2013-07-25 Nr. AB-3907-3-64-3-00397-2011-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A662-1487/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00397-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą skundu (t. I, b. l. 2), kurį patikslino (t. I, b. l. 61, 133), prašydamas: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-175P (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Juridinio skyriaus vedėjo pareigų, ir grąžinti jį į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigas; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 3) atlyginti 10 000 Lt patirtą neturtinę žalą.

Paaiškino, kad Administracijos direktoriaus Įsakymu jis buvo atleistas iš Administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigų. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Įsakymas dėl atleidimo yra neteisėtas, nes priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) nustatytos procedūros ir šiurkščiai pažeidžiant šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalį. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Administracijos direktorius 2011 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 171P iš pradžių jo pareigybę panaikino, po to, praėjus tik vienai dienai, 2011 m. gegužės 5 d. įspėjo pareiškėją apie galimą pareigybės panaikinimą ir jo atleidimą, o 2011 m. gegužės 6 d. atleido pareiškėją iš pareigų. Be to, pareiškėjas iš darbo buvo atleistas nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2011 m. gegužės 9 d. jis buvo nedarbingas).

Pareiškėjas pažymėjo, kad įspėjimas dėl atleidimo ir neteisėtas atleidimas iš pareigų sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jis buvo pažemintas bendradarbių akivaizdoje, nes vienintelis iš sujungiamų dviejų skyrių tarnautojų buvo atleistas iš pareigų. Aplinkiniai tai galėjo įvertinti kaip žemą pareiškėjo kvalifikacijos vertinimą. Dėl patirtų išgyvenimų ir streso sutriko pareiškėjo nervų sistema. 2011 m. gegužės 6 d. jis išgyveno pirmą priepuolį, kai gavo įspėjimą apie galimą atleidimą. Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. gegužės 6 d., kreipėsi į gydytoją, o nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. birželio 22 d. gydėsi ambulatoriškai, vėliau paguldytas į Kauno klinikas, kur gydėsi nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. liepos 16 d. Pareiškėjui konstatuotas nervinio pobūdžio susirgimas.

Be to, pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinio vertinimo komisija jo 2010 metų tarnybinę veiklą vertino labai gerai, jam suteikta antra kvalifikacinė klasė. Pareiškėjo teigimu, prieš atleidžiant iš pareigų, jį išsikvietė meras bei savivaldybės administracijos direktorius ir pranešė, kad jis yra politiškai nepatikimas. Pareiškėjo nuomone, savivaldybės administracijos skyrių sujungimas buvo dirbtinis, kadangi visos savivaldybės reorganizacija turėjo būti atlikta lapkričio 2 d., o skyrių reorganizacija buvo įvykdyta vien tam, kad galėtų atleisti pareiškėją. Manė, kad šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog atsakovas nepasiūlė jam jokio kito darbo, nors Administracijos Personalo ir teisės skyriuje buvo įsteigtos 4 naujos pareigybės, kurias jis pagal turimą kvalifikaciją galėjo užimti ir kurias jam galėjo pasiūlyti. Atsakovas paliko dirbti A. P. ir M. Č., kurios turi tik bakalauro išsilavinimą, o pareiškėjo išsilavinimas yra magistro laipsnio.

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 43-46) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (1.1) TS-26 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“ nuspręsta pakeisti Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrą, sujungiant Personalo ir Juridinį skyrius į Personalo ir teisės skyrių nuo 2011 m. gegužės 10 d. Administracijos direktorius 2011 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-171P „Dėl pareigybių panaikinimo Personalo ir Juridiniame skyriuose“ nuo 2011 m. gegužės 9 d. panaikino Juridinio skyriaus vedėjo pareigybę. 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2011 m. gegužės 5 d. įspėjimas Nr. (10.30)P10-3 apie pareigybės panaikinimą, kuriame nurodyta, kad nuo 2011 m. gegužės 9 d. bus panaikinta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigybė ir kad pareiškėjas gali būti atleistas iš užimamų pareigų nepasibaigus įspėjimo terminui nuo 2011 m. gegužės 9 d., nukeliant atleidimo iš darbo datą ir perkeliant ją iki to laiko, kada pasibaigs įspėjimo terminas, t. y. iki 2011 m. liepos 9 d., bei mokant pareiškėjui jo gautą darbo užmokestį. Administracijos direktoriaus Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Juridinio skyriaus vedėjo pareigų nuo 2011 m. gegužės 9 d., tačiau, siekiant užtikrinti jo socialines garantijas, pareiškėjo atleidimo iš darbo data nukelta iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. iki 2011 m. liepos 9 d., mokant tuo laikotarpiu pareiškėjui jo gautą darbo užmokestį. Manė, kad pareiškėjo teiginys, jog nuo jo įspėjimo iki atleidimo praėjo tik viena diena, yra nepagrįstas. Rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu. Ginčijamu atveju nukeliant pareiškėjo atleidimo iš pareigų datą, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 130 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Atsakovo manymu, taip pat yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog iš pareigų jis buvo atleistas nedarbingumo metu. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas atleisti valstybės tarnautoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu netaikomas, kai panaikinama jo pareigybė.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu (t. I, b. l. 160-168) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-175P „Dėl V. P. atleidimo“ ir pripažino, kad V. P. atleistas iš Administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigų šiuo teismo sprendimu; priteisė iš Administracijos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį 14 260,47 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. liepos 10 d. iki sprendimo priėmimo dienos – 2011 m. lapkričio 14 d. ir po 160,23 Lt vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš Administracijos pareiškėjui 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Administracija apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 173-175) prašė pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkinti pareiškėjo V. P. reikalavimai, ir pareiškėjo reikalavimus atmesti visiškai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi (t. I, b. l. 188-198) atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjo abejonė, jog apeliacinį skundą padavė atsakovo neįgaliotas asmuo, nepagrįsta, kadangi ją paneigia į bylą pateikta 2011 m. rugpjūčio 17 d. atstovavimo sutartis (b. l. 131). Teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš administracinių aktų, priimtų vykdant Administracijos struktūros pakeitimo ir pareiškėjo atleidimo iš Juridinio skyriaus vedėjo pareigų procedūrą, nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūros pakeitimas, sujungiant du skyrius į vieną, įsigaliojo nuo 2011 m. gegužės 10 d., pareiškėjo užimama Juridinio skyriaus vedėjo pareigybė panaikinta nuo 2011 m. gegužės 9 d. Pareiškėjas apie pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą pasirašytinai įspėtas 2011 m. gegužės 5 d., t. y. iki 2011 m. gegužės 9 d., kai turėjo būti panaikinta jo pareigybė. Dėl šios priežasties yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad pirmiausia jo pareigybė buvo panaikinta, ir tik po to atsakovas įspėjo jį apie būsimą pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą iš pareigų.

Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, Darbo kodekso 130 straipsnio 8 dalį. Kaip matyti iš pateiktų į bylą administracinių aktų, struktūriniai pakeitimai Administracijoje buvo numatyti atlikti per tokį terminą (iš viso per 14 dienų), per kurį atsakovas objektyviai neturėjo galimybės pranešti pareiškėjui apie jo pareigybės panaikinimą prieš 2 mėnesius, kaip to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis. Byloje nustatyta, kad atsakovas, pareiškėjui apie jo pareigybės panaikinimą pranešė likus 4 dienoms iki jo pareigybės panaikinimo, o kitą dieną po pranešimo apie pareigybės panaikinimą atleido pareiškėją iš tarnybos, atleidimo datą perkeldamas 2 mėnesiams, t. y. tokios trukmės laikotarpiui, kuris turėjo būti taikomas pranešant apie pareigybės panaikinimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir informavo pareiškėją apie tai, kad jei pareiškėjas atitiks bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus, jis bus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir jis sutiks, – į žemesnės kategorijos pareigas. Kadangi Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai administraciniais aktais buvo numatyti atlikti per trumpesnį terminą nei Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytas karjeros valstybės tarnautojų, kurių pareigybės naikinamos, garantijų užimti kitas pareigas valstybės tarnyboje terminas, pranešimo apie pareigybės panaikinimą neįteikimas per Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, negali būti laikomas pažeidžiančiu pareiškėjo teises, nes tai kompensuoja atleidimo iš valstybės termino perkėlimas taikant DK 130 straipsnio nuostatas, kadangi termino perkėlimo laikotarpiu pareiškėjas galėjo būti paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir jis sutiks, – į žemesnės kategorijos pareigas.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos arba labai panašios, sprendžiant ginčą buvo taikytas ir aiškintas tas pats įstatymas (atitinkama jo norma). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, į kurį atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, yra pateiktos kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytų karjeros valstybės tarnautojų, kurių pareigybės naikinamos, garantijų aiškinimo taisyklės. Nors ši įstatymo norma yra taikoma ir nagrinėjamoje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad bylų faktinės aplinkybės visiškai skirtingos. Administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 nagrinėto ginčo atveju pareiškėja buvo įspėta apie pareigybės panaikinimą prieš 2 mėnesius, t. y. laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, jos atžvilgiu nebuvo taikytos Darbo kodekso 130 straipsnio nuostatos dėl atleidimo iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui ir atleidimo datos perkėlimo.

Teismas nustatė, jog pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas turėjo to paties lygio ir kategorijos, kurias užėmė pareiškėjas, karjeros valstybės tarnautojo pareigų, taip pat žemesnių pareigų, kurios nuo pranešimo apie pareigybės panaikinimą dienos iki atleidimo iš tarnybos terminio perkėlimo datos galėjo būti pasiūlytos pareiškėjui. Pareiškėjo argumentai, kad tokių pareigybių buvo, tačiau jos nebuvo pasiūlytos, byloje nepatikrinti, todėl jie nėra patvirtinti arba paneigti. Atsakovo teigimu, nebuvo laisvų pareigybių, kurių aprašymuose numatytus specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų. Šie atsakovo argumentai nepatikrinti. Atsakovas savo iniciatyva nepateikė į bylą, o teismas neįpareigojo pateikti Administracijos pareigybių sąrašų ir kitų įrodymų už visą nagrinėjamai bylai aktualų laikotarpį, taip pat laisvų pareigybių aprašymų (jei tokių pareigybių buvo).

Pagal pateiktus į bylą įrodymus, atlikus Administracijoje nagrinėjamam ginčui aktualius struktūrinius pertvarkymus, pareiškėjas neatitiko Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-172P patvirtintame naujai įsteigto Personalo ir teisės skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (A lygis, 14 kategorija) numatyto bendrojo reikalavimo (buvo žemesnės, A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojas), taip pat neatitiko kai kurių specialiųjų reikalavimų (neturi 3 metų darbo su personalo apskaitos informacinėmis sistemomis patirties; nėra pateikęs dokumento, patvirtinančio anglų arba vokiečių kalbų mokėjimą pradedančio vartotojo A1 lygiu pagal Europasą).

Pareiškėjas neatitiko naujai įsteigto skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, kadangi neturi darbo patirties žmogiškųjų išteklių valdymo srityje savivaldybės įstaigoje, nėra pateikęs dokumento, patvirtinančio, kad jis moka dirbti žmogiškųjų resursų valdymo ir apskaitos sistema „Alga 2000“, taip pat dokumento, patvirtinančio, kad jis moka anglų arba vokiečių kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu pagal Europasą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atitiko kitų dviejų naujai įsteigto Personalo ir teisės skyriaus pareigybių – šios skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos ir vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių – aprašymuose numatytus specialiuosius reikalavimus.

Šios pareigos pareiškėjui nebuvo pasiūlytos, o į jas perkeltos atitinkamai L. B. ir M. Č.. Pagal pateiktus į bylą įrodymus nustatyta, kad šioms Administracijos karjeros valstybės tarnautojoms ginčui aktualiu laikotarpiu buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis dveji metai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 8 dalimi (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-936 redakcija), nustatančia garantijas išsaugoti eitas pareigas inter alia karjeros valstybės tarnautojui, negalinčiam eiti pareigų dėl nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai (pažymėtina, kad ta pati garantija yra įtvirtinta ir aktualioje, 2011 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. XI-1511 redakcijoje), padaryta išvada, kad ir šios ankščiau paminėtos naujai įsteigto Personalo ir teisės skyriaus pareigybės nebuvo pasiūlytos pareiškėjui pagrįstai. Tačiau sprendžiant, ar šiuo konkrečiu atveju buvo laikomasi visų atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų procedūros reikalavimų ir ar pareiškėjo teisės ir įstatymo laiduojamos socialinės garantijos buvo užtikrintos visa apimtimi, būtina nustatyti, ar atsakovas galėjo pasiūlyti pareiškėjui užimti pareigas kituose Administracijos struktūriniuose padaliniuose.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar be naujų pareigybių Personalo ir teisės skyriuje, laikotarpiu nuo pareiškėjo pareigybės panaikinimo iki 2011 m. liepos 9 d. Administracijoje apskritai buvo kitų to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kurias atsakovas galėjo ir turėjo pasiūlyti pareiškėjui. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie Administracijoje esamas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes bei neturėjo galimybės pretenduoti ar pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo, pagal pateiktus į bylą įrodymus laikytina nepagrįsta.

Nesant byloje faktinių duomenų apie visas laisvas pareigybes Administracijoje ginčui aktualiu laikotarpiu, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas neįvykdė pareigos informuoti pareiškėją apie visas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnes pareigybes, į kurias jis galėtų pretenduoti, todėl šiuo atveju nėra faktinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo atleidimą iš Juridinio skyriaus vedėjo pareigų esant neteisėtą. Bylos aplinkybėms ištirti turi būti surinkti nauji įrodymai (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.), todėl byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iš naujo.

III. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62–340/2011), aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, jog garantija būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas nėra absoliuti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2938/2012).

Įvertinęs Administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. (5.2)-A2-234 P patvirtintą Juridinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą bei 2011 m. gegužės 10 d. įsteigtų Personalo ir teisės skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo ir vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybių aprašymus teismas nustatė, jog didžioji dalis Juridinio skyriaus vedėjo pareigybei priskirtinų funkcijų (naujai įsteigtų pareigybių aprašymuose pateikiamos panašiai suformuluotos, bet ne identiškos Juridinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatytos funkcijos) numatomos Personalo ir teisės skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo (panašios, ne visiškai tapačios Juridinio skyriaus vedėjo pareigybes aprašyme buvusios funkcijos: 6.1 p., 6.2 p., 6.3 p., 6.5 p., 6.6 p., 6.7 p., 6.10 p., 6.11 p, 6.15 p., 6.16 p., 6.18 p., 6.20 p.) pareigybės aprašyme.

Juridinio skyriaus vedėjo pareigybei priskirtina 6.4 punkte numatyta funkcija „dalyvauja, gavęs pavedimą, drausminių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje“ iš dalies įrašyta 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-172 P patvirtinto vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo 7.12 punkte – „atlieka tarnybinių nusižengimų tyrimą, dalyvauja komisijų darbe tiriant tarybinius nusižengimus, rengia išvadas bei siūlymus administracijos direktoriui, rengia administracijos direktoriaus įsakymus pagal ant išvadų nurodytas rezoliucijas“, taip pat Juridinio skyriaus vedėjo pareigybei priskirtinos 6.13 funkcijos dalis „teikia kiekvienais metais Teisingumo ministerijai jos nustatyta tvarka veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas“ papildomai įtraukta į vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą.

Dalis Juridinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatytų funkcijų į Personalo ir teisės skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo ir vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybių aprašymus nėra įtrauktos. Padaryta išvada, jog tapačių pareigybių aprašymų nenustatyta, ankščiau aptartose pareigybėse skiriasi priskirtų funkcijų reikšmė, darbo pobūdis bei atsakomybė.

Taip pat teismas pažymėjo, jog kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio karjeros valstybės tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus. Įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas neatitiko Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-172P patvirtintame naujai įsteigto Personalo ir teisės skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (A lygis, 14 kategorija) numatyto bendrojo reikalavimo (buvo žemesnės A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojas), taip pat neatitiko kai kurių specialiųjų reikalavimų (3 metai darbo su personalo apskaitos informacinėmis sistemomis patirties ir anglų arba vokiečių kalbų mokėjimas pradedančio vartotojo A1 lygiu pagal Europasą, tai patvirtinančio dokumento turėjimas). Įvertinus naujai įsteigto Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus, matyti, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti ne mažesnę kaip 3 m. darbo patirtį žmogiškųjų išteklių valdymo srityje savivaldybės įstaigoje, mokėti dirbti žmogiškųjų resursų valdymo ir apskaitos sistema „Alga 2000“, mokėti anglų arba vokiečių kalbą pažengusio vartotojo B1 lygiu pagal Europasą. Įvertinęs turimą medžiagą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitiko kai kurių specialiųjų reikalavimų.

Pareiškėjas atitiko kitų dviejų naujai įsteigto Personalo ir teisės skyriaus pareigybių – šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos ir vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių – aprašymuose numatytus specialiuosius reikalavimus. Šios pareigos pareiškėjui nebuvo pasiūlytos, nes į jas perkeltos M. Č. ir L. B.. Administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (5.9)A3-73 A „Dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo L. B.“ Juridinio skyriaus vyr. specialistei L. B. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2013 m. balandžio 13 d. imtinai. Administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. (5.9)A3-308 A „Dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo M. Č.“ Juridinio skyriaus vyr. specialistei M. Č. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. birželio 23 d. imtinai. L. B. ir M. Č. buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis dveji metai. Atsižvelgiant į VTĮ 43 straipsnio 8 d. (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-936 redakcija), nustatančią garantijas išsaugoti eitas pareigas inter alia karjeros valstybės tarnautojui, negalinčiam eiti pareigų dėl nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai (ta pati garantija yra įtvirtinta ir aktualioje 2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1511 redakcijoje), padaryta išvada, kad ir šios ankščiau paminėtos naujai įsteigto Personalo ir teisės skyriaus pareigybės nebuvo pasiūlytos pareiškėjui pagrįstai.

Administracijos 2012 m. birželio 11 d. pažymoje dėl laisvų pareigų Nr. (5.28) R5-1322 nurodoma, jog pareiškėjo V. P. atleidimo metu ir iki 2011 m. liepos 9 d. buvo laisvos Administracijoje šios valstybės karjeros tarnautojų pareigos: Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos, Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos ir to paties skyriaus A lygio 9 kategorijos, Paliepių seniūnijos seniūno A lygio 12 kategorijos. Įvertinus Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą ir Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą konstatuota, jog pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų. Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigybė buvo aukštesnės kategorijos, nei galima pasiūlyti pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Teismas nustatė, kad ginčo išsprendimui turi būti taikoma Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu.

Administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. patikslintoje pažymoje dėl V. P. byloje dėl reformos metu priimtų ir atleistų darbuotojų Nr. (5.25) R5-2912 nurodoma, jog A. M. iš Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pareigų anksčiau, negu įteiktame įspėjime nurodyta, jam pačiam prašant atleistas 2011 m. birželio 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-263 P nuo 2011 m. birželio 30 d. imtinai, nukeliant atleidimo datą į 2011 m. spalio 31 d. Kadangi jo pareigybė darbuotojų sąraše panaikinama tik nuo 2011 m. spalio 31 d., o jis atleistas anksčiau, nukeliant atleidimo datą, tai jis kaip darbuotojas, kurio atleidimo data nukelta sąraše iki tikrosios atleidimo datos. Teismas darė išvadą, jog atsakovas negalėjo pasiūlyti pareiškėjui užimti pareigas ne tik naujai įsteigtame Personalo ir teisės skyriuje, bet ir kituose Administracijos struktūriniuose padaliniuose.

Iš byloje turimų rašytinių įrodymų buvo matyti, jog atsakovas pareiškėjui apie jo pareigybės panaikinimą pranešė Administracijos 2011 m. gegužės 5 d. įspėjimu Nr. (10.30) P10-3, t. y. likus 4 dienoms iki jo pareigybės panaikinimo, o kitą dieną po pranešimo apie pareigybės panaikinimą atleido pareiškėją iš tarnybos, atleidimo datą perkeldama 2 mėnesiams, t. y. tokios trukmės laikotarpiui, kuris turėjo būti taikomas pranešant apie pareigybės panaikinimą pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir informavo pareiškėją apie tai, kad jei pareiškėjas atitiks bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus, jis bus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir jis sutiks, – į žemesnės kategorijos pareigas. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1689/2012, kurioje buvo padaryta išvada, jog kadangi Administracijos struktūriniai pertvarkymai administraciniais aktais buvo numatyti atlikti per trumpesnį terminą nei VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytas karjeros valstybės tarnautojų, kurių pareigybės naikinamos, garantijų užimti kitas pareigas valstybės tarnyboje terminas, pranešimo apie pareigybės panaikinimą neįteikimas per VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negali būti laikomas pažeidžiančiu pareiškėjo teises, nes tai kompensuoja atleidimo iš valstybės tarnybos termino perkėlimas taikant DK 130 straipsnio nuostatas, kadangi termino perkėlimo laikotarpiu pareiškėjas galėjo būti paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir jis sutiks, – į žemesnės kategorijos pareigas.

Pareiškėjo nurodomas dar vienas skundžiamo teisės akto neteisėtumo pagrindas – jog buvo atleistas nedarbingumo metu, nes nuo 2011 m. gegužės 9 d. turėjo nedarbingumo lapelį, laikytinas nepagrįstu. VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Bet būtent to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog valstybės tarnautojas gali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus šios straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.

Dėl visų ankščiau nurodytų priežasčių Administracijos direktoriaus Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šio įsakymo nėra pagrindo, dėl to atmestas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką. Kadangi atsakovo Administracijos veiksmai, susiję su pareiškėjo atleidimu iš tarnybos, yra teisėti, padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestas.

IV. Pareiškėjas V. P. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 45-46), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir jo patiksliną skundą patenkinti.

Pareiškėjas pažymi, jog jis nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. TS-26 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“ yra neteisėtas, nes jame nurodoma sujungti Personalo ir Juridinį skyrių į Personalo ir teisės skyrių nuo 2011 m. gegužės 10 d., t. y. reorganizacijai numatytas 14 d. terminas, kai įstatymas numato 2 mėn. įspėjamąjį terminą. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 taikymo šioje byloje nurodė, kad faktinės aplinkybės skirtingos, t. y. jo negalima taikyti, nes administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 nagrinėto ginčo metu pareiškėja buvo įspėta apie pareigybės panaikinimą prieš 2 mėnesius, t. y. laikantis VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, jos atžvilgiu nebuvo taikytos DK 130 straipsnio nuostatos dėl atleidimo iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui ir atleidimo datos perkėlimo. Mano, kad šie teismo teiginiai prieštarauja vienas kitam, nes faktiškai Administracijos struktūriniai pertvarkymai, atlikti per trumpesnį laikotarpį, pažeidė jo teises ir jam nebuvo taikomos kai kurios VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytų karjeros valstybės tarnautojų, kurių pareigybės naikinamos, garantijos, o būtent garantija būti informuotam apie laisvas pareigybes.

Pažymi, jog remdamasis administracinėmis bylomis Nr. I-3438-473/2012 ir Nr. I-2104/2012, kad kai valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurių aprašyme nurodyti specialūs reikalavimai, kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka, yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Taip pat nurodė, kad 10 kategorijos pareigybei numatyti specialieji reikalavimai – 3 metų darbo patirtis žmogiškųjų išteklių valdymo srityje savivaldybės įstaigoje, mokėti dirbti žmogiškųjų resursų valdymo ir apskaitos sistema „Alga 2000“, mokėti anglų arba vokiečių kalbą pažengusio vartotojo B1 lygiu pagal Europasą – nėra pateisinami objektyvia būtinybe, o sukurti pritaikant tam konkrečiam asmeniui, užėmusiam šias pareigas. Tai įrodo dviejų užsienio kalbų (anglų ir vokiečių) išskyrimas, kai pagal Europasą yra lygios trys kalbos, taip pat ir prancūzų, kurią pareiškėjas moka. Visi šie teiginiai sprendime nebuvo analizuojami ir įvertinti. Nagrinėjant laisvas pareigybes Administracijoje buvo nustatyta, kad didžiausias leistinas darbuotojų skaičius – 177 (Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. TS-12). Teismui Administracija pateikė duomenis apie užimtas 176 pareigybes, tačiau trūkstamos pareigybes pateiktuose dokumentuose nenurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškinti negalėjo.

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 52-55) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1689/2012, priimta pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atliko visus būtinus veiksmus išsamiam bylos ištyrimui. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos medžiagą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas jam savivaldybės tarybos pavestas funkcijas, turi teisę tvirtinti pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. Dėl to, savivaldybės tarybai nustačius didžiausią leistiną Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių – 177, Administracijos direktorius atsižvelgdamas į įstaigos turimus finansinius išteklius bei į kitas svarbias priežastis gali arba steigti naujas pareigybes, arba jas naikinti neviršijant didžiausio leistino pareigybių skaičiaus limito. Atsižvelgiant į tai ir priklausomai nuo Administracijos turimų finansinių galimybių Administracijos direktorius gali savo įsakymu nustatyti mažesnį pareigybių skaičių negu nustatytas didžiausias leistinas skaičius. Pabrėžia ir tai, jog savivaldybės taryba nustato didžiausią leistiną, o ne mažiausią leistiną pareigybių skaičių, todėl Administracijos direktorius siekdamas užtikrinti, kad Administracija ekonomiškiau ir kokybiškiau atliktų savo funkcijas, turi tam tikrą diskrecijos teisę tvirtindamas pareigybių sąrašus, dėl ko Administracijoje gali dirbti mažesnis valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą skundu, kuriame kėlė pagrindinį reikalavimą – panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-175P, kuriuo jis buvo atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2011 m. gegužės 9 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, perkeliant atleidimo datą iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. 2011 m. liepos 9 d., mokant tuo laikotarpiu pareiškėjui jo gautą darbo užmokestį, taip pat sumokant kompensaciją už likusias nepanaudotas atostogas ir trijų mėnesių pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai – t. y. reikalavimai grąžinti pareiškėją į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir atlyginti 10 000 Lt patirtą neturtinę žalą – laikytini išvestiniais iš paminėto pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Administracijos Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šio įsakymo nėra pagrindo, taip pat atmestas ir reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimą.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktuose skunde ir patikslintame skunde išdėstytų argumentų (I t., b. l. 2, 61, 133), savo subjektinių teisių pažeidimą pareiškėjas iš esmės kildina iš aplinkybės, jog vykdant jo atleidimo iš tarnybos Raseinių rajono savivaldybės administracijoje procedūrą buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Ši įstatymo nuostata įtvirtina, kad „<...> karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius“.

Aplinkybę, jog pranešimo apie pareigybės panaikinimą neįteikimas per VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negali būti laikomas pažeidžiančiu pareiškėjo teises, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, todėl teisėjų kolegija, palaikydama apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, detaliau šios aplinkybės nevertins ir dėl jos nepasisakys. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pirmą kartą nagrinėdama bylą apeliacine tvarka konstatavo tai, jog nagrinėjamos bylos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl tos priežasties, jog buvo būtina nustatyti, ar atsakovas galėjo pasiūlyti pareiškėjui užimti pareigas kituose Administracijos struktūriniuose padaliniuose. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas tuo aspektu, ar atsakovas įvykdė pareigą informuoti pareiškėją apie visas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnes pareigybes, į kurias jis galėtų pretenduoti pareiškėjas, ar be naujų pareigybių Personalo ir teisės skyriuje, laikotarpiu nuo pareiškėjo pareigybės panaikinimo iki 2011 m. liepos 9 d. Administracijoje apskritai buvo kitų to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kurias atsakovas galėjo ir turėjo pasiūlyti pareiškėjui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (1.1) TS-26 pakeitė Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrą, patvirtintą Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (1.1) TS-169, sujungiant nuo 2011 m. gegužės 10 d. Personalo ir Juridinį skyrius į Personalo ir Teisės skyrių (t. I, b. l. 10, 47). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-171P nuo 2011 m. gegužės 9 d., be kita ko, Juridiniame skyriuje panaikino skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo ir šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybes bei šių pareigybių aprašymus (t.

I, b. l. 27-28, 48-49). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-172P nuo 2011 m. gegužės 10 d. įsteigė Personalo ir teisės skyriuje vedėjo A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo ir vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybes bei patvirtino šių pareigybių aprašymus (t.

I, b. l. 30). 2011 m. gegužės 5 d. įspėjimu Nr. (10.30)P10-3 „Apie pareigybės panaikinimą“ atsakovas įspėjo pareiškėją apie tai, kad nuo 2011 m. gegužės 9 d. imtinai bus panaikinta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, ir pareiškėjas gali būti atleistas iš užimamų pareigų nepasibaigus įspėjimo terminui nuo 2011 m. gegužės 9 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nukeliant atleidimo iš darbo datą ir perkeliant ją iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. 2011 m. liepos 9 d., pareiškėjui mokant jo gautą darbo užmokestį.

Tuo pačiu įspėjimu pareiškėjas informuotas apie tai, kad iki 2011 m. liepos 9 d., jei atitiks bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus, jis bus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir jis sutiks, – į žemesnės kategorijos pareigas. 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad jis buvo supažindintas su minėto įspėjimo apie pareigybės panaikinimą turiniu (t. I, b. l. 5, 29, 52). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gegužės 6 d.

įsakymu Nr. (5.4)A2-175P atleido V. P. iš Juridinio skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2011 m. gegužės 9 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinamo), perkeldamas atleidimo iš tarnybos datą (Darbo kodekso 130 str.) iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. 2011 m. liepos 9 d., mokant tuo laikotarpiu pareiškėjui jo gautą darbo užmokestį, taip pat 2011 m. liepos 9 d. sumokant kompensaciją už likusį nepanaudotą atostogų laiką ir trijų mėnesių iki karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo pareiškėjo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (t.

I, b. l. 4, 32-33, 50-51). Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo ginčijamo įsakymo priėmimo iki jame (įsakyme) nurodytos atleidimo iš pareigų perkėlimo datos, pareiškėjui būtų paneigtos garantijos, susijusios su, pavyzdžiui, valstybiniu socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu, ribojamos teisės, susijusios su pasiruošimu atleidimui. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

Nekartodama tų pačių argumentų, kurie, be kita ko, yra išdėstyti ir šio baigiamojo teismo akto aprašomojoje dalyje, teisėjų kolegija sutinka su pirmą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Šiaulių apygardos administracinio teismo vertinimu, kad iki atleidimo pareiškėjo užimta valstybės tarnautojo pareigybė iš tiesų buvo panaikinta.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas yra konstatuota, kad karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Jis šią teisę gali įgyvendinti, kai jis be bendrųjų reikalavimų, kurie keliami tos pareigybės lygiui ir kategorijai, atitinka ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybei, kurią pretenduoja užimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-3740/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas neatitiko Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-172P patvirtintame naujai įsteigto Personalo ir teisės skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (A lygis, 14 kategorija) numatyto bendrojo reikalavimo (buvo žemesnės, A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojas), taip pat neatitiko kai kurių specialiųjų reikalavimų (neturi 3 metų darbo su personalo apskaitos informacinėmis sistemomis patirties; nėra pateikęs dokumento, patvirtinančio anglų arba vokiečių kalbų mokėjimą pradedančio vartotojo A1 lygiu pagal Europasą); pareiškėjas neatitiko naujai įsteigto skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, kadangi neturi darbo patirties žmogiškųjų išteklių valdymo srityje savivaldybės įstaigoje, nėra pateikęs dokumento, patvirtinančio, kad jis moka dirbti žmogiškųjų resursų valdymo ir apskaitos sistema „Alga 2000“, taip pat dokumento, patvirtinančio, kad jis moka anglų arba vokiečių kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu pagal Europasą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigybei nustatyti specialieji reikalavimai – 3 metų darbo patirtis žmogiškųjų išteklių valdymo srityje savivaldybės įstaigoje, mokėti dirbti žmogiškųjų resursų valdymo ir apskaitos sistema „Alga 2000“, mokėti anglų arba vokiečių kalbą pažengusio vartotojo B1 lygiu pagal Europasą – nėra pateisinami objektyvia būtinybe, o sukurti pritaikant tam konkrečiam asmeniui, užėmusiam šias pareigas. Kadangi nėra atsakovo paaiškinimo, kodėl Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigybei buvo numatytas reikalavimas mokėti anglų arba vokiečių kalbą pažengusio vartotojo B1 lygiu pagal Europasą, neaišku, kodėl prancūzų kalbos mokėjimas nebuvo numatytas minėtuose reikalavimuose. Tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigybei numatyti specialieji reikalavimai nėra pateisinami objektyvia būtinybe. Diskrecijos teisę rengiant pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši institucija, ar jo įgaliotam asmeniui, įstaigos struktūrinių padalinių vadovui, nustato Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685, 3 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-623/2013). Dėmesys atkreiptinas į tai, jog be numatytų užsienio kalbų mokėjimo, pareiškėjas neatitiko ir kitų minėtai pareigybei numatytų specialiųjų reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši pareigybė jam nebuvo siūlyta nepagrįstai.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartyje konstatavo, kad naujai įsteigto Personalo ir teisės skyriaus pareigybių – šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos ir vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės – pareiškėjui nebuvo pasiūlytos pagrįstai, o į jas perkeltos atitinkamai L. B. ir M. Č., kadangi pagal pateiktus į bylą įrodymus nustatyta, kad šioms Administracijos karjeros valstybės tarnautojoms ginčui aktualiu laikotarpiu buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis dveji metai, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 8 dalimi (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-936 redakcija), nustatančia garantijas išsaugoti eitas pareigas inter alia karjeros valstybės tarnautojui, negalinčiam eiti pareigų dėl nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai (pažymėtina, kad ta pati garantija yra įtvirtinta ir aktualioje, 2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1511 redakcijoje).

Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, įvertino atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir padarė išvadą, jog atsakovas negalėjo pasiūlyti pareiškėjui užimti pareigas ne tik naujai įsteigtame Personalo ir teisės skyriuje, bet ir kituose Administracijos struktūriniuose padaliniuose: įvertinus Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą ir Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą konstatuota, jog pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų; Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigybė buvo aukštesnės kategorijos, nei galima pasiūlyti pagal Valstybės tarnybos įstatymą, o Paliepių seniūnijos seniūno A lygio 10 kategorijos pareigybė negalėjo būti siūloma pareiškėjui, kadangi į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu (Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 4 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Dėl pareiškėjo argumento, jog didžiausias leistinas darbuotojų skaičius Administracijoje – 177, o teismui Administracija pateikė duomenis apie užimtas 176 pareigybes, pritartina atsakovo išdėstytiems argumentams, kad Administracijos direktorius siekdamas užtikrinti, kad Administracija ekonomiškiau ir kokybiškiau atliktų savo funkcijas, turi tam tikrą diskrecijos teisę tvirtindamas pareigybių sąrašus, dėl ko Administracijoje gali dirbti mažesnis valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas negalėjo pasiūlyti pareiškėjui užimti pareigas ne tik naujai įsteigtame Personalo ir teisės skyriuje, bet ir kituose Administracijos struktūriniuose padaliniuose. Pagrįstai konstatavus šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir kitus pareiškėjo reikalavimus (grąžinti pareiškėją į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir atlyginti 10 000 Lt patirtą neturtinę žalą), kurie laikytini išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Administracijos Įsakymą.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius