akto pirmÄ ja dalimi supažindinamas darbuotojas ar jo atstovas ir įmonės vadovas pasiraÅ¡ytinai (Tyrimo nuostatų 21 p.); profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sÄ raÅ¡u, tvirtinamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir 10-osios redakcijos Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10), įvesta sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d.

įsakymu Nr. 542 (Tyrimo nuostatų 24 p.); profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas, turintis Å¡ios veiklos licencijÄ (Tyrimo nuostatų 25 p.); darbo medicinos gydytojas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Å¡ių Nuostatų 26 punkte nurodytų dokumentų gavimo iÅ¡tiria asmenį ir nustato profesinės ligos diagnozę arba jos nenustato (Tyrimo nuostatų 27 p.); darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatęs, reglamento nustatyta tvarka užpildo, pasiraÅ¡o ir iÅ¡siunčia komisijos pirmininkui akto antrÄ jÄ dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“) (Tyrimo nuostatų 28 p.); suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raÅ¡tu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisijÄ (Tyrimo nuostatų 31 p.); ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija teisės aktų nustatyta tvarka.

Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, priėmusi sprendimÄ dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininkas per 3 dienas nuo iÅ¡vados suraÅ¡ymo iÅ¡siunčia po vienÄ jos egzempliorių Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, darbuotojui, darbdaviui ir draudimo įstaigai, o jeigu iÅ¡vada suraÅ¡yta dėl profesinės ligos nepagrįstumo, vienÄ jos egzempliorių – ir Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai.

Suinteresuoti asmenys, nesutikę su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį apskųsti teismui (Tyrimo nuostatų 32 p. (originali nutarimo redakcija galiojusi nuo 2004-05-01 iki Å¡iol). Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125, be kita ko, numato: darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatęs, užpildo akto antrÄ jÄ dalį (Nuostatų 2 priedas), nurodydamas darbuotojo vardÄ ir pavardę, asmens kodÄ Â (Reglamento 31 p.); darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinę ligÄ , užpildo akto antros dalies 18–23 punktus, o nenustatęs – užpildo akto antros dalies 18, 19 ir 24 punktus (Reglamento 32 p.); jei darbuotojui tuo pačiu metu nustatytos kelios artimai susijusios vieno ir to paties veiksnio sukeltos profesinės ligos, koduojama tik sunkiausia profesinė liga (Reglamento 33 p.); užpildytÄ akto antrÄ jÄ dalį pasiraÅ¡o darbo medicinos gydytojas, nurodydamas savo pareigas, telefono numerį, vardÄ ir pavardę (Reglamento 34 p.); suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar ligos nenustatymu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raÅ¡tu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisijÄ (Reglamento 39 p.);

Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija savo sprendimu patvirtina ar nepatvirtina profesinės ligos diagnozę ir per 3 dienas nuo iÅ¡vados suraÅ¡ymo iÅ¡siunčia po vienÄ jos egzempliorių komisijos pirmininkui, darbuotojui, įmonės vadovui ir draudimo įstaigai, o jeigu profesinės ligos diagnozė nepatvirtinta, vienÄ jos egzempliorių – Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai (Reglamento 40 p.).Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37 (2009-05-26 įsakymo Nr. V-409 redakcija), be kita ko, numato:

Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai reglamentuoja Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimÄ (Nuostatų 1 p.); Komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu (Nuostatų 2 p.); Komisijos uždaviniai – patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai (Nuostatų 7 p.);

Komisijos kompetencijai nepriklauso: susirgimų, neįraÅ¡ytų į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , atvejai; atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas; atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojančiÄ profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytÄ tvarkÄ (Nuostatų 8-8.1.3 p.); Komisijos funkcijos yra Å¡ios: spręsti, ar pareiÅ¡kėjo (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimo nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai; spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims; atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo; nustatyta tvarka teikti informacijÄ Valstybės profesinių ligų registrui; analizuoti Komisijos darbÄ ; nustatyta tvarka teikti informacijÄ steigėjui ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims apie Komisijos priimtus sprendimus; vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (Nuostatų 9-9.7 p.);

Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę nenagrinėti atvejų, kurie nepriklauso Komisijos kompetencijai, siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas papildomai iÅ¡tirti ir patikslinti diagnozę (Nuostatų 10-10.1, 10.3 p.); Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data ir vieta, Komisijos pirmininko ir raÅ¡iusio protokolÄ Komisijos nario vardas ir pavardė, per posėdį svarstyti klausimai, posėdžio dalyviai, balsavimo rezultatai, sprendimai. ProtokolÄ pasiraÅ¡o Komisijos pirmininkas ir protokolÄ rašęs Komisijos narys (Nuostatų 25 p.);

Komisijos sprendimas įforminamas raÅ¡tu ir patvirtinamas Komisijos pirmininko paraÅ¡u (Nuostatų 26 p.); Komisijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami teismui (Nuostatų 37 p.). Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , galima teigti, skundas yra pagrįstas iÅ¡ dalies: Å«maus ar lėtinio darbuotojo sveikatos sutrikimo, kurį sukelia vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, pripažinimas profesine liga nėra savitikslis – tokio pobÅ«džio fakto nustatymas yra prielaida įgyvendinti teisę gauti netektų pajamų kompensacijÄ â€“ ligos dėl profesinės ligos paÅ¡alpÄ , netekto darbingumo vienkartinę ar periodines kompensacijas – pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ .

Profesinių ligų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilės sÄ raÅ¡o Nr. 5.3. numatyta liga „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukÅ¡mo“, o eilės sÄ raÅ¡o Nr. 5.19. - „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kÅ«no vibracijos“. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (administracinė byla Nr. I-130-473/2009, I tomas, b. l. 55), Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nukreipimu pareiÅ¡kėjas V.

P. 2007-07-10 – 2007-07-20 stacionariam ištyrimui ir gydymui buvo hospitalizuotas KMUK Neurologijos skyriuje, kur jam nustatyta galutinė diagnozė: išsėtinė sklerozė, lėtinė lumbopatija, kairės pusės stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo laūtininės-juosmeninės srities tarpslankstelinė osteochondrozė, nugaros kanalo stenozė, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža, pirminė hipertenzija II° (R-2), lėtinis abipusis klausos nervo uždegimas, galvos smegenų išemija, savųjų arterijų aterosklerozė (administracinė byla Nr. I-130-473/2009, I tomas, b. l. 55, 154).

Administracinėje byloje Nr. I-130-473/2009 teismo paskirtos medicinos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-130-473/2009, I tomas, b. l. 155), be kita ko, nurodyta: V. P. nustatyti pagrindiniai susirgimai – iÅ¡sėtinė sklerozė, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo krÅ«tininės dalies osteochondrozė, nugaros smegenų stenozė, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža; iÅ¡sėtinė sklerozė į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä neįtraukta;

V. P. diagnozuotos ligos – lėtinė stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža – būtų priskirtos Juosmeninės stuburo dalies diskų ligoms, sukeltoms ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, jeigu nebūtų diagnozuota mišri patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai; esant mišriai patologijai, negalima išskirti ligos, kuri būtų tiesiogiai susijusi su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, dėl ko profesinis susirgimas nediagnozuojamas.

IÅ¡ esmės tokia pat iÅ¡vada, kiek ji susijusi su V. P. diagnozuotų ligų priskyrimu Juosmeninės stuburo dalies diskų ligoms, sukeltoms ilgalaikės vertikalios viso kÅ«no vibracijos, padaryta ir ginčijamu atsakovės 2011-05-30 sprendimu Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ – V. P. diagnozuotos ligos, kurios neįtrauktos į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , sparčiai progresavo, sukėlė žymiai daugiau sveikatos sutrikimų nei kitos ligos (L5-S1 disko protruzija), galimai iÅ¡sivysčiusios dėl profesinės rizikos veiksnių, todėl esant nustatytiems keliems tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimams ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimo simptomatika, pagal kompetencijÄ iÅ¡vada dėl profesinės ligos patvirtinimo neteikiama.

Tokia išvada, teismo vertinimu, yra nepagrįsta: kaip numato Nuostatų 8.1.1. p., Komisijos kompetencijai nepriklauso atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas. Minėtos nuostatos – kad CDMEK kompetencijai nepriklauso atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas – įtvirtinimas, teismo vertinimu, pagrįstas tuo, kad esant keliems tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimams ir dominuojant ne profesinės kilmės susirgimams, objektyviai nebūtų galima nustatyti ar profesinės kilmės susirgimas yra darbingumo netekimo priežastis, o jei ir tai būtų galima padaryti – kiek dėl būtent profesinės kilmės susirgimo, esant kitiems tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimams ir dominuojant ne profesinės kilmės susirgimui, yra netekta darbingumo.

Iš esmės dėl tos pačios priežasties Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125, 33 p. numato, kad jei darbuotojui tuo pačiu metu nustatytos kelios artimai susijusios vieno ir to paties veiksnio sukeltos profesinės ligos, koduojama tik sunkiausia profesinė liga, t. y. liga, kuri pasekmėmis dominuoja kitų susijusių ligų atžvilgiu, dėl ko lengvesnių ligų kodavimas netenka prasmės. Šio atveju pareiškėjui V.

P. nustatyti pagrindiniai susirgimai – išsėtinė sklerozė, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo krūtininės dalies osteochondrozė, nugaros smegenų stenozė, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža. V. P. diagnozuotos ligos – lėtinė stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža, kaip matyti iš ekspertizės akto bei ko iš esmės neneigia ir CDMEK, gali būti priskiriamos Juosmeninės stuburo dalies diskų ligoms, sukeltoms ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, tačiau tai nepadaryta iš esmės dėl to, kad yra diagnozuota mišri patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateikto metodinės priemonės (b. l. 83-94), liudytoju apklausto SAM specialisto-konsultanto neurologo profesoriaus V. Budrio, kurio iÅ¡vada priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ rėmėsi CDMEK (b. l. 57), parodymų, TLK-10, TLK-10-AM klasifikatorių, nors tiek iÅ¡sėtinė sklerozė, tiek stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija bei stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža (L5-S1 disko iÅ¡varža) bendrÄ ja prasme apibÅ«dinamos kaip nervų sistemos ligos, jos visgi ne tik klasifikuojamos atskirai – iÅ¡sėtinė sklerozė – kaip centrinės nervų sistemos liga, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija bei stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža (L5-S1 disko iÅ¡varža) – kaip periferinės nervų sistemos liga, bet, kaip teismo posėdyje parodė SAM specialistas-konsultantas neurologas profesorius V.

Budrys, iÅ¡ neurologinės pusės yra visiÅ¡kai skirtingi susirgimai, dėl kurių atsiradę sutrikimai gali bÅ«ti iÅ¡skiriami, t. y. neurologiÅ¡kai galima iÅ¡skirti, ar konkretaus sutrikimo, o tuo pačiu – ir įtakojančio asmens darbingumÄ , atsiradimo priežastis yra centrinės (iÅ¡sėtinė sklerozė) ar periferinės nervų sistemos (stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija bei L5-S1 disko iÅ¡varža) ligos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo V. P. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimas Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ dalyje, kurioje pasisakyta, kad V.

P. ligų diagnozė, susijusi su nervų ligomis, priskiriama atvejams, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas, naikinamas ir atsakovė įpareigojama iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjui V. P. profesinės ligos, numatytos Profesinių ligų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilės sÄ raÅ¡o Nr. 5.19.

– „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kÅ«no vibracijos“, diagnozavimo klausimÄ .Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimas Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ dalyje, kurioje pasisakyta, kad lėtinis abipusis kochlearinis neuritas priskirtinas susirgimų, neįraÅ¡ytų į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , todėl CDMEK kompetencijai nepriklauso, yra pagrįstas, todėl Å¡ioje dalyje jo naikinti nėra pagrindo:

V. P. nustatytas dešinės ausies III – laipsnio, kairės ausies – pradinis klausos nervo pažeidimas, kaip iš esmės teigia tiek CDMEK, tiek SAM specialistas-konsultantas neurologas profesorius V. Budrys (b. l. 57), gali būti susijęs tiek su V. P. 1999 m. persirgtu ūminiu klausos nervo uždegimu, tiek su amžiniais vidinės ausies mikrocirkuliacijos – metabolizmo sutrikimais, tiek ir su ilgalaikiu triukšmo poveikiu, tačiau pastarosios kilmės (dėl ilgalaikio triukšmo poveikio) pažeidimui nebūdingas asimetriškumas, kuris nustatytas pareiškėjui.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :Pareiškėjo V.

P. skundÄ tekinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimÄ Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ dalyje, kurioje pasisakyta, kad V. P. ligų diagnozė, susijusi su nervų ligomis, priskiriama atvejams, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinę darbo medicinos ekspertų komisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjui V.

P. profesinės ligos, numatytos Profesinių ligų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilės sÄ raÅ¡o Nr. 5.19. – „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kÅ«no vibracijos“, diagnozavimo klausimÄ .Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                Arūnas Dirvonas                                  Rūta Miliuvienė  Rosita Patackienė