2018-12-19 Nr. AB-23422-3-65-3-00219-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1392-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00219-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelis (toliau – ir Nemunėlio MB) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. MG-5 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime nėra nurodyta, koks subjektas jį parengė. Sprendimas yra formalus ir priimtas anksčiau, nei įvyko Komisijos 2016 m. balandžio 22 d. posėdis. Sprendimas pareiškėjui įteiktas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. Sprendime nurodyti duomenys yra neteisingi, netikslūs, o kai kurių reikšmingų duomenų apskritai nėra nurodyta. Sprendime nėra nurodyta, kuo remiantis Nemunėlio MB priskiriama pareiga atlyginti gyvūnų padarytą žalą. Taip pat Sprendimas nepatvirtintas antspaudu.

3. Nemunėlio MB pabrėžė, kad pasėlių savininkė E. B. 2015 m. rugsėjo 2 d. teikdama pareiškėjui pranešimą, jau žinojo apie šernų daromą žalą, tačiau į Biržų rajono savivaldybės Nemunėlio Radviliškio seniūniją su prašymu sudaryti komisiją pasėliams padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir prašymas) kreipėsi tik 2015 m. spalio 9 d., t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą.

4. Pareiškėjo teigimu, Komisija veikė šališkai ir nesilaikė VAĮ nustatytų objektyvumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, kadangi dar iki E. B. pateikiant prašymą apskaičiuoti gyvūnų padarytą žalą, mažiausiai du Komisijos nariai kartu su E. B. įgaliotu asmeniu R. M. buvo nuvykę į pasėlių lauką jo apžiūrėti. Komisija neįvertino, kad E. B. kukurūzus augino pažeisdama agrotechninius reikalavimus, nes jie prastai sudygę, piktžolėti, užauginę tik po vieną burbuolę, be to, pasėlių savininkė ir jos įgaliotas asmuo R. M. neprisidėjo prie pasėlių apsaugos nuo gyvūnų. 2015 m. spalio 13 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. MG-17 (toliau – ir apžiūros aktas) nėra nurodyta, jog apžiūroje dalyvavo ne tik Nemunėlio MB pirmininkas K. B., bet dar ir kiti būrelio nariai, apžiūros aktas surašytas ne 2015 m. spalio 13 d. ir ne apžiūros vietoje, o Biržų rajono savivaldybės administracijoje, be to, pats dokumentas pareiškėjui įteiktas tik 2015 m. lapkričio 2 d. Apžiūros metu kaip gyvūnų pažeisti buvo pamatuoti ir sunykę, neišdygę, piktžolėti pasėlių plotai. Nemunėlio MB tvirtino, kad Komisija, apskaičiuodama žalos dydį, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintų Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7.1 punkto reikalavimų.

5. Atsakovas Komisija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą apmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Komisija savo veikloje, t. y. parengdama apžiūros aktą ir priimdama Sprendimą, vadovavosi Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. A-554 patvirtintais Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Metodika. Komisija tvirtino, kad E. B. kukurūzų pasėliams padaryta žala buvo apskaičiuota remiantis faktiniais duomenimis, užfiksuotais apžiūros akte, kurį pasirašė ir Nemunėlio MB vadovas. Komisija teigė, kad iš Sprendimo teksto aišku, jog E. B. laukiniai gyvūnai padarė 2 085,60 Eur dydžio žalą ir kad ją privalo atlyginti Nemunėlio MB. Sprendimas priimtas 2016 m. balandžio 22 d., tačiau, nurodant jo priėmimo datą, padaryta rašymo apsirikimo klaida.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir taip neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remdamasis, jis tvirtina, jog Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. E. B. teigimu, ji ėmėsi priemonių, skirtų pasėliams apsaugoti nuo laukinių žvėrių.

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 200 Eur išlaidoms atlyginti.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo apskaičiuota žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėlių savininkui, piniginė išraiška.

11. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas priimtas atgaline data. Teismas atsižvelgė į Komisijos atsiliepime ir jos atstovo posėdyje pateiktus paaiškinimus, jog Sprendimas buvo priimtas 2016 m. balandžio 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje, tačiau nurodant jo priėmimo datą, buvo padaryta klaida. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių netikėti šiais atsakovo ir jo atstovo pateiktais paaiškinimais ir sprendė, kad Sprendimas priimtas 2016 m. balandžio 22 d. Nurodytą aplinkybę patvirtino ir Biržų rajono savivaldybės administracijoje vedamo Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės sūkio pasėliams dokumentų (prašymų, komisijos protokolų, žalos apskaičiavimo ir kt. registro) duomenys.

