e2f613a6-e817-44cc-9253-2c45d98bd0c0 · Tauragės apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-729-1069/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00051-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 3.2.6.5. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 17 d.Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Redai Vingienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės S. T. atstovui advokato padėjėjui K. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. T. ieÅ¡kinį atsakovui A.

T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, n u s t a t ė : IeÅ¡kovės reikalavimai ir argumentaiieÅ¡kovė S. T. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo A. T. 2009-11-20 Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje sudarytÄ santuokÄ (įraÅ¡o Nr. 90), po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti jos iki santuokos turėtÄ pavardę – „M.“ bei nustatyti, kad po santuokos nutraukimo tarpusavio iÅ¡laikymas nėra reikalingas.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad gyvenant santuokoje iÅ¡aiÅ¡kėjo Å¡alių interesų, pomėgių ir charakterių skirtumai, skirtingas požiÅ«ris į Å¡eiminį gyvenimÄ ir jo perspektyvas.

Dėl nurodytų aplinkybių santuoka yra faktiškai iširusi. Šalys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio jau beveik trejus metus (nuo 2015-05-16). Santuoka yra formali ir nėra tikimybės, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip sutuoktiniai. Kadangi nei vienas iš šalių nedėjo pakankamų pastangų santuokai išsaugoti, todėl ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys susilaukė nepilnamečio sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi, jų bendru susitarimu vaikas liko gyventi su ieškove, kuri tinkamai ir visapusiškai rūpinasi vaiku, jį ugdo, lavina bei prižiūri. Šiuo metu ieškovė gyvena kartu su vaiku Airijoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra minėtoje šalyje bei kad nėra Reglamento „Briuselis II bis“ 9 - 11 straipsniuose numatytų jurisdikcijos pagrindų, Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos dalies dėl reikalavimų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimu, todėl šie reikalavimai byloje nėra reiškiami.Be to, ieškovė nurodo, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo.

Šalių vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis kiekvienam po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, todėl šioje byloje jo padalinimo klausimai nėra aptariami. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Abu yra darbingi, sveiki, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.Ieškovės S. T. atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Å¡alys nuo 2015-05-16 kartu negyvena ir bendro Å«kio neveda, santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikytinos nuo 2015-05-16.Atsakovo procesinė pozicijaAtsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo Å¡aukimas, informuojantis, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ Ä¯teikti tinkamai (procesiniai dokumentai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas adresatui (atsakovui) įteikti 2018-01-23 ir 2018-02-20 asmeniÅ¡kai).Ä®statymas įpareigoja teismÄ imtis CPK nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Å alims įstatymas numato pareigÄ joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai, veikti taip, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieÅ¡kinys ir teismo Å¡aukimas atvykti į teismo posėdį darytina iÅ¡vada, kad atsakovas apie teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Å¾inojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirÅ«pino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, jos atstovas sutiko ir prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, kad pateikė visus įrodymus, iÅ¡naudojo visas galimybes nustatyti atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , susisiekti su atsakovu, informuoti jį apie bylÄ , teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvadosDėl bylos teismingumo Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. T. ir A. T. santuoka sudaryta 2009-11-20 Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje (įrašo Nr. 90). Abi šalys ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra užsienyje (Airijoje) bei nurodė paskutines jai žinomas atsakovo gyvenamÄ sias vietas Lietuvoje bei Airijoje. IÅ¡ teismo posėdyje ieÅ¡kovo duotų paaiÅ¡kinimų ir teismui pateiktų duomenų (tarp kurių ir duomenys, patvirtinantys procesinių dokumentų įteikimo atsakovui faktÄ ) nustatyta, kad sutuoktiniai Å¡iuo metu gyvena skirtingose valstybėse – ieÅ¡kovė Airijoje, o atsakovas reziduoja Lietuvoje. Taigi Å¡i byla dėl santuokos nutraukimo turi tarptautinį elementÄ , todėl spręstina dėl jos teismingumo (CPK 782 straipsnis).Tais atvejais, kai Å¡alys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose Europos SÄ jungos valstybėse yra taikomas Europos SÄ jungos teisinis reguliavimas, t. y. 2003-11-27 Tarybos Reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau ir – Reglamentas).

Reglamento 3 straipsnyje nurodyta, kurios valstybės narės teismas turi kompetencijÄ nagrinėti bylÄ dėl santuokos nutraukimo:

1. jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje narėje:

a) kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiÅ¡kimas, arba yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiÅ¡kimo padavimo, arba yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius iki pareiÅ¡kimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , jeigu joje yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta;

2. Å¡iame reglamente „nuolatinė gyvenamoji vieta“ turi tokiÄ pat reikÅ¡mę kaip Jungtinės Karalystės ir Airijos teisinėse sistemose.Atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai teismas sprendžia, kad pagal ReglamentÄ Å¡is ieÅ¡kinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui, t. y. jurisdikcijÄ nagrinėti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. T. reikalavimÄ atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės turi Lietuvos Respublikos teismas (Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktas, CK 1.29 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės Kaip minėta, Å¡alių santuoka sudaryta 2009-11-20 Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje (įraÅ¡o Nr. 90). IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti su atsakovu sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad abu sutuoktiniai pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagarbos ir paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi pareigas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ilgainiui iÅ¡ryÅ¡kėjo atsakovo asmeninės savybės, su kuriomis ieÅ¡kovei buvo sudėtinga taikytis, atsirado nesutarimų, padažnėjo barnių, konfliktų, iÅ¡siskyrė Å¡alių požiÅ«riai į santuokinį gyvenimÄ , iÅ¡ryÅ¡kėjo charakterių skirtumų.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsnis). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad sutuoktiniai nuo 2015-05-16 (t. y. beveik 3 metus) negyvena kartu ir santuokinio gyvenimo, netvarko bendro Å«kio.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog santuoka jau yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, Å¡alys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas santuokos iÅ¡irimo priežastis, taip pat remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nenurodė prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl netikslinga Å¡alims skirti terminÄ susitaikyti ir Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuokÄ IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje prašė nustatyti, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2015-05-16, motyvuodamas tuo, kad Å¡alims nevedant bendro Å«kio, jai nėra žinoma apie atsakovo veiklÄ .CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms.

Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).Ir nors CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant abiejų sutuoktinių kaltei, iÅ¡nyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali bÅ«ti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nuo 2015-05-16 sutuoktiniai jau nevedė bendro Å«kio ir faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu (CPK 185 straipsnis). Dėl to teismas tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ nustatyti, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. 2015-05-16 (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).Dėl pavardžių po santuokos nutraukimoSutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu po santuokos nutraukimo jai paliekama jos iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „M.“, o atsakovui jo santuokinė pavardė – „T.“ (CK 3.69 straipsnis).Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymoÅ alys viena iÅ¡ kitos iÅ¡laikymo priteisti nepraÅ¡o, todėl Å¡is klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

Teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo Å¡alių po ½ įgytas dar asmeninės nuosavybės teisėmis, dovanojimo sutarties Nr. 5748 pagrindu. Tokiu atveju Å¡is nekilnojamasis turtas ieÅ¡kovės ir atsakovo yra valdomas asmeninės nuosavybės teisėmis (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tarp Å¡alių nedalintinas. Bylos duomenimis, gyvendamos santuokoje Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio kito turto neįgijo, taip pat neturi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl Å¡ie klausimai nespręstini.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti.Nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovės S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A.

T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ 2009 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje (įraÅ¡o Nr. 90), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos – 2015 m. gegužės 16 d. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei S. T. palikti pavardę „M.“, atsakovui A. T. – „T.“.Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.Å is sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                                  Lina Nainienė