e2f059b2-03a2-4c73-a9ef-9507423ac7fc · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2–380–586/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02954-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.5.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d.Gargždai              Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. R., jo atstovei advokato padėjėjai R. R.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

R. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybės įmonei „Turto bankas“, tretysis asmuo Klaipėdos rajono III-ojo notarų biuro notarė L. M., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.              Teismas n u s t a t ė :              ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2017-03-15 palikimo perėjimo Valstybei liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro, į palikimÄ , atsiradusį po G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties 2015-05-08, akto įraÅ¡as Nr. 220, padarytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus.

Nurodė, jog 2017-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi, pareiškėjui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2015-05-08, priimti. Nurodė, kad 2015-05-08 mirė pareiškėjo senelė G. R., gyvenusi Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). 2015-05-08 mirus G. R. atsirado palikimas - butas/patalpa (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa: l-55 (2/8 iš 26,19 kv. m.), esantis (duomenys neskelbtini), Gargžduose.

Vienintelis pirmos eilės mirusiosios G. R. įpėdinis yra jos sūnus R. R., kuris palikimo po motinos mirties nepriėmė. Pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis. Apie tai, kad palikimo niekas nepriėmė, sužinojo tik 2016 metų gruodžio mėnesį. Jo tėvas R. R., mirus močiutei, pažadėjo susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau nesutvarkė. Tėvai išsituokę, santykiai tarp tėvo ir sūnaus nebuvo ir nėra pakankamai glaudūs. Tikėdamasis, kad tėvas tvarkosi paveldėjimo dokumentus, vis paklausdavo apie juos, tėvas sakydavo, kad viskas gerai.

Sulaukus butÄ administruojančios įmonės „Gargždų bÅ«stas“ skambučio, buvo informuotas, kad nėra buto savininko, nes tėvas nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Reikiamu laiku ieÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas) pats taip pat nesikreipė pas notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad tėvas paveldės, tačiau pradėjus aiÅ¡kintis Å¡ias aplinkybes, paaiÅ¡kėjo, jog yra įsiskolinimas ir už Å¡ilumos energijÄ ir kitos skolos už komunalines paslaugas, todėl kreipėsi į teisininkus, kad galėtų pats sutvarkyti paveldėjimo dokumentus.             Atsakovas VÄ® ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiÅ«ra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.             Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas M.

R. ieÅ¡kinį palaikė, paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, jog močiutė prieÅ¡ mirtį nupirko butÄ . Po močiutės mirties klausė tėvo, ar jis tvarkysis paveldėjimo dokumentus, pažadėjo, kad tvarkys. Tačiau jam paskambino iÅ¡ „Gargždų bÅ«stas“ ir informavo, kad nėra savininko, nes nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Nežino, kodėl tėvas nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Nurodė, kad visus reikalingus mokesčius ir sumas, kiek reikės, tiek sumokės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo M.

R. atstovė advokato padėjėja R. R. prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo močiutė G. R. butÄ pirko prieÅ¡ mirtį. IeÅ¡kovas nesikreipė į notarÄ , manydamas, kad tėvas bus rÅ«pestingas ir susitvarkys. Tik iÅ¡kilus problemoms dėl buto komunalinių paslaugų apmokėjimo buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad butas nepaveldėtas, dėl ko ieÅ¡kovas neturėdamas teisnių žinių kreipėsi į teisininkus.              Teismas k o n s t a t u o j a :

             ieÅ¡kinys tenkintinas.              Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2015-05-08, anÅ«kas. G. R. sÅ«nus R. R., pareiÅ¡kėjo tėvas. VÄ® „Registro centras“ 2017-03-13 duomenimis G. R. nuosavybės teisė įregistruota į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos r. 2017-05-04 VÄ® „Registrų centras“ duomenis 2017-05-02 nuosavybės teisę į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo Lietuvos Respublikos valstybė 2017-03-15 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. 2017-03-15 Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarė iÅ¡davė paveldėjimo teisės perėjimo valstybei liudijimÄ Ä¯ palikimÄ , atsiradusį po palikėjos G.

R. mirties – butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog preliminariai patirtų iÅ¡laidų suma, susijusios dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 229,93 Eur (be PVM). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas yra antros eilės įpėdinis pagal įstatymÄ (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 2 p.) ir siekia paveldėti po jo močiutės mirties atsiradusį turtÄ , kurio jo tėvas, bÅ«damas pirmos eilės įpėdinis per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nepriėmė. 2017-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi, pareiÅ¡kėjui M.

R. atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2015-05-08, priimti.             Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti.

Toks aiÅ¡kinimas grindžiamas nuostata, suponuota termino palikimui priimti pratęsimo teismo tvarka teisinės reikÅ¡mės vertinimo - termino pratęsimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminÄ , įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, jog toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iÅ¡ jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.8 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).             Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, Å¡iÄ teisę turi įgyvendinti vadovaujantis įstatymo nuostatomis.

Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ . Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). IeÅ¡kovui 2017-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po G. R., mirusios 2015-05-08, priimti.             Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnyje įtvirtina, jog teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį turi bÅ«ti įgyvendinama per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai įpėdinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas apie tai, kad palikimÄ , atsiradusį po močiutės mirties, niekas nepriėmė, sužinojo 2016 metų gruodžio mėnesį. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Å iuo atveju, vadovaujantis 2017-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimta nutartimi (teismui pratęsus terminÄ ieÅ¡kovui priimti atsiradusį palikimÄ ) ieÅ¡kovas yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ( t. v. 2017-05-18) ir iÅ¡ jų nebuvo pasitraukęs.             IeÅ¡kovas yra palikėjos įstatyminis antros eilės įpėdinis. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas, nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdiniai turintys teisę į palikimÄ â€“ ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas savo teisės kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jam tenkantį palikimÄ nėra įgyvendinęs. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų priėmęs palikimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikę palikimo vietos atsiradimo notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, atsakovui nebÅ«tų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimÄ valstybės vardu.              Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ laikytinas pagrįstu, todėl 2017-03-15 Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės L.

M. iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikimÄ , atsiradusį po G. R. mirties, notarinio registro Nr. LM-707 pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 str., 5.50 str. 1 d., 5.57 str.).              Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimÄ priėmusiu (CK 5.9 str. 2 d.).              Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje sumokėjo 174,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra valstybės įmonė, kuri nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų yra atleista, ieÅ¡kovui jo sumokėta žyminio mokesčio dalis iÅ¡ atsakovo nepriteistina (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 87 str., 93 str.).              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a :              ieÅ¡kinį tenkinti.             Pripažinti negaliojančiu 2017-03-15 Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. LM-707, į palikimÄ , atsiradusį, po G.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone.              Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.              Teisėjas                                                     Vandalinas Vainius