e2f5ee63-4629-41ab-bf8b-cb77ee3a750b · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-566-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02200-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.2.4.9.3.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J.

J. ir A. J. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Å ilutės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, J. J. ir A.

J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mai (Å ilutės rajono apylinkės teismas) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Å¡ioje civilinėje byloje (buvęs jos Nr. e2-2659-733/2015) patenkino pareiÅ¡kėjos L. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir daiktinių teisių registravimo tam, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡likę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mams (Å ilutės rajono apylinkės teismui) buvo pateiktas pareiÅ¡kėjų J. J. ir A. J. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi pagal J. J. ir A. J. praÅ¡ymÄ procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atnaujino.

3. J. ir A. J. prašė panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ ir pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad teismai yra konstatavę faktinę aplinkybę, jog prie pareiÅ¡kėjos pastato stovėjęs priestatas buvo medinis, vieno aukÅ¡to lygmens (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1340-792/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-995-479/2014).

Taigi priestatas buvo laikinas statinys, jo aukÅ¡tis nesiekė pagrindinio pastato stogo žemutinės dalies. Jokių duomenų apie prieÅ¡ tai egzistavusį didesnį pastato priestatÄ ar jo pamatus byloje nepateikta. Be to, 2010 m. istorinėje pažymoje nėra užfiksuota, kad raudonų plytų Å«kinis pastatas kada nors bÅ«tų turėjęs priestatÄ su pamatais. Tuo tarpu faktas, jog gyvenamosios sodybos pamatų liekanos kitoje sklypo dalyje aptiktos, 2010 m. istorinėje pažymoje užfiksuotas. PareiÅ¡kėjos pateiktas 2002 m.

žemės sklypo planas taip pat nepagrindžia priestato pamatų egzistavimo fakto. Å is planas yra pastato 2002 m. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 88/22398 sudedamoji dalis. PareiÅ¡kėja nepateikė visos kadastro ir registro bylos ir tai, tikėtina, padarė sÄ moningai, nes minėtoje byloje joks pastato priestatas (ar jo pamatai) nėra užfiksuotas. 2002 m. detaliojo plano iÅ¡trauka taip pat negali bÅ«ti priestato pamatų egzistavimo įrodymu, nes detaliuoju planu buvo planuojamas praÅ¡ymÄ teikiančių asmenų, o ne pareiÅ¡kėjos sklypas.

Be to, visiÅ¡kai tikėtina, kad jame atvaizduotas anksčiau minėtas laikinas medinis priestatas, kuris jokių pamatų neturėjo. 2014 m. pareiÅ¡kėjos užsakymu parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla neįrodo, kad aptikti seno tvarto priestato pamatai. Suinteresuoti asmenys, lankydamiesi savo žemės sklype, nustatė, kad 2014 m. liepos mėnesį, dar tebevykstant ginčui dėl pareiÅ¡kėjos teisės rekonstruoti pastatÄ be suinteresuotų asmenų sutikimo, pareiÅ¡kėjos žemės sklype prie seno pastato bÅ«tent tose vietose, kur vėliau neva buvo aptikti seni pamatai, buvo iÅ¡kasti grioveliai naujiems pamatams iÅ¡lieti, o vėliau įrengti nauji pamatai.

Po pamatų įrengimo jie buvo užpilti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai situacijÄ vietoje patikrino tik 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡tu atsakė, jog patikrinimo metu sklype statybos darbai nevykdomi. Kadangi tuo metu nauji pamatai jau buvo užpilti žemėmis, jie nebuvo aptikti. Priestato pamatai buvo įrengti naujai 2014 m. liepÄ .

Kadastriniais matavimais, atliktais 2015 m. liepos 30 d., užfiksuoti naujai įrengti pamatai, melagingai nurodant, kad jie įrengti 1930 m. Jokių 1930 m. priestato pamatų pareiÅ¡kėjos žemės sklype nėra ir nebuvo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. praÅ¡ymÄ panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015.

Priteisė pareiškėjai L. B. iš suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. po 240 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindų nurodė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas yra siejamas su jos teisės atstatyti statinį, numatytos Saugomų teritorijų įstatyme bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, atsiradimu (realizavimu), kitaip tariant, pareiškėjos prašomas nustatyti faktas būtų juridinis.

