e2f0010d-72bb-4a7e-820b-ff58325d44f0 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-319-212/2012Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00408-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.1;42.6; 42.11.3;45.6;116.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2013 m. kovo 19 d.        Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,Dalyvaujant ieškovams A. K., M. M. K. ir jų atstovei adv. Jūratei Činkienei, Atsakovams: D. K., „Swedbank lizingas“ atstovui T.

K., UAB „Darilita“ atstovui D. K.,Trečiajam asmeniui notarei V. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos pripažinimo niekine pagal M. M. K. ir A. K. ieÅ¡kinį atsakovams „Swedbank lizingas“, UAB, UAB „Darilita“, D. K., trečiajam asmeniui Panevėžio m. 5 notarų biuro notarei V. J., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai ir jų atstovė praÅ¡o laikyti niekinėmis dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms 2007-07-02 sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, notaro registro Nr. 5067, 6.1 – 6.4 punktuose numatytas atsiskaitymo pagal sutartį sÄ lygas arba pripažinti jas negaliojančiomis; priteisti iÅ¡ atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB 185 000 Lt sumÄ už parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini) pagal 2007-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo uždelstos sumokėti sumos nuo termino atsiskaityti pagal sutartį, 2007-07-03, iki kreipimosi į teismÄ dienos; priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad jų sÅ«nus, atsakovas D. K., turėjo verslÄ ir 2007 metais kreipėsi pagalbos, nes lizingas už suteiktÄ kreditÄ pareikalavo užstato. Nutarė padėti sÅ«nui ir sutiko turimÄ butÄ (duomenys neskelbtini), užstatyti. Dokumentų sutvarkymui sÅ«nui suteikė įgaliojimÄ . Suprato, kad buto gali netekti, tačiau sÅ«numi visiÅ¡kai pasitikėjo. Nesidomėjo kokio dydžio sÅ«naus skolos lizingui, už kÄ ir kaip jis vykdo iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Savo bute gyveno iki 2009 m. vasaros, o tada sÅ«nus pasakė, kad butÄ reikia atiduoti lizingui už skolas.

IÅ¡ buto iÅ¡sikraustė geranoriÅ¡kai ir Å¡iuo metu gyvena kito sÅ«naus bute, taip pat Utenoje. NebÅ«tų kreipęsi į teismÄ , jei lizingas iÅ¡ sÅ«naus papildomai nebÅ«tų pareikalavęs dar 170 000 Lt. Manė, atiduodami butÄ lizingui, sÅ«naus skola bus padengta, nes jų butas buvo įvertintas 185 000 Lt suma. Kai paaiÅ¡kėjo Å¡ios aplinkybės, ėmė domėtis tikra padėtimi ir tuomet pamatė, kad 2007-07-02 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ jie atsakovei „Swedbank lizingas“, UAB už 185 000 Lt pardavė nuosavybės teise priklausantį butÄ .

Å ios sutarties Å¡alimi buvo ir UAB „Darilita“. Sutarties 6 p., nurodyta, kad jie iÅ¡ lizingo gavėjo, t. y. UAB „Darilita“ gavo 185 000 Lt sumÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Tačiau jie pinigų negavo, todėl Å¡is punktas yra niekinis. Teigia, kad atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB pareigos sumokėti už nupirktÄ butÄ neįvykdė, todėl bÅ«tent iÅ¡ lizingo bendrovės praÅ¡o priteisti 185 000 Lt. Sutarties 6.1 – 6.4 punktuose sakoma, kad su jais atsiskaitė lizingo gavėjas UAB „Darilita“, kad 4 skirtingos pinigų sumos buvo įskaitytos pagal UAB „Darilita“ ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarytas 2005-07-27 ir 2007-01-10 lizingo sutartis.

Tačiau jie niekada nebuvo Å¡ių lizingo sutarčių Å¡alimis ir nežino jų sÄ lygų, todėl neturi įsipareigojimų pagal minėtas sutartis. Jų nuomone, lizingo sutarčių Å¡alių turtinės pretenzijos negali bÅ«ti patenkintos jų sÄ skaitÄ , todėl minėti sutarties punktai yra niekiniai. Nors pirkimo-pardavimo sutartį už juos pasirašė sÅ«nus, atsakovas D. K., veikiantis pagal įgaliojimÄ , jam pretenzijų nereiÅ¡kia ir mano, kad jis įgaliojimo nevirÅ¡ijo. Be to, įgaliojime nebuvo aptartas atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį klausimas, todėl mano, kad tiek atsakovai, tiek ir notarė netinkamai vertino įgaliojimo turinį.

Atsakovas D. K. su reikalavimais sutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad UAB „Darilita“, kurios direktoriumi jis buvo, su „Swedbank lizingas“, UAB 2005-07-27 pasirašė lizingo sutartį įrengimams pirkti. Dėl ekonominių sunkumų įmonė Å¡ios sutarties tinkamai nevykdė, todėl 2007-05-10 sutartis buvo nutraukta. Teigia, kad patyrė ekonominį spaudimÄ iÅ¡ lizingo bendrovės dėl esamos skolos, o be to, norėjo iÅ¡saugoti verslÄ ir tikėjo, kad verslas bus sėkmingas ir butÄ galės iÅ¡pirkti.

Dėl Å¡ių priežasčių sutiko pasiraÅ¡yti 2007-07-02 sutartį, pagal kuriÄ UAB „Darilita“ buvo lizingo gavėju, o turtas buvo perkamas tikslu perduoti UAB „Darilita“ iÅ¡simokėjimui. Be to, lizingo bendrovei pareikalavus, jis sudarė laidavimo sutartį. UAB „Darilita“ pagal sutartį įsipareigojimų neįvykdė ir sutartis 2008-12-09 buvo nutraukta, butas perduotas lizingo bendrovei, o vėliau parduotas tretiesiems asmenims. Patvirtina, kad pasiraÅ¡ydamas pirkimo-pardavimo sutartį, tėvų apie visas sutarties sÄ lygas neinformavo, tik paaiÅ¡kino, kad pinigus trumpam investavo į verslÄ .

PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant 2007-07-02 sutartį jÄ perskaitė ir suprato, kad rizikuoja tėvų butu, turėjo galimybę tokios sutarties nepasiraÅ¡yti, tačiau norėdamas iÅ¡saugoti verslÄ , pasirašė. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti. Pagal 2007-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovai pardavė, o lizingo bendrovė nupirko butÄ AuÅ¡ros g. 72-16, Utenoje. Turtas pirktas su tikslu perduoti jį valdyti ir naudotis lizingo gavėjui UAB „Darilita“.

Sutarties 15 p. ieÅ¡kovai patvirtino, kad jiems Å¡ios sÄ lygos žinomos. IeÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti niekinėmis sutarties 6.1 – 6.4 punktus, numatančius atsiskaitymo sÄ lygas. Tačiau pagal Å¡iuos punktus turto kainÄ , nurodyta sutarties 5 punkte, ieÅ¡kovams sumokėjo lizingo gavėjas, UAB „Darilita“, o sutarties 7 punkte nurodyta, jog pirkėjo prievolė ieÅ¡kovams, atlikus sutarties 6.1 – 6.4 punktuose numatytus įskaitymus, visiÅ¡kai įvykdyta. Teigia, kad sudaryta triÅ¡alė sutartis ir lizingo bendrovė susitarimu dėl tarpusavio įskaitymo, perleido ieÅ¡kovams reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Darilita“ mokėtinÄ sumÄ .

IeÅ¡kovų reikalavimas priteisti 185 000 Lt nepagrįstas, nes atsakovės prievolė sumokėti turto kainÄ pasibaigė įskaitymu nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o ieÅ¡kovai patvirtino, kad gavo 185 000 Lt iÅ¡ UAB „Darilita“. Nesutinka, kad buvo virÅ¡ytas įgaliojimas, nes jame aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovai įgalioja sÅ«nų D. K. valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti jiems priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbti) ir iÅ¡duoto įgaliojimo ieÅ¡kovai neginčija. Nepagrįstai ieÅ¡kovai teigia, kad sutarties atsiskaitymo sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes tokių įrodymų byloje nėra.Atsakovė UAB „Darilita“, atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė.

Trečiasis asmuo notarė V. J. nesutinka su reikalavimais. PrieÅ¡ tvirtindama sandorį patikrino ieÅ¡kovų atstovo pateikto įgaliojimo galiojimÄ Notarų rÅ«mų elektroninėje svetainėje, duomenų apie jo negaliojimÄ nebuvo. Sutarties tekstÄ paruošė kartu su lizingo bendrove, sutartis niekuo nesiskyrė nuo kitų panaÅ¡ių sutarčių, o atsakovas D. K. nieko neaiÅ¡kino apie sutarties sudarymo aplinkybes. Visi pateikti dokumentai ir Å¡alių elgesys nesukėlė jokių abejonių, Å¡alys aiÅ¡kiai nurodė kokį sandorį nori sudaryti.

Notarui nėra pareigos tikrinti, ar Å¡alys atsiskaitė. Mano, kad ieÅ¡kovus apgavo jų sÅ«nus, bet ne notarė ir lizingo bendrovė.Tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region mano, kad ieÅ¡kovų reikalavimai nepagrįsti ir atmestini. Nurodo, kad notarės atžvilgiu atsakomybės taikymas galimas įrodžius visas bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalÄ . IeÅ¡kovai teigia, kad notarė nepakankamai įsigilino į patvirtintos sutarties esmę ir atsiskaitymo sÄ lygas, kurios pažeidė pardavėjų interesus.

Tačiau sutartis buvo sudaryta pagal įgaliojimÄ , kuriuo ieÅ¡kovai suteikė sÅ«nui D. K. teisę valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti jų butu. Mano, kad notarės atžvilgiu atsakomybė dėl patvirtinto sandorio negali bÅ«ti taikoma.IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai M. M. K. ir A. K. 2007-06-12 pasirašė įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo sÅ«nų D. K. valdyti ir tvarkyti bei pilnai disponuoti (parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti) jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tuo tikslu atstovauti juos visose įstaigose, notarų biuruose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, raÅ¡yti jų vardu praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kimus, sudarinėti sutartis, pasiraÅ¡inėti už juos ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu.

Atsakovas D. K., bÅ«damas ieÅ¡kovų atstovu bei UAB „Darilita“ direktoriumi, 2007 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ M. M. K. ir A. K. (pardavėjas), atstovaujami D. K., pardavė UAB „Hansa lizingas“ (pirkėjas, Å¡iuo metu „Swedbank lizingas“, UAB“, - toliau Lizingas) už 185 000 Lt patalpÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is turtas parduotas tikslu perduoti jį tarp Pirkėjo ir Lizingo gavėjo (UAB „Darilita“) 2007-06-26 sudarytos lizingo sutarties Nr. LT055130 pagrindu valdyti ir naudotis UAB „Darilita“ lizingo sutartyje numatytomis sÄ lygomis (t. 1, b. l. 10-18, 69-52, 99-102, 145-146).

Sutarties Å¡alys konstatavo, kad Pardavėjas, t. y. ieÅ¡kovai, gavo 185 000 Lt už parduotÄ turtÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį iÅ¡ UAB „Darilita“ ir kad atlikus Sutarties 6.1 – 6.4 punktuose numatytus įskaitymus, Pirkėjo prievolė sumokėti pardavėjui visÄ turto kainÄ visiÅ¡kai įvykdyta ir Pirkėjas laikomas visiÅ¡kai ir tinkamai atsiskaitęs su Pardavėju pagal Å¡iÄ Sutartį. Atsakovę UAB „Darilita“, kuriai nuo 2005-06-08 vadovavo atsakovas D. K., su atsakove „Swedbank lizingas“, UAB (tuometinė UAB „Hansa lizingas“) sutartiniai santykiai sieja nuo 2005-07-27, kuomet pusiau automatinei langų gamybos linijai įsigyti su Lizingo bendrove sudarė lizingo sutartį.

Lizingo sutarties įmokų grafikas buvo kelis kartus keičiamas ir galiausiai 2007-05-09 Lizingas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį, nes UAB „Darilita“ nemokėjo įmokų pagal grafikÄ (t. 1, b. l. 117-132, 149, 164-167). KitÄ lizingo sutartį (Nr. LT055130) UAB „Darilita“ sudarė 2007-06-26. Pagal Å¡iÄ sutartį už 53 579,70 Euro įsipareigojo iÅ¡pirkti turtÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini) iki 2017-06-30 (t. 1, b. l. 133-146). UAB „Darilita“ esminiai pažeidus sutartį, t. y. nemokant įmokų pagal sutartį, Lizingas vienaÅ¡aliÅ¡kai jÄ nutraukė nuo 2008-12-08 ir turto grÄ Å¾inimo-priėmimo 2009-02-04 aktu butas, esantis AuÅ¡ros g. 72-16, Utenoje buvo grÄ Å¾intas Lizingui (t. 1, b. l. 150-151).

Lizingo bendrovė nuosavybės teises į butÄ Ä¯registravo 2007-08-09 (t. 1, b. l. 106-109).IeÅ¡kovai 2007-07-02 sudarytos sutarties, D. K. suteikto įgaliojimo neginčija, neteigia, kad įgaliojimas buvo virÅ¡ytas, jų nuomone, D. K. įgaliojimo nevirÅ¡ijo. IeÅ¡kovai ginčija tik sutarties sÄ lygas, numatančias atsiskaitymo tvarkÄ ir reikalauja sumokėti 185 000 Lt iÅ¡ vieno atsakovo, „Swedbank lizingas“, UAB.Ä®statymas reglamentuoja, kad įgaliojimu laikomas raÅ¡ytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams iÅ¡saugoti bei turto priežiÅ«rai. Ä®galiojimas turi bÅ«ti patvirtintas notaro, jei juo įgaliojama sudaryti sandorius (CK 2. 137, 2. 138 str.).Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimÄ reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011). Ä®galiotinis privalo įvykdyti jam duotÄ pavedimÄ sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Ä®vykdęs pavedimÄ atstovas privalo praneÅ¡ti apie tai atstovaujamajam, pateikti pavedimo vykdymo ataskaitÄ (CK 6.760 str. 1, 4 d.). CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata dėl atstovo pareigos atsiskaityti.

Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ .Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovų atsakovui iÅ¡duoto įgaliojimo laikas nebuvo pasibaigęs, įgaliojimas buvo patvirtintas notaro ir nenuginčytas, įgaliojime įtvirtinta atsakovo teisė pilnai disponuoti butu, tame tarpe ir parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti. IeÅ¡kovai teigia, kad įgaliojimÄ sÅ«nui davė tam, kad Å¡is butÄ Ä¯keistų, suvokė, kad gali buto netekti, tačiau sÅ«numi visiÅ¡kai pasitikėjo ir nereikalavo jokių ataskaitų, o taip pat nereiÅ¡kia pretenzijų dėl įgaliojimo virÅ¡ijimo.

IeÅ¡kovai patvirtino, kad iÅ¡ jiems priklausančio buto (duomenys neskelbtini), iÅ¡sikraustė gera valia, kai sÅ«nus informavo, jog butas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas Lizingui. Atsakovas D. K. pripažino, kad sudarydamas 2007-07-02 sutartį suvokė jos esmę ir rizikÄ , jog nevykdant įsipareigojimų gali prarasti tėvų butÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovams neatskleidė ir vėliau neinformavo apie jų iÅ¡duoto įgaliojimo vykdymÄ . TiesÄ ieÅ¡kovams atskleidė tik tuomet, kai Lizingo bendrovė ėmė reikalauti iÅ¡ jo skolos pagal sudarytÄ laidavimo sutartį.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal „Swedbank lizingas“, UAB ieÅ¡kinį (pateiktas 2011-12-19) atsakovams UAB „Darilita“ ir D. K. dėl skolos, palÅ«kanų, nuostolių iÅ¡ turto pardavimo ir papildomų iÅ¡laidų priteisimo ir atsakovo D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį (pateiktas 2012-11-02) dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 2012-12-21 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė (t. 2, b. l. 61-62).

Atsakovo D. K. teiginiai dėl psichologinio ir ekonominio spaudimo iÅ¡ “Swedbank lizingas“, UAB pusės yra deklaratyvÅ«s ir neparemti jokiais įrodymais. Atsakovas posėdyje pripažino, kad jis suvokė sutarties esmę, jos sÄ lygas, galėjo rinktis sudaryti tokiÄ lizingo sutartį, ar nesudaryti. Tačiau nežiÅ«rint į tai, jog jau buvo patyręs nuostolių, pasirinko vėl rizikuoti ir sudaryti lizingo sutartį.IeÅ¡kovai ginčydami pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 – 6.4 punktų sÄ lygas, reikalauja tik pirkėjo “Swedbank lizingas“, UAB pareigos atsiskaityti vykdymo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-10 nutartis, priimtÄ civ. byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009-11-13 nutartis, priimtÄ civ. byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-07-30 nutartis, priimtÄ civ. byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2010-10-19 nutartis, priimtÄ civ. byloje Nr. 3K-3-400/2010 ir kt.).

Kaip žinia, sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. Sutarties aiÅ¡kinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir tikslus. AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. AiÅ¡kinant sutartį, jos Å¡alių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir Å¡alių elgesys po sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia ginčijamų sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumo aspektÄ .

Nurodoma, kad pagal sutarčių teisės institutÄ kiekviena sutarties Å¡alis visada privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str. 1 d.). SÄ Å¾iningas elgesys turi bÅ«ti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-505/2008.). Lizingo sutartimi viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti, jeigu sutartis nenustato kitaip (CK 6.567 str. 1 d.).

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (Å¡ios sutarties dalyko) savininkas, vykdydamas lizingo sutartimi prisiimtas prievoles, turi šį daiktÄ Ä¯sigyti iÅ¡ trečiojo asmens, todėl privalo su juo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl lizingo dalyko įsigijimo.Pirkimo–pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydimasis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl to turi tam tikrų specifinių bruožų, lyginant su atskira pirkimo–pardavimo sutartimi.

Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui. Å is, nebÅ«damas pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, iÅ¡skyrus teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo ir pareigÄ sumokėti už įsigytÄ turtÄ (CK 6.573 str. 1 d.). Tokia lizingo forma, kai sudarius dvi nurodytas sutartis, susiklosto triÅ¡aliai jas sudariusiųjų santykiai, vadinama netiesioginiu (triÅ¡aliu) lizingu.

Nors pirkimo-pardavimo sutartis ir lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiÅ«riu savarankiÅ¡kos dviÅ¡alės sutartys, jų pagrindu atsiradę triÅ¡aliai santykiai lemia specifinį jų dalyvių teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymÄ . Taigi, esant lizingo santykiams nurodytomis sÄ lygomis, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkcijÄ , turi tik finansinį interesÄ , o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas.

Pagal CK 6.574 straipsnį, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį ir, lizingo davėjui reikalaujant, pažeidimų nepaÅ¡alinus, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.Siekiant nustatyti sandorio Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ sudarant sandorį per įgaliotinį ir įgaliotinio 2007-06-26 sudarytÄ lizingo sutartį, ginčijamos sandorio sÄ lygos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami atskirai nuo viso sandorio.

Pirkimo-pardavimo sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad turtas perkamas tikslu perduoti jį tarp Pirkėjo ir Lizingo gavėjo 2007-06-26 sudarytos lizingo sutarties Nr. 055130 pagrindu valdyti ir naudotis Lizingo gavėjus (UAB „Darilita“), Lizingo sutartyje numatytomis sÄ lygomis (Sutarties 4 p., t. 1, b. l. 69-52). UAB „Darilita“ pagal minėtÄ lizingo sutartį įsipareigojo per 10 metų, mokėdama įmokas pagal grafikÄ , iÅ¡pirkti lizinguotÄ turtÄ . UAB „Darilita“ atstovas D. K. sutiko, kad mokestis už perkamÄ butÄ bÅ«tų jo skolos pagal anksčiau nutrauktÄ lizingo sutartį įskaitymas.

Sudarant 2007-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį, D. K. atstovavo ieÅ¡kovus, tačiau turėdamas pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, neatskleidė ieÅ¡kovams sudarytų sandorių esmės, neinformavo, kad sudaromu sandorių įskaitomos jo įmonės skolos. Kadangi UAB „Darilita“ (lizingo gavėjas) nevykdė pareigos mokėti periodines įmokas pagal sutartį, “Swedbank lizingas“, UAB (lizingo davėjas) pasinaudojo įstatymo nuostatomis ir, nutraukusi sutartį, pareikalavo atlyginti nuostolius, susidariusius lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių.AiÅ¡kinant sutartį sÄ Å¾iningai, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai nėra lizingo sutarties Nr. 055130, sudarytos 2007-06-26, Å¡alis, nežino Å¡ios sutarties sÄ lygų, neturėjo įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį, nesudaro pagrindo reikalauti pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 – 6.4 punktų pripažinimo negaliojančiais ir sumokėti pinigus.

TokiÄ pareigÄ turi D. K., tačiau ieÅ¡kovai iÅ¡ jo nereikalauja sumokėti buto kainos. IeÅ¡kovai, iÅ¡duodami D. K. įgaliojimÄ disponuoti butu, žinojo ir suvokė visas su tuo susijusias pasekmes, nesidomėjo D. K. skolomis, sudarytais sandoriais, nereikalavo paaiÅ¡kinimų dėl sudaryto sandorio, visiÅ¡kai juo pasitikėdami geranoriÅ¡kai iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė, t. y. įvykdė sudarytÄ sandorį.Dėl to, kas pasakyta, ieÅ¡kovų reikalavimai atmestini. Bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kinio suma yra 185 000 Lt, žyminis mokestis sudaro 4 700 Lt.

Ieškovai sumokėjo 300 Lt, o likusios 4 400 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 37). Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovų (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 88, 93 str.). Iš ieškovų priteisiama 4 400 Lt žyminio mokesčio ir 69,42 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a :

M. M. K. ir A. K. ieÅ¡kinį dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos pripažinimo niekine atsakovams „Swedbank lizingas“, UAB, UAB „Darilita“, D. K., tretiesiems asmenims Panevėžio m. 5 notarų biuro notarei V. J., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region, atmesti.Priteisti iÅ¡ M. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 2 200 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus litų) žyminio mokesčio ir po 34,71 Lt (trisdeÅ¡imt keturis litus 71 centÄ ) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

SprendimÄ per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduoti Panevėžio apygardos teisme. Teisėja                                                    Zina MickevičiÅ«tė