e2f3e7e8-d151-4cd8-a4e3-c118bf562dd5 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-277-368/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00623-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20.; (S) 3.3.2.4. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 17 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (pareiÅ¡kėjos) M. L. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų M.

L. Ž., S. Ž. ir J. J. praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai M. L. Ž., S. Ž. ir J. J. pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti 2021 m. vasario 4 d. pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe. PareiÅ¡kėjai sutartyje nurodė, kad Å¡alys susitaria, jog dviejų kambarių butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (mieste), vieÅ¡ame registre registruotas pagal (data neskelbtina) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), yra M.

L. Ž. asmeninė nuosavybė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmetė.

3. Teismas nustatė, kad visi pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teisę į butÄ , priėmę palikimÄ ir tarp pareiÅ¡kėjų ginčytinų klausimų dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ nėra, kadangi, pareiÅ¡kėjai susitarė dėl pasidalijimo bÅ«do ir nenurodė, kokio konkretaus ginčo siekia iÅ¡vengti ateityje.

4. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai siekia perleisti visas nuosavybės teises į butÄ vienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, t. y. M. L. Ž., tačiau toks sandoris, teismo įsitikinimu, turi bÅ«ti sudaromas notarine forma. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad neegzistuoja įstatyme nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas tvirtina taikos sutartį, t. y. teismas negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiÅ¡kėja) M. L. Ž. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, t. y. patvirtinti tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 5.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismų supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarÄ dėl Å¡ios sutarties patvirtinimo nebÅ«tina, nes Å¡iuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiÅ¡kus notaro veiksmus. 5.2.

PareiÅ¡kėjai S. Ž. ir J. J. nuosavybės teisės į minėtÄ butÄ dar neįgijo, nes neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai, minėtas butas (ar jo dalis) nėra registruota vieÅ¡ame registre visų trijų pareiÅ¡kėjų vardu. Taigi, Å¡iuo metu jokios notarinės sutarties pareiÅ¡kėjai negali sudalyti. Su mirusiu I. Ž. nėra galimybės sudaryti vedybų sutartį ir joje patvirtinti, kad nurodytas butas yra M. L. Ž. asmeninis turtas. 5.3. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog pareiÅ¡kėjai nenurodė, kokio konkretaus ginčo siekia iÅ¡vengti ateityje.

Ginčas kiltų dėl buto nuosavybės formos: asmenis iki santuokos įgytas turtas ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas. Jeigu mirusio I. Ž. vaikai tvirtintų, kad butas priklauso ir jų mirusiam tėvui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pareiÅ¡kėjai tektų kreiptis į teismÄ ieÅ¡kinio teisena ir praÅ¡yti butÄ pripažinti jos asmeniniu turtu. Kadangi tarp įpėdinių nėra ginčo, tai nėra galimybės kelti bylos ieÅ¡kinio teisena dėl Å¡io buto pripažinimo pareiÅ¡kėjos asmeniniu turtu, dirbtinai didinant bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo medžiagÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

7. Apeliacijos objektas - teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka nepatvirtinta taikos sutartis tarp šalių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teisę į butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (data neskelbtina), po I. Ž. (data neskelbtina) mirties priėmę palikimÄ . Tarp pareiÅ¡kėjų ginčytinų klausimų dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ nėra, kadangi, pareiÅ¡kėjai susitarė dėl pasidalijimo, t. y. pareiÅ¡kėjai siekia perleisti visas nuosavybės teises į butÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), vienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, t. y. M. L. Ž. kÄ ir nurodė taikos sutarties sÄ lygose. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmetė. Rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad Å¡i nutartis nėra skundžiama, todėl įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. PareiÅ¡kėja M. L. Ž. su teismo nutartimi nesutiko ir pateikė atskirÄ jį skundÄ .

9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali bÅ«ti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį tiek byloje, kurioje sprendžiamas Å¡alių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Kai procesas teisme nėra pradėtas, asmenys turi teisę kreiptis dėl taikos sutarties patvirtinimo į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutarties tvirtinimas, kai byloje nėra ginčo tarp Å¡alių, laikytinas klausimu dėl fakto patvirtinimo.

11. Pažymėtina, kad kreiptis į teismÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi iÅ¡spręstų klausimų teisme nėra iÅ¡kelta, Å¡alys neprivalo. Å alys tokiÄ sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta raÅ¡ytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo Å¡alys gali kreiptis ir į notarÄ .

12. Minėta, jog pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobÅ«dį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo. Suprantama, kad teismas tvirtina ne bet kokius realios tikrovės faktus, o tik teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus, t. y. tokius, su kuriais teisės normos sieja civilinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ . Nuo asmens valios priklausomi juridiniai faktai vadinami veiksmais. Taikos sutartys yra viena sutarčių rÅ«Å¡ių, nurodytų CK, todėl jos priskirtinos prie faktų, kurie gali bÅ«ti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ taikos sutarties turinio, pareiÅ¡kėjai praÅ¡o patvirtinti nuosavybės teisių į butÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini) perleidimÄ vienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, t. y. M. L. Ž., tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks sandoris (o ne faktas) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turi bÅ«ti sudaromas notarine forma. Paminėtina ir tai, kad prie faktų, kurie gali bÅ«ti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, nėra priskirti kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai (veiksmai) dėl nuosavybės teisių perleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų 2003 m. birželio 20 d. senato nutarimÄ Nr. 41), nes akivaizdu, kad nuosavybės teisių perleidimas yra sandoris, kuris įforminamas notarine tvarka.

13. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybės ir įstatymų normas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, tinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino bylos Å¡alims įstatymo normas, todėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ir yra paliktina galioti. Å iuo atveju, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas, n u t a r ė: pareiÅ¡kėjos M. L. Ž. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Palikti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjas Egidijus Mockevičius