12. Teismas nustatė, kad Sprendimas pagrįstas apžiūros akte nurodytais faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis.

13. Įvertinęs Sprendime išdėstytus duomenis apie tai, dėl kokio asmens prašymo priimamas administracinis aktas, dėl kokiems pasėliams, kokiame plote ir kokioje vietovėje augusiems padarytos žalos buvo sprendžiama, taip pat atsižvelgęs į tai, kad Sprendime nurodytas apžiūros aktas, kuriame kaip atstovas įrašytas Nemunėlio MB vadovas, kuriam šis aktas buvo įteiktas, bei kitus faktinius duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti visiškai aišku ir suprantama, kad Sprendimą priėmė Komisija ir yra sprendžiama dėl medžiojamųjų gyvūnų E. B. auginamiems kukurūzams padarytos žalos atlyginimo ir kad šis administracinis aktas nustato Nemunėlio MB, kaip medžioklės plotų naudotojo, pareigą atlyginti E. B. žalą už jai priklausančių pasėlių suniokojimą.

14. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Sprendimas nėra patvirtintas antspaudu, yra formalus pažeidimas, dėl kurio negalima pripažinti Sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

15. Teismas nenustatė, kad Komisija, parengdama apžiūros aktą ir priimdama Sprendimą, pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, lygiateisiškumo, skaidrumo principus.

16. Teismo vertinimu, dėl to, kad apžiūros akte nenurodyti apžiūroje be K. B. dalyvavę ir keli Nemunėlio MB nariai, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą, kadangi tokio reikalavimo teisės aktai nenumato. Vadovaujantis Nuostatų 10, 21 punktais, apžiūros aktą turi pasirašyti medžioklės plotų naudotojo atsakingas asmuo. Pagal Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio įstatų 18, 19, 36, 38 punktus būtent Nemunėlio MB pirmininkas, kaip vienasmenis valdymo organas, veikia šio būrelio vardu santykiuose su kitais asmenimis arba organizacijomis, o Nuostatų 13 punktas tokios teisės atskiriems Nemunėlio MB nariams nesuteikia. Atvykusiems Nemunėlio MB nariams buvo leista stebėti kukurūzų lauko apžiūros procedūrą, netrukdant Komisijos darbui.

17. Nustatęs, kad parengtas apžiūros aktas buvo įteiktas K. B., jį Nemunėlio MB vadovas pasirašė be pastabų, aplinkybę, jog nurodytas dokumentas buvo parengtas ne vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, teismas vertino kaip neesminį procedūrinį pažeidimą, kuris nesuvaržė pareiškėjo teisių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto surašymo procedūroje.

18. Įvertinęs byloje nustatytus duomenis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti Komisijos nustatytais ir apžiūros akte užfiksuotais faktiniais duomenimis. Atsižvelgęs į Komisijos pateiktą papildomą rašytinį paaiškinimą (apžiūros akto priedą), teismas darė išvadą, jog pakenktų pasėlių plotas ir pasėlių pakenkimo intensyvumas buvo apskaičiuotas, laikantis Metodikos 7 punkte nustatytų reikalavimų. Kaip liudytojai apklausti Komisijos nariai S. J. ir V. D. patvirtino apžiūros akte išdėstytus faktinius duomenis.

19. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti E. B. augintų kukurūzų vidutinio derlingumo apskaičiavimu. Pareiškėjas pagrįsti jo atstovės nurodytai aplinkybei, kad E. B. nurodytas kukurūzų 1 ha derlingumas apskritai negalimas, nepateikė jokių įrodymų. E. B. advokatas patvirtino, kad R. M., kuris rūpinasi E. B. ūkio reikalais, yra stiprus ūkininkas, žemės ūkio veikloje naudojantis pažangias technologijos, sėklas ir trąšas. Todėl teismas pripažino, kad aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti duomenimis apie E. B. ūkio grūdams augintų kukurūzų derlingumą 2015 metais, nenustatyta.

20. Teismas nustatė, kad kukurūzų pasėlių apsaugai nuo laukinių gyvūnų priemones (repelentus) naudojo ir Nemunėlio MB, ir ūkininkė E. B. Teismas tokią išvadą darė, įvertinęs apžiūros akte nurodytus duomenis, pareiškėjo, Komisijos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, PVM sąskaitas-faktūras apie repelentų įsigijimą. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius apie kukurūzų auginimą pažeidžiant agrotechninius reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad E. B. kukurūzus pasėjo per vėlai, juos tręšė ir chemines priemones piktžolių ir kenkėjų naikinimui naudojo netinkamu laiku. Todėl teismas sprendė, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nustatytų aplinkybių, šalinančių Nemunėlio MB atsakomybę atlyginti E. B. medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, nenustatyta.

21. Teismas konstatavo, kad Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje 2015 m. spalio 9 d. gautas E. B. įgalioto asmens prašymas pateiktas Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinęs tai, kad kukurūzams padarytos žalos vertinimas ir apskaičiavimas įvyko 2015 m. spalio 13 d., teismas sprendė, kad Medžioklės įstatyme ir Metodikoje nustatyti terminai nebuvo pažeisti.

22. Nors ginčijamas Sprendimas Nemunėlio MB vadovui buvo įteiktas 2016 m. gegužės 3 d. ir taip Komisija pažeidė VAĮ 8 straipsnio 4 dalies reikalavimą apie priimtą administracinį aktą pranešti per 3 darbo dienas, tačiau teismas vertino, kad šis pažeidimas pareiškėjo teisės kreiptis teisminės gynybos nesuvaržė ir nedaro Sprendimo neteisėtu.

23. Apibendrinęs išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, Sprendimas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, pagrindinių procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta. Todėl Sprendimo naikinti nėra pagrindo.

24. Atmetęs Nemunėlio MB reikalavimą panaikinti individualų administracinį aktą, teismas pripažino, kad apgynė E. B. teises, todėl sprendimas priimtas jos naudai. Dėl šios priežasties trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas tenkino ir priteisė E. B. 200 Eur.

III. 25. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. trečiasis suinteresuotas asmuo nesivadovavo Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi ir laiku nepranešė apie pasėliams padarytą žalą. Nemunėlio MB trečiojo suinteresuoto asmens pranešimą apie padarytą žalą gavo 2015 m. rugsėjo 11 d., tačiau E. B. į seniūniją kreipėsi tik 2015 m. spalio 9 d., t. y. aiškiai praleidusi 3 darbo dienų terminą;

2. teismas pripažino, kad Komisija pažeidė VAĮ 8 straipsnio 4 dalį (per 3 darbo dienas nebuvo pranešta apie Sprendimą ą), o tai patvirtina Komisijos nekompetenciją ir šališkumą;

3. Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Repelentus E. B. žemės sklype naudojo tik Nemunėlio MB, pati E. B. nesiėmė veiksmų apsaugoti savo pasėlius. Komisija nepagrįsdama objektyviais duomenimis Sprendime nurodė, kad dėl piktžolėtumo E. B. pasėlių derlingumas yra sumažėjęs tik 5 proc., nors Komisija nevertino, kiek pasėliai yra pažeisti piktžolių. Nemunėlio MB pateikė foto ir video medžiagą, kurioje matyti, kad kukurūzų sudygimas prastas, pasėliai yra piktžolėti;

4. dar prieš sėjant E. B. pasėlius buvo planuojama, kad bus padaryta žala pasėliams, dėl patogesnio matavimo buvo paliktos platesnės neapsėtos juosto tam, kad būtų galima pravažiuoti technikai žalos matavimo metu;

5. Sprendime nėra aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos Nemunėlio MB (nesilaikyta VAĮ 8 str. 2 d. reikalavimų) ir Sprendimas nėra patvirtintas antspaudu (nesilaikyta VAĮ 8 str. 3 d. reikalavimų).

6. Komisija priimdama Sprendimas nesivadovavo Nuostatų 4 priede nustatyta sprendimo forma, t. y. Sprendime nenurodė Nuostatų 4 priede nustatytų rekvizitų;

7. teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015 suformuota praktika;

8. Būrelis dar prieš apskaičiuojant žalą kreipėsi į Komisiją su pastabomis, tačiau nei į pastabas, nei į prašymus nebuvo atsakyta ir atsižvelgta priimant Sprendimą.

27. Atsakovas Komisija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime, su kuriuo sutinka. Komisijos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžia, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Sprendimo nėra pagrindo panaikinti, kadangi šis administracinis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Padarytos žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodika, o pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kad žala apskaičiuota netinkamai. Todėl pareiškėjas privalo atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. MG-5 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (I t., b. l. 20–21), kuriuo pareiškėjas Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelis įpareigotas sumokėti 2 085,60 Eur trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. laukinių gyvūnų padarytai žalai jos pasėliams atlyginti, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, patikrinus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytus argumentus, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išdėstytų detalių ir išsamių argumentų nebekartoja ir detaliau pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų aspektų.

34. Pareiškėjas vertina, kad būtent nuo E. B. vardu R. M. 2015 m. rugsėjo 11 d. gauto pranešimo (surašytas 2015 m. rugsėjo 2 d.) (I t., b. l. 29) turėjo būti skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį 3 darbo dienų terminas, per kurį trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo kreiptis su prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Iš minėto pranešimo Nemunėlio MB pirmininkui matyti, kad jame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kuris užsėtas kukurūzais, pastebėta, jog laukiniai žvėrys daro žalą pasėliams, prašoma imtis Medžioklės įstatyme numatytų priemonių, taip pat šiame pranešime sutinkama, kad būtų naudojamos visos leistinos priemonės, išskyrus stacionarių bokštelių statybą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog šis prašymas buvo pateiktas tik Nemunėlio MB būtent prevenciniu tikslu, t. y. siekiant užkirsti kelią laukiniams gyvūnams daryti žalą kukurūzų pasėliams.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad aptartas trečiojo suinteresuoto asmens įgalioto asmens 2015 m. rugsėjo 2 d. pranešimas nepatvirtina fakto, jog 2015 m. rugsėjo mėn. jau buvo padaryta tokio pobūdžio ir dydžio žala, dėl kurios E. B. vardu R. M. oficialiai kreipėsi į seniūną 2015 m. spalio 8 d. (I t., b. l. 55). Sutiktina su pozicija, kad prašymas pateiktas tik Nemunėlio MB prevenciniu tikslu ir su konkrečiu reikalavimu imtis visų leistinų priemonių, t. y. būtent siekiant užkirsti kelią ateityje kilti žalai. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad trečiojo suinteresuoto asmens auginamiems kukurūzų pasėliams jau 2015 m. rugsėjo mėn. buvo kilusi tokia žala, kokia ji nurodyta 2015 m. spalio 8 d. prašyme seniūnui. Pareiškėjas nepagrindė įrodymais teiginio, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sąmoningai ir tyčia didino žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo vertinti, jog 2015 m. spalio 13 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. M9-17 (I t., b. l. 22–23) nustatyti kukurūzų pasėlio pakenkimai buvo padaryti dar 2015 m. rugsėjo mėn. ir kad trečiasis suinteresuotas asmuo (jo įgaliotas atstovas) akivaizdžiai uždelsė pranešti apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

36. Pabrėžtina, kad net vertinant, jog tam tikro dydžio žala kukurūzų pasėliams jau buvo atsiradusi pateikiant 2015 m. rugsėjo 2 d. prašymą, pareiškėjas šiuo atveju turėjo įrodyti, kad 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingo Komisijos Sprendimo priėmimą, t. y., kad termino praleidimas lėmė, jog Sprendimu buvo neteisingai apskaičiuota padaryta žala kukurūzų pasėliams. Tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje argumentų ir įrodomų, pagrindžiančių žalos apskaičiavimo neteisingumą dėl praleisto termino, nepateikė.

37. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kad pasėliai buvo apaugę piktžolėmis, prastai sudygę, tačiau apžiūros akte yra užfiksuota, kad plotas neužmirkęs, kenkėjų nepastabėta, o dėl pasėlių, apaugusių piktžolėmis, derlingumas mažintinas 5 proc. Pareiškėjas įrodymų, kuriais galėtų būti paneigti kukurūzų pasėlių apžiūros akte užfiksuoti faktiniai duomenys, nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktas pasėlių nuotraukas ir filmuotą medžiagą, konstatuoja, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog pasėlių derlingumas turėjo būti sumažintas daugiau nei 5 proc.

38. Pareiškėjas nepateikė ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo argumentus, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. nesiėmė jokių priemonių apsaugoti savo pasėlius nuo laukinių gyvūnų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apžiūros akte nurodytus duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, PVM sąskaitas-faktūras apie repelentų įsigijimą (b. l. 95), pagrįstai nustatė, kad kukurūzų pasėlių apsaugai nuo laukinių gyvūnų priemones (repelentus) E. B. kukurūzų pasėliams panaudojo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad E. B. nesiėmė jokių veiksmų kukurūzų pasėliams apsaugoti ir dėl to ji neturi teisės į žalos atlyginimą (Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d.).

39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip pagrįstų pareiškėjo argumentų, kad dar prieš sėjant E. B. pasėlius buvo planuojama, kad bus padaryta žala pasėliams. Vien tai, kaip nurodo pareiškėjas, kad dėl patogesnio matavimo buvo paliktos platesnės neapsėtos juostos tam, kad būtų galima pravažiuoti technikai žalos matavimo metu, negali įrodyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sąmoningai siekė, kad laukiniai gyvūnai padarytų žalą pasėliams, ir dėl to galėtų gauti žalos atlyginimą. Šį pareiškėjo argumentą paneigia ir tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo naudojo repelentus pasėliams nuo laukinių gyvūnų apsaugoti.

40. Nors pareiškėjas teigia, kad Komisija nesivadovavo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-554 patvirtintais Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos nuostatais (I t., b. l. 46–47) ir nepildė jų 4 priedo (2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. A-135 redakcija) (I t., b. l. 53–54), o Sprendimą surašė neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, t. y. laisvos formos, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą Nuostatų 4 priedo nuorašą – Sprendimo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo formą, – nesutinka su nurodytu pareiškėjo teiginiu, konstatuodama, kad Sprendimas surašytas laikantis Nuostatų 4 priedo reikalavimų.

41. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodomi neteisingi arba netikslūs duomenys, yra nekonkretus, deklaratyvus ir nepaneigia Sprendime nurodytų duomenų ir apskaičiuotos žalos dydžio. Aplinkybės, kad pačiame Sprendime nėra nurodyta, jog būtent pareiškėjas turi sumokėti Sprendime apskaičiuotą žalą, nesudaro pagrindo vertinti kaip Sprendimo esminį trūkumą.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti neesminiai Sprendimo formos ir turinio trūkumai (Sprendimo įteikimas pareiškėjui praleidus terminą, nustatytą VAĮ 8 str. 4 d., Sprendimo nepatvirtinimas antspaudu, kaip to reikalauja VAĮ 8 str. 3 d.) nėra pagrindas panaikinti Sprendimą. Įvertinus Sprendimo turinį, matyti, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jame aiškiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių priimtas toks Sprendimas.

43. Pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015 suformuota praktika yra nepagrįstas. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vertino, kad Sprendimas atitinka esminius šiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, kurių pakanka Sprendimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu, o neesminiai šio administracinio teisės akto trūkumai jo nedaro neteisėtu ir nepagrįstu.

44. Taip pat pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Todėl tai, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015 ginčijamas Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos sprendimas buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų, nereiškia, kad šioje byloje Komisijos Sprendimas taip pat turi būti pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, nes akivaizdu, kad administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015 ir šioje byloje nustatytos aplinkybės skiriasi.

45. Dėl Nemunėlio MB pastabų vertinimo pažymėtina, kad liudytojai (Komisijos nariai) posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paliudijo, kad į Nemunėlio MB atstovo pastabas vertinant padarytą žalą Kukurūzų pasėliams, buvo atsižvelgiama.

46. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, dėl kurių Komisijos Sprendimas turėtų būti panaikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 100 Eur išlaidų už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

48. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

49. Kadangi šia nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o būtent to trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. ir prašė atsiliepime į apeliacinį skundą, pripažintina, kad ši nutartis priimta trečiojo suinteresuoto asmens naudai, dėl to E. B. turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

50. Byloje su trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2017 m. kovo 28 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatas įsipareigojo surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 139), 2017 m. kovo 28 d. advokato E. B. išrašyta sąskaita-faktūra 100 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 137) ir 2017 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 138), kuriuo E. B. advokatui pervedė minėtą 100 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys patvirtina, kad E. B. realiai patyrė 100 Eur dydžio išlaidas advokato darbui už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti, dėl to yra pagrindas spręsti šios sumos atlyginimo klausimą.

51. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas pagal apeliacinį skundą nebuvo itin sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo itin didelių trečiojo suinteresuoto asmens atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, į tai, kad advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas trečiojo suinteresuoto asmens už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti ir E. B. iš pareiškėjo priteisti 50 Eur sumą.

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. iš pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė