2022-06-22 Nr. AB-16854-4-69-3-00341-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-514-629/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00341-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. W. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. W. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1292 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti advokato P. V. skundą dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teismas nurodė, kad iš pateikto skundo matyti, jog jį elektroniniu parašu pasirašė P. V.. Prie skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. su Migracijos departamentu bei techninės specifikacijos, iš kurio matyti, kad sudaryta sutartis dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad nepilnamečio vaiko, kuris nėra veiksnus, atstovas pagal įstatymą, kuris skunde nenurodytas, būtų išreiškęs valią skųsti Sprendimą, taip pat, kad šis advokatas paskirtas atstovauti šiam konkrečiam asmeniui arba su vaiko atstovu pagal įstatymą būtų sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo bei prašymo atnaujinti terminą, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą su prašymu atnaujinti terminą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 12 dalies 8 punktas).

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Teismas išaiškino, kad atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kadangi iš teismui pateiktų sprendimų matyti (pažymėta atitinkamuose ginčijamo Sprendimo laukeliuose), jog pareiškėjas nori skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama (valstybės garantuojama) advokato pagalba. Sprendimuose yra pareiškėjo parašas, tai rodo, kad valia skųsti ir naudotis advokato teisine pagalba buvo tinkamai išreikšta. Taip pat teismui pateikta advokato sutartis su Migracijos departamentu, kuri patvirtina, jog advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėjas priklauso šiai asmenų grupei. Jei teismui šių duomenų, patvirtinti advokato įgaliojimams nepakako, teismas galėjo ir turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas dėl kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų pažymi, kad jis naudojasi nemokama teisine pagalba, todėl sumokėti žyminio mokesčio negali, dėl to nuo jo mokėjimo atleistinas. Teismas nenustatė termino pašalinti skundo trūkumus ir sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas. Tačiau skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, skundas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl gali būti priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.), kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečio vaiko, kuris nėra veiksnus, atstovas pagal įstatymą, kuris skunde nenurodytas, būtų išreiškęs valią skųsti Sprendimą, taip pat, kad advokatas paskirtas atstovauti šiam konkrečiam asmeniui arba su vaiko atstovu pagal įstatymą būtų sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo bei prašymo atnaujinti terminą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kadangi iš pateiktų sprendimų matyti, jog pareiškėjas nori skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama (valstybės garantuojama) advokato pagalba. Be to, Sprendimuose yra pareiškėjo parašas, tai rodo, kad valia skųsti ir naudotis advokato teisine pagalba buvo tinkamai išreikšta. Jeigu, teismo vertinimu, šių duomenų patvirtinti advokato įgaliojimams nepakako, teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti asmenį S. W. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (tolia – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 22 d., Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas su juo nesutinka, ketina kreiptis į teismą dėl Sprendimo apskundimo ir pageidauja, jog pareiškėjui nemokamai būtų paskirtas advokatas.

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <…>. Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju skundą nepilnamečio pareiškėjo vardu pasirašė ir 2022 m. kovo 24 d. teismui padavė advokatas P. V..

Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 str. 7 d.). ABTĮ 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos nustato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis negali būti savarankišku proceso dalyviu, o jo interesams teisme turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą. Pagrindinės sutarties, sudarytos 2021 m. lapkričio 23 d. tarp Migracijos departamento ir advokato P. V., dėl teisinių paslaugų teikimo bei sutarties priedų – techninės specifikacijos 5.8 punkte nurodyta, kad advokatas gali teikti paslaugas nepilnamečiui užsieniečiui tik tuomet, kai jis yra nelydimas nepilnametis. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad nepilnametis S. W. į Lietuvą atvyko su savo motina M. H., taigi jis nėra nelydimas nepilnametis.

Atsižvelgiant į tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti pareiškėjo atstovai pagal įstatymą, šiuo atveju turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, o ne skundą iš karto atsisakoma priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-251-261/2022; Nr. AS-232-822/2022 ir Nr. AS-233-556/2022).

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, taip pat, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paminėti skundo formos ir pateikimo tvarkos trūkumai turėjo būti bandomi pašalinti remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėtų skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti. Šiuo atveju teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlyti nurodyti pareiškėjo atstovus pagal įstatymą bei įtraukti juos į bylos nagrinėjimą, taip pat pasiūlyti pateikti atstovavimą patvirtinančius įrodymus ir kt. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė neatsižvelgęs ir neįvertinęs nurodytų aplinkybių, tokiu būdu pažeisdamas realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, paminėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. W. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. W. skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė