e2f365e077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-239/2012

(Proceso Nr. 1-06-1-04024-2009-9)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.7;1.2.18.11;2.1.15.1.1;

2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 223 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, 219 straipsnio 1dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir D. K. paskirta galutinė subendrinta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. K. bei UAB „P“, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Iš D. K. ir UAB „P“ solidariai priteista 7074,71 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš D. K. ir D. K. išieškota po 9 Lt kiekvieno proceso išlaidoms atlyginti.

Taip pat skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

D. K. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. rugsėjo 19 d., būdamas UAB „P” (įm. kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal 21 straipsnio 1 ir 2 dalį – atsakingas asmuo už buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 7 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aplaidžiai tvarkė UAB „P” buhalterinę apskaitą: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 6 straipsnio 2 dalį - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, būtent:

2008 m. spalio 7 d. pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08001 iš IĮ „G ” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 0800 gavo 3600 Lt, tačiau į bendrovės apskaitą ir į kasos registrą įtraukė tik 360 Lt, t. y. 3240 Lt mažiau;

2008 m. spalio 13 d. pagal pinigų priėmimo kvitą serija CSA Nr.576633 UAB „M“ sumokėjo 930,36 Lt už prekes, tačiau šios ūkinės operacijos neįformino kasos išlaidų orderiu ir neįtraukė jos į kasos registrą – kasos knygą;

2008 m. spalio 13 d. pagal pinigų priėmimo kvitą serija CSA Nr.576636 UAB „M“ sumokėjo 2238,05 Lt už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MUP Nr. 0030419, tačiau šios ūkinės operacijos neįformino kasos išlaidų orderiu ir neįtraukė jos į kasos registrą – kasos knygą;

2008 m. spalio 28 d. pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08003 iš IĮ „G” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 08003 gavo 2000 Lt ir šių gautų pinigų neįtraukė į bendrovės apskaitą;

2008 m. lapkričio 5 d. pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08004 iš IĮ „G” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 08003 gavo 2300 Lt ir šių gautų pinigų neįtraukė į bendrovės apskaitą;

2008 m. lapkričio 18 d. pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08002 iš IĮ „G” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 08003 gavo 1000 Lt ir šių gautų pinigų neįtraukė į bendrovės apskaitą;

2008 m. gruodžio 23 d. pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08005 iš IĮ „G” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 08003 gavo 2000 Lt ir šių gautų pinigų neįtraukė į bendrovės apskaitą;

Taip pat D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė apskaitos dokumentų, pagal kuriuos 2008 m. spalio bei 2008 m. gruodžio mėn. iš užsienio įmonių įsigijo prekes:

2008 m. lapkričio 4 d. UAB „P” pardavus automobilį “VW Golf” fiziniam asmeniui A. G. pagal 2008 m. lapkričio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nesurašė apskaitos dokumentų ūkinei operacijai įforminti, neįtraukė jų ir iš A. G. už automobilį “VW Golf” gautų pinigų – 5000 Lt į buhalterinę apskaitą;

laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nesurašė apskaitos dokumentų – kasos išlaidų orderių, patvirtinančių 15 550,50 Lt sumokėjimą UAB „SEB Lizingas” už automobilį „Subaru Legasy”, ir šių dokumentų neįtraukė į buhalterinę apskaitą.

Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „P“ metų veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 7 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d..

Taip pat D. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008 m. rugsėjo 19 d., būdamas UAB „P“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos” turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, mokėti mokesčius bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto nustatytą tvarką apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas privalėdamas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, 2009 m. balandžio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 60, pateikė Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetinių lėšų finansinę ataskaitą už 2009 m I ketvirtį, kurioje nurodė, kad UAB „P“ turi sumokėti 6670,71 Lt mokesčių – socialinio draudimo įmokų, ir laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. gegužės 2 d. nesumokėjo 6670,71 Lt mokesčių - socialinio draudimo įmokų po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2009 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (4.60)3-8766, kuris jam asmeniškai įteiktas 2009 m. balandžio 22 d., priminė apie pareigą sumokėti mokesčius per 10 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, t. y. iki 2009 m. gegužės 2 d.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria iš D. K. ir UAB „P“ solidariai priteista 7074,71 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui padarytai turtinei žalai atlyginti, paliekant civiliniam ieškovui priteistą ieškinį tik iš juridinio asmens UAB „P“.

Kasatorius pažymi, kad teismų sprendimus skundžia tik dėl nepagrįstai, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, solidariai priteisto civilinio ieškinio.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, patenkindamas civilinį ieškinį ir žalos atlyginimą priteisdamas solidariai, peržengė pareikšto ieškinio ribas, nes civilinis ieškinys buvo pareikštas tik juridiniam asmeniui UAB „P“, o ne UAB „P“ ir D. K. Pasak kasatoriaus, šioje byloje pagal įstatymą civilinis ieškinys D. K. nebuvo pareikštas, todėl teismas, priteisdamas civilinį ieškinį iš D. K. ir iš UAB „P“, netinkamai pritaikė ir pažeidė įstatymą (BPK 110 straipsnį, 112 straipsnio 1 dalį, 115 straipsnio 1 dalį).

Kasatoriaus manymu, pagal Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies prasmę, tenkinant civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį ir priteisiant ne tik iš juridinio asmens UAB „P“, bet ir D. K. solidariai 7074,41 Lt sumą, teismas turėjo konstatuoti jo, kaip įmonės vadovo ir kartu mokestinių santykių subjekto, teises ir pareigas, tyčinius veiksmus ir priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis – mokesčių nemokėjimu, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, to visiškai nepagrindė ir nemotyvavo. Skunde dar pažymima, kad teismas neįvertino ir to, kad pagal bylos aplinkybes prievolę mokėti mokesčius – socialinio draudimo įmokas valstybei turi juridinis asmuo, o ne jo vadovas. Vadinasi, nepriklausomai nuo vadovo veiksmų, net jei jis nebūtų aplaidžiai tvarkęs UAB „P“ buhalterinės apskaitos, juridinis asmuo būtų privalėjęs mokėti mokesčius, todėl, kasatoriaus manymu, jis nėra atsakingas dėl nesumokėtų valstybei socialinio draudimo įmokų.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas siūlo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad D. K. nuteistas ne tik už BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir už BK 219 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – mokesčių nesumokėjimą – padarymą. Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį nuteistas ir juridinis asmuo UAB „P“. Prokuroras nurodo, kad byloje nustatyta, jog D. K. ir juridinio asmens – UAB „P“ veiksmais buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą solidariai iš D. K. ir juridinio asmens UAB „P“. Prokuroro manymu, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas tik juridiniam asmeniui – UAB „P“, o jam civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Prokuroras pažymi, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio matyti, kad juo prašoma pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių civiliniu ieškovu dėl 7074,71 Lt turtinės žalos padarymo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui baudžiamojoje byloje dėl UAB „P“ veiklos, kurioje įtarimai pareikšti D. K. ir D. K.. Atsižvelgiant į tai, pasak prokuroro, teismas pagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą solidariai iš UAB „P“ ir D. K.. Prokuroro manymu, teismų sprendimai dėl šios dalies yra pagrįsti, o apeliacinės instancijos teismas visiškai išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą ir pagrįstai šį atmetė.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl civilinio ieškinio

Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis ieškinys nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas dėl žalos, atsiradusios iš nusikalstamos veikos – mokesčių nesumokėjimo (BK 219 straipsnio 1 dalis) atlyginimo. Pažymėtina, kad už mokesčių nesumokėjimą buvo nuteisti D. K. ir UAB „P“. Nuteisimo pagrįstumo ir teisėtumo kasatorius šioje byloje neginčija.

Civilinio ieškinio reikalavimas – atlyginti turtinę žalą – grindžiamas D.K. ir UAB „P“ neteisėtos veikos padarymu. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo D. K. ir UAB „P“ turtinė žala, atsiradusi jiems padarius BK 219 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, buvo priteista atlyginti solidariai. Dėl tokio sprendimo kasatorius nesutinka ir teigia, kad žalos atlyginimas turėjo būti priteistas tik iš juridinio asmens UAB „P“, tačiau šis kasacinio skundo argumentas atmestinas, kaip prieštaraujantis teisės normų prasmei dėl civilinės atsakomybės ribų.

Spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu (nepatenkinimu), teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Taigi, atsakant į kasacinio skundo klausimą dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo, reikia vadovautis CK normomis. CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad vienas asmuo yra fizinis, o kitas juridinis. Solidariosios atsakomybės esmė, kad kreditorius gali pareikšti ieškinį bet kuriam iš bendraskolių dėl visos apimties arba dėl dalies (CK 6.6 straipsnis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Turtinė žala atlyginama tada kai ji kyla iš neteisėtų asmens veiksmų. Šiuo atveju kiekvieno iš nuteistųjų (tiek D.K., tiek UAB „P“) atsakomybė kyla iš tų pačių neteisėtų veikų – mokesčių nemokėjimo, kurie pagal BK 219 straipsnio 1 dalį laikytini nusikaltimu. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas šią žalą atlyginti solidariai neatitinka įstatymų nuostatų dėl civilinės atsakomybės rūšies ir civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamosiose bylose.

Kita vertus, pažymėtina, kad kaltinimas dėl nesumokėtų mokesčių (BK 219 straipsnio 1 dalis) D.K. ir UAB „P“ buvo pareikštas dėl 6670,71 Lt – socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo – būtent dėl tokios nesumokėtos mokesčių sumos jie buvo nuteisti. Tuo tarpu civilinio ieškinio reikalavimo dydį sudarė ši nesumokėtų mokesčių suma bei 404 Lt savininko nesumokėtų įmokų už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 11 d.. Būtent dėl šios pinigų sumos kaip mokesčių nesumokėjimo nei D.K. nei UAB „P“ kaltinimai nepareikšti, jie dėl to nebuvo teisiami. Minėta, kad baudžiamojoje byloje turtinės žalos priteisimas siejamas su ta žala, kuri atsiranda padarius nusikalstamą veiką (šiuo atveju asmenys buvo nuteisti pagal BK 219 straipsnio 1 dalį). Todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikytina nepagrįsta tai, kad, priteisiant atitinkamą pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, į šią sumą buvo įskaičiuota ir pinigų suma, atsiradusi dėl savininko nesumokėtų įmokų, kurios pagal nuosprendžio turinį šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nei nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas D.K., dalykas, nei tiesiogiai iš nusikalstamos veikos – socialinių draudimo įmokų nesumokėjimo – atsiradusi turtinė žala. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje asmenys buvo nuteisti už socialinio draudimo įmokų (6670,71 Lt) nesumokėjimą, civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimo ir turėjo būti siejamas būtent su šių nesumokėtų įmokų suma. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl priteisė visą ieškinyje nurodytą sumą (7074,71 Lt), kurią sudaro ir nesumokėtos socialinio draudimo įmokos (6670,71 Lt) ir nesumokėtos savininko įmokos (404 Lt), kodėl šias įmokas laikė turtine žala, atsiradusia iš socialinių draudimo įmokų nesumokėjimo (už ką ir nuteisti D.K. bei UAB „P“). Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu taip pat nepasisakė, nagrinėjo tik klausimus dėl solidariosios atsakomybės taikymo pagrįstumo.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šis straipsnis suponuoja ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti nustatyta, kokia turtinė žala buvo patirta dėl nusikalstamos veikos, už kurią asmuo teisiamas, padarymo, ir turi būti priimtas sprendimas šią žalą atlyginti. Pinigų suma žalai, atsiradusiai dėl kitokių neteisėtų nuteistojo veiksmų, nesusijusių su inkriminuota nusikalstama veika, atlyginti negali būti priteisiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes, remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio patenkinimo klausimus, todėl ši teismų sprendimų dalis yra keistina, iš D.K. ir UAB „P“ solidariai priteisiant 6670, 71 Lt tiesiogiai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį dėl civilinio ieškinio dalies ir iš D. K. bei UAB „P“ solidariai priteistą pinigų sumą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui padarytai turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 6670,71 Lt.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Dalia Bajerčiūtė

Armanas Abramavičius