e2f23cc7-73a8-4972-9068-e8f3fa01e4f5 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-355-589/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02130-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyginto Mažuikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B.

J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5176-902/2019 pagal ieÅ¡kovo B. J. ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės gynimo, žalos atlyginimo atsakovams Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio gatvės“, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas B. J. (toliau – ir ieÅ¡kovas) pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovus Panevėžio miesto savivaldybę ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijÄ (toliau – ir atsakovai) paÅ¡alinti virÅ¡ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutiestus elektros laidus, priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui 5 000 Eur turtinę žalÄ bei ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog virÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio 0,0521 ha komercinės paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra nutiesti elektros bei elektroninių ryÅ¡ių komunikacijų laidai, priklausantys Panevėžio miesto savivaldybei, be žemės savininko sutikimo tokiu bÅ«du ir tokiame aukÅ¡tyje, kad trukdo atlikti numatomus statybos darbus, taip pažeidžiant savininko nuosavybės teises. 2019 m. sausio 11 d. jis pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto infrastruktÅ«ros skyriui pretenzijÄ , kuria reikalavo paÅ¡alinti Å¡iuos elektros bei elektroninių ryÅ¡ių komunikacijų laidus. 2019 m. vasario 8 d. raÅ¡tu Nr. 1S-925 (12.1.4) atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija informavo, kad yra rengiamas Panevėžio miesto autobusų stoties prieigų sutvarkymo techninis projektas, kuriame bus numatytas gatvių ir viešųjų erdvių apÅ¡vietimo modernizavimas, keičiant oro linijas į požemines kabelines linijas (kaip ir vaizdo stebėjimo kamerų ryÅ¡ių linijos).

Atlikus autobusų stoties prieigų sutvarkymo rangos darbus, apÅ¡vietimo ir ryÅ¡ių oro linijos bus panaikintos. Sutikdamas paÅ¡alinti ryÅ¡ių ir elektros oro linijas, atsakovas nenurodė ir nekonkretizavo, kada įvykdys ieÅ¡kovo reikalavimus, todėl ieÅ¡kovo manymu, tai neužtikrina jo, kaip savininko, nuosavybės apsaugos ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas laiko, kad atsisakoma įvykdyti pretenzijoje nurodytus reikalavimus. Dėl atsakovo virÅ¡ žemės sklypo nutiestų elektros bei elektroninių ryÅ¡ių komunikacijų laidų jis neturi galimybės naudoti ir valdyti žemės sklypÄ pagal Å¡io sklypo paskirtį, negali atlikti statybos darbų ir taip negali įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių.

Yra pasirengęs žemės sklypÄ aptverti tvora, tačiau statyba negalima, nes į jo žemės sklypÄ dėl elektros ir ryÅ¡ių oro linijų negali įvažiuoti ir statybos darbus atlikti kranas, kita didžiagabaritė technika. Todėl reikalauja atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, įpareigojant atsakovus paÅ¡alinti elektros ir ryÅ¡ių oro laidų linijas. Atsakovai nepateikė duomenų ir niekuo nepagrindė, jog elektros ir ryÅ¡ių oro linijas nutiesė teisėtai, turėdami Å¡iÄ teisę patvirtinančius dokumentus.

Duomenų, jog atsakovai negalėtų pašalinti elektros ir ryšių oro linijos laidų, nėra.

3. Nesutinka su atsakovo Panevėžio savivaldybės administracijos motyvu, kad 2006 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 105536-1874 buvo nustatytos specialios žemės naudojimo sÄ lygos – elektros linijų ir ryÅ¡ių apsaugos zonos. Elektros linijų apsaugos zona aukščiau nurodytu sprendimu buvo nustatyta tik daliai žemės sklypo (0,0458 ha) ir tik požeminėms komunikacijoms, ryÅ¡ių linijų apsaugos zona nustatyta tuo pačiu sprendimu tik daliai žemės sklypo (0,0137 ha) ir tik požeminėms komunikacijoms.

4. Teigė, kad dėl atsakovų neveikimo ir trukdžių nepaÅ¡alinimo savininkui ieÅ¡kovui yra daroma žala, kurios atlyginimo ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teisės pažeidimas tęsiasi kuris laikas, atsakovai nesiima jokiÄ priemonių teisės pažeidimui paÅ¡alinti, ieÅ¡kovas negali naudotis ir valdyti savo sklypo pagal tiesioginę paskirtį, vykdyti jame bet kokiÄ veiklÄ . IeÅ¡kovo žemės sklype, kuriame jis negali pastatyti tvoros dėl elektros ir ryÅ¡ių oro linijų yra iÅ¡muÅ¡tos duobės, statomos transporto priemonės, o tai nesuderinama su nuosavybės teisių apsauga ir jos gynimu, nevaržomu naudojimu.

PadarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas vertina 5 000 Eur suma, t.y. Å¡ios lėšos yra bÅ«tinos sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atstatyti į pirminę padėtį – užtaisyti ir užlyginti duobes, paÅ¡alinti sklypo naudojimo pažeidimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžeto pajamas 20,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teisę į sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2006 m. lapkričio 10 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 105536-1874, kuomet jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,1748 ha žemės sklypÄ , esantį Panevėžio mieste. Å iam sklypui buvo patvirtintos specialiosios naudojimo sÄ lygos, tarp kurių buvo sklypui nustatyta VI Elektros linijų apsaugos zona, apimanti 0,0458 ha sklypo ploto arba apie 88 proc. sklypo ploto.

Å iam žemės sklypui nustatyta kita paskirtis, komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), buvo nurodyta, kad plėtojant veiklÄ Å¡iame žemės sklype, projektavimo ir statybos darbus vykdyti vadovaujantis Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Steponavičiaus, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos Detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), kuris buvo patvirtintas Panevėžio miesto tarybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 30-6.

7. Pažymėjo, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geodeziniai darbai“ 2006 m. rugsėjo 6 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ (toliau – ir Žemės sklypo planas) suderino pats ieÅ¡kovas, jis neturėjo jokių pastabų dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų, nustatytų specialiųjų sklypo naudojimo sÄ lygų, nustatytų ribojimų apimties, šį planÄ jis pasirašė 2006 m. rugsėjo 14 d., todėl negalima laikyti, jog ginčo inžineriniai (apÅ¡vietimo) tinklai buvo įrengti be ieÅ¡kovo sutikimo.

8. Iš atsakovo pateiktos 1986 m. parengtos senosios kartografinės medžiagos nustatė, kad ginčo objektu tapusioje vietoje stovėjo šviestuvai (pažymėtos rodyklės kartografinėje medžiagoje įrodo apšvietimo inžinerinių tinklų kryptį), t. y. tuo metu apšvietimo inžineriniai tinklai buvo įvesti būtent gyventojų poreikiams tenkinti, kai ieškovas nebuvo turto savininku.

9. Rėmėsi teisme liudytoju apklausto UAB ,,Panevėžio gatvės“ dirbančio S. K. parodymais, jog ginčo apÅ¡vietimo kabelis buvo įrengtas pakankamai seniai, projektiniai sprendimai galėjo bÅ«ti priimti prieÅ¡ 50 metų, o maždaug prieÅ¡ 5 metus ginčo laidas, siekiant užtikrinti saugumÄ , buvo pakeistas. Kadangi ieÅ¡kovas prieÅ¡ingų objektyvių duomenų teismui nepateikė, teismas konstatavo, jog ginčo elektros laidas, o kartu ginčo Elektros linijų apsaugos zona buvo įrengta prieÅ¡ ieÅ¡kovui tampant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, jis pats atliko parengtų dokumentų projektų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo derinimÄ , sutiko su sklypui nustatytais naudojimo ribojimais, todėl negalima laikyti, jog elektros laidas, einantis per ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , savaime pažeidžia jo teises.

10. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo elektros laidas trukdo ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį. Ä® bylÄ nepateikta jokių raÅ¡ytinių susitarimų (pvz. rangos sutarčių) dėl tvoros statymo, medžiagų Å¡iam tikslui įsigijimo, jog yra bÅ«tina didžiagabaritė technika, kuri negali privažiuoti ir pastatyti tvorÄ ginčo sklype dėl elektros laido buvimo. Tokiu bÅ«du, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog, atsakovui nesutinkant, nėra teisinio pagrindo jį įpareigoti paÅ¡alinti virÅ¡ žemės sklypo nutiestus ginčo elektros laidus ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.

11. Teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad jis nuo 2006 m., kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų savo žemės sklypÄ , tvoros jis neaptvėrė, į institucijas nesikreipė ir nepranešė, jog jam yra trukdoma naudotis žemės sklypu, tik 2019 m. sausio 11 d. jis su reikalavimu kreipėsi į savivaldybę ir bÅ«tent po Å¡io kreipimosi savivaldybė padėjo jam paženklinti jo žemės sklypÄ . Atsižvelgė ir į tai, kad į bylÄ surinkti duomenys nerodo, jog bÅ«tent dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų ieÅ¡kovui buvo sudarytos kokios tai kliÅ«tys sklypo naudojimuisi. Todėl, teismo vertinimu, savivaldybė nėra atsakinga už tai, kad ieÅ¡kovo žemės sklype yra iÅ¡muÅ¡tos duobės, statomos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės.

12. Pažymėjo, jog šiuo atveju, ieškovas manydamas, kad jo teises pažeidžia tretieji asmenys, kurie stato transporto priemones ant jam priklausančio žemės sklypo, turėjo save išsiviešinti, kaip sklypo savininkas, kitiems asmenims dėl to pareikšti pretenzijas, tačiau jis to nepadarė, savo sklypo taip pat nepažymėjo.

13. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo teiginius, jog savivaldybė rinko rinkliavas už automobilių stovėjimÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalaudavo susimokėti už automobilio stovėjimÄ , kai jis atvykdavo į jam tenai priklausančiÄ parduotuvę. Pats ieÅ¡kovas teisme tvirtino, jog apie galimai padarytÄ pažeidimÄ jis neinformavo savivaldybės. IeÅ¡kovas taipogi nepateikė objektyvių įrodymų apie lėšas, kurios bÅ«tinos atstatyti sklypÄ Ä¯ jo pradinę padėtį, nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie sklypo atstatymui įsigytas medžiagas, numatytus atlikti bÅ«tinus sklypo atstatymo darbus.

14. Sprendė, jog nėra duomenų, kad ginčo sklypas buvo išnuomotas (nėra pateikta teismui rašytinių susitarimų dėl sklypo nuomos) ir nėra įrodyta 200 Eur ginčo žemės sklypo nuomos kaina per mėnesį. Byloje surinkta medžiaga nerodo, jog dėl to, kad ieškovas neaptvėrė žemės sklypo, ginčo sklypas negalėjo būti išnuomotas. Byloje surinkta medžiaga rodo, jog savivaldybė nėra atsakinga už ieškovui sudarytas kliūtis naudotis žemės sklypu ir tik dėl paties ieškovo neveikimo jam priklausančiu žemės sklypu naudojosi ir kiti, tretieji asmenys.

Dėl aukščiau pasakyto, taip pat atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 15. IeÅ¡kovas B. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė daiktinės teisės normas (CK 4.37, 4.40, 4.98 straipsnius), todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ 17. Taip pat nurodo, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus bei ženklinant žemės sklypÄ vietoje, buvo vertinamos tik žemės sklypo požeminės komunikacijos. IeÅ¡kovas nebuvo informuotas apie tai, kad virÅ¡ jo žemės sklypo yra nutiestos teisėtos elektros ryÅ¡ių linijos, kurios turės lemiamos įtakos naudojant žemės sklypÄ . 2006 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko sprendime Nr. 105536-1874 nurodyta VI Elektros linijų apsaugos zona, apimanti 0,0458 ha sklypo ploto, yra požeminės komunikacijos, nuorodos į virÅ¡ žemės esančias komunikacijas nėra.

18. Akcentuoja, jog teismas nevertino tai, kad atsakovas teismo proceso metu nepagrindė ir neįrodė, jog elektros laidai virÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypo nutiesti teisėtai. Nors atsakovo buvo praÅ¡oma, tačiau atsakovas nepateikė elektros laidų nutiesimo projekto, kito Å¡iuos veiksmus leidžiančio dokumento. Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad 1986 m. parengta kartografinė medžiaga patvirtina elektros laidų nutiesimo teisėtumÄ . Pirma, pateikta teismui kartografinė medžiaga neįrodo laidų nutiesimo teisėtumo fakto, nes tai tik vaizdinė medžiaga, kuri fiksuoja momentinį faktÄ , antra, nėra duomenų, jog po Å¡ios medžiagos parengimo elektros laidai vis dar buvo nutiesti virÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypo iki ieÅ¡kovui atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ .

19. Mano, jog teismas tinkamai nevertino UAB „Panevėžio gatvės“ specialisto S. K. parodymų, pagal kuriuos, liudytojas patvirtino, jog jokio projektavimo ar elektros laidų nutiesimo teisėtumÄ patvirtinančio dokumento nėra, nors toks dokumentas turėjo bÅ«ti parengtas. Pasak liudytojo, ginčo elektros laidas prieÅ¡ penkerius metus buvo pakeistas nauju. Taigi, Å¡ie liudytojo parodymai leidžia konstatuoti, kad atsakovas elektros laidus nutiesė neturėdama tam leidžiančio dokumento ir juos eksploatuoja neteisėtai, taip sudarydama savininkui kliÅ«tis naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

20. Pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog elektros laidas buvo nutiestas prieš ieškovui tampant savininku, ieškovo sutikimas ir suderinimas buvo atliktas tik dėl požeminių komunikacijų, dėl kurių kaip tik ir buvo nustatyta VI elektros ryšių apsaugos zona. Tuo tarpu virš ieškovo žemės sklypo nutiestas laidas akivaizdu yra savavališkas atsakovo veiksmas, kuris galėjo būti atliktas, kaip nurodė liudytojas S. K., prieš penkerius metus.

21. Atkreipia dėmesį, jog neteisingas teismo vertinimas, kad ieÅ¡kovas suderino ir pasirašė 2006 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo plane, todėl sutiko su sklypui nustatytais naudojimo ribojimais. IeÅ¡kovo paraÅ¡as minėtame Žemės sklypo plane dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog virÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypo atsakovo nutiestas elektros laidas yra teisėtas atsakovo veiksmas, t. y. jog atsakovas teisėtai, turėdamas teisės aktų reikalavimus atitinkančius leidimus ir suderinimus nutiesė ir eksploatuoja elektros laidÄ .

22. Akcentuoja, jog neteisingi teismo vertinimai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo elektros laidas trukdo ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį. IÅ¡ ties, iÅ¡ 2019 m. liepos 12 d. antstolio S. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ieÅ¡kovas negali naudotis savo žemės sklypu, nes naudojimosi teisė yra apribota, į sklypÄ negali patekti didžiagabaritė technika, sklypÄ bÅ«tina aptverti, sklypu naudojasi miestiečiai, statydami automobilius, ardydami sklype esančiÄ asfalto dangÄ , nepaisydami savininko interesų. Proceso metu atsakovui atskyrus sklypÄ signaliniais stulpeliais, matyti, jog padėtis nepasikeitė, stulpeliai iÅ¡laužomi, miestiečiai patenka į žemės sklypÄ piktybiÅ¡kai naudojasi kito asmenis nuosavybe. IeÅ¡kovas negali užtikrinti savo teisių tol, kol nebus paÅ¡alintas be teisėto pagrindo nutiestas elektros laidas.

23. Mano, kad atsakovas šioje byloje turėjo įrodyti, jog elektros laidas yra nutiestas teisėtai, t.y. esant parengtai projektinei dokumentacijai, gavus reikiamus suderinimus bei leidimus. Ši įrodinėjimo našta buvo nepagrįstai perkelta ieškovui.

24. Pažymi ir tai, jog Detaliajame plane nėra nurodyta ir pažymėta antžeminė komunikacija – elektros laidas, kertantis ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Atsakovo veiksmai, kuomet elektros laidas nutiesiamas virÅ¡ žemės sklypo tokiame aukÅ¡tyje, jog trukdo naudoti sklypÄ pagal paskirtį, prieÅ¡tarauja 2000 m. kovo 9 d. Detalaus plano sprendiniams.

25. Nesutinka su teismo teiginiais, jog savivaldybė nėra atsakinga už tai, kad ieÅ¡kovo žemės sklype yra iÅ¡muÅ¡tos duobės, statomos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. BÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir trukdžių – elektros laido nepaÅ¡alinimo, nėra galima užtikrinti žemės sklypo apsaugos – aptvėrimo. IeÅ¡kovas ėmėsi teisėtų priemonių, kreipėsi į policijÄ , vienok, pažeidimai daromi nuolat ir periodiÅ¡kai policijos budėjimo ieÅ¡kovo žemės sklype užtikrinti negalima. Atsakovas kurį laikÄ rinko rinkliavas už automobilių stovėjimÄ ieÅ¡kovo žemės sklype, ir vietoj to, kad paÅ¡alinti pažeidimÄ , siekė ir gavo materialinę naudÄ .

26. Mano, jog patirta žala yra negautų pajamų forma, t. y. ieÅ¡kovas neteko galimybės nuomoti žemės sklypÄ (kadangi jis neatitvertas) ir tokiu bÅ«du prarado nuomos pajamas, kas sudaro per mėnesį 200 Eur. Ginčo sklypas negalėjo bÅ«ti nuomojamas, nes jis be specialaus aptvėrimo yra nuolat naudojamas miestiečių. Atsakovas proceso metu, pripažindamas veiksmų neteisėtumÄ , ėmėsi priemonių situacijai spręsti – atitvėrė ieÅ¡kovo žemės sklypÄ specialiais žyminčiais stulpeliai, vienok, Å¡is situacijos sprendimas rezultatų nedavė, piliečiai ir pro stulpelius patenka į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Yra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas ėmėsi visų galimų priemonių nuosavybės teisėms įgyvendinti, bet dėl atsakovo veiksmų jos nesukuria reikiamo rezultato.

27. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

28. Nurodo, kad iš Detalaus plano pagrindinio brėžinio matyti, kad toje teritorijoje jau buvo įrengti apšvietimo tinklai ir tai nurodyta aiškinamajame Detalaus plano rašte. Taip pat ten nurodyta, jog vykdant statybos darbus, reikia spręsti, ar inžinerinius tinklus iškelti, ar juos apsaugoti. Be to, kad virš šiuo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo buvo įrengti apšvietimo laidai, įrodo atsakovo pateikta 1986 m. senoji kartografinė medžiaga. Iš jos matyti, jog toje vietoje stovėjo šviestuvai, inžinerinių tinklų kryptis pažymėta rodyklėmis. Tai reiškia, kad prašomas iškelti apšvietimo laidas toje teritorijoje įrengtas dar prieš 30 metų. Šias paminėtas aplinkybes taip pat patvirtino trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas bei UAB „Panevėžio gatvės“ atstovas S. K..

29. Akcentuoja ir tai, kad praÅ¡omas paÅ¡alinti apÅ¡vietimo laidas reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti – gatvių ir kitų viešų vietų apÅ¡vietimo užtikrinti. PaÅ¡alinus apÅ¡vietimo tinklÄ , dalis teritorijos liktų neapÅ¡viesta, nebÅ«tų užtikrintas gyventojų saugumas ir saugaus eismo organizavimas, nes Å¡alia yra Panevėžio autobusų stotis ir daugiabučiai gyvenamieji namai, maitinimo įstaigos.

30. Pamini, kad tokių tinklų įrengimui Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovas jokių kitų dokumentų, įrodančių miesto apšvietimo tinklų nuosavybės teisę, neturi. O jeigu ir tokius dokumentus turėtų, neprivalo įrodinėti apšvietimo laido įrengimo teisėtumo, kadangi kaip jau minėjo, jis įrengtas tuo metu, kai ieškovas nebuvo sklypo savininku.

31. Mano, kad nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį ir nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . VÄ® „Registrų centras“ jokių duomenų apie įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ inžinerinį statinį, aikÅ¡telės su asfalto danga, nėra. Kadangi nėra jokio nekilnojamojo daikto, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti, kad aikÅ¡telės danga bÅ«tų atstatyta į pirminę padėtį. Be to, visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokia buvo aikÅ¡telės pirminė padėtis. Kadangi ieÅ¡kovas byloje nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį, mano, kad ieÅ¡kovas siekia pasipelnyti savivaldybės biudžeto sÄ skaita.

32. Akcentuoja, kad iki teisminio proceso pradžios dienos t.y. apie dvylika metų, ieÅ¡kovas jokių priemonių nesiėmė savo turto apsaugai, netvėrė žemės sklypo tvora (nors galėjo tokius veiksmus atlikti), nesikreipė į atsakovÄ dėl atitinkamo kelio ženklo toje teritorijoje įrengimo, t. y. visus tuos metus sudarydavo sÄ lygas tretiesiems asmenims naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Be to, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde akivaizdžiai iÅ¡dėsto melagingus faktus, kad atsakovas proceso metu, pripažindamas veiksmų neteisėtumÄ , ėmėsi priemonių situacijai spręsti – atitvėrė ieÅ¡kovo žemės sklypÄ specialiaisiais žyminčiais stulpeliais.

Atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad dar rugpjūčio mėn. Panevėžio miesto savivaldybės taryba keitė Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimÄ si mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatus. RyÅ¡ium su Å¡ių nuostatų keitimu, buvo atliekami žymėjimai prie tų stovėjimų vietų, už kurias nustatyta rinkliava. Ne iÅ¡imtis buvo ir teritorija Å¡alia ieÅ¡kovo žemės sklypo. Taigi, atsakovas atlikdamas automobilių parkavimo vietų žymėjimÄ , rugsėjo mėn., dalį signalinių stulpelių įrengė Å¡alia ieÅ¡kovo žemės sklypo.

Likusius signalinius stulpelius įrengė pats ieškovas.

33. Mano, kad tokius veiksmus ieÅ¡kovas galėjo atlikti ir prieÅ¡ dvylika metų, kuomet įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ tam, kad užtikrinti turto apsaugÄ nuo trečiųjų asmenų, bÅ«tent nuo gyventojų, kad nebÅ«tų statomi automobiliai arba jais važinėjama per žemės sklypÄ , nereikėjo jokios didžiagabaritės technikos ar krano, tvoros statybai. Paprastai tokia, ieÅ¡kovo minima didžiagabaritė technika net ir nenaudojama tvoros statybai. O jeigu bÅ«tų ir naudojama, ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes kreiptis į atsakovÄ , kad jis tol, kol vyks tvoros įrengimo darbai, laikinai nukabintų apÅ¡vietimo laidÄ . Bet ir tokių veiksmų ieÅ¡kovas nesiėmė.

34. Pažymi, jog ieÅ¡kovas savo valia dalyvavo žemės sklypų formavimo ir atkÅ«rimo procese, suderino žemės sklypo planÄ , su tam tikrais apribojimais, o įgijęs nuosavybėn tokį žemės sklypÄ , pats tapo atsakingas už Å¡io žemės sklypo priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ nuo trečiųjų asmenų.

35. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

36. Mano, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo objektyviai ir iÅ¡samiai, įvertindamas visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

38. IeÅ¡kovas pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – ieÅ¡kovo suraÅ¡ytÄ skundÄ , policijos pareigÅ«nų parengtus 2020 m. kovo 5 d. Vietos apžiÅ«ros protokolÄ bei fotolenteles, 2020 m. kovo 24 d. NutarimÄ ANK byloje, ieÅ¡kovo padarytas fotonuotraukas, ESO 2020 m. sausio 22 d. atsakymÄ â€“ kurių pateikimo bÅ«tinybė, ieÅ¡kovo teigimu, iÅ¡kilo po skundžiamo sprendimo priėmimo ir patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovas, negalėdamas aptverti žemės sklypo, susiduria su jo nuosavybės teisės pažeidimais.

39. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, atsakovams apie tokių įrodymų pateikimÄ yra žinoma, prieÅ¡taravimų dėl Å¡ių įrodymų pridėjimo prie bylos negauta, minėti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo argumentus, todėl jie prijungtini prie bylos.

40. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kinys dėl įpareigojimo paÅ¡alinti virÅ¡ žemės sklypo nutiestus elektros laidus bei reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ . Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra iÅ¡plėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

42. CK 4.98 straipsnis įtvirtina savarankiÅ¡kÄ savininko teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ negatorinį ieÅ¡kinį. Jame nustatyta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.

Teismui aiÅ¡kinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sÄ lygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukÅ«rimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

43. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas negatoriniu ieÅ¡kiniu prašė teismo atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, įpareigojant atsakovus paÅ¡alinti virÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nutiestus elektros laidus, taip pat prašė priteisti 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimÄ dėl atsakovų neveikimo ir trukdžių ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypu nepaÅ¡alinimo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo elektros laidas pažeidžia jo teises, ir atsakovai nėra atsakingi už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus bei procesinius Å¡alių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis bei argumentais, kurių pagrindu ieÅ¡kinys atmestas, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

45. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė daiktinės teisės normas (CK 4.37, 4.40, 4.98 straipsnius), todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ginčo elektros laidas, nutiestas virÅ¡ žemės sklypo prieÅ¡ jam tampant Å¡io žemės sklypo savininku, nepažeidžia jo teisių. Tačiau teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.

46. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas byloje pateikė 1986 m. parengtÄ Panevėžio miesto senÄ jÄ kartografinę medžiagÄ , kurioje buvo pažymėti, be kita ko, (duomenys neskelbtini) įrengti apÅ¡vietimo stulpai su rodyklėmis ant jų, rodančiomis apÅ¡vietimo inžinerinių tinklų kryptį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie medžiagoje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog vėliausiai jau kartografinės medžiagos sudarymo metu buvo įrengti apÅ¡vietimo stulpai, per kuriuos rodyklės kryptimis nutiestÄ antžeminį elektros laidÄ ieÅ¡kovas prašė įpareigoti paÅ¡alinti atsakovus Å¡ioje byloje.

47. Iš Panevėžio miesto tarybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 30-6 patvirtinto Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Steponavičiaus, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos detaliojo plano aiškinamojo rašto turinio nustatyta, jog vienas iš naujai suformuotų penkiolikos žemės sklypų, buvo ir 521 kv. m ploto žemės sklypas, kuris ieškovui 2006 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 105536-1874 buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn, atkūriant nuosavybės teises į buvusio savininko J.

S. nuosavybės teise valdytÄ 0,1748 ha žemės sklypÄ , esantį Panevėžio m. AiÅ¡kinamÄ jame raÅ¡te buvo aptarti žemės sklypui nustatytini apribojimai, kadangi žemės sklype jau buvo fekalinė kanalizacija, elektros ir ryÅ¡ių tinklai. 48. 2006 m. rugpjūčio 30 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 482, kurį savo paraÅ¡u 2006 m. rugsėjo 14 d. patvirtino pats ieÅ¡kovas, 10 punkte buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“, naudojant žemės sklypÄ turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių specialiųjų žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių naudojimo sÄ lygų: ryÅ¡ių linijų, elektros linijų, Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo tinklų, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos.

Tie patys apribojimai bei žemės plotas, kuriam bus taikomi šie apribojimai, buvo nurodyti ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Žemės sklypo kadastro duomenyse Nr. 482.

49. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 5 d. įsakyme Nr. A-836 „Dėl perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ ir Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 20 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo B. J.“ projekte taip pat buvo akcentuoti įpareigojimai laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų“ reikalavimų ir konkrečiai nurodyta laikytis minėto nutarimo I, VI, XLVIII, XLIX skyriuose nurodytų specialiųjų sÄ lygų. Å ie skyriai reglamentuoja ryÅ¡ių linijų apsaugos zonas (I skyrius), elektros linijų apsaugos zonas (VI skyrius), Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo tinklų apsaugos zonas (XLVIII skyrius), vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonas (XLIX skyrius).

50. Iš paties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Geodeziniai darbai“ 2006 m. rugsėjo 6 d. parengto žemės sklypo plano matyti, jog rengiant jį, ginčo objektu tapusioje teritorijoje vis dar buvo įrengti apšvietimo inžineriniai tinklai. Šie tinklai tiek Žemės sklypo plane, tiek 1986 m. kartografinėje medžiagoje pažymėti identiškais ženklais.

51. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB ,,Panevėžio gatvės“ dirbantis S. K. taip pat parodė, kad ginčo elektros laidas buvo įrengtas pakankamai seniai, bendrovėje jis pradėjo dirbti prieš 17 m. ir tada ginčo elektros laidas jau buvo įrengtas.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ginčo elektros laidas buvo įrengtas, o kartu ir Elektros linijų apsaugos zona buvo nustatyta, dar iki ieÅ¡kovui tampant žemės sklypo savininku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki ieÅ¡kovui atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ virÅ¡ žemės sklypo nutiestas ginčo elektros laidas buvo iÅ¡montuotas ar sunyko. IeÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡vadas paneigiančių objektyvių duomenų nepateikė nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 185 straipsniai), todėl yra pagrindas pripažinti, jog minėtÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai.

53. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad ieÅ¡kovas administracinės procedÅ«ros metu buvo informuotas ir žinojo apie ginčo žemės sklypui nustatytas specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, todėl ieÅ¡kovo skundo argumentai apie tai, jog jis nebuvo informuotas apie virÅ¡ jo žemės sklypo nutiestÄ elektros laidÄ , vertintini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

54. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad Žemės sklypo plane, kurį suderino ir 2006 m. rugsėjo 14 d. pasirašė pats ieÅ¡kovas, buvo nubraižyti ir apÅ¡vietimo inžineriniai tinklai. Å ie apÅ¡vietimo inžineriniai tinklai Žemės sklypo plane nebuvo pažymėti tokia pat linija, kokia buvo pažymėti, tarkim, AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantys požeminiai elektros įrenginiai, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo skundo argumentai, kuriais jis teigia, jog tik dėl žemės sklype esančių požeminių komunikacijų buvo nustatyta VI elektros ryÅ¡ių apsaugo zona, sutikimÄ jis davė ir suderinimÄ atliko taip pat tik dėl požeminių komunikacijų.

Nesant byloje duomenų, jog iki ieÅ¡kovui atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ virÅ¡ žemės sklypo nutiestas ginčo elektros laidas buvo iÅ¡montuotas ar sunyko, nėra pagrindo pritarti ir ieÅ¡kovo skundo argumentui, jog administracinės procedÅ«ros metu atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus bei ženklinant žemės sklypÄ vietoje, buvo vertinamos tik žemės sklypo požeminės komunikacijos.

55. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino liudytojo UAB ,,Panevėžio gatvės“ specialisto S. K. parodymų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje minėtas liudytojas, prieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovas skunde, nenurodė, kad projektinė dokumentacija dėl ginčo elektros laidų nutiesimo nebuvo parengta. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad projektiniai sprendimai galėjo bÅ«ti priimti prieÅ¡ 50 m., tačiau nėra iÅ¡likusios dokumentacijos. Jis taip pat parodė, kad maždaug prieÅ¡ 5 m. saugumo sumetimais (buvo pliki laidai) elektros laidai buvo pakeisti į oro kabelį tarp gelžbetoninės ir metalinės atramos, kurios yra už sklypo ribos, tačiau tokios liudytojo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog virÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypo ginčo elektros laidas prieÅ¡ 5 m. buvo nutiestas savavaliÅ¡kai.

56. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gatvių ir kitų viešų vietų apÅ¡vietimo užtikrinimas atitinka vieÅ¡osios paslaugos kriterijus, todėl laikytinas vieÅ¡Ä ja paslauga. Gatvių ir kitų viešų vietų apÅ¡vietimo užtikrinimas taip pat yra susijęs su tokiomis savarankiÅ¡kosiomis savivaldybių funkcijomis, kaip gyventojų saugumo ir saugaus eismo organizavimas miesto gatvėse ir kitose vieÅ¡ose erdvėse, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, sÄ lygų verslo bei turizmo plėtrai užtikrinimas (Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28, 32 ir 38 punktai).

Iš byloje esančio Panevėžio miesto objektų perdavimo akto matyti, jog UAB „Panevėžio gatvės“, kuri nuo 1964 m. iki 1995 m. veikė kaip Panevėžio miesto tvarkymo darbus atliekanti valstybinė įmonė, po reorganizacijos (duomenys neskelbtini) esančius miesto apšvietimo tinklus 1996 m. vasario 29 d. perdavė Panevėžio miesto savivaldybei (Akto 214 punktas). Šie duomenys leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) miesto apšvietimo tinklai buvo ne vėliau kaip iki 1986 m. buvo įrengti kaip valstybiniai tinklai, jie iki šiol yra toje pat vietoje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų padaryti išvadai, jog ginčo elektros laidas buvo įrengtas ir eksploatuojamas teisėtai (CPK 12, 185 straipsniai, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

57. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nebuvo įrodyta, kad ginčo elektros laidas trukdo jam naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, tiek ir su teismo padaryta iÅ¡vada, jog savivaldybė nėra atsakinga už tai, kad jo žemės sklype yra iÅ¡muÅ¡tos duobės, statomos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Tačiau nesutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad teismas iÅ¡samiai tyrė ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias tiek su ginčo elektros laido trukdymu ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, tiek su įrodinėjamomis atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygomis.

Nurodytų teismo iÅ¡vadų ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu bei pateiktais naujais įrodymais nepaneigė, taip pat nenurodė įrodymų, kurių teismas nebÅ«tų įvertinęs ir kurie patvirtintų ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ .

58. Atsižvelgusi į pirmiau iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

60. Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Vygintas Mažuika