Nagrinėjant pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo byloje buvo pripažinta ir iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl dviejų aplinkybių. Pirma, dėl objekto, kurio pamatų egzistavimÄ Ä¯rodinėjo pareiÅ¡kėja, konkrečios dislokacijos vietos, tai yra kad ginčo priestato pamatų buvimo vieta yra pareiÅ¡kėjos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie Å«kinio pastato – tvarto Å¡iaurinės dalies, besiribojančios su gretimu sklypu – (duomenys neskelbtini) Antra, byloje buvo nustatyta ir tarp dalyvaujančių asmenų taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo priestatas, stovėjęs prie pastato – tvarto, buvo medinis ir vieno aukÅ¡to lygmens statinys.

Tačiau byloje iÅ¡ esmės nesutariama ir dalyvaujantys asmenys laikėsi skirtingų pozicijų, ar medinis ginčo priestatas, stovėjęs prie mÅ«rinio pastato – tvarto Å¡iaurinės sienos, galėjo turėti ir (ar) turėjo pamatus, dėl kurių buvimo ir iÅ¡likimo bÅ«tent ir praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ . 4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo nurodė, kad apie ginčo priestato (ir atitinkamai jo pamatų) egzistavimÄ pareiÅ¡kėja įrodinėjo jos pačios užsakymu parengta nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistės (istorikės) J.

V. 2010 m. parengta istorine pažyma (toliau ir – 2010 m. istorinė pažyma) ir prie jos pridėta 1956 m. schema, kartografine bei kita medžiaga, kurioje nurodyta, jog gyvenamųjų pastatų pamatai buvo dedami iš lauko akmenų, taip pat nurodyta, kad su aprašomu sklypu siejama sodyba XX a. 6 deš. mokslinės ekspedicijos schemoje pažymėta Nr. 23, 1936 m. žemėlapis ir 1956 m. schema rodo, kad sodyboje stovėjo 2 pastatai, vienas jų – sodybos kiemo vakariniame pakraštyje šonu į Minijos upę beveik lygiagrečiai gyvenamajam namui pagal XIX a. pab.–XX a. pr. rytprūsių mūrinės architektūros tradicijas (raudonų plytų mūras, segmentinės arkos f. angos, angų plytiniai apvadai, karnizai) pastatytas ūkinis pastatas, kurio dvišlaitis stogas iki 1956 m. buvo dengtas nendrėmis.

Jis naudotas kaip tvartas ir daržinė. 1956 m. schemoje ūkinis pastatas pažymėtas Nr.

73. Pirmosios instancijos teismas sutiko su apeliantų pastebėjimais, kad nors istorinėje pažymoje nėra tiesiogiai kalbama apie tai, kad Å¡is priestatas buvo pastatytas ant ilgalaikių pamatų, vis dėlto, teismo vertinimu, Å¡io priestato identifikavimas (iÅ¡skyrimas) jau 1956 m. sudarytoje schemoje, pavaizduotas priestato dydis ir jo sienų linijų storis liudija jo lygiavertį statusÄ tiek su kitais to meto sodybose stovėjusiais statiniais, tiek su pastatu – tvartu. 4.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylÄ bÅ«tina pateikti tik raÅ¡ytinius įrodymus ar kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai bÅ«tų nustatyti tik vadovaujantis iÅ¡imtinai raÅ¡ytiniais įrodymais.

CPK 185 straipsnyje dėl įrodymų vertinimo taip pat nenustatytas raÅ¡ytinių įrodymų prioritetas prieÅ¡ kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus kaip liudytojų apklaustų J. G., S. B., J. N. žodinius parodymus dėl ginčo priestato pamatų. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad faktas, jog pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype prie pastato – tvarto buvo iÅ¡likę ir priestato pamatai, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, ji teismo įvertinta pagal visapusiÅ¡ko ir objektyvaus įrodymų vertinimo nuostatas (CPK 185 straipsnis) ir sudarė pagrindÄ pareiÅ¡kimÄ patenkinti ir nustatyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai J. J. ir A. J. praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ L. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti, priteisti iÅ¡ L. B. visas A. J. ir J. J. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Dėl įrodymų vertinimo apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus, o bÅ«tent į tai, kad apeliantai pateikė tiesioginius įrodymus, paneigiančius pareiÅ¡kėjos siekiamas nustatyti faktines aplinkybes; yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo yra nustatyta prejudicinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, jog medinis priestatas prie tvarto buvo laikinas statinys, jo aukÅ¡tis nesiekė tvarto stogo žemutinės dalies, jis buvo gerokai mažesnių matmenų, vieno aukÅ¡to.

Apeliantai teigia, kad aplinkybė, ar priestatas turėjo pamatus, ar ne, šioje byloje iš tikrųjų buvo nustatinėjama tik netiesioginiais įrodymais, tačiau antroji aplinkybė, kad jokių pamatų toje vietoje, kur pareiškėja juos fiksavo, nebuvo išlikę, o pareiškėja juos įrengė pati 2014 metais, buvo įrodinėjama ir įrodyta tiesioginiais įrodymais (nuotraukomis), pareiškėjos pateikti netiesioginiai įrodymai pamatų išlikimo nepatvirtino, o tik paneigė. Pirmosios instancijos teismas dėl apeliantų pateiktų tiesioginių įrodymų (nuotraukų) visiškai nepasisakė, juos ignoravo, o pateiktiems netiesioginiams įrodymams (liudytojų paaiškinimams) suteikė esminę reikšmę.

Tokiu bÅ«du buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. 5.2. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais, netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , suformuotÄ visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio bylose dėl juridinio fakto nustatymo. Nė vienoje teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nėra nagrinėjamos faktinės aplinkybės, bent jau kažkiek panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Apeliantai nurodo, kad į bylÄ buvo pateikę 2014 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais darytas įrengiamų priestato pamatų nuotraukas, tiesiogiai įrodančias ir pagrindžiančias faktinę aplinkybę, kad pamatai, kurių kadastriniai matavimai buvo pateikti į bylÄ , buvo įrengti tik 2014 m. vasarÄ ir juos įrenginėjant jokių senų iÅ¡likusių pamatų naujų pamatų įrengimo vietoje nebuvo.

Apeliantai taip pat pateikė į bylÄ nuotraukÄ , iÅ¡ kurios aiÅ¡kiai matyti, jog 2013 m. rugpjūčio 27 d. toje vietoje, kurioje vėliau pareiÅ¡kėja įrengė pamatus, jokių akmenų nėra, nors virÅ¡utinis žemės sluoksnis yra nukastas žemiau nei paties tvarto pamatų lygis. Visi Å¡ie tiesioginiai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog arba pamatų pareiÅ¡kėjos žemės sklype visai nebuvo, arba jie buvo, tačiau jau 2013 m. nebuvo iÅ¡likę, o 2014 metais naujai įrengti. Apeliantams nesuprantama, kodėl teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl Å¡ių apeliantų pateiktų įrodymų, o pirmenybę suteikė pareiÅ¡kėjos iniciatyva iÅ¡kviestų ir su pareiÅ¡kėja susijusių asmenų parodymams. 5.3.

Dėl netiesioginių įrodymų vertinimo apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ne tik tiesioginius byloje esančius įrodymus, bet ir netiesioginius įrodymus. Nurodo, kad 2010 m. istorinėje pažymoje visiÅ¡kai neraÅ¡oma apie tai, kad Å«kinis pastatas turėtų priestatÄ , priestatas yra tik pavaizduotas viename iÅ¡ istorinės pažymos priedų – 1956 m. schemoje. Tačiau pats savaime priestato pavaizdavimas schemoje, pridėtoje prie istorinės pažymos, neįrodo nieko, iÅ¡skyrus tai, kad 1956 m. toks priestatas egzistavo, tačiau priestatas egzistavo ir vėliau, pvz., 1982 m., ir dėl priestato egzistavimo minėtu laikotarpiu byloje ginčo nėra.

Labai svarbu pažymėti, kad istorinėje pažymoje visi 1956 m. vietovėje egzistavę statiniai pavaizduoti vienodai, vienodo storio linijomis, nesvarbu, koks bÅ«tų jų „statusas“ (paskirtis bei medžiagiÅ¡kumas). Taigi iÅ¡ minėtos istorinės pažymos teismas niekaip negalėjo padaryti iÅ¡vados apie priestato pamatų egzistavimÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad istorinėje pažymoje kalbama apie tai, kad gyvenamųjų pastatų pamatai buvo dedami iÅ¡ lauko akmenų (apie tai, kad pagalbinių pastatų pamatai bÅ«tų dedami iÅ¡ lauko akmenų, nėra raÅ¡oma), taip pat raÅ¡ant apie Å«kinį pastatÄ nieko neminima apie tai, kad jis turėtų priestatÄ . 5.4.

D. J. G. parodymų apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog liudytojo J. G. parodymais yra nustatyta, jog ginčo priestatas turėjo pamatus, kurie buvo iÅ¡likę 2003 m., kai pareiÅ¡kėja įsigijo žemės sklypÄ iÅ¡ J. G.. Apeliantai su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, nes pats liudytojas nurodė, kad po 1983–1985 metų potvynio pamatai buvo suardyti, liudytojas patvirtino, jog matėsi tik vienas kitas giluminių pamatų akmuo. Dėl liudytojo S. B. parodymų apeliantai nurodo, kad Å¡is liudytojas patvirtino, kad atstatymo darbus vykdė pagal parengtÄ projektÄ , pamatų buvo iÅ¡likę tik fragmentai, todėl jis pamatus įrengė pagal parengtÄ projektÄ .

Liudytojas S. B. taip pat paliudijo, kad pamatus atstatė 2015 metais. Tačiau tai yra akivaizdus melas, paneigtas objektyviais į bylÄ pateiktais įrodymais – 2014 m. darytomis nuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, kad pamatai buvo iÅ¡ naujo įrenginėjami 2014 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais. D. J. N. parodymų apeliantai nurodo, kad teismas, vertindamas J. N. parodymus, nutarė vadovautis tik ta parodymų dalimi, kurioje kalbama apie Å¡iaurinės tvarto sienos kitokį mÅ«rijimÄ , pagrindžiantį aplinkybę, jog prie Å¡ios sienos glaudėsi kažkoks pastatas.

Tačiau Å¡ie parodymai jokiu bÅ«du nepagrindžia aplinkybės, kad pastatas, kuris glaudėsi prie minėtos tvarto sienos, turėjo pamatus. Kaip jau buvo ne kartÄ minėta, priestatas iÅ¡ tikrųjų egzistavo, bet jis buvo medinis, laikinas, mažesnių matmenų.

6. PareiÅ¡kėja L. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 6.1. PareiÅ¡kėja nurodo, kad apeliaciniu skundu teigiama, jog pamatų iÅ¡likimo faktas galėjo ir turėjo bÅ«ti įrodinėjamas tik tiesioginiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu apeliantai siekė įrodyti, kad pamatai, kurių kadastrinių matavimų byla pateikta į bylÄ , buvo įrengti 2014 metų vasarÄ ir juos įrenginėjant jokių senų iÅ¡likusių pamatų nebuvo.

Su tokiais apeliantų argumentais kategoriÅ¡kai nesutinkama. Nurodo, kad Å¡ioje byloje nebuvo ir negali bÅ«ti senų pamatų iÅ¡likimÄ patvirtinančių tiesioginių įrodymų ir teismui pateiktų kadastrinių matavimų pareiÅ¡kėja tiesioginiais įrodymais nelaikė. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu bÅ«du, pvz., kreipiantis į teismÄ . 6.2.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad įrodinėdama faktÄ , kad ginčo pastatas ir jo pamatai egzistavo, pateikė teismui nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistės J. V. parengtÄ 2010 m. istorinę pažymÄ , kurioje tyrimo objektas buvo pareiÅ¡kėjai priklausantis žemės sklypas. Analizuojant Å¡iÄ pažymÄ , iÅ¡aiÅ¡kėja, jog XVIII a.–XIX a. I p. Nemuno deltos gyvenvietėse gyvenamieji pastatai statyti mediniai, pjautų rÄ stų. Pastatytas Å«kinis pastatas, kurio dviÅ¡laitis stogas iki 1956 m. buvo dengtas nendrėmis.

Jis naudotas kaip tvartas ir daržinė. 1956 m. schemoje ūkinis pastatas pažymėtas Nr.

73. Atsižvelgiant į nurodytas istorinės pažymos iÅ¡traukas, pažymėtina, jog, visų pirma, pažymoje minima 1956 m. schema yra daug ankstesnis dokumentas negu suinteresuotų asmenų nurodoma Lietuvos TSR kultÅ«ros ministerijos paminklų konservavimo instituto 1982 m. atlikta fotofiksacija. Visų antra, iÅ¡ minėtos fotofiksacijos visiÅ¡kai neįmanoma nustatyti, ar medinis priestatas turi ar turėjo pamatus, 1956 m. sudarytoje schemoje pavaizduotas priestato dydis ir jo sienų, linijų storis liudija lygiavertį statusÄ tiek su kitais to meto sodybose stovėjusiais statiniais, tiek su pastatu – tvartu (antai, statinių Nr. 27 ir Nr. 30 priestatų linijų ženklinimas iÅ¡siskiria).

Taigi visiÅ¡kai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog 1956 m. schemoje visi statiniai pavaizduoti vienodai, tai yra vienodo storio linijomis. 6.3. PareiÅ¡kėja dėl liudytojų parodymų nurodo, kad apeliantai kritikuoja liudytojo J. G. parodymus, nurodydami, jog jis nematė priestato, kuriam buvo įrengti pamatai, o po 1983–1985 m. vykusio potvynio pamatai buvo suardyti. Su tokiu apeliantų pateikiamu liudytojo parodymų interpretavimu nesutiktina, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, liudytojo parodymai atskirajame skunde yra sÄ moningai iÅ¡kreipiami, formuojant klaidingas iÅ¡vadas, nes buvęs savininkas pirmosios instancijos teismui paaiÅ¡kino, jog minėtoje teritorijoje gyveno nuo gimimo 1954 m., atsimena, jog iÅ¡likusiuose priestato pamatuose jo mama augino darÅ¾Ä .

Taip pat patvirtino, jog Å«kinis pastatas iki 1982 m. turėjo medinį priestatÄ t. y. didelę daržinę, kuri kažkuriuo laiku buvo nugriauta ir vietoj jos pastatytas mažesnis priestatas, malkinė, kuri ir yra nufotografuota 1982 m. atliktoje fotofiksacijoje. 6.4. Apeliantų nuomone, teismo iÅ¡vada, jog priestato statusas buvo lygiavertis su kitais pastatais, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, kurios laikomos prejudiciniais faktais, nustatytais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimu.

Su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti, nes nurodytoje byloje teismas vertino tik Lietuvos TSR kultÅ«ros ministerijos Paminklų konservavimo instituto atliktÄ fotofiksacijÄ , kurioje užfiksuotas vieno aukÅ¡to lygmens medinis priestatas — malkinė. Å ių aplinkybių, kaip nurodyta anksčiau, neginčijo pareiÅ¡kėja, jas patvirtino liudytojas J. G.. Apeliantai tendencingai nutyli tÄ aplinkybę, jog teismas nurodytu sprendimu įvardydamas malkinę laikinu statiniu, vadovavosi tik pateiktomis fotonuotraukomis ir byloje nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar iki malkinės toje vietoje yra buvęs kitas pastatas, ar jis turėjo pamatus. 6.5.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad liudytojas S. B. patvirtino, kad pamatiniai akmenys buvo iÅ¡likę, tačiau tik keli kraÅ¡tiniai (byloje pateikta Å¡ių akmenų fotonuotrauka), patvirtinantys buvusių pamatų konfigÅ«racijÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡likusius pamatinius akmenis sustiprino / užpylė cemento skiediniu, taip juos sutvirtindamas. Atsakydamas į teismo klausimÄ , kokiu tikslu taip buvo pasielgta, liudytojas nurodė, jog pavienių iÅ¡likusių akmenų Registrų centro matininkas fiksuoti kadastriniais matavimais nesutiko ir jį pakonsultavo dėl iÅ¡likusių pamatų sutvirtinimo, kuriuos jau bus įmanoma fiziÅ¡kai iÅ¡matuoti, sudarant kadastrinių matavimų bylÄ .

Apeliantų teiginiai, jog pareiÅ¡kėja melagingai nurodė teismui pamatų įrengimo datÄ , yra nepagrįsti, nes kadastrinių matavimų byloje yra aiÅ¡kiai pažymėta, jog jie atlikti 2015 m. liepos 30 d., tačiau iÅ¡likę pamatų fragmentai datuoti 1930 metais. Papildomai nurodo, kad teismo posėdžio metu J. N. kaip nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistė paaiÅ¡kino, jog visi tuometiniai pastatai buvo statomi ant pamatų – lauko akmenų, visų antra, nurodė ir teismo įvertintÄ aplinkybę dėl Å¡iaurinės sienos mÅ«rijimo bÅ«do, patvirtinančio nuolatinio priestato buvimÄ .

Teismas k o n s ta t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

9. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį. Dėl praÅ¡omo nustatyti fakto juridinės reikÅ¡mės 10.

PareiÅ¡kėja L. B. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡likę priestato prie Å«kinio pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatai. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja įgis teisę atstatyti statinį. PraÅ¡omas juridinis faktas buvo nustatytas Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų (Å ilutės rajono apylinkės teismo) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu.

Apeliantų praÅ¡ymas panaikinti 2015 m. gruodžio 22 sprendimÄ Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi atmestas.

11. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

12. Byloje nustatyta, kad L. B. valdo 0,0500 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatÄ â€“ tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 59,87 kv. m. L. B. priklausantis 0,0500 ha ploto žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ bei yra įtrauktas į Nacionalinio ir regioninio parko teritorijÄ , o pastatas – tvartas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nurodė, kad prie minėto tvarto egzistavo bei iÅ¡liko ir jo priestato pamatai, ir prašė teismo nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , su kuriuo pareiÅ¡kėja sieja savo teisines galimybes atkurti (atstatyti) visÄ buvusio statinio plotÄ toje vietoje, kur jis anksčiau stovėjo.

13. Byloje nėra ginčo, kad pamatai, kurie galbÅ«t yra iÅ¡likę pareiÅ¡kėjai priklausančiame sklype, yra draustinio teritorijoje, o pareiÅ¡kėjai priklausantis pastatas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ .

14. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad pareiÅ¡kėja rekonstruoja minėtÄ tvartÄ , prijungdama ir ginčo pamatus prie gyvenamosios paskirties (vieno buto) namo (II e. tomas, 120 e. b. l.). Rekonstrukcijos projekte nurodyta, kad sklype buvo sodybos pastatas – gyvenamasis namas (neiÅ¡likęs), o sklype stovintis pagalbinis pastatas buvo Å¡ios sodybos Å«kinis pastatas. Taigi iÅ¡ projekto matyti, kad pareiÅ¡kėja rekonstruoja tvartÄ , su Å¡alia galbÅ«t buvusiais pamatais į gyvenamÄ jį namÄ (II e. tomas, 148–149, 245–246, 390–391).

Iš byloje esančių fotofiksacijų (II e. tomas, 109, 180, 352, 406, 430–436, IV e. tomas 33–35, 43), Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3-750/2019 esančių fotofiksacijų matyti, kad ginčo pamatai jau yra išlieti ir dėl esančių sienų ir perdangų karkasinių konstrukcijų ginčo pamatai yra esančio tvarto tęsinys, ginčo pamatų perimetre matyti atvestos komunikacijos (vamzdžiai).

15. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, ir Å¡io įstatymo analizė turi esminę reikÅ¡mę, sprendžiant klausimÄ , ar praÅ¡omas nustatyti faktas sukels teisinių padarinių pareiÅ¡kėjai, ko nagrinėjamu atveju nepadarė pirmosios instancijos teismas, kuris nagrinėdamas bylÄ privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks teisės aktas praÅ¡omam nustatyti faktui suteikia juridinę reikÅ¡mę, prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti neiÅ¡aiÅ¡kintos byloje turinčios reikÅ¡mės aplinkybės arba aiÅ¡kinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikÅ¡mės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

16. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STÄ®) 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektÅ«ros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ iÅ¡ esmės neanalizavo ir netyrė aplinkybių, ar L. B. siekiamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas ir su tuo siejami veiksmai (pasekmė) atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, neanalizavo ir nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kokiu tikslu pareiÅ¡kėja siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kai tuo tarpu byloje yra raÅ¡ytinių įrodymų, jog L.

B. pagal projektÄ Ä¯gyvendina Å«kinio pastato – tvarto rekonstrukcijÄ Ä¯ gyvenamosios paskirties patalpas, kurios galbÅ«t apima ir ginčo pamatų perimetrÄ . Pažymėtina, kad pagal STÄ® 9 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ buvusios sodybos atstatymo teisė Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali bÅ«ti atstatoma tik viena sodyba. Todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ neatskleidė bylos esmės netirdamas aplinkybių, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ar praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių, nesiaiÅ¡kino, ar pareiÅ¡kėja gali naudotis atstatymo teise pagal byloje esančius projektus ir kokia apimtimi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Statybų įstatymo kontekste.

17. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-41-403/2018) išaiškino, kad apeliantai nebeturi galimybės įgyvendinti teisės aktuose jiems nustatytos teisės įvertinti, ar statant gretimame žemės sklype statinį nebus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, ir spręsti dėl sutikimo statyti tokį statinį davimo ar nedavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesiaiškino, ar pateiktas projektas, kuriame numatyta ir ginčo pamatų rekonstrukcija, atitinka teisės aktų reikalavimus, nesiaiškino, ar šiuo atveju reikalingas apeliantų sutikimas.

18. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 10 dalį statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tais atvejais, kai darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose, atlieka Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius nurodė, kad sutinka, jog prie tvarto buvo priestatas, tačiau nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie atliktus fizinius tyrimus, kurie patvirtintų, kad prie ūkinio pastato yra išlikę priestato pamatai, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nevertino ir dėl šio suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus argumento nepasisakė.

Dėl kitų juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo sÄ lygų 19. Dėl įrodymų vertinimo apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus, o bÅ«tent į tai, kad apeliantai pateikė tiesioginius įrodymus, paneigiančius pareiÅ¡kėjos siekiamas nustatyti faktines aplinkybes, tai yra jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo yra nustatyta prejudicinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, jog medinis priestatas prie tvarto buvo laikinas statinys.

Apeliantai teigia, kad aplinkybė, ar priestatas turėjo pamatus, ar ne, šioje byloje buvo nustatinėjama tik netiesioginiais įrodymais, o pareiškėjai apeliantai pateikė fotofiksacijas, kurios pagrindžia aplinkybę, jog pamatai buvo pastatyti 2014 metais.

20. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡ioje byloje nebuvo ir negali bÅ«ti senų pamatų iÅ¡likimÄ patvirtinančių tiesioginių įrodymų. Nurodo, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, tai yra kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami.

22. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos iÅ¡tyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

23. Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti Å¡ių bylų specifikÄ , kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai taip pat reiÅ¡kia teismo pareigÄ pasiÅ«lyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti; kai yra bÅ«tina, iÅ¡reikalauti tyrimo medžiagÄ , iÅ¡vadas, įrodymus ir kt., turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančių įrodymų visumÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas byloje esančius įrodymus nepaÅ¡alino esminių abejonių dėl galbÅ«t buvusių pamatų egzistavimo. IÅ¡ byloje esančios 1956 metų sklypo schemos matyti, kad yra nustatytos pastato ribos (I e. tomas, 35–34, 60–61 e. b. l.). Konstatuoti, kad ginčijamo pamato pastato nurodytos ribos yra sietinos su kitų pamatų ribomis, nėra teisinio pagrindo, nes toks raÅ¡ytinio įrodymo vertinimas yra pagrįstas prielaida, o teismas prielaidomis remtis negali.

Kita vertus, iš istorinių žemėlapių matyti, kad 1983 metų žemėlapyje ginčo pamatai nėra užfiksuoti (IV e. tomas, 44 e. b. l.). Taip pat byloje yra nuotrauka, iš kurios matyti, kad buvo įrengta patalpa prie tvarto, tačiau iš nuotraukos negalima padaryti išvados, kad patalpa stovi ant pamatų (II e. tomas, 406 e. b. l.). Kitos byloje esančios, taip pat ir pareiškėjos pateiktos fotofiksacijos nepagrindžia pareiškėjos teiginių, kad šalia tvarto buvusios patalpos turėjo pamatus (II e. tomas, 109, 180, 352, 430–436 e. b. l., IV e. tomas 33–35 e. b. l.).

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad pareiÅ¡kėja įkasė akmenis, sudarydama pamatų ribų kontÅ«rÄ akmenimis (IV e. tomas 43 e. b. l.) ir vėliau užliejo akmenis, taip sukurdama naujus pamatus (nutarties 15 punktas).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifikÄ . IÅ¡ apskųsto teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, analizavo byloje Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, tačiau nepaÅ¡alino esminių abejonių dėl buvusių pamatų egzistavimo, ypač kai pareiÅ¡kėja iki juridinio fakto konstatavimo galbÅ«t tuos pamatus – akmenis perkasė ir apliejo nauju betono sluoksniu, įrengė karkasines sienas ir perdangas.

26. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas liudytojų parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas S. B., pareiÅ¡kėjos L. B. (duomenys neskelbtini), parodė, kad nugriovus Å«kinį priestatÄ nesigilino, kas buvo po juo, kai tuo tarpu pats liudytojas teismo posėdyje tvirtino, kad giliau žemėje yra likę pamatinių akmenų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas J. G., L. B. (duomenys neskelbtini), taip pat parodė, kad ginčo pamatai buvo per potvynį iÅ¡stumdyti, todėl liko dalis pamatų, kuri yra žemėje. Todėl nagrinėjamu atveju matyti akivaizdus prieÅ¡taravimas tarp byloje esančių įrodymų, tai yra L. B. teikdama fotofiksacijas nurodė, kad akmenys, esantys žemės pavirÅ¡iuje, yra pamatai, kai tuo tarpu teismo posėdyje apklausti liudytojai patys paneigė Å¡ias aplinkybes nurodydami, kad akmenų yra iÅ¡likę tik po žeme.

27. Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir šių aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus, konstatuoja, kad CPK 443–448 straipsniuose nėra nustatytų išimčių bei ypatumų dėl CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo priemones (taip pat ir ekspertų išvadas), taikymo. Taigi juridinę reikšmę turintis faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis).

28. Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimo klausimas konkrečios bylos atveju gali būti sprendžiamas tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis atitinkamos srities žiniomis. Todėl pirmosios instancijos teismas iš naujo tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus turi įvertinti, kaip šios nutarties 18–20 punktuose nurodyta, – ar pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas turės juridinę reikšmę ir neprieštaraus Saugomų teritorijų įstatymui ir Statybų įstatymui.

Atsižvelgiant į šį vertinimÄ , jei pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinis faktas turės juridinę reikÅ¡mę, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , spręsti, ar byloje pakanka įrodymų padaryti iÅ¡vadÄ dėl galimo pamatų egzistavimo. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nes nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, ir dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylų sujungimo 29. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-41-750/2018 pagal J. J. ir A. J. ieškinį atsakovams L. B., Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

30. Nurodytoje byloje J. J. ir A. J. ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ 2016 m. gegužės 11 d. statybos leidimÄ Nr. LNS-37-160511-00012 ir taikyti neteisėtos statybos paÅ¡alinimo pasekmes – įpareigoti L. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tÄ pastato, statomo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių, kurių unikalÅ«s numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylose, ir kurie yra arčiau negu 3 m iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos.

31. Vertinant nagrinėjamoje byloje keliamus pareiškėjos reikalavimus dėl juridinio fakto nustatymo ir įvertinus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-41-750/2018 pagal J. J. ir A. J. ieškinį keliamus reikalavimus matyti, kad keliami reikalavimai yra glaudžiai susiję, kadangi teismui pripažinus, jog L. B. statyba yra neteisėta ir statybos leidimas yra išduotas nepagrįstai kaip neatitinkantis Saugomų teritorijų įstatymo ir Statybų įstatymo nuostatų, ši aplinkybė galbūt turėtų įtakos ir pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui.

32. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios Å¡alys, arba kelios bylos pagal vieno ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vienÄ bylÄ , kad jos bÅ«tų kartu iÅ¡nagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima iÅ¡nagrinėti skyrium.

33. Civilinių bylų sujungimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) bei civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), siekiant teisingai ir kiek įmanoma greičiau bei mažiausiais kaÅ¡tais iÅ¡nagrinėti praÅ¡omas sujungti civilines bylas. Bylų sujungimas ir iÅ¡skyrimas – tai civilinę bylÄ nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausiÄ ir tikslingiausiÄ variantÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, turėtų atsižvelgti ir į Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2-41-750/2018 keliamus reikalavimus ir spręsti klausimÄ dėl bylų sujungimo.

Dėl procesinės bylos baigties 34. Esant aplinkybėms, nustatytoms nutarties 18–20, 30, 35 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo nutartį neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Bylos iÅ¡nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«das ir negali Å¡alių ginčo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės.

35. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė