e2f8269e-40e4-483f-aca6-4bfbd0db8b47 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedP., atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos atstovei Izoldai Baikienei, treÄiojo suinteresuotojo asmens AB âLietuvos geležinkeliaiâ atstovui V. U., nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, treÄiajam suinteresuotam asmeniui AB âLietuvos geležinkeliaiâ dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a tÂ Ä :  PareiÅ¡kÄjas V.
Legislator headnote
AI generatede2f8269e-40e4-483f-aca6-4bfbd0db8b47 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Akivaizdu, kad komisijos iÅ¡vadoje konstatavimas nÄra pagrįstas jokiais tyrimais, todÄl IÅ¡vadoje remiamasi prielaidomis. Mano, kad CDMEK skundžiame akte iÅ¡vardijusi jo susirgimus, be jokio teisÄto pagrindo nenustatÄ Å¡ių susirgimų atsiradimo pradžios, kiekvieno iÅ¡ Å¡ių susirgimų atsiradimo priežasÄių bei jų neįvertino, pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymo Nr. V-1087 âDÄl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimoâ 6.1, 6.3 ir 6.8 punktų reikalavimus (b. l. 1-4).
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-3271-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01459-2011-6)                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2011 m. gruodžio 15 d.                                                                         Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Dirvono (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), RÅ«tos MiliuvienÄs ir Rositos PatackienÄs, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovei L.
P., atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos atstovei Izoldai Baikienei, treÄiojo suinteresuotojo asmens AB âLietuvos geležinkeliaiâ atstovui V. U., nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, treÄiajam suinteresuotam asmeniui AB âLietuvos geležinkeliaiâ dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a tÂ Ä :  PareiÅ¡kÄjas V.
P. skunde teismo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 iÅ¡vadÄ Nr. S-(14.2)-301 âDÄl profesinÄs ligos tyrimoâ ir įpareigoti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti klausimÄ dÄl jo profesinÄs ligos nustatymo. Nurodo, kad 2011-06-03 gavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau â ir CDMEK) iÅ¡vadÄ Nr. S-(14.2)-301 âDÄl profesinÄs ligos tyrimoâ (toliau â ir IÅ¡vada), kurioje nurodoma, kad vadovaudamasi CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2008-01-016 įsakymu Nr. V-37 8.1.1 ir 8.1.2 p. nuostatomis, nustatanÄiomis, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso nagrinÄti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai yra nustatomi keli tos paÄios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimo simptomatika, pagal kompetencijÄ neteikia iÅ¡vados dÄl profesinÄs ligos patvirtinimo, nes CDMEK turimuose dokumentuose apie jo sveikatos bÅ«klÄ esanti informacija įrodo bÅ«tent tokias aplinkybes, pagal kurias atvejis nepriskiriamas CDMEK kompetencijai.
Nesutinka su Å¡ia iÅ¡vada, kadangi ji yra nepagrįsta ir neteisÄta, priimta pažeidžia reikalavimus įvertinti visas ligas jų atsiradimo momentu. Nesutinka su CDMEK IÅ¡vadoje nurodytais teiginiais dÄl ko jam nenustatyta, kad jis serga profesine liga, kadangi iÅ¡vados yra neobjektyvios, be to, neiÅ¡taisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-05 sprendime nurodyti darbo trÅ«kumai. Teismas sprendime nurodÄ, kad CDMEK netinkamai nustatÄ tyrimo laikotarpį, t. y., komisija privalÄjo vertinti jo susirgimus nuo 1997 m., kai pasireiÅ¡kÄ pirmosios ligos simptomai.
MinÄtame sprendime neginÄijamai nustatyta svarbi faktinÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjui pirmoji su jo darbo sÄ lygomis susijusi liga (stuburo juosmens srities skausmai (lumbopatija) buvo diagnozuota 1997 m., o iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ buvo diagnozuota tik 2007-07-20, todÄl teismas nesutiko su skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, kad profesinis susirgimas nediagnozuotinas ir dÄl jam diagnozuotų ligų priskyrimo profesinÄms ligoms nesprÄsta, kadangi pareiÅ¡kÄjas serga miÅ¡ria patologija, vyraujant iÅ¡sÄtinÄs sklerozÄs klinikai.
CDMEK IÅ¡vadoje nurodo, kad jos kompetencijai nepriklauso nagrinÄti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai nustatomi keli tos paÄios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimo simptomatika. Taigi, skundžiama IÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma nei objektyvi nei teisinga, kadangi CDMEK pasirinko netinkamÄ ligų tyrimo laikotarpį, nors formaliai nurodo, jog vadovavosi visa jo ligos istorija, ir nurodo, kad susirgimÄ nulÄmÄ keli susirgimai, nevertinant tai, kad lumbopatija buvo diagnozuota dar 1997 metais.
Tuo metu jis visiÅ¡kai nesirgo iÅ¡sÄtine skleroze ir kitais Å¡alutiniais susirgimais. AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad atsakovas remiantis jo ligos istorijoje esanÄiais įraÅ¡ais, konstatuoja, kad 2003 metais yra nustatoma pagrindinÄ ligos diagnozÄ: stuburo osteochondrozÄ, spondilioartrozÄ, L5-S1 disko iÅ¡varža į deÅ¡. medioteraliai, skausminis sindromas. Akivaizdu, kad pradiniame etape apie jokiÄ iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ progresuojanÄia eiga nÄra raÅ¡oma. Tuo metu, 2004 metais, jis jau buvau visiÅ¡kai nedarbingas, jam buvo leista dirbti tik budÄtoju, įvairius darbus be fizinÄs įtampos.
Mano, kad atsakovas pakartotinai priimdamas analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , netinkamai vertino ir tai, kad jis dirbo 42 metus dyzelinio traukinio maÅ¡inistu bei maÅ¡inisto padÄjÄju. Å is darbas turÄjo tiesioginÄs įtakos jo sveikatos bÅ«klei. Jo profesinÄs ligos tyrimo priežasÄių ir patvirtinimo aktas Nr. 06-02-013 (2006-03-23) patvirtina, kad visÄ laikÄ dirbo dyzelinio traukinio maÅ¡inistu ar jo padÄjÄju. Nuo pat 1963 m. liepos mÄnesio jį veikÄ triukÅ¡mas ir vibracija. Jo sveikatos bÅ«klÄ atspindi ir privalomųjų sveikatos tikrinimų duomenys, kurie patvirtina, kad iki 2004-01-28 jis galÄjo dirbti traukinio maÅ¡inistu ar padÄjÄju, taÄiau vÄliau gydytojai uždraudÄ dirbti šį darbÄ .
Tame paÄiame akte nurodyta, kad priežastys, galÄjusios suskelti profesinÄ ligÄ , yra mechaniniai virpesiai ir triukÅ¡mas. DÄl Å¡ių priežasÄių jam buvo uždrausta dirbti. Atsakovas padarÄ netinkamÄ iÅ¡vadÄ dÄl jo profesinÄs ligos nustatymo bei Å¡ios ligos eigos, nurodydamas, kad pagrindinis susirgimas yra iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ progresuojanÄia eiga. Atsakovas nepasisakÄ ir apie pasekmes, kurias sukelia kiti susirgimai, kurie yra M51.0 âJuosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatijaâ ir H90.3 âNeurosensorinis prikurtimas, abipusisâ.
Å ios abi ligos patenka į profesinių ligų sÄ raÅ¡o 5 skyriuje âLigos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksniųâ nurodytų ligų âKlausos susilpnÄjimas arba kurtumas, sukeltas triukÅ¡moâ (5.3 punktas), o liga âJuosmens ir kitų trapslankstelinių diskų ligos su mielopatijaâ - į Profesinių ligų sÄ raÅ¡o 5 skyriuje âLigos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksniųâ nurodytų ligų âJuosmeninÄs stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikÄs vertikalios kÅ«no vibracijosâ, kuri nurodyta 5.19 punkte, sÄ raÅ¡Ä .
Atsakovas nurodo, jog mano, kad kojų parezas yra mielopatija dÄl iÅ¡sÄtinÄs sklerozÄs ir degeneracinių-distrofinių stuburo sutrikimų pasekmÄ. TaÄiau pastaroji liga yra įtraukta į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä . BÅ«tent dÄl degeneracinių-distrofinių stuburo sutrikimų, o ne iÅ¡sÄtinÄs sklerozÄs, jis tapo visiÅ¡kai nedarbingas. PažymÄjo, kad CDMEK konstatavo, kad 2004-07-14 buvo diagnozuota: pagrindinÄ liga stuburo krÅ«tininÄs dalies mielopatija, dÄl ko, 2004-12-28 buvo leista dirbti tik lengvus fizinius darbus.
Nesutinka, kad jam nustaÄius klausos sutrikimÄ ir pripažinus, kad serga liga, kuri yra įtraukta į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , nÄra pripažįstama, kad jis serga profesine liga. IÅ¡vadoje bendromis frazÄmis nurodoma, kad ilgalaikiam triukÅ¡mo poveikiui nebÅ«dingas klausos nervo pažeidimo asimetriÅ¡kumas. TaÄiau joje nÄra vertinama, kada jam sutriko klausa ir kaip keitÄsi sutrikimas. Profesine liga pripažįstamas darbuotojo susirgimas, kurį betarpiÅ¡kai sÄ lygojo kenksmingi ir (ar) pavojingi darbo aplinkos reiÅ¡kiniai, ir toks susirgimas diagnozuotas nustatyta tvarka ir bÅ«dais.
Akivaizdu, kad komisijos iÅ¡vadoje konstatavimas nÄra pagrįstas jokiais tyrimais, todÄl IÅ¡vadoje remiamasi prielaidomis. Mano, kad CDMEK skundžiame akte iÅ¡vardijusi jo susirgimus, be jokio teisÄto pagrindo nenustatÄ Å¡ių susirgimų atsiradimo pradžios, kiekvieno iÅ¡ Å¡ių susirgimų atsiradimo priežasÄių bei jų neįvertino, pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymo Nr. V-1087 âDÄl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimoâ 6.1, 6.3 ir 6.8 punktų reikalavimus (b. l. 1-4).
Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjo atstovÄ palaikÄ skundÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti jame iÅ¡dÄstytais argumentais. Pateiktame atsiliepime atsakovas CDMEK su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjo skunde neteisingai interpretuojamas Profesinių ligų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1994-11-30 nutarimu Nr. 1198, 5.19 punktas. Profesinių ligų sÄ raÅ¡o pabaigoje esanÄioje pastaboje taip pat yra nurodyta, kad pažymÄtos ligos, neįtrauktos į Europos Komisijos rekomendacijos 2003/670/EB dÄl Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡o 1 priede pateiktÄ Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä ir antrajame priede pateiktÄ papildomų ligų, įtariamų kaip profesinÄs pagal kilmÄ, apie kurias turi bÅ«ti praneÅ¡ta ir kurias vÄliau gali bÅ«ti nusprÄsta įtraukti į Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡o pirmÄ jį priedÄ , sÄ raÅ¡Ä , taÄiau Lietuvoje laikomos profesinÄmis.
Siekdama įvertinti pareiÅ¡kÄjui įtariamos profesinÄs ligos iÅ¡sivystymo aplinkybes, kurios yra ypaÄ svarbios priimant pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl profesinÄs ligos patvirtinimo, CDMEK atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad pagal V. P. ProfesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo 2006-03-23 akto Nr. 06-02-013 1 dalies duomenis, pareiÅ¡kÄjo profesija buvo dyzelinio traukinio maÅ¡inistas. V. P. turi bendrÄ darbo staÅ¾Ä - 42 metus, o darbo, susijusio su profesinÄs rizikos veiksniais, stažo trukmÄ - 41 metai. PareiÅ¡kÄjas dirbo dyzelinio traukinio maÅ¡inisto padÄjÄju Pabaltijo geležinkelio Vilniaus dyzelinių traukinių depe nuo 1967-05 iki 1972-11 (5 m. 6 mÄn.), dyzelinio traukinio maÅ¡inistu nuo 1972-11 iki 1974-09 (1 m. 10 mÄn.), dyzelinio traukinio maÅ¡inistu VÄ® Vilniaus lokomotyvų depo Kauno ceche nuo 1976-06 iki 2003-09 (27 m. 3 mÄn.), dyzelinio traukinio maÅ¡inistu AB âLietuvos geležinkeliaiâ keleivių vežimo valdyboje nuo 2003-10 iki 2004-10 (1 m.).
Dirbdamas dyzelinio traukinio maÅ¡inistu bei maÅ¡inisto padÄjÄju, V. P. buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių - visÄ kÅ«nÄ veikianÄios vibracijos ir triukÅ¡mo. PareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijoje yra įraÅ¡ai apie tai, kad jam stuburo juosmens srities skausmai (liumbopatija) diagnozuojami nuo 1997 m., ir kad pareiÅ¡kÄjas skundÄsi, jog skausmai plito į kairÄ kojÄ . 2007 m. KMUK Neurologijos klinikos iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 2002 m. atsiradÄs deÅ¡inÄs kojos silpnumas. 2006 m.
VUAL ligoninÄs iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad serga 5-6 m., prieÅ¡ metus ligonio bÅ«klÄ pablogÄjo. SkundÄsi sunkumo jausmu galvoje, jos svaigimu, sutrikusia koordinacija, mÄtymu į Å¡alis einant, skausmais visame stubure su iradiacija į kojas, ypaÄ kojų silpnumu, daugiau deÅ¡inÄs, dÄl to sunku lipti laiptais, negali toli nueiti. V. P. 2004-06-29 buvo hospitalizuotas į VšĮ Kauno II ligoninÄs vertebroneurologinį skyrių su nusiskundimais, kad einant kliÅ«na deÅ¡inioji koja, serga vienerius metus, gydÄsi ambulatoriÅ¡kai, kojos tapo silpnos, sunku vaikÅ¡Äioti.
PareiÅ¡kÄjas buvo gydytas iki 2004-07-14 ir nustatyta diagnozÄ: stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų osteochondrozÄ, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių deformuojanti spondiliozÄ, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o slankstelių spondilioartrozÄ, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių deÅ¡inÄs pusÄs vidurinių Å¡oninių diskų prasiveržimas, poÅ«mÄ stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių radikulopatija, IF IIo.
PažymÄjo, kad Å¡ie nusiskundimai nebÅ«dingi įtariamai profesinei ligai - diskogeninei juosmens srities patologijai. V. P. 2004-09-08 buvo stacionarizuotas į Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau - KMUK) Neurologijos skyrių, nes skundÄsi deÅ¡inÄs kojos silpnumu, deÅ¡inÄs rankos tirpimu, bendru silpnumu ir buvo gydytas iki 2004-09-20. PareiÅ¡kÄjui buvo nustatyta diagnozÄ: krÅ«tinÄs srities mielopatija, deÅ¡inÄs kojos parezÄ, lÄtinÄ galvos smegenų arterijų iÅ¡emija, pirminÄ arterinÄ hipertenzija IIo.
AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad nuo 2004-09 mÄn. pagal KMUK Neurologijos klinikos iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) esanÄius duomenis, V. P. buvo diagnozuota pagrindinÄ liga - stuburo krÅ«tininÄs dalies mielopatija, deÅ¡inÄs kojos parezÄ, lÄtinÄ smegenų iÅ¡emija, pirminÄ arterinÄ hipertenzija IIo. Tuo tarpu pareiÅ¡kÄjo ProfesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo 2006-03-23 akto Nr. 06-02-013 I dalyje nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjui yra įtariama profesinÄ liga - vidinÄs ausies pažeidimas veikiant triukÅ¡mui.
Stubure juosmeninÄs kryžkaulinÄs dalies diskozÄ. Disko iÅ¡varža L5-S1. PareiÅ¡kÄjo medicininiuose dokumentuose yra informacijos, jog ir vÄliau pareiÅ¡kÄjui besigydant, jam buvo konstatuojama pagrindinÄ liga - krÅ«tininÄs dalies mielopatija. V. P. buvo gydytas KMUK Neurologijos skyriuje (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2005-05-02 iki 2005-05-13. Nustatyta diagnozÄ: krÅ«tininÄs dalies mielopatija lÄtinÄ smegenų iÅ¡emija. Taip pat buvo gydytas ir VšĮ KMUK filialo VirÅ¡užiglio reabilitacijos ligoninÄje nuo 2005-05-17 iki 2005-06-06 (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta diagnozÄ krÅ«tininÄs dalies mielopatija, lÄtinÄ smegenų iÅ¡emija.
Nuo 2006-01-18 iki 2006-01-27 gydytas: KMUK Neurologijos klinikoje (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta diagnozÄ krÅ«tininÄs dalies mielopatija, deÅ¡iniosios kojos parezÄ, lÄtinÄ smegenų iÅ¡emija, lÄtinÄ liumbopatija L5-S1 disko iÅ¡varža, pirminÄ arterinÄ hipertenzija IIo. Konsultuotas otoneurologo - rasta centrinis vestibulinis sindromas, akcentuota kairÄ temporookcipitalinÄ sritis, otoneurologinÄ simptomatika platesnio pobÅ«džio, galimi pakitimai ir kamiene. KMUK darbo medicinos gydytoja 2006-04-07 V.
P. diagnozuotų ligų nepatvirtino kaip profesinių susirgimų, nes Å¡ios pareiÅ¡kÄjo ligos: krÅ«tininÄs dalies mielopatija, deÅ¡inÄs kojos parezÄ, lÄtinÄ smegenų iÅ¡emija, pirminÄ arterinÄ hipertenzija IIo, neįtrauktos į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä o abipusis kochlearinis neuritas, IIIo deÅ¡inÄje ausyje, pradinis - kairÄje, yra ženkliai asimetrinis, todÄl nebÅ«dingas profesiniam triukÅ¡mo sukeltam klausos pažeidimui. V. P. 2006-04-28 kreipÄsi į CDMEK, praÅ¡ydamas pripažinti jo ligas profesinÄmis.
Komisijos nurodymu, diagnozei patikslinti, pareiÅ¡kÄjas nuo 2006-10-30 iki 2006-11-13 gydÄsi Vilniaus universitetinÄs Antakalnio ligoninÄs Neurologijos skyriuje (Ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus universitetinÄs ligoninÄs SantariÅ¡kių klinikos Radiologijos centre 2006-11-10 V. P. buvo atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (toliau â ir MRT) tyrimas su angiografija. Pateikta tyrimo iÅ¡vada: demielinizacijos židiniai pusrutulių baltojoje medžiagoje. Galvos smegenų, smegenÄlių involiuciniai pakitimai.
Vilniaus universitetinÄje Antakalnio ligoninÄje V. P. 2006-11-03 buvo iÅ¡tirta ir klausa. Pateikta tyrimų iÅ¡vada: lÄtinis deÅ¡inÄs ausies III0, kairÄs ausies pradinis klausos pakenkimas. Vilniaus universitetinÄs Antakalnio ligoninÄs Neurologijos skyriuje buvo patikslinta diagnozÄ: lÄtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinÄ paraparezÄ, vyraujant pakenkimui deÅ¡inÄje kojoje; lydintys susirgimai - lÄtinÄ cerebrinÄ iÅ¡emija iÅ¡reikÅ¡tos kraujagyslių aterosklerozÄs fone, pirminÄ arterinÄ hipertenzija, lÄtinis deÅ¡inÄs ausies IIIo klausos pakenkimas, pradinis kairÄs ausies klausos pakenkimas, liumbopatija, lÄtinÄ radikulopatija, L5-S1 mediolateralinÄ disko protruzija į deÅ¡inÄ su deÅ¡inÄs SI nervinÄs Å¡aknelÄs nedidelÄs kompresijos požymiais.
Komisija, 2006-11-16 įvertinusi instrumentinių, laboratorinių tyrimų, turimos medicininÄs dokumentacijos duomenis, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kÄjo patologija miÅ¡ri, t. y. V. P. serga įvairiomis ligomis (lÄtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinÄ paraparezÄ, vyraujant pakenkimui deÅ¡inÄje kojoje; lydintys susirgimai - lÄtinÄ cerebrinÄ iÅ¡emija iÅ¡reikÅ¡tos kraujagyslių aterosklerozÄs fone, pirminÄ arterinÄ hipertenzija, lÄtinis deÅ¡inÄs ausies IIIo klausos pakenkimas, pradinis kairÄs ausies klausos pakenkimas, liumbopatija, lÄtinÄ radikulopatija, L5-S1 mediolateralinÄ disko protruzija į deÅ¡inÄ su deÅ¡inÄs SI nervinÄs Å¡aknelÄs nedidelÄs kompresijos požymiais), kai dominuojantis susirgimas yra ne profesinÄs kilmÄs, t. y. neįtrauktas į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , V.
P. susirgimų profesinÄmis ligomis nepripažino. V. P. kreipÄsi į teismÄ , apskųsdamas tokiÄ Komisijos iÅ¡vadÄ . Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-05-18 sprendimu Komisijos iÅ¡vada buvo panaikinta, o Komisija buvo įpareigota V. P. skundÄ iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ naujo ir priimti naujÄ iÅ¡vadÄ . Vykdydama šį teismo sprendimÄ , CDMEK 2007-06-02 raÅ¡tu kreipÄsi į KMUK Neurologijos klinikÄ , praÅ¡ydama patikslinti V. P. nustatytas ligų diagnozes ir atsakyti į klausimus, ar esamos ligos gali bÅ«ti siejamos su vibracija ir triukÅ¡mu, t. y., atsiradÄ dÄl Å¡ių veiksnių poveikio.
V. P. 2007-07-10 - 2007-07-20 buvo hospitalizuotas KMUK Neurologijos skyriuje (Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Jam buvo atlikti diagnostiniai tyrimai, konsultavo gydytojai specialistai. Galvos smegenų MRT tyrimo iÅ¡vada: iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ, smegenų atrofijos požymiai. Taip pat buvo atliktas stuburo krÅ«tininÄs ir juosmeninÄs srities MRT tyrimas, kurio iÅ¡vada: matomi degeneraciniai pokyÄiai, tarpslankstelinÄ osteochondrozÄ, apatiniuose krÅ«tininiuose tarpuose diskai degeneruoti, dehidruoti, sužemÄjÄ, tarpslankstelinÄ osteochondrozÄ, taip pat L1-L2, L3-L4, L5-S1 tarpuose.
Nugaros smegenyse ir conus medullaris MR signalo pokyÄių nematyti. Esami pakitimai sÄ lygoja stuburo kanalo stenozÄ, absoliuÄiÄ L3-L4-L5 lygmenyje. Stebima L5-S1 tarpslankstelinÄ medialinÄ iÅ¡varža per 0,5 cm sagitaliniu matmeniu į priekinį epidurinį tarpÄ centrinÄje dalyje. Otoneurologo konsultacija: yra centrinis vestibulinis sindromas, akcentuotas kairÄje temporookcipitalinÄje srityje. IntrakranijinÄs hipertenzijos reiÅ¡kinių nestebima. OtoneurologinÄ simptomatika platesnio pobÅ«džio, galimi pakitimai ir kamiene.
IÅ¡vada: abipusÄ lÄtinÄ klausos nervo neuropatija. V. P. Å¡ioje klinikoje pirmÄ kartÄ nustatyta diagnozÄ: diseminuota sklerozÄ, progresuojanti eiga; lÄtinÄ liumbopatija; L5 kairioji radikulopatija; tarpslankstelinÄ torakoliumbalinÄ osteochondrozÄ; L5-S1 tarpslankstelinÄ disko iÅ¡varža; pirminÄ arterinÄ hipertenzija; lÄtinis abipusis kochlearinis neuritas; lÄtinÄ smegenų iÅ¡emija dÄl smegenų kraujagyslių aterosklerozÄs. V. P. buvo gydomas, o nuo 2007-07-23 nukreiptas medicininei reabilitacijai.
KMUK Neurologijos skyriaus vadovÄ doc. Diana ObelenienÄ raÅ¡tu atsakÄ Ä¯ Komisijos iÅ¡keltus klausimus ir nurodÄ, kad kojų parezÄ yra mielopatijos dÄl iÅ¡sÄtinÄs sklerozÄs ir degeneracinių distrofinių stuburo sutrikimų pasekmÄ. Dabartinio hospitalizavimo metu, atlikus galvos ir nugaros MRT, buvo patvirtinta iÅ¡sÄtinÄs sklerozÄs diagnozÄ. Jų žiniomis ir mokslinÄs medicininÄs literatÅ«ros duomenimis, patvirtinti, ar iÅ¡oriniai veiksniai, tokie, kaip kÅ«no vibracija, gali sukelti demielinizuojantį susirgimÄ , negali.
CDMEK, įvertinusi, kad V. P. serga miÅ¡ria patologija, t. y. įvairiomis ligomis, iÅ¡ kurių pagal simptomus dominuoja iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ, 2007-10-04 priÄmÄ iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. P. ligų nepripažino profesinÄmis ligomis. V. P. su Å¡ia iÅ¡vada nesutiko ir vÄl 2007-10-30 kreipÄsi į teismÄ dÄl iÅ¡vados panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-01-23 nutartimi įpareigojo Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutÄ atlikti V. P. susirgimų teismo medicinos ekspertizÄ.
Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius 2008-02-14 - 2008-10-29 atliko teismo medicinos ekspertizÄ (ekspertizÄs aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios iÅ¡vada yra - V. P. nustatytas pagrindinis susirgimas - iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ, progresuojanti eiga. Nustatytas pagrindinis susirgimas profesinei ligai nepriskiriamas. Atsižvelgus ir įvertinus ilgalaikius V. P. nusiskundimus, darbo sÄ lygas bei esamus susirgimus, profesinis susirgimas V. P. nediagnozuojamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-02-05 nusprendÄ V.
P. skundÄ dÄl Komisijos sprendimo panaikinimo tenkinti ir įpareigoti KomisijÄ iÅ¡nagrinÄti klausimÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo profesinÄs ligos nustatymo, atsižvelgiant į teismo sprendime nustatytus tyrimo ir profesinÄs ligos pagrįstumo nustatymo trÅ«kumus. Komisija šį teismo sprendimÄ iÅ¡nagrinÄjo ir kreipÄsi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dÄl ankstesniojo teismo sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-29 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-05 įsiteisÄjusį sprendimÄ .
Komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-29 nutartį, kreipÄsi į prof. ValmantÄ Budrį, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistÄ konsultantÄ , gydytojÄ neurologÄ , Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedÄjÄ , Vilniaus universiteto ligoninÄs SantariÅ¡kių klinikų Neurologijos centro direktorių, kad pateiktų profesionaliÄ nuomonÄ dÄl galimos V. P. profesinÄs ligos. Jam buvo pateikta visa turima medžiaga. Komisija 2011-04-22 gavo prof. Valmanto Budrio atsakymÄ , kuriame teigiama, kad iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ nÄra profesinÄ liga.
NÄra jokių mokslinių duomenų ar įrodymų, kad visÄ kÅ«nÄ veikianti ilgalaikÄ vibracija galÄtų sukelti ar įtakoti Å¡ios ligos vystymÄ si. Stuburo juosmeninÄs 5-osios Å¡aknelÄs radikulopatija, stuburo krÅ«tininÄs dalies osteochondrozÄ, nugaros smegenų stenozÄ, stuburo juosmeninio 5-ojo ir kryžmeninio 1-ojo slankstelių tarpslankstelinÄ iÅ¡varža yra labai dažnai klinikinÄje praktikoje diagnozuojama patologija žmonÄms, kurie nepatyrÄ jokios ilgalaikÄs vibracijos ar kitų kenksmingų profesinių veiksnių.
V. P. 1999 m. diagnozuotas Å«minis klausos nervo uždegimas. Ūminis uždegiminÄs kilmÄs klausos nervo pažeidimas nebÅ«dingas profesiniam susirgimui dÄl ilgalaikio triukÅ¡mo poveikio. 2006 m. diagnozuotas abipusis klausos nervo pažeidimas gali bÅ«ti susijÄs tiek su persirgtu Å«miniu klausos nervo uždegimu, tiek su amžiniais vidinÄs ausies mikrocirkuliacijos - metabolizmo sutrikimais. Ilgalaikiam triukÅ¡mo poveikiui nebÅ«dingas klausos nervo pažeidimo asimetriÅ¡kumas (iÅ¡reikÅ¡tas deÅ¡inÄje ausyje, pradinis kairÄje ausyje), koks buvo nustatytas V.
P.. CDMEK, 2011-05-12 pakartotinai iÅ¡nagrinÄjusi visus turimus V. P. dokumentus, nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas serga diseminuota skleroze progresuojanÄia eiga, lÄtine liumbopatija, L5 kairÄs pusÄs radikulopatija, tarpslanksteline   torakoliumbaline osteochondroze, L5-S1 tarpslanksteline disko iÅ¡varža, pirmine arterine hipertenzija, lÄtiniu abipusiu kochleariniu neuritu, lÄtine smegenų iÅ¡emija dÄl smegenų kraujagyslių aterosklerozÄs. Vadovaudamasi Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2007-12-29 įsakymu Nr. V-1087 âDÄl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimoâ, atsižvelgdama į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä ir profesinÄs rizikos veiksnius, veikusius V.
P. darbo aplinkoje, pareiÅ¡kÄjo darbo stažo trukmÄ (41 metai), turimuose medicininiuose dokumentuose (asmens sveikatos istorija, gydymo stacionare ligos istorijos) esanÄiÄ informacijÄ , gydytojų specialistų (gydytojų neurologų, gydytojų otoneurologų, Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto gydytojo neurologo prof. V. Budrio, gydytojų radiologų) pateiktas iÅ¡vadas, teismo medicinos ekspertizÄs iÅ¡vadas, medicininÄs mokslinÄs literatÅ«ros duomenis, Komisija konstatavo, kad V. P. ligos, kurios neįtrauktos į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , progresavo, o dÄl darbo aplinkoje veikusių profesinÄs rizikos veiksnių galimai iÅ¡sivystÄ kitos ligos (L5-S1 disko protrÅ«zija) nesukÄlÄ komplikacijų, jų simptomai yra neryÅ¡kÅ«s kitų V.
P. nustatytų ligų, neįtrauktų į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , atžvilgiu. Komisija, vadovaudamasi CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, 8.1.1 ir 8.1.2 punktų nuostatomis, nustatanÄiomis, kad Komisijos kompetencijai nepriklauso nagrinÄti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai yra nustatomi keli tos paÄios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimo simptomatika bei komplikacijos, todÄl pagal kompetencijÄ neteikÄ iÅ¡vados dÄl profesinÄs ligos V.
P. patvirtinimo (b. l. 39-43).Teismo posÄdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti iÅ¡ esmÄs atsiliepime nurodytais argumentais. Pateiktame atsiliepime treÄiasis suinteresuotas asmuo AB âLietuvos geležinkeliaiâ su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. Nurodo, kad palaiko CDMEK 2011-05-30 iÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad CDMEK, vadovaudamasi CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, 8.1.1 ir 8.1.2 punktų nuostatomis, nustatanÄiomis, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso nagrinÄti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai yra nustatomi keli tos paÄios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja neprofesinÄs kilmÄs susirgimo simptomatika, pagal kompetencijÄ neteikia iÅ¡vados dÄl profesinÄs ligos patvirtinimo, nes CDMEK turimuose dokumentuose apie pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄ esanti informacija įrodo bÅ«tent tokias aplinkybes, pagal kurias atvejis nepriskiriamas CDMEK kompetencijai (b. l. 29-30).TreÄiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posÄdyje su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti.
Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovo IÅ¡vada yra pagrįsta ir teisÄta. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjo, atsakovÄs ir treÄiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-02-06 VšĮ Kauno Å ilainių poliklinikos gydytoja ValstybinÄs darbo inspekcijos Kauno skyriui iÅ¡siuntÄ praneÅ¡imÄ apie pareiÅ¡kÄjui V. P. įtariamÄ profesinÄ ligÄ , kurios pirminÄ diagnozÄ â vidinis ausies pažeidimas veikiant triukÅ¡mui (TLK kodas â H83.3), triukÅ¡mo profesinis poveikis (TLK kodas â Z57.0), diskozÄ stuburo kryžkaulinÄs dalies (TLK kodas â H54.1), stuburo intervertebralinÄ disko iÅ¡varža (TLK kodas â H55.1), vibracijos profesinis poveikis (TLK kodas â H57.7) (administracinÄ byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 30).
ProfesinÄs ligos tyrimo komisija 2006-03-23 patvirtino profesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ Nr. 06-02-013, kurio I dalyje, susijusioje su profesinÄs ligos priežasÄių tyrimu, nurodoma, kad pareiÅ¡kÄjo V. P. stažas yra 42 metai, susijÄs su profesinÄs rizikos veiksniais â 41 metai. PareiÅ¡kÄjas nuo 1967 m. gegužÄs mÄnesio iki 1972 metų lapkriÄio mÄnesio dirbo dyzelinio traukinio maÅ¡inisto padÄjÄju, nuo 1972 metų lapkriÄio mÄnesio iki 2004 m. spalio mÄnesio â dyzelinio traukinio maÅ¡inistu.
Dirbdamas dyzelinių traukinių maÅ¡inistu ir maÅ¡inisto padÄjÄju, jis buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių â visÄ kÅ«nÄ veikianÄios vibracijos, kuri, 2006-03-14 atlikus matavimus ant maÅ¡inisto kabinos grindų, virÅ¡ijo ribinÄ kasdienio veikimo vertÄ, ir triukÅ¡mo, dyzelinÄje patalpoje virÅ¡ijanÄio leistinÄ ribinÄ vertÄ (administracinÄ byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 32-34). Å io akto II dalyje, užpildytoje darbo medicinos gydytojos, nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjui diagnozuotos ligos â stuburo krÅ«tininÄs dalies mielopatija su deÅ¡inÄs kojos pareze (TLK kodas M51.0) ir deÅ¡inÄs ausies I0 prikurtimas (TLK kodas H90.3) â neįeina į profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , o vibracija nevirÅ¡ija higienos normų, dÄl ko profesinÄs ligos diagnozÄ nepatvirtinama (administracinÄ byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 35).
PareiÅ¡kÄjui profesinÄs ligos diagnozÄs nepatvirtinimÄ apskundus atsakovei Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (toliau â ir atsakovÄ, CDMEK), pastaroji 2006-10-17 iÅ¡vada âDÄl profesinÄs ligos pripažinimoâ pareiÅ¡kÄjui profesinio susirgimo nediagnozavo (administracinÄ byla Nr. I-4003-3/2007, II t., b. l. 5â6, 15-16). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-05-18 sprendimu skundžiamÄ 2006-10-17 iÅ¡vadÄ âDÄl profesinÄs ligos pripažinimoâ panaikino ir įpareigojo atsakovÄ iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo skundÄ iÅ¡ naujo (administracinÄ byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 128-131).
Atsakovei 2007-10-04 priÄmus iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) âDÄl profesinÄs ligos pagrįstumoâ, kuria pareiÅ¡kÄjui V. P. profesinis susirgimas nediagnozuotas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-02-05 sprendimu 2007-10-04 iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) âDÄl profesinÄs ligos pagrįstumoâ panaikino ir įpareigojo atsakovÄ iÅ¡nagrinÄti klausimÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo V. P. profesinÄs ligos nustatymo, atsižvelgiant į teismo sprendime nustatytus tyrimo ir profesinÄs ligos pagrįstumo nustatymo trÅ«kumus (administracinÄ byla Nr. I-130-473/2009, b. l. 172-177).CentrinÄ darbo medicinos ekspertų komisija 2011-05-30 priÄmÄ sprendimÄ Nr. S(14.2)-301 âDÄl profesinÄs ligos tyrimoâ, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, 8.1.1 ir 8.1.2 p., nustatanÄiomis, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso nagrinÄti tokių atvejų, kai susirgimai neįraÅ¡yti į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä arba kai nustatomi keli tos paÄios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimas, pagal kompetencijÄ neteikia iÅ¡vados dÄl profesinÄs ligos patvirtinimo, kadangi turimi dokumentai apie pareiÅ¡kÄjo V.
P. sveikatos bÅ«klÄ patvirtina bÅ«tent tokias aplinkybes, t. y. kad diagnozuoti susirgimai neįraÅ¡yti į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä ir kad nustatyti keli tos paÄios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimas (b. l. 7-10). PareiÅ¡kÄjas V. P., pateiktame skunde teigia, kad atsakovÄ, teigdama, kad pagrindinis jo susirgimas yra iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ progresuojanÄia eiga, nepasisako apie pasekmes, kurias sukelia kiti susirgimai, kurie, atsiradÄ ir diagnozuoti anksÄiau nei iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ, buvo jo visiÅ¡ko nedarbingumo priežastimi, kitos iÅ¡vados taip pat grindžiamos prielaidomis.      Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau â ir DSSÄ®), be kita ko, numato: profesinÄ liga â Å«mus ar lÄtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukÄlÄ vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (DSSÄ® 2 str. 28 d.); profesinÄs ligos skirstomos pagal pasireiÅ¡kimo laikÄ ir požymius:
1) lÄtinÄ profesinÄ liga â darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukÄlÄ vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrÄ darbo laikÄ ;
2) Å«mi profesinÄ liga â staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukÄlÄ trumpalaikis (vienkartinis arba per vienÄ darbo dienÄ ) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis Å«miu poveikiu (DSSÄ® 42 str. 4 d.); lÄtinÄ profesinÄ ligÄ Ä¯tarÄs gydytojas ne vÄliau kaip per 3 dienas apie tai raÅ¡tu praneÅ¡a darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir ValstybinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinei įstaigai (DSSÄ® 43 str. 3 d.); praneÅ¡imų apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su darbu, iÅ¡ jų apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, apie nelaimingus atsitikimus, nesusijusius su darbu, profesines ligas ir jų registravimo tvarkÄ nustato atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (DSSÄ® 43 str. 4 d.); visoms įmonÄms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, iÅ¡ jų nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, nelaimingų atsitikimų, nesusijusių su darbu, profesinių ligų, nurodytų Å¡io Ä®statymo 42 straipsnyje, tyrimo tvarka, nustatyta Å¡iame Ä®statyme, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (DSSÄ® 44 str. 1 d.); visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinÄs ligos privalo bÅ«ti iÅ¡tirti, tyrimo rezultatai suraÅ¡yti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka (DSSÄ® 44 str. 2 d.); profesinÄs ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinÄs ligos tyrimo komisija.
Ä® Å¡iÄ komisijÄ Ä¯eina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), ValstybinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinÄs įstaigos apskrityje atstovas ir profesinÄ ligÄ Ä¯tarÄs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sÄ lygas ir teikia tyrimui reikalingÄ informacijÄ .
Komisijos suraÅ¡ytÄ profesinÄs ligos patvirtinimo aktÄ pasiraÅ¡o komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. ProfesinÄs ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasiraÅ¡ytinai darbdaviui atstovaujanÄiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinÄ liga, iÅ¡siunÄiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinÄ liga, ir kitoms institucijoms (DSSÄ® 44 str. 10 d.); jei profesinÄ ligÄ tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galÄjo turÄti įtakos darbas ankstesnÄje darbovietÄje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimÄ atlieka ankstesnÄje įmonÄje ar įmonÄse (DSSÄ® 44 str. 11 d.); komisijos, tyrusios profesinÄ ligÄ , sprendimus bei iÅ¡vadas dÄl profesinÄs ligos priežasÄių ir dÄl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavÄ darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui (DSSÄ® 44 str. 12 d.); ginÄus, susijusius su profesinÄs ligos diagnozÄs nustatymu, sprendžia CentrinÄ darbo medicinos ekspertų komisija.
CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos teikiamos paslaugos apmokamos valstybÄs biudžeto lÄÅ¡omis. Å ios komisijos nuostatus ir sudÄtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas teismui (DSSÄ® 44 str. 13 d. (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1169 redakcija)).V. P. profesinÄs ligos tyrimo metu galiojusios redakcijos Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau â ir Tyrimo nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004-04-27 Nr. 487 (originali nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2009-12-06), be kita ko, numatÄ: profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai reglamentuoja profesinių ligų priežasÄių tyrimÄ , profesinių ligų diagnozÄs, iÅ¡skyrus Å«mius apsinuodijimus, nustatymÄ , profesinių ligų registravimÄ ir apskaitÄ .
Å ie nuostatai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų tyrimu, diagnozÄs nustatymu ir apskaita (Tyrimo nuostatų 1 p.); darbuotojas, įtarÄs profesinÄ ligÄ , turi teisÄ kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . ProfesinÄ ligÄ Ä¯tarÄs asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gydytojas Profesinių ligų priežasÄių tyrimo reglamento (toliau vadinama â reglamentas), kurį tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau vadinama â vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) ir ValstybinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros tarnybos direktorius, nustatyta tvarka informuoja ValstybinÄs darbo inspekcijos teritorinį skyrių (Tyrimo nuostatų 10 p.); profesinÄs ligos priežasÄių tyrimo procedÅ«ra atliekama vadovaujantis reglamentu.
ProfesinÄs ligos priežastys tiriamos dalyvaujant visiems profesinÄs ligos tyrimo komisijos (toliau vadinama â komisija) nariams darbuotojo, kuriam įtariama profesinÄ liga, darbo vietoje, jeigu ji iÅ¡likusi (Tyrimo nuostatų 12 p.); komisija, iÅ¡tyrusi įtariamos profesinÄs ligos priežastis, reglamente nustatyta tvarka užpildo ir pasiraÅ¡o profesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau vadinama â aktas) pirmÄ jÄ dalį (âProfesinÄs ligos priežasÄių tyrimasâ). Su akto pirmÄ ja dalimi supažindinamas darbuotojas ar jo atstovas ir įmonÄs vadovas pasiraÅ¡ytinai (Tyrimo nuostatų 21 p.); profesinÄs ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sÄ raÅ¡u, tvirtinamu Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, ir 10-osios redakcijos Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10), įvesta sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d.
įsakymu Nr. 542 (Tyrimo nuostatų 24 p.); profesinÄs ligos diagnozÄ nustato darbo medicinos gydytojas, turintis Å¡ios veiklos licencijÄ (Tyrimo nuostatų 25 p.); darbo medicinos gydytojas ne vÄliau kaip per 2 mÄnesius nuo Å¡ių Nuostatų 26 punkte nurodytų dokumentų gavimo iÅ¡tiria asmenį ir nustato profesinÄs ligos diagnozÄ arba jos nenustato (Tyrimo nuostatų 27 p.); darbo medicinos gydytojas, nustatÄs profesinÄs ligos diagnozÄ arba jos nenustatÄs, reglamento nustatyta tvarka užpildo, pasiraÅ¡o ir iÅ¡siunÄia komisijos pirmininkui akto antrÄ jÄ dalį (âProfesinÄs ligos patvirtinimasâ) (Tyrimo nuostatų 28 p.); suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonÄs vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinÄs ligos diagnozÄs nustatymu ar nenustatymu, ne vÄliau kaip per 2 mÄnesius nuo akto gavimo dienos turi teisÄ raÅ¡tu kreiptis į CentrinÄ darbo medicinos ekspertų komisijÄ (Tyrimo nuostatų 31 p.); ginÄytinus klausimus, susijusius su profesinÄs ligos diagnozÄs nustatymu, sprendžia CentrinÄ darbo medicinos ekspertų komisija teisÄs aktų nustatyta tvarka.
CentrinÄ darbo medicinos ekspertų komisija, priÄmusi sprendimÄ dÄl profesinÄs ligos diagnozÄs nustatymo, suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dÄl profesinÄs ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininkas per 3 dienas nuo iÅ¡vados suraÅ¡ymo iÅ¡siunÄia po vienÄ jos egzempliorių ValstybinÄs darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, darbuotojui, darbdaviui ir draudimo įstaigai, o jeigu iÅ¡vada suraÅ¡yta dÄl profesinÄs ligos nepagrįstumo, vienÄ jos egzempliorių â ir Profesinių ligų valstybÄs registro tvarkymo įstaigai.
Suinteresuoti asmenys, nesutikÄ su CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį apskųsti teismui (Tyrimo nuostatų 32 p. (originali nutarimo redakcija galiojusi nuo 2004-05-01 iki Å¡iol). Profesinių ligų priežasÄių tyrimo reglamentas (toliau â ir Reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir ValstybinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125, be kita ko, numato: darbo medicinos gydytojas, nustatÄs profesinÄs ligos diagnozÄ arba jos nenustatÄs, užpildo akto antrÄ jÄ dalį (Nuostatų 2 priedas), nurodydamas darbuotojo vardÄ ir pavardÄ, asmens kodÄ Â (Reglamento 31 p.); darbo medicinos gydytojas, nustatÄs profesinÄ ligÄ , užpildo akto antros dalies 18â23 punktus, o nenustatÄs â užpildo akto antros dalies 18, 19 ir 24 punktus (Reglamento 32 p.); jei darbuotojui tuo paÄiu metu nustatytos kelios artimai susijusios vieno ir to paties veiksnio sukeltos profesinÄs ligos, koduojama tik sunkiausia profesinÄ liga (Reglamento 33 p.); užpildytÄ akto antrÄ jÄ dalį pasiraÅ¡o darbo medicinos gydytojas, nurodydamas savo pareigas, telefono numerį, vardÄ ir pavardÄ (Reglamento 34 p.); suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonÄs vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinÄs ligos diagnozÄs nustatymu ar ligos nenustatymu, ne vÄliau kaip per 2 mÄnesius nuo akto gavimo dienos turi teisÄ raÅ¡tu kreiptis į CentrinÄ darbo medicinos ekspertų komisijÄ (Reglamento 39 p.);
CentrinÄ darbo medicinos ekspertų komisija savo sprendimu patvirtina ar nepatvirtina profesinÄs ligos diagnozÄ ir per 3 dienas nuo iÅ¡vados suraÅ¡ymo iÅ¡siunÄia po vienÄ jos egzempliorių komisijos pirmininkui, darbuotojui, įmonÄs vadovui ir draudimo įstaigai, o jeigu profesinÄs ligos diagnozÄ nepatvirtinta, vienÄ jos egzempliorių â Profesinių ligų valstybÄs registro tvarkymo įstaigai (Reglamento 40 p.).CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau â ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37 (2009-05-26 įsakymo Nr. V-409 redakcija), be kita ko, numato:
CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai reglamentuoja CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau â ir Komisija) sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginÄytinų klausimų, susijusių su profesinÄs ligos diagnozÄs nustatymu, sprendimÄ (Nuostatų 1 p.); Komisija sprendžia ginÄytinus klausimus, susijusius su profesinÄs ligos diagnozÄs nustatymu (Nuostatų 2 p.); Komisijos uždaviniai â patvirtinti ar paneigti profesinÄs ligos diagnozÄ, nagrinÄti profesinių ligų diagnozÄs pagrįstumo atvejus, priklausanÄius Komisijos kompetencijai (Nuostatų 7 p.);
Komisijos kompetencijai nepriklauso: susirgimų, neįraÅ¡ytų į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , atvejai; atvejai, kai nustatomi keli tos paÄios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimas; atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojanÄiÄ profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytÄ tvarkÄ (Nuostatų 8-8.1.3 p.); Komisijos funkcijos yra Å¡ios: sprÄsti, ar pareiÅ¡kÄjo (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimo nagrinÄjimas priklauso Komisijos kompetencijai; sprÄsti ginÄytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims; atlikti kompleksinÄ dokumentinÄ analizÄ ir suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ dÄl profesinÄs ligos diagnozÄs pagrįstumo; nustatyta tvarka teikti informacijÄ ValstybÄs profesinių ligų registrui; analizuoti Komisijos darbÄ ; nustatyta tvarka teikti informacijÄ steigÄjui ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims apie Komisijos priimtus sprendimus; vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatytas funkcijas (Nuostatų 9-9.7 p.);
Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisÄ nenagrinÄti atvejų, kurie nepriklauso Komisijos kompetencijai, siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas papildomai iÅ¡tirti ir patikslinti diagnozÄ (Nuostatų 10-10.1, 10.3 p.); Komisijos posÄdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posÄdžio data ir vieta, Komisijos pirmininko ir raÅ¡iusio protokolÄ Komisijos nario vardas ir pavardÄ, per posÄdį svarstyti klausimai, posÄdžio dalyviai, balsavimo rezultatai, sprendimai. ProtokolÄ pasiraÅ¡o Komisijos pirmininkas ir protokolÄ raÅ¡Äs Komisijos narys (Nuostatų 25 p.);
Komisijos sprendimas įforminamas raÅ¡tu ir patvirtinamas Komisijos pirmininko paraÅ¡u (Nuostatų 26 p.); Komisijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami teismui (Nuostatų 37 p.). Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir minÄtÄ teisinį reglamentavimÄ , galima teigti, skundas yra pagrįstas iÅ¡ dalies: Å«maus ar lÄtinio darbuotojo sveikatos sutrikimo, kurį sukelia vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, pripažinimas profesine liga nÄra savitikslis â tokio pobÅ«džio fakto nustatymas yra prielaida įgyvendinti teisÄ gauti netektų pajamų kompensacijÄ â ligos dÄl profesinÄs ligos paÅ¡alpÄ , netekto darbingumo vienkartinÄ ar periodines kompensacijas â pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ .
Profesinių ligų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilÄs sÄ raÅ¡o Nr. 5.3. numatyta liga âKlausos susilpnÄjimas arba kurtumas, sukeltas triukÅ¡moâ, o eilÄs sÄ raÅ¡o Nr. 5.19. - âJuosmeninÄs stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikÄs vertikalios viso kÅ«no vibracijosâ. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (administracinÄ byla Nr. I-130-473/2009, I tomas, b. l. 55), CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos nukreipimu pareiÅ¡kÄjas V.
P. 2007-07-10 â 2007-07-20 stacionariam iÅ¡tyrimui ir gydymui buvo hospitalizuotas KMUK Neurologijos skyriuje, kur jam nustatyta galutinÄ diagnozÄ: iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ, lÄtinÄ lumbopatija, kairÄs pusÄs stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo laÅ«tininÄs-juosmeninÄs srities tarpslankstelinÄ osteochondrozÄ, nugaros kanalo stenozÄ, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža, pirminÄ hipertenzija II° (R-2), lÄtinis abipusis klausos nervo uždegimas, galvos smegenų iÅ¡emija, savųjų arterijų aterosklerozÄ (administracinÄ byla Nr. I-130-473/2009, I tomas, b. l. 55, 154).
AdministracinÄje byloje Nr. I-130-473/2009 teismo paskirtos medicinos ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinÄ byla Nr. I-130-473/2009, I tomas, b. l. 155), be kita ko, nurodyta: V. P. nustatyti pagrindiniai susirgimai â iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo krÅ«tininÄs dalies osteochondrozÄ, nugaros smegenų stenozÄ, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža; iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ Ä¯ profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä neįtraukta;
V. P. diagnozuotos ligos â lÄtinÄ stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža â bÅ«tų priskirtos JuosmeninÄs stuburo dalies diskų ligoms, sukeltoms ilgalaikÄs vertikalios viso kÅ«no vibracijos, jeigu nebÅ«tų diagnozuota miÅ¡ri patologija, vyraujant iÅ¡sÄtinÄs sklerozÄs klinikai; esant miÅ¡riai patologijai, negalima iÅ¡skirti ligos, kuri bÅ«tų tiesiogiai susijusi su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, dÄl ko profesinis susirgimas nediagnozuojamas.
IÅ¡ esmÄs tokia pat iÅ¡vada, kiek ji susijusi su V. P. diagnozuotų ligų priskyrimu JuosmeninÄs stuburo dalies diskų ligoms, sukeltoms ilgalaikÄs vertikalios viso kÅ«no vibracijos, padaryta ir ginÄijamu atsakovÄs 2011-05-30 sprendimu Nr. S(14.2)-301 âDÄl profesinÄs ligos tyrimoâ â V. P. diagnozuotos ligos, kurios neįtrauktos į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , sparÄiai progresavo, sukÄlÄ Å¾ymiai daugiau sveikatos sutrikimų nei kitos ligos (L5-S1 disko protruzija), galimai iÅ¡sivysÄiusios dÄl profesinÄs rizikos veiksnių, todÄl esant nustatytiems keliems tos paÄios žmogaus organizmo sistemos susirgimams ir dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimo simptomatika, pagal kompetencijÄ iÅ¡vada dÄl profesinÄs ligos patvirtinimo neteikiama.
Tokia iÅ¡vada, teismo vertinimu, yra nepagrįsta: kaip numato Nuostatų 8.1.1. p., Komisijos kompetencijai nepriklauso atvejai, kai nustatomi keli tos paÄios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimas. MinÄtos nuostatos â kad CDMEK kompetencijai nepriklauso atvejai, kai nustatomi keli tos paÄios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimas â įtvirtinimas, teismo vertinimu, pagrįstas tuo, kad esant keliems tos paÄios žmogaus organizmo sistemos susirgimams ir dominuojant ne profesinÄs kilmÄs susirgimams, objektyviai nebÅ«tų galima nustatyti ar profesinÄs kilmÄs susirgimas yra darbingumo netekimo priežastis, o jei ir tai bÅ«tų galima padaryti â kiek dÄl bÅ«tent profesinÄs kilmÄs susirgimo, esant kitiems tos paÄios žmogaus organizmo sistemos susirgimams ir dominuojant ne profesinÄs kilmÄs susirgimui, yra netekta darbingumo.
IÅ¡ esmÄs dÄl tos paÄios priežasties Profesinių ligų priežasÄių tyrimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir ValstybinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125, 33 p. numato, kad jei darbuotojui tuo paÄiu metu nustatytos kelios artimai susijusios vieno ir to paties veiksnio sukeltos profesinÄs ligos, koduojama tik sunkiausia profesinÄ liga, t. y. liga, kuri pasekmÄmis dominuoja kitų susijusių ligų atžvilgiu, dÄl ko lengvesnių ligų kodavimas netenka prasmÄs. Å io atveju pareiÅ¡kÄjui V.
P. nustatyti pagrindiniai susirgimai â iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo krÅ«tininÄs dalies osteochondrozÄ, nugaros smegenų stenozÄ, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža. V. P. diagnozuotos ligos â lÄtinÄ stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža, kaip matyti iÅ¡ ekspertizÄs akto bei ko iÅ¡ esmÄs neneigia ir CDMEK, gali bÅ«ti priskiriamos JuosmeninÄs stuburo dalies diskų ligoms, sukeltoms ilgalaikÄs vertikalios viso kÅ«no vibracijos, taÄiau tai nepadaryta iÅ¡ esmÄs dÄl to, kad yra diagnozuota miÅ¡ri patologija, vyraujant iÅ¡sÄtinÄs sklerozÄs klinikai.
TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovÄs pateikto metodinÄs priemonÄs (b. l. 83-94), liudytoju apklausto SAM specialisto-konsultanto neurologo profesoriaus V. Budrio, kurio iÅ¡vada priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ rÄmÄsi CDMEK (b. l. 57), parodymų, TLK-10, TLK-10-AM klasifikatorių, nors tiek iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ, tiek stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija bei stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža (L5-S1 disko iÅ¡varža) bendrÄ ja prasme apibÅ«dinamos kaip nervų sistemos ligos, jos visgi ne tik klasifikuojamos atskirai â iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ â kaip centrinÄs nervų sistemos liga, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija bei stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų iÅ¡varža (L5-S1 disko iÅ¡varža) â kaip periferinÄs nervų sistemos liga, bet, kaip teismo posÄdyje parodÄ SAM specialistas-konsultantas neurologas profesorius V.
Budrys, iÅ¡ neurologinÄs pusÄs yra visiÅ¡kai skirtingi susirgimai, dÄl kurių atsiradÄ sutrikimai gali bÅ«ti iÅ¡skiriami, t. y. neurologiÅ¡kai galima iÅ¡skirti, ar konkretaus sutrikimo, o tuo paÄiu â ir įtakojanÄio asmens darbingumÄ , atsiradimo priežastis yra centrinÄs (iÅ¡sÄtinÄ sklerozÄ) ar periferinÄs nervų sistemos (stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija bei L5-S1 disko iÅ¡varža) ligos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo V. P. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimas Nr. S(14.2)-301 âDÄl profesinÄs ligos tyrimoâ dalyje, kurioje pasisakyta, kad V.
P. ligų diagnozÄ, susijusi su nervų ligomis, priskiriama atvejams, kai nustatomi keli tos paÄios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimas, naikinamas ir atsakovÄ Ä¯pareigojama iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjui V. P. profesinÄs ligos, numatytos Profesinių ligų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilÄs sÄ raÅ¡o Nr. 5.19.
â âJuosmeninÄs stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikÄs vertikalios viso kÅ«no vibracijosâ, diagnozavimo klausimÄ .CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimas Nr. S(14.2)-301 âDÄl profesinÄs ligos tyrimoâ dalyje, kurioje pasisakyta, kad lÄtinis abipusis kochlearinis neuritas priskirtinas susirgimų, neįraÅ¡ytų į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , todÄl CDMEK kompetencijai nepriklauso, yra pagrįstas, todÄl Å¡ioje dalyje jo naikinti nÄra pagrindo:
V. P. nustatytas deÅ¡inÄs ausies III â laipsnio, kairÄs ausies â pradinis klausos nervo pažeidimas, kaip iÅ¡ esmÄs teigia tiek CDMEK, tiek SAM specialistas-konsultantas neurologas profesorius V. Budrys (b. l. 57), gali bÅ«ti susijÄs tiek su V. P. 1999 m. persirgtu Å«miniu klausos nervo uždegimu, tiek su amžiniais vidinÄs ausies mikrocirkuliacijos â metabolizmo sutrikimais, tiek ir su ilgalaikiu triukÅ¡mo poveikiu, taÄiau pastarosios kilmÄs (dÄl ilgalaikio triukÅ¡mo poveikio) pažeidimui nebÅ«dingas asimetriÅ¡kumas, kuris nustatytas pareiÅ¡kÄjui.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kÄjo V.
P. skundÄ tekinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos CentrinÄs darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimÄ Nr. S(14.2)-301 âDÄl profesinÄs ligos tyrimoâ dalyje, kurioje pasisakyta, kad V. P. ligų diagnozÄ, susijusi su nervų ligomis, priskiriama atvejams, kai nustatomi keli tos paÄios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinÄs kilmÄs susirgimas, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos CentrinÄ darbo medicinos ekspertų komisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjui V.
P. profesinÄs ligos, numatytos Profesinių ligų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilÄs sÄ raÅ¡o Nr. 5.19. â âJuosmeninÄs stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikÄs vertikalios viso kÅ«no vibracijosâ, diagnozavimo klausimÄ .Kitoje dalyje pareiÅ¡kÄjo V. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjai                                                                                ArÅ«nas Dirvonas                                  RÅ«ta MiliuvienÄ Â Rosita PatackienÄ