2019-03-20 Nr. AB-6894-3-61-3-01676-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-838-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01676-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos mokslo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro skundą atsakovui Lietuvos mokslo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (toliau – Centras) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą (raštą) Nr. ((24.16)-5K-1622491)-6K-1702841) (toliau – ir Sprendimas, Raštas) ir LMT pirmininko 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-8 priimtą sprendimą kartu su LMT 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo tyrimo išvada.

2. Nurodė, jog Centras Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir LMT) 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. 6B-VD-4 gavo LMT pirmininko 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-8 priimtą sprendimą dėl nustatyto pažeidimo (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo) projekte „Alveolinio plaučių audinio in vitro modelis natūraliame karkase: niezenchiminių kamieninių ląstelių įtaka emfizeminio audinio reparacijai“, projekto kodas VP1-3.1-ŠMM-07-K- 03-052 (toliau – ir Projektas).

3. Centras, nesutikdamas su Sprendimu dėl pažeidimo, jį apskundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Ministerija), kuri tenkino skundą ir 2016 m. spalio 6 d. sprendimu (toliau – ir Ministerijos sprendimas Nr.1) atsakovą įpareigojo iš naujo ištirti galimą pažeidimą.

4. Atsakovas 2016 m. spalio 21 d. raštu informavo, jog išnagrinėjęs Ministerijos 1 sprendimą, nustatė tokį patį pažeidimą, kuris buvo nustatytas 2016 m. sausio 14 d. pažeidimo išvadoje ir pirmininko 2016 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. V-8.

5. LMT atsiuntė 2016 m. spalio 25 d. raštą, kuriuo pateikė kitą nei 2016 m. spalio 21 d. rašte įvardintą pažeidimo išvadą, t. y. pridėjo LMT 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo išvadą.

6. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 9 d. skundu S-252 pakartotinai kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl atsakovo netinkamai įgyvendintų Ministerijos 1 sprendime nurodytų įpareigojimų išnagrinėti galimo pažeidimo Projekte aplinkybes, atsižvelgiant į LMT padarytus procedūrinius ir fakto (turinio) pažeidimus, tiriant galimą pažeidimą Projekte.

7. Ministerija 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. ((24.16)-5K-1622491)-6K-1702841 informavo, jog neturi pakankamo pagrindo pripažinti, jog LMT nesilaikė pažeidimo tyrimo išvadų priėmimo taisyklių. Centras nesutinka su Ministerijos Sprendimu, laiko, jog pažeidimo nepadarė, visus neatitikimus rūpestingai ištaisė.

8. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, gavęs Ministerijos 1 sprendimą, neišnagrinėjo jame nurodytų LMT pažeidimų tiriant įtariamą pažeidimą Projekte. Pakartotinį pažeidimo tyrimą atliko formaliai. Nepriėmė individualaus administracinio akto, atitinkančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o tik pateikė LMT 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo išvadą, kuri nėra individualus administracinis aktas, bet galėtų būti traktuojama individualaus administracinio akto dalimi, kuri nesukelia ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

9. Pareiškėjas vertino, jog atsakovas tik formaliai atliko pakartotinį pažeidimo tyrimą, nepaneigė Ministerijos 1 sprendime konstatuotų aplinkybių, dėl kurių buvo pripažinta, kad Centro skundas yra pagrįstas.

10. Pareiškėjo nuomone, LMT nevykdė trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimo, nesurinko pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

11. Teigė, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo tenkino Centro skundą, todėl LMT negalėjo neatsižvelgti į Ministerijos 1 sprendimą ir privalėjo ištaisyti jame nurodytus atsakovo pažeidimus, tiriant įtariamą pažeidimą Projekte. Tokiu veikimu (ar neveikimu) atsakovas pažeidė teisėtumo, gero administravimo ir atsakingo valdymo principus.

12. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas formaliai supranta lygiateisiškumo principą ir nesivadovauja VAĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis individualaus administracinio akto pagrįstumo reikalavimus, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų nuostatomis, reglamentuojančiomis pažeidimų tyrimo ir nustatymo tikslą, procedūrą, išvadų pagrįstumą, bei teisės pažeidimo kvalifikavimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis teisės pažeidimo sudėties požymius. Ministerijos 1 sprendime buvo konstatuoti konkretūs pažeidimai, kuriuos savo veiksmais ar neveikimu padarė atsakovas, tirdamas įtariamą pažeidimą projekte, tačiau į Ministerijos 1 sprendimą, atlikdamas pakartotinį pažeidimo tyrimą, neatsižvelgė, t. y. neatliko jokio tyrimo, informacijos, dokumentų, paaiškinimų vertinimo, bet tik formaliai išvadoje atsakė (pakomentavo) kaip į paprastą raštą (paklausimą).

13. Centras tvirtina, jog bendradarbiavo su LMT ir Ministerija, laiku teikė ataskaitas, informaciją apie nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo. Aplinkybės, su kuriomis susidūrė pareiškėjas, buvo sąlygotos veiksnių, kurių įtakos Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Centras negalėjo sumažinti. Ministerijos 1 sprendime konstatuojama, jog vėlavimas pagrįstai ir objektyviai yra susijęs su tuo faktu, kad mokslinėje veikloje, skirtingai nei įprastoje ekonominėje veikloje, komandos narių pakeitimas yra daug sudėtingesnis. Pareiškėjas tvirtina, jog ieškojo būdų, kaip pakeisti komandos narius dėl objektyvių aplinkybių, kurias planuoti ir prognozuoti būtų neetiška ir nemoralu. Skunde nurodo, jog veiksniai, kurių įtakos Centras negalėjo sumažinti, lėmė, jog užsitęsė straipsnio vertinimo procedūra, tačiau tokį vėlavimą lėmė objektyvios aplinkybės, kurias pagrindė skunde. Skunde tvirtina, kad šiuo metu straipsnis yra publikuotas ir projekto visi rodikliai yra pasiekti 100 procentų, todėl visi galimi neatitikimai yra ištaisyti ir nėra padaryta jokios žalos Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos biudžetui, nepažeistos Projekto tęstinumo (ex-post) nuostatos, ar lygiateisiškumo principas.

14. Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrįsta teigti, jog vėlesnis publikacijos fizinis išspausdinimas lemia Rodiklio nepasiekimą daugiau kaip 10 procentų. Bet to, Centro vertinimui tokių specifinių rodiklių vertinimui reikalinga nustatyti aiškius ir vieningus mokslinių projektų rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principus (Metodinių rekomendacijų 261.2 punktas) . Šiuo atveju rodiklis buvo vertinamas nesant jokios su mokslinių projektų specifika susijusios metodikos, buvo remtasi Metodinėmis rekomendacijomis, kurios nėra pritaikytos mokslinių projektų specifikai. Pareiškėjo nuomone, vėlesnis rodiklio pasiekimas pilna apimtimi neturi įtakos Projekto tęstinumo įsipareigojimų sumažėjimui ir viešųjų lėšų investicijų reikšmingumui, nepažeidžia lygiateisiškumo principo, neprieštarauja susiklosčiusiai praktikai.

15. Tai, kad publikacija buvo išleista Projekto tęstinumo laikotarpiu, Centro manymu, niekaip nesumažins Projekto vykdytojo vykdomų Projekto tęstinumo įsipareigojimų. Pabaigus įgyvendinti rodiklį, t. y. išspausdinus publikaciją jau Projekto tęstinumo (ex-post) laikotarpiu, nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas kitų pareiškėjų ar projektų vykdytojų atžvilgiu.

16. Atsakovas Lietuvos mokslo taryba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškėju sudarė finansavimo ir administravimo sutartį dėl projekto „Alveolinio plaučių audinio in vitro modelis natūraliame karkase: mezenchiminių kamieninių ląstelių įtaka emfizeminio audinio reparacijai“ finansavimo. Projekto veiklų įgyvendinimo terminas – 2015 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas nustatytu terminu nepasiekė vieno iš dviejų fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (rodiklis – „Mokslinė publikacija“), todėl atsakovė, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustatė pažeidimą ir priėmė sprendimą taikyti finansinę korekciją, vadovaudamasi Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 263.2 papunkčio nuostatomis.

17. Atsakovas, gavęs Ministerijos 1 sprendimą, įvertino jame nurodytas aplinkybes, atsakė į pateiktus klausimus, pakartotinai atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. LMT 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo tyrimo išvada buvo pagrįsta Centro pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija. Pasak atsakovo, pareiškėjas klaidingai vertina, kad pakartotinis pažeidimo tyrimas atliktas formaliai, atsižvelgiant tik į tai, kad pažeidimo tyrimas nepakeitė atsakovo 2016 m. sausio 14 d. priimto sprendimo. Pakartotinis pažeidimo tyrimas tik patvirtino LMT 2016 m. sausio 14 d. priimto sprendimo pagrįstumą.

18. Atsakovas 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-8 nustatė, kad Projekto vykdytojas, įgyvendinęs projektą, pasiekė tik 75 proc. fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio „Mokslinė publikacija“. Vienas iš projekto tikslų buvo paskelbti du mokslinius straipsnius. Pareiškėjas paskelbė tik vieną straipsnį tarptautiniame mokslo leidinyje, o antras straipsnis pateiktas leidiniui ir pasibaigus projekto veikloms, buvo recenzavimo procese. Pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui, ekspertai atliko mokslinio tyrimo vykdymo ataskaitos ekspertinį vertinimą ir 2015 m. gruodžio 10 d. patvirtino baigiamąją mokslinio tyrimo vykdymo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita). Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. pateikė apeliaciją, kurios atsakovas netenkino, nes pateikta informacija neįrodė, kad straipsnis įgavo daugiau galimybių būti išspausdintas po recenzavimo pastabų. Pareiškėjas 2016 m. vasario 2 d. pateikė skundą Ministerijai, kuri, atsižvelgdama į skundą, 2016 m. spalio 6 d. raštu nurodė atsakovui pakartotinai atlikti projekto įtariamo pažeidimo tyrimą. LMT 2016 m. spalio 14 d. atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą ir pakartotinai įvertino visus faktus ir aplinkybes, susijusias su tiriamu pažeidimu.

19. Atsakovas 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo tyrimo išvadoje išsamiai nurodė tyrimo aplinkybes, faktus ir pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais rėmėsi tirdamas pažeidimą. Pareiškėjo argumentas, kad straipsnio rankraštis turėtų būti vertinamas kaip pasiektas fizinis veiklos įgyvendinimo rodiklis, atsakovės manymu, yra nesąžiningas kitų projektų vykdytojų atžvilgiu ir pažeistų projektų vykdytojų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, kadangi visų projektų vykdytojų šio fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio pasiekimas buvo įskaitomas laikantis tos pačios taisyklės, t. y., straipsnis turi būti publikuotas arba turi būti gautas leidyklos patvirtinimas dėl straipsnio priėmimo spaudai. Atsakovas patvirtina, kad, vadovaudamasi Rekomendacijų 4 punktu, projekto įtariamo pažeidimo tyrimą atliko laikydamasi proporcingumo principo, t. y., atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, buvo pasirinkti konkretūs pažeidimo tyrimo veiksmai – įvertinti pakartotinai su rodiklių pasiekimo vertinimu susiję dokumentai (straipsnio rankraščių ištraukos ir recenzentų pastabos), Pareiškėjo pateikta ataskaita, Ministerijos 1 sprendime pateikta informacija, ir pritaikyta proporcinga poveikio priemonė (finansinės korekcijos dydis – 5 procentai nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos). Atkreipė dėmesį į tai, kad finansinės korekcijos dydis buvo nustatytas ne laikantis tikslaus matematinio skaičiavimo, tačiau, įvertinus Centro įdirbį viso projekto mokslinio tyrimo metu bei rengiant straipsnius, taip pat potencialią galimybę straipsnį publikuoti. Pritaikyta Rekomendacijų 263.2 papunktyje nurodyta finansinė korekcija atitinka siekiamus teisėtus tikslus – apsaugoti Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus.

20. Ataskaitą įvertinę ekspertai savo išvadoje nurodė, kad nors projektas iš esmės įgyvendintas pagal numatytą planą, tačiau pasiekti ne visi fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai („Mokslinė produkcija“). Pareiškėjas pagal projekto sutartį įsipareigojo paskelbti du mokslinius straipsnius tarptautiniame mokslo leidinyje, tačiau iki projekto veiklų pabaigos paskelbė tik vieną straipsnį, o antrasis straipsnis buvo pateiktas leidiniui ir buvo recenzuojamas.

21. Projekto veiklos baigtos įgyvendinti 2015 m. lapkričio 30 d., todėl jo įtariamo pažeidimo tyrime teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios atsirado ir apie kurias atsakovas buvo informuotas iki šios datos. Tvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjo rašte pateikta informacija, kad antrasis straipsnis pateiktas leidyklai ir priimtas publikavimui, neturi įtakos projekto fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio pasiekimo įvertinimui.

22. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma viešai prieinama informacija, kad mokslo straipsnio rankraštis nebus įskaitomas kaip pasiektas fizinis veiklos įgyvendinimo rodiklis, tačiau bus įskaitomas straipsnio rankraštis, kuris projekto įgyvendinimo metu bus pateiktas spaudai ir gautas raštiškas redakcijos patvirtinimas, kad straipsnis priimtas spaudai. Atsakovas priėmė sprendimą, kad rodiklio nepasiekimą sąlygojusių veiksnių įtaką pareiškėjas galėjo sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad Projekto vykdytojas turėjo ir galėjo tinkamai planuoti projekto veiklas ir nustatyti realias siektinas fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmes, įvertinęs projekto mokslinio tyrimo trukmę ir specifiką bei vadovaudamasis turima patirtimi mokslinių tyrimų atlikimo bei straipsnių publikavimo srityje. Pareiškėjas taip pat yra atsakingas už straipsnio kokybę, kurią įvertina leidykla, kad priimtų publikavimui mokslinį straipsnį. Straipsnio rankraštis 2016 m. vasario 4 d. buvo atmestas žurnalo „Experimental Lung Research”, kaip neatitinkantis mokslinio straipsnio lygio, todėl Centras turėjo pataisyti straipsnį sugaišdamas papildomai laiko. Be to, straipsnį publikavimui priėmė kitas žurnalas – „Cytotechnology” tik 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vertina, kad nebuvo tiek atidus, rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

23. Pareiškėjo nurodyta nenumatyta situacija (dvi mokslinio tyrimo grupės narės turėjo gimdymo atostogas), atsakovo tvirtinimu, nėra vertintina kaip nenumatyta. Projekto vykdytojas turėjo galimybę pakeisti mokslinio tyrimo grupės narius kitais atitinkančiais kvalifikaciją mokslininkais, atsižvelgęs į atliekamo tyrimo specifiką ir mokslinio tyrimo grupės narių kompetencijos reikalavimus. LMT darė išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas mokslinių tyrimų atlikimo ir straipsnių publikavimo terminus, nesivadovavo protingumo principu planuodamas ir įgyvendindamas projekto veiklas bei siekdamas projekte nustatytų rodiklių. Pareiškėjas nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti laiku pasiekti suplanuotas rodiklių reikšmes.

24. Atsakovas, sudarydama 2015 m. spalio 15 d. susitarimą dėl projekto sutarties pakeitimo, atsižvelgė į pareiškėjo 2015 m. spalio 10 d. rašte nurodytą prašymą pratęsti projekto sutarties terminą, kad būtų pasiektas fizinis veiklos įgyvendinimo rodiklis. Atsakovas, pritardama pareiškėjo prašymui, vadovavosi protingumo ir proporcingumo principais, siekė sudaryti sąlygas IMC pilnai įgyvendinti projekto tikslus ir pasiekti fizinį veiklos įgyvendinimo rodiklį.

25. Pareiškėjas visą su projekto moksliniu tyrimu susijusią informaciją pateikė ataskaitoje. Buvo sudaryta galimybė pateikti taip pat ir papildomus paaiškinimus, susipažinus su ataskaitos pirminiu apibendrinamuoju įvertinimu. Centras nepasinaudojo šia teise ir jokios papildomos informacijos nepateikė. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. pateikė apeliaciją dėl ataskaitos įvertinimo ir pateikė papildomą informaciją bei paaiškinimus. Atsakovas, išnagrinėjęs apeliaciją, nustatė, kad nurodytos „išimtinės aplinkybės“ negali būti tai, kas yra įprastinė mokslinio straipsnio publikavimo praktika. Atsakovas taip pat nusprendė, kad pareiškėjo pateiktas recenzentų laiškas neįrodo, kad straipsnis įgavo daugiau galimybių būti išspausdintas, kaip teigiama apeliacijoje. Recenzentų pastabos atsakovui kelia abejonių dėl straipsnio kokybės, nes recenzentai nurodo nemažai trūkumų, kelia daug klausimų dėl trūkstamos informacijos apie projekto mokslinio tyrimo metodus bei rezultatus. Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2016 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 8V-9 pritarta komiteto siūlymui apeliacijos netenkinti.

26. Atsakovas konstatavo, kad įtariamo pažeidimo tyrimo metu projekto vykdytojo apklausa akivaizdžiai nebuvo būtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų. Visa tyrimui reikalinga informacija buvo pateikta ataskaitoje ir įvertinta ekspertinio vertinimo metu, o taip pat su apeliacija dėl ataskaitos įvertinimo. Priimdamas sprendimą, atsakovas vadovavosi ES struktūrinių fondų administravimo principais, nustatytais Visuotinių dotacijų priemonių administravimo ir finansavimo taisyklėse, Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, Metodinėse pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijose, Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartyje ir kituose teisės aktuose.

27. Atsakovas konstatavo, kad tinkamai pritaikė Rekomendacijų 261.2 papunkčio nuostatas, nustatant pažeidimą ir įvertinant fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio reikšmės nepasiekimo sąlygotus veiksnius. Pasak atsakovo, vertinimo rezultatas buvo pasiektas Lietuvos mokslo tarybos komiteto posėdyje konsensuso būdu, todėl jokios specialios metodikos, susijusios su mokslinių projektų specifika taikyti nebuvo tikslinga, o pritaikytos bendros visiems projektams Rekomendacijų nuostatos. Atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, buvo nustatytas 5 procentų finansinės korekcijos dydis.

28. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pagal projekto sutartį projekto tęstinumo laikotarpiu nėra numatyta siekti fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, kaip klaidingai aiškina pareiškėjas, o tuo laikotarpiu yra siekiami stebėsenos rodikliai. Susieti projekto fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio pasiekimą su poprojektinės priežiūros laikotarpiu siekiamu rezultato stebėsenos rodikliu „Pagal darbo sutartis įdarbintų mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus), kurie ir toliau ten dirba po 6 mėnesių po projekto pabaigos, dalis“ nėra pagrindo. Paaiškino, kad šie du rodikliai yra skaičiuojami skirtingais tikslais: rezultato stebėsenos rodiklis parodo veiksmų programos investicijomis siekiamą esamos padėties pokytį, tuo tarpu projekto fizinis veiklos įgyvendinimo rodiklis matuoja projekto metu sukurtą mokslinę produkciją. Esant nurodytiems sutartiniams įsipareigojimams, vėlesnis fizinio veiklos įgyvendinimo rodiklio pasiekimas sumažina viešųjų lėšų investicijų reikšmingumą ir prieštarauja susiklosčiusiai praktikai.

29. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas klaidingai nurodo, kad projekto tęstinumo laikotarpiu pasiektas fizinis veiklos įgyvendinimo rodiklis, t. y. minėto rodiklio pasiekimas pasibaigus projekto sutartyje nurodytam terminui, nepažeidžia lygiateisiškumo principo. Atsakovo nuomone, tuo yra pažeidžiami projekto sutarties bendrųjų sąlygų 2.2.1 papunkčio nuostatų reikalavimai. Atsakovo vertinimu, jis surinko visus įrodymus ir įvertino visas faktines aplinkybes, pagrindžiančias sprendime nurodytus faktus.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Inovatyvios medicinos centro skundą tenkino ir panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 18 d. raštą Nr. ((24.16)-5K-1622491)-6K-1702841 bei priteisė Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Inovatyvios medicinos centrui iš Lietuvos mokslo tarybos 22,50 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

32. Teismas nustatė, kad iš skundžiamo Ministerijos Rašto matyti, jog jis priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) III skirsnio reikalavimais išnagrinėjus neprivaloma ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

33. VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

34. Teismas nurodė, kad LMT 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-052/IT01 negali būti laikoma individualiu administraciniu aktu, kadangi ja nėra taikomos poveikio priemonės (sankcijos), nėra jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, jame išreikštas tik siūlymas taikyti finansinę korekciją. Minėtą poziciją patvirtina ir Visuotinių dotacijų priemonių administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-349, 44 p. numatytas reglamentavimas, jog pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas ir (ar) kitas (jei tokia nuostata taikoma) lėšas yra visuotinės dotacijos valdytojo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl išmokėtų pažeidžiant teisės aktus projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo, kuris gali būti įformintas įsakymu, potvarkiu arba nutarimu. Taigi pažeidimo tyrimo išvada yra tik tarpinis dokumentas, kuris gali sudaryti pagrindą priimti galutinį sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo.

35. Teismas pažymėjo, jog LMT 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-8 buvo panaikintas Ministerijos sprendimu Nr. 1, kadangi atsakovas buvo iš esmės įpareigotas iš naujo atlikti pažeidimo tyrimą. Byloje nėra duomenų, jog LMT iki skundžiamo Ministerijos Rašto priėmimo buvo priėmusi naują įsakymą, kuriuo būtų nusprendžiama taikyti finansinę korekciją, t. y. nėra priimtas administracinis aktas, kuris šiame kontekste, pareiškėjui sukelia teisines pasekmes (taikomos sankcijos).

36. Teismas, padaręs išvadą, kad Ministerija išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl administracinio akto, kuris nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, konstatavo, jog Ministerija viršijo savo kompetenciją, numatytą VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje, todėl priėmė neteisėtą Raštą, kuris turi būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu (priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas).

37. Teismas pažymėjo, jog nors LMT prašė nelaikyti jo atsakovu, o atsakovu laikyti Ministeriją, tačiau toks prašymas nėra pagrįstas. Tarp pareiškėjo ir LMT kilo ginčas dėl pažeidimo tyrimo išvados pagrįstumo, kurios teisėtumas buvo patikrintas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 28 straipsnio 3 dalimi, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Minėta nuostata reiškia, jog tokio pobūdžio bylose atsakovu turi būti LMT, o ne Ministerija.

38. Teismas priteisė pareiškėjui 22,50 Eur žyminį mokestį iš atsakovo.

III. 39. Atsakovas Lietuvos mokslo taryba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

40. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41. Vilniaus apygardos administracinis teismas nenagrinėjo pareiškėjo pateikto skundo, dėl ko kilo ginčas su LMT, neištyrė pateiktų pareiškėjo ir LMT argumentų dėl nustatyto pažeidimo ir skirtų sankcijų teisėtumo.

41.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis VAĮ 19 straipsnio 1 dalimi padarė išvadą, kad administracinė procedūra galima tik dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Su šia išvada apeliantas nesutinka, nes Taryba, kaip Įgaliotoji institucija, vadovaudamasi 2007 m. spalio 17 d. Lietuvos vyriausybės nutarimo Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2007-2013 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ 13.6 ir 13.7 papunkčiais, atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais ir nustačiusi netinkamas finansuoti išlaidas, imasi teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatytų veiksmų dėl projektų vykdytojams išmokėtų netinkamų finansuoti ES struktūrinių fondų lėšų grąžinimo. Apelianto teigimu, LMT sprendimas dėl netinkamų finansuoti išlaidų grąžinimo pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, ko neginčijo ir pats pareiškėjas savo skunde.

41.2. LMT 2016 m. sausio 14 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-052/IT01 kartu su LMT priimtu sprendimu, patvirtintu LMT pirmininko 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-8 yra individualus administracinis aktas, sukūręs Pareiškėjui teisių ir pareigų, jame išreikštas ne tik siūlymas taikyti finansinę korekciją, bet ir patvirtintas sprendimas ją taikyti. Minėtą poziciją patvirtina ir Visuotinių dotacijų priemonių administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-349, 44 punkte numatytas reglamentavimas, jog pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas lėšas yra visuotinės dotacijos valdytojo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl išmokėtų pažeidžiant teisės aktus projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo, kuris gali būti įformintas įsakymu, potvarkiu arba nutarimu.

41.3. Vilniaus apygardos administracinio teismas klaidingai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, kurioje pažymėta, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju LMT 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-052/IT01 yra 2016 m. sausio 14 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-052/IT01 išplėstinė išvada, kuri savo turiniu tik smulkiau pagrindė jau 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-052/IT01 išnagrinėtus faktus ir aplinkybes, kadangi jokių naujų faktų per pakartotinį pažeidimo tyrimo nagrinėjimo terminą pareiškėjas nepateikė. LMT pirmininko 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-8 ir yra toks dokumentas, kurio pagrindu projekto vykdytojui atsiranda teisinė pasekmė grąžinti jo gautas pripažintas netinkamomis finansuoti lėšas.

41.4. Teismas klaidingai teigia, kad LMT 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-8 buvo panaikintas 2016 m. spalio 6 d. Ministerijos raštu Nr. ((24.16-01)-5K-1602709-5K-1610478-5K-1617664)-6K-1606939, nes Taryba buvo įpareigota tik pakartotinai atlikti pažeidimo tyrimą. Ministerijos nurodymas atlikti pakartotinį tyrimą nepanaikina LMT sprendimo, todėl LMT atliko pakartotinį vertinimą, surašydama pagrįstą ir VAĮ atitinkančią motyvuojančią dalį, palikdama galioti LMT pirmininko 2016 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. V-8, nes sprendimas nesikeičia.

41.5. Nesutinka su teismo konstatavimu, kad Ministerija viršijo savo kompetenciją, numatytą VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Ministerija vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 211 punktu, kuriame nurodyta, kad Vadovaujančioji institucija (Ministerija), gavusi pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą, nagrinėja jį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

42. Pareiškėjas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

43. Pareiškėjo nuomone, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų ir motyvų, lyginant su atsakovo teiktu atsiliepimu pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime pareiškėjas atkreipia dėmesį į svarbiausius apeliacinio skundo aspektus.

44. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Centras jokių naujų faktų per pakartotinį pažeidimo tyrimo nagrinėjimą nepateikė. Šis atsakovo teiginys yra klaidinantis, kadangi kaip buvo nurodyta Centro skunde, atlikdamas pakartotinį pažeidimo tyrimą (2016 m. spalio 21 d. pažeidimo išvada) LMT taip pat nesikreipė į Centrą (nebuvo kreiptasi ir pirminio pažeidimo tyrimo nagrinėjimo metu). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog atsakovas pakartotinį pažeidimo tyrimą atliko formaliai, iš esmės aplinkybių netyrė bei nesuteikė teisės Centrui pateikti paaiškinimus.

45. Tai, jog atsakovas pakartotinio pažeidimo tyrimo metu iš esmės aplinkybių netyrė, patvirtina tai, jog pats atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pakartotinio pažeidimo tyrimo metu nustatė tą patį pažeidimą, koks buvo nustatytas anksčiau, nors iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, jog sprendimas dėl pirmojo pažeidimo buvo panaikintas visa apimtimi, kadangi Ministerija buvo nustačiusi, jog atsakovas netinkamai ištyrė pažeidimo aplinkybes.

46. Nurodo, jog LVAT administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016 pažymėjo, kad pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra. Todėl faktą, jog atsakovas iš esmės įtariamo pažeidimo aplinkybių netyrė, patvirtina dar ir tai, jog iš atsakovo 2016 m. spalio 21 d. rašto Centrui nesužinojo apie atsakovo motyvus, dėl pakartotinio pažeidimo tyrimo, nes minėtame atsakovo 2016 m. spalio 21 d. rašte yra konstatuojama, jog po pakartotinio pažeidimo tyrimo yra nustatytas toks pat pažeidimas, koks buvo nustatytas 2016 m. sausio 14 d. pažeidimo išvadoje ir tik atsakovo 2016 m. spalio 26 d. raštu Centras gavo atsakovo 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo išvadą. Abejotina, ar atsakovas išsiųsdamas 2016 m. spalio 21 d. raštą iš viso buvo atlikęs pakartotinį pažeidimo tyrimą, nes atsakovo 2016 m. spalio 21 d. rašte yra nedviprasmiškai konstatuojama, jog yra nustatytas toks pat pažeidimas, koks buvo nustatytas 2016 m. sausio 14 d. pažeidimo išvadoje ir praėjus vos kelioms dienoms (2016 m. spalio 26 d.), atsakovas atsiuntė jau neva pakartotinio pažeidimo išvadą. Kita vertus, šios paminėtos aplinkybės turėtų būti vertinamos kartu su pagrindinėmis šios bylos aplinkybėmis, jog atsakovas nepriėmė individualaus administracinio akto, atitinkančio VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl Centro vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai atliko atsakovo priimtų sprendimų teisinį vertinimą ir tinkamai motyvavo savo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo patenkintas vienas iš pareiškėjo Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Inovatyvios medicinos centro prašymas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą (raštą) Nr. ((24.16)-5K-1622491)-6K-1702841, teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Apelianto (atsakovo) teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas nenagrinėjo pareiškėjo pateikto skundo, dėl ko kilo ginčas su LMT, neištyrė pateiktų pareiškėjo ir LMT argumentų dėl nustatyto pažeidimo ir skirtų sankcijų teisėtumo.

49. Apelianto nuomone, LMT 2016 m. sausio 14 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-052/IT01, priešingai nei nustatė teismas, kartu su LMT pirmininko 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-8 nebuvo panaikintas kaip neteisingai teigia teismas, ir jis yra individualus administracinis aktas, sukūręs pareiškėjui teisių ir pareigų, jame išreikštas ne tik siūlymas taikyti finansinę korekciją, bet ir patvirtintas sprendimas ją taikyti.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog, atsižvelgiant į Finansavimo taisyklėse nustatytą sąsają tarp tokių sprendimų, pažeidimo tyrimo išvada ir įsakymas laikytini ir turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – pažeidimo tyrimo išvada (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį byloje Nr. A143-2152/2013 , 2018 m. gegužės 22 d. nutartį byloje Nr. A-3940-602/2018)

51. Vadinasi, pagal susiformavusią praktiką, pažeidimo tyrimo išvada nelaikytina atskiru administracinės bylos dalyku ir nagrinėjamu atveju. Pažeidimo tyrimo išvada ir įsakymas laikytini ir turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – pažeidimo tyrimo išvada. Todėl, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad LMT 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-052/IT01 negali būti laikoma individualiu administraciniu aktu, nes nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų. Teisėjų kolegija nesutinka ir su Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-8 buvo panaikintas Ministerijos sprendimu Nr. 1 dėl to, kad, kaip nurodė, pirmosios instancijos teismoas – atsakovė buvo iš esmės įpareigota iš naujo atlikti pažeidimo tyrimą.

52. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus LMT 2016 m. spalio 21 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-052/IT01 teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas, taip pat turi būti vertinamas ir LMT pirmininko 2016 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-8, (kurį savo skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas – Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Inovatyvios medicinos centras prašė panaikinti) teisėtumas ir pagrįstumas, kartu įvertinant ir tai, ar neturėjo būti keičiamas jo turinys, kai 2016 m. spalio 21 d. buvo koreguota pažeidimo tyrimo išvada (II t., b. l.127).

53. Pirmosios instancijos teismas panaikino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 18 d. raštą Nr. ((24.16)-5K-1622491)-6K-1702841 remiantis tuo, kad jis, kaip ir Pažeidimo tyrimo išvada, nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, ir , kad Ministerija priimdama ginčijamą sprendimą (raštą) viršijo savo kompetenciją, numatytą VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje.

54. Pažymėtina, kad Ministerija ginčijamame sprendime (rašte) Nr. ((24.16)-5K-1622491)-6K-1702841 konstatavo, kad Lietuvos mokslo taryba pažeidimą nustatė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir taikydama teisės aktuose nurodytą įtariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūrą, ir, kad Ministerija neturi pagrindo nustatyti, jog buvo iš esmės nesilaikyta nurodytų pažeidimo tyrimo išvadų priėmimo taisyklių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėto sprendimo (rašto) turinį ir į šios Nutarties 50–52 punktuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Ministerijos raštas sukelia teisinius padarinius. Todėl, šio sprendimo (rašto) teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas iš esmės, kartu, atsižvelgiant ir į jo sąsają su ankstesniu 2016 m. spalio 6 d. Ministerijos raštu Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Inovatyvios medicinos centrui (I t., b. l . 15 –28) ir jame suformuluotais pavedimais Lietuvos mokslo tarybai.

55. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos mokslo tